40ffa6df-37e3-46fc-abff-7eece4108a07 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-812-428 /2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01680-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Kaunas             Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje buvo ribojama jo teisė susirašinėti laiškais su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo kitose įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog į areštinę galėjo siųsti laiškus, tačiau į pataisos namus, tardymo izoliatorių buvo draudžiama siųsti laiškus. Laisvėje tuo metu nebuvo draugų su kuriais pareiškėjas galėjo susirašinėti, išskyrus savo šeimos narius.

PareiÅ¡kėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo pripažinta, kad toks draudimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atnaujinti senaties terminÄ , kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki Å¡iol yra areÅ¡tuota jo asmeninė sÄ skaita ir jis negalėjo nusipirkti vokų, paÅ¡to ženklų. Taip pat nurodė, jog nežinojo apie teisės aktuose nustatyta senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas truko ilgÄ laikÄ , dėl to jis patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, dvasinę skriaudÄ , kas sudaro pagrindÄ valstybei atlyginti jam neturtinę žalÄ .5PPareiÅ¡kAtsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 13-16) paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimÄ Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos Ä®staigose laikomu nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėjui nebuvo taikomas teisės aktas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. vasario 26 d. priėmus nutarimÄ dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra taikomas draudimas nuteistiesiems susiraÅ¡inėti.

PareiÅ¡kėjas naudojosi savo teise susiraÅ¡inėti su artimaisiais bei kitais asmenimis. PraÅ¡o taikyti senaties terminÄ .Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui teisės susiraÅ¡inėti su draugais bei pažįstamais, esančiais kitose įkalinimo įstaigose.Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nesuteikiant teisės susiraÅ¡inėti su įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis nuo pat Å¡ios teisės nesuteikimo momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ taip pat į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2017 m. liepos 31 d. (b. l. 10). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. liepos 30 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o atsakovas.

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 15 straipsnis, 21 straipsnis, LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atnaujinti senaties terminÄ ir nurodo, jog laiku kreiptis negalėjo, kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. antstolis areÅ¡tavo jo sÄ skaitÄ ir todėl jis negali įsigyti vokų, paÅ¡to ženklų, todėl negalėjo pateikti teismui skundo. Taip pat nurodė, jog kiti asmenys (su kuriais jis susiraÅ¡inėjo) jam atsiųsdavo paÅ¡to ženklus ir vokus, todėl jiems galėdavo siųsti laiÅ¡kus. Taip pat nurodė, jog nesigilino bei nežinojo apie senaties termino taikymÄ . Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ar kad dėl to turėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Be to, pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog areÅ¡tavus sÄ skaitÄ negalėjo nusipirkti paÅ¡to ženklų, vokų atmestina. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų nuteistojo gaunamų ir siunčiamų laiÅ¡kų apskaitos kortelių (b. l. 23-43) nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas intensyviai rašė ir siuntė laiÅ¡kus įvairioms įstaigoms, t.y. Å iaulių apygardos administraciniam teismui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kitoms įstaigoms. Minėti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę siųsti laiÅ¡kus, todėl į teismÄ galėjo kreiptis ir anksčiau.Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Vadovaujantis CK1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme suformuluotÄ praÅ¡ymÄ netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. liepos 30 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie buvimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl BVK 99 straipsnio 2 dalies taikymo, negalėjo susirašinėti su draugais, esančiais kitose įkalinimo įstaigose.BVK 99 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarimu pripažino, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarime pateiktu aiÅ¡kinimu, BVK 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta pakankamai prielaidų individualizuoti susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, dėl to Å¡is teisinis reguliavimas vertintas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti labiau, nei bÅ«tina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.

Å i ginčui aktuali teisės nuostata neteko galios 2015 m. rugsėjo 1 d. ir nuo Å¡io laikotarpio netaikoma. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė BVK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ , tačiau kaip konkrečiai ribojimas susiraÅ¡inėti pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kaip konkrečiai buvo taikomas Å¡is draudimas (grÄ Å¾inti laiÅ¡kai, ar panaÅ¡iai).

Kaip nurodė atsakovo atstovas, į administracijÄ dėl pareiÅ¡kėjui tariamai taikyto draudimo jis taip pat nesikreipė. Pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad žodžiu ar raÅ¡tu buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pretenzijas administracijai dėl galimai jo atžvilgiu taikyto draudimo, kas atitinkamai reikÅ¡tų, kad tokių pretenzijų pareiÅ¡kėjas neturėjo. Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu BVK 99 straipsnio 2 dalies nuostata buvo galiojanti ir atsakovas neturėjo pagrindo jos nesilaikyti, kas savaime atsakovo veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 23-43), kuriuose matyti, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo draudžiama iÅ¡siųsti laiÅ¡kus ir juos gaut.

Pateikti raÅ¡ytiniai duomenys tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimas ginčo laikotarpiu vyko intensyviai. Tuo tarpu iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokiu mastu bendravimo galimybių pareiÅ¡kėjas buvo praradęs bei kokia dėl to žala jam kilo. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina apie vykusio susiraÅ¡inėjimo faktÄ , tačiau juose negalima įžvelgti susiraÅ¡inėjimo apribojimų (draudimų). PareiÅ¡kėjui skundo argumentais konkrečiai nenurodžius, kaip ir kokiu mastu pasireiÅ¡kė jo teisės susiraÅ¡inėti ribojimas (nepateikti įrodymai apie siunčiamus, tačiau neiÅ¡siųstus ar grÄ Å¾intus laiÅ¡kus ir panaÅ¡iai), teismas neturi pagrindo PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, kad jam buvo neleidžiama susirašinėti su kitais nuteistaisiais, tačiau šios aplinkybės neindividualizavo ir nedetalizavo, taip pat visiškai nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos kilimÄ iÅ¡ esmės sieja vien su teorine galimybe, kad iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojęs anksčiau aptartas draudimas galėjo sukelti jam kokias nors neigiamas pasekmes, tai yra žala grindžiama subjektyviais pareiÅ¡kėjo samprotavimais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtais laikytini pataisos įstaigos veiksmai, ribojant nuteistųjų susiraÅ¡inėjimo teisę, Å¡io ribojimo neindividualizuojant, tai yra nevertinant individualių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis galėjo patirti tam tikrÄ dvasinę skriaudÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Nr. A-1583-822/2015).

Nagrinėjamoje byloje tokių veiksmų nenustatyta. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl jam taikyto draudimo susirašinėti, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusiÄ neturtinę žalÄ . Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai                                                                                                            Jolanta Medvedevienė                                                                                                                                                                                                                                                    Â