410076ec-dbec-498d-b2b4-1c86d5045f3e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-775-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00366-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.14.9; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.5.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 1 511,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 958,19 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei atstovavimo išlaidos.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 20 Lt turtinės žalos ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis (atsakovas) patvirtino, jog kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis. 2.2.

Atsakovas 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ su praÅ¡ymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . 2013 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovui buvo kompensuota 1 511,82 Eur (5 220 Lt). Atsakovas iki 2013 m. kovo 4 d. Skuodo rajono apylinkės teismui nepateikė duomenų apie gautÄ avansÄ . 2.3. Ä®siteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiui, atsakovas kreipėsi į antstolę E. M. dėl 5 950 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes 70 Lt ieÅ¡kovas jau buvo sumokėjęs. Antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. 09/13/00365/1 iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 950 Lt skolos ir 1 178,05 Lt vykdymo iÅ¡laidų. 2.4.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mai 2018 m. balandžio 19 d. priėmė preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, kuriuo nutarė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ R. P. 1 511,82 Eur žalos atlyginimÄ Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Po Å¡io teismo sprendimo ieÅ¡kovas sumokėjo 1 511,82 Eur sumÄ ir 17 Eur žyminio mokesčio. 2.5.

Nurodė, kad atsakovas, gavęs 5 220 Lt iš valstybės, neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 5 950 Lt sumos (likusi mokėti suma 730 Lt), nes didžioji žalos dalis buvo atlyginta. Atsakovas gavo 11 240 Lt, nors Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu priteisė atsakovui 20 Lt turtinės žalos ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo 5 220 Lt (1 511,82 Eur) suma. 2.6. Nurodė, kad dėl netinkamų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė papildomų nuostolių: 341,19 Eur (1 178,05 Lt) vykdymo išlaidų, 17 Eur žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos byloje, 600 Eur atstovavimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018.

IÅ¡ viso patyrė 958,19 Eur nuostolių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mai 2018 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 511,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumÄ , 958,19 Eur nuostolių, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 470,01 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 328 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nustatė, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 nurodė, jog nukentėjusiajam A. P. nustatytinas 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 20 Lt turtinės žalos atlyginimo. Darė iÅ¡vadÄ , kad teismo nuosprendžiu atsakovui (nukentėjusiajam) iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso buvo priteista 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. 4.2.

Nurodė, kad minėtame teismo nuosprendyje teismas nurodė, jog nukentėjusysis A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis. Konstatavo, kad teismas baudžiamosios bylos metu nesumažino atsakovo praÅ¡yto priteisti žalos atlyginimo sumos ta suma, kuri atsakovui buvo avansu iÅ¡mokėta Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka, ne dėl to jog, kaip teigia atsakovas, vertino, kad atsakovui turi bÅ«ti atlyginta žala iÅ¡ kaltinamojo priteista nuosprendžiu, taip pat iÅ¡mokėtas žalos atlyginimas iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, tačiau dėl to, kad iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis. 4.3.

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo normas, darė iÅ¡vadÄ , kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo nukentėjusiajam avansu iÅ¡mokėti pinigai yra įskaitomi į nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo dydį. 4.4. Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovo pervestÄ 1 511,82 Eur sumÄ gavo nepagrįstai, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui atsiranda prievolė jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas įrodė ir pagrįstai praÅ¡o priteisti nepagrįstai įgytÄ 1 511,82 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino ir iÅ¡ atsakovo priteisė 1 511,82 Eur be pagrindo įgytos sumos. 4.5.

Nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų 2013 m. liepos 18 d. priverstinai vykdyti pateikus antstolei 2013 m. birželio 14 d. Skuodo rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nors tuo metu atsakovui A. P. jau buvo iÅ¡mokėtas 1 511,82 Eur (5 220 Lt) žalos atlyginimas iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, ieÅ¡kovas turėjo papildomų iÅ¡laidų, t. y. 341,19 Eur vykdymo iÅ¡laidų, 17 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, bendras iÅ¡laidų dydis 958,19 Eur.

Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apelianto visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalavo iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti jam kaip be pagrindo iÅ¡mokėtÄ dėl atsakovo sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimÄ . Teigia, jog byloje nustatęs, kad ieÅ¡kovas remiasi bÅ«tent tokia faktine bylos aplinkybe, teismas privalėjo patikrinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ imperatyviųjų CK 6.241 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo aspektu, nors atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio ir nebÅ«damas profesionaliu teisininku, todėl neiÅ¡manydamas įstatymo, to ir neprašė.

Mano, kad nustačius, jog pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo kaip be pagrindo iÅ¡mokėtÄ dėl atsakovo sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinys atsakovui galėjo bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jei byloje bÅ«tų buvę nustatyta, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai arba buvo padaryta sÄ skaitybos klaida. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo. 6.2. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad buvo padaryta sÄ skaitybos klaida arba kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas, tačiau mano, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas to nepadarė – nenurodė teismui jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas bÅ«tų galėjęs spręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , gaunant žalos atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. 6.3.

Apelianto vertinimu, jis elgėsi sÄ Å¾iningai, kadangi kreipėsi ir gavo avansinę smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo pagrįstai pagal Teisingumo ministerijos 2013 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. (1,34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu. Teigia, jog kreiptis į minėtÄ fondÄ atsakovÄ paskatino Skuodo rajono apylinkės teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. 6.4. Teigia, jog nors Skuodo rajono apylinkės teismui iÅ¡einant į sprendimų priėmimo kambarį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 dar nebuvo gauta duomenų iÅ¡ Teisingumo ministerijos apie dėl atsakovo praÅ¡ymo priimtÄ sprendimÄ iÅ¡mokėti jam žalos atlyginimÄ avansu, tačiau tokie duomenys jau buvo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-174/2013, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013 m gegužės 2 d. nagrinėjo ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl 2013 m. kovo 4 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013. Teigia, jog atsakovas 2013 m. balandžio 25 d. pats pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. vasario 25 d. Teisingumo ministerijos sprendimÄ Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu. 6.5. Apeliantas mano, kad, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui žalos atlyginimÄ , nebuvo įvertinti duomenys apie atsakovui iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo iÅ¡mokėtinÄ Å¾alos kompensacijos avansÄ , o pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė tik vienu teismo selektyviai pasirinktu įrodymu – 2013 m. kovo 4 d.

Skuodo rajono apylinės teismo nuosprendžiu. Teigia, jog kitų įrodymų, tarp jų ir susijusių su Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimu, po to, kai jis buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, teismas nevertino. Mano, jog teismas ignoravo esminę aplinkybę, kad, bylÄ peržiÅ«rėdamas apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas jau disponavo duomenimis apie atsakovui priimtÄ sprendimÄ kompensuoti jam dalį žalos atlyginimo avansu iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. 6.6.

Nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis įgijo res judicata galiÄ , todėl klausimas dėl atsakovui priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nebegalėjo bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo. Mano, jog teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, paneigė atsakovo teisę į res judicata galiÄ turinčio teismo procesinio dokumento pagrindu priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Teigia, jog tai yra akivaizdžiai nesuderinama su CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 6.7.

Nurodė, kad 17 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur atstovavimo išlaidų yra ieškovo išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, kurioje valstybės naudai regreso tvarka iš ieškovo buvo priteista atsakovui iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėta suma. Teigia, jog tokia valstybės reikalavimo teisė yra įtvirtinta Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje ir tokios teisės realizavimas iš valstybės pusės nepriklauso nuo atsakovo valios.

Pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi ir gavo žalos kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo teisėtai, Å¡i aplinkybė byloje nebuvo paneigta, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų buvę susiję su Å¡iomis ieÅ¡kovo pareikalautomis ir teismo priteistomis iÅ¡laidomis. 6.8. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pareikalautų ir teismo priteistų iÅ¡laidų – 341,19 Eur (1 178,05 Lt) vykdymo iÅ¡laidų, kurios buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomojoje byloje Nr. 09/13/00362/1 pagal 2013 m. birželio 14 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-5-884/2013, net ir eliminavus tÄ dalį žalos atlyginimo, kurio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovas ginčija, t. y. 1 511,82 Eur, ieÅ¡kovas tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į antstolę, vis tiek buvo skolingas atsakovui pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o konkrečiai 211,42 Eur (730 Lt). Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kinyje nurodė pats ieÅ¡kovas. Mano, kad atsakovas turėjo teisę, ieÅ¡kovui neatlyginus žalos geruoju, kreiptis į antstolę dėl priverstinio žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas vis tiek bÅ«tų patyręs papildomų su vykdymo procesu susijusių iÅ¡laidų, už kurias pats ir yra atsakingas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ bei priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad iÅ¡moka iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo ne be reikalo vadinasi avansu mokama iÅ¡moka. Teigia, jog tokia iÅ¡moka mokama tam, kad palengvintų nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ , nes nereikia laukti teismo nuosprendžio, tačiau mano, kad Å¡ie pinigai yra įskaičiuojami į žalos atlyginimo dydį. Mano, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendyje ne be reikalo pažymi, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam bÅ«tų buvusi atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis, nes tokiu atveju iÅ¡ priteisiamo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių bÅ«tų atimamos nukentėjusiojo gautos pinigų sumos. 8.2.

Nurodė, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010 yra visai skirtingos aplinkybės ir ja negali bÅ«ti remiamasi Å¡ioje byloje, nes, skirtingai nei nurodytoje nutartyje, ieÅ¡kovas neperdavė atsakovui jokių piniginių lėšų, todėl tai yra visiÅ¡kai skirtinga teisinė situacija. 8.3. Nesutinka su apelianto nuomone, kad ieÅ¡kovas, neįgyvendinęs savo teisės bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme praÅ¡yti teismo mažinti Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteisto žalos atlyginimo dydį, o vėliau neskundęs apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas žalos atlyginimas, elgėsi neapdairiai.

Teigia, jog apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl nuosprendžio panaikinimo, buvo ginčijamas kaltės klausimas iÅ¡ esmės. Nurodė, kad bylinėjimosi metu ieÅ¡kovui nebuvo žinoma apie dėl atsakovo priimtus sprendimus Teisingumo ministerijoje, t. y. apie apeliantui iÅ¡mokėtas pinigų sumas, o apeliantas į bylÄ jokių duomenų nepateikė, todėl mano, kad jis pats elgėsi nesÄ Å¾iningai. 8.4. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, iÅ¡keltoje pagal Teisingumo ministerijos regresinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai prašė teismo, kad įtrauktų atsakovÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu tam, kad atsakovas susimokėtų reikalaujamÄ pinigų sumÄ , tačiau atsakovas užėmė kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡damas nesutikimÄ ir nurodydamas, kad neketina mokėti.

Teigia, jog po Å¡ios bylos atsakovui buvo pateiktas raginimas susimokėti, tačiau atsakovas ignoravo ir šį raginimÄ , todėl atsakovo akivaizdÅ«s netinkami veiksmai sukėlė visas Å¡ias pasekmes, tenkančias jam, ir pagrįstai teismas priteisė ieÅ¡kovo naudai pinigines sumas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista be pagrindo įgyta suma ir priteisti su tuo susiję nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde remiasi naujais argumentais, kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aplinkybes, jog apeliantas nėra teisininkas, advokato pirmosios instancijos teisme neturėjo, ieÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nepraÅ¡o jo atmesti tuo pagrindu, kad apeliantas remiasi pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais argumentais, pateikia savo vertinimÄ dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo, ekonomiÅ¡kumo bei proceso koncentracijos principais konstatuoja, jog dalies apeliacinio skundo palikimas nenagrinėto Å¡iuo pagrindu neatitiktų teisinės valstybės principų, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja visa apimtimi.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo 13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

14. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktÄ ).

15. Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimÄ be pagrindo, ir jas aiÅ¡kinančiÄ kasacinio teismo praktikÄ , nepažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių.

16. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių susiklosčiusį ginÄÄ , privalėjo patikrinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ imperatyviųjų CK 6.241 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo aspektu, nors atsakovas, gindamasis nuo ieÅ¡kinio ir nebÅ«damas profesionaliu teisininku, todėl neiÅ¡manydamas įstatymo, to ir neprašė. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas bÅ«tų galėjęs spręsti apie apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , gaunant žalos atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ su praÅ¡ymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . 2013 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovui buvo kompensuota 1 511,82 Eur (5 220 Lt).

Ä®siteisėjus 2013 m. kovo 4 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, atsakovas kreipėsi į antstolę E. M. dėl 5 950 Lt (1 723,24 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, antstolė iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 5 950 Lt (1 723,24 Eur) skolos, ieÅ¡kovas 70 Lt (20,27 Eur) sumÄ atsakovui buvo sumokėjęs, ir 1 178,05 Lt (341,19 Eur) vykdymo iÅ¡laidų. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mai 2018 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 511,82 Eur žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, jį ieÅ¡kovas sumokėjo ir papildomai dar sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdu, kad minėtu Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡ kaltinamojo R. P. (ieÅ¡kovo) nukentėjusiajam (atsakovui) A. P. iÅ¡ viso buvo priteista 1 743,51 Eur (6 020 Lt) (1 737,72 Eur + 5,79 Eur = 1 743,51 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis (atsakovas) iÅ¡ kaltinamojo (ieÅ¡kovo) realiai gavo 3 249,54 Eur (11 220 Lt) (1 511,82 Eur + 1 723,24 Eur + 20,27 Eur = 3 249,54 Eur). Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas (nukentėjusysis) be teisinio pagrindo įgijo 1 511,82 Eur (5 220 Lt) (3 249,54 Eur – 1 737,72 Eur = 1 511,82 Eur) sumÄ .

17. Nors apeliantas neginčija, jog jis realiai gavo didesnį žalos atlyginimÄ , nei jis buvo priteistas Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau, apelianto nuomone, jis buvo sÄ Å¾iningas, todėl remdamasis CK 6.241 straipsnio 4 dalies nuostatomis teigia, jog be pagrindo įgyta suma negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. CK 6.241 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo iÅ¡mokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, pensija ir iÅ¡laikymas, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaida. Tai reiÅ¡kia, jog siekiant nustatyti, ar yra teisinis pagrindas iÅ¡reikalauti iÅ¡ apelianto be pagrindo gautas lėšas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis buvo sÄ Å¾iningas viso proceso metu, t. y. tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, tiek apelianto vykdymo procese.

18. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sužalojus sveikatÄ fiziniam asmeniui už žalÄ atsakingas asmuo privalo atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato du žalos kompensavimo modelius:

1) priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimÄ ir 2) smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimÄ avansu. Å io įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi numatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu – tai smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iÅ¡ specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ smurtinį nusikaltimÄ padariusio asmens ar už jo veikÄ atsakingo asmens. Taip pat minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad praÅ¡yme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti nurodomas asmens patvirtinimas, kad nėra atlyginta visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, ir informacija apie atlygintos žalos dydį ir jÄ atlyginusius asmenis, jeigu dalis žalos buvo atlyginta.

19. Apelianto nuomone, nors Skuodo rajono apylinkės teismui iÅ¡einant į sprendimų priėmimo kambarį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 dar nebuvo gauta duomenų iÅ¡ Teisingumo ministerijos apie dėl atsakovo praÅ¡ymo priimtÄ sprendimÄ iÅ¡mokėti jam žalos atlyginimÄ avansu, tačiau tokie duomenys jau buvo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-174/2013, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013 m gegužės 2 d. nagrinėjo ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Apelianto vertinimu, esant tokiai informacijai, apeliacinės instancijos teismas turėjo pakeisti priimtÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 nurodė, jog nukentėjusysis A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis.

Nors atsakovas 2013 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimÄ Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, kuriame nurodyta, jog buvo tenkintas nukentėjusiojo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti 5 220 Lt (1 511,82 Eur) kompensacijÄ , tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės ginčijo kaltės klausimus, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl turtinės ir neturinės žalos sumažinimo ar panaikinimo.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylÄ turi patikrinti tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies prasmę nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinės padėties negalima pabloginti labiau, nei praÅ¡oma apeliaciniame skunde. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi bÅ«ti nurodomi nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai. Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2011, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas nuteistojo (ieÅ¡kovo) R. P. apeliacinį skundÄ , negalėjo iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų, todėl atsižvelgdamas į aplinkybes, kad nuteistasis (ieÅ¡kovas) apeliaciniu skundu neprašė spręsti žalos atlyginimo klausimo, apeliacinės instancijos teismas Å¡io klausimo iÅ¡spręsti ir negalėjo. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas, laikytinas nepagrįstu.

20. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad aplinkybę, jog apeliantas elgėsi sÄ Å¾iningai, patvirtina ir tai, kad jis teisėtai ir pagrįstai kreipėsi ir gavo avansinę smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Teigia, jog kreiptis į minėtÄ fondÄ atsakovÄ paskatino Skuodo rajono apylinkės teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad apeliantas turėjo teisę kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau byloje kyla ginčas, ar apeliantas, kreipęsis bei gavęs kompensacijÄ , turėjo teisę reikalauti vykdomojo raÅ¡to ir kreiptis į antstolį dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Civilinio proceso įstatymas numato, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač prieÅ¡ingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iÅ¡ svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Taigi, proceso dalyviai privalo sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai suponuoja, kad, įgyvendinant rÅ«pestingumo pareigÄ , yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1‑5‑884/2013 ir žinodamas, kad jam avansu yra iÅ¡mokėta kompensacija dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turėjo ir galėjo suprasti, kad įvykdžius iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ apeliantas nepagrįstai praturtės ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, žinodamas, jog Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas jam yra iÅ¡mokėjęs kompensacijÄ , ir praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl visos nuosprendžiu priteistos žalos sumos, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.241 straipsnio nuostatas.

21. Apeliantas nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis įgijo res judicata galiÄ , todėl klausimas dėl atsakovui priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nebegalėjo bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo. Mano, jog teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, paneigė atsakovo teisę į res judicata galiÄ turinčio teismo procesinio dokumento pagrindu priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Teigia, jog tai yra akivaizdžiai nesuderinama su CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio matyti, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, kurie nors ir susiję su atsakovui Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, tačiau Å¡iuo atveju pareikÅ¡tas reikalavimas nelaikytinas tapačiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju sprendžiamas ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo, o ne dėl atsakovui priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ , nepažeidė res judicata principo.

22. Apibendrindama tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, gaudamas kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo ir iÅ¡ieÅ¡kodamas Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu priteistÄ visÄ Å¾alos atlyginimÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi jam buvo žinoma, kad tokiu bÅ«du jis gaus daugiau lėšų, nei jam buvo priteista minėtu teismo nuosprendžiu, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Dėl nuostolių atlyginimo 23.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas; kt.).

24. Apeliantas nurodė, kad 17 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur atstovavimo išlaidų yra ieškovo išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, kurioje valstybės naudai regreso tvarka iš ieškovo buvo priteista atsakovui iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėta suma. Teigia, jog tokia valstybės reikalavimo teisė yra įtvirtinta Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje ir tokios teisės realizavimas iš valstybės pusės nepriklauso nuo atsakovo valios.

Pažymėjo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų buvę susiję su šiomis ieškovo pareikalautomis ir teismo priteistomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 straipsnis), ir imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas (BPK 342 straipsnis), jei nėra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir jei nuosprendžio vykdymas teismo nėra atidėtas (BPK 337 straipsnis, 338 straipsnis).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis, kuriuo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, įsiteisėjo 2013 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui atmetus nuteistojo (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ . Tai reiÅ¡kia, jog, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, nuteistasis (ieÅ¡kovas) privalėjo jį vykdyti visa apimtimi, t. y. privalėjo atlyginti nukentėjusiojo (atsakovo) patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu apeliantui buvo iÅ¡mokėta 5 220 Lt (1 511,82 Eur) kompensacija. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas apie tai, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas yra iÅ¡mokėjęs atsakovui kompensacijÄ , žinojo, todėl, turėdamas pareigÄ vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, privalėjo atlyginti fondo patirtas iÅ¡laidas. To nepadaręs ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo suprasti, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas regreso tvarka gali reikalauti iÅ¡ jo priteisti iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ , todėl įvertinus aplinkybes, kad minėtos iÅ¡laidos (17 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidos) buvo patirtos, nes ieÅ¡kovas nevykdė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas dėl Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimo nėra atsakingas, todėl jos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.

25. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovo pareikalautų ir teismo priteistų 341,19 Eur (1 178,05 Lt) vykdymo iÅ¡laidų, kurios buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomojoje byloje Nr. 09/13/00362/1 pagal 2013 m. birželio 14 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-5-884/2013, net ir eliminavus tÄ dalį žalos atlyginimo, kurio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovas ginčija, t. y. 1 511,82 Eur, ieÅ¡kovas tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į antstolę, vis tiek buvo skolingas atsakovui pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o konkrečiai buvo skolingas 211,42 Eur (730 Lt).

Mano, kad atsakovas turėjo teisę, ieÅ¡kovui neatlyginus žalos geruoju, kreiptis į antstolę dėl priverstinio žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu apeliantui iÅ¡mokėjo 5 220 Lt (1 511,82 Eur) kompensacijÄ ir ieÅ¡kovas pats buvo sumokėjęs 70 Lt (20,27 Eur) sumÄ atsakovui.

Tai reiÅ¡kia, jog, įsiteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, ieÅ¡kovas privalėjo atlyginti atsakovui 730 Lt (211,42 Eur) žalÄ . Jei asmuo, iÅ¡ kurio yra priteista mokėtina suma, Å¡ios savo pareigos nevykdo, kreditorius turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir priteistÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog, įsiteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiui, atsakovas turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo raÅ¡to dėl 211,42 Eur sumos, todėl dėl Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo patirtos vykdymo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo neturėtų bÅ«ti priteistos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punkte nustatyta, kad vykdymo iÅ¡laidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo iÅ¡laidas. Jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti bÅ«tinos iÅ¡laidos (toliau – bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos) ir Å¡ios Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos iÅ¡laidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos vykdymo iÅ¡laidos). IÅ¡ Sprendimų vykdymo instrukcijoje pateiktos lentelės matyti, jog vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kai iÅ¡ieÅ¡koma suma nuo 57,92 Eur iki 289,62 Eur, bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos sudaro 24 Eur, o atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymÄ sudaro 79,99 Eur.

Kadangi byloje nėra kitų duomenų apie patirtas vykdymo išlaidas, darytina išvada, jog ieškovo prašomos priteisti vykdymo išlaidos mažintinos 103,99 Eur (24 Eur + 79,99 Eur = 103,99 Eur) suma ir iš atsakovo ieškovei priteistina 237,20 Eur suma.

26. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl nuostolių atlyginimo netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris keistinas sumažinant iÅ¡ atsakovo priteistų nuostolių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme 28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 28 Eur žyminis mokestis ir 1300 Eur advokato iÅ¡laidos, iÅ¡ viso – 1328 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2018 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį bei pinigų priėmimo kvitus Serija LAT Nr. 893420 bei Serija LAT Nr. 893436 pagal kuriuos sumokėjo advokatui atitinkamai 1 000 Eur ir 300 Eur už teisinę pagalbÄ .

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių.

Sprendžiant dėl priteistinos sumos taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju tenkinta 56,5 procentų ieškinio reikalavimų (tenkinta 100 procentų reikalavimų dėl 1 511,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 0 procentų reikalavimų dėl nuostolių susijusių su atstovavimo išlaidomis patirtomis civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, bei 69,52 procentai reikalavimų susijusių su vykdymo išlaidomis – iš viso tenkinta 56,5 procentų ieškinio reikalavimų), todėl ieškovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai patenkintų ieškinio reikalavimų procentui bei iš atsakovo ieškovui priteistina 750,32 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

30. Atsakovas pirmosios instancijos teisme atstovo neturėjo, duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovui nenagrinėtinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 31. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 28 Eur žyminis mokestis ir 592,90 Eur advokato iÅ¡laidos, iÅ¡ viso – 620,90 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovas į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo 508,20 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 1010621 pagal kurį sumokėjo advokatei 84,70 Eur už teisinę pagalbÄ .

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Sprendžiant dėl priteistinos sumos taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju tenkinta 43,5 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (procentų paskaičiavimo principas analogiškas nurodytam šios nutarties 29 punkte), todėl atsakovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų procentui bei iš ieškovo atsakovui priteistina 270,09 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 400 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovas į bylÄ pateikė pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 893447 pagal kurį sumokėjo advokatui 400 Eur už teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių.

Sprendžiant dėl priteistinos sumos taip pat atsižvelgtina į tai, kad Å¡iuo atveju tenkinta 56,5 procentų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ reikalavimų (procentų paskaičiavimo principas analogiÅ¡kas nurodytam Å¡ios nutarties 29 punkte), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina atitinkamai patenkintų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ reikalavimų procentui bei iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 226 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , nustatyta, jog atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 44,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ pakeisti. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2018 m. spalio 18 d. preliminaraus sprendimo dalį, sumažinant priteistų nuostolių dydį iki 237,20 Eur. Sumažinti iÅ¡ atsakovo A. P. ieÅ¡kovui R. P. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pirmosios instancijos teisme iki 750,32 Eur. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P. atsakovui A. P. 44,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Albina Pupeikienė