2019-10-09 Nr. AB-19114-3-61-3-01174-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2573-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01174-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d. kalint Lukiškių TI-K neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų su V. K., su kuria turi dukrą. Atlikinėdamas bausmę kalėjimo sąlygomis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų, bausmę atliekančių ne kalėjimo sąlygomis ar paliktų dirbti ūkio darbus, atžvilgiu. Nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas skambinant telefonu šeimos nariams, draugams, dukrai. Skambinant, šalia aparatų sėdi du pareigūnai, kurie klauso pokalbių. Neužtikrinamas 15 min. skambinimas (aparatai seni, todėl tenka perskambinti, o laikas fiksuojamas). Taip pat nebuvo galimybės naudotis internetine telefonija. Vaizdo skambučiai padėtų bendrauti tiek su dukra, kuri ne visada gali atvykti, bei su kitais užsienyje gyvenančiais asmenimis. Dėl tokių neteisėtų veiksmų susirgo depresija, jaučia įtampą, stresą, nepatogumus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų. Nuteistiesiems suteikiama teisė į trumpalaikius pasimatymus, kurie trunka iki trijų valandų. Teisės aktai nenumato atskirų telefoninių pokalbių patalpų įrengimo. Skambinimo procesas yra prižiūrimas pareigūnų ir ši priežiūra bei procedūra yra reglamentuota teisės aktais. Pareiškėjas skunda grindžia abstrakčiais teiginiais, nusiskundimai bendro pobūdžio, kurie nepatvirtina civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: skundą dalyje dėl žalos, patirtos dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d., paliko nenagrinėtą; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d.; kitoje dalyje skundą atmetė.

6. Teismas skundą dalyje dėl žalos, patirtos dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d. paliko nenagrinėtą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 dalimi bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2535-968/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, kurioje pareiškėjas žalą, be kita ko, kildina iš ilgalaikių pasimatymų jam nesuteikimo nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Lukiškių TI-K atsisakė suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus, vadovaudamasis BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nenumato galimybės Lukiškių TI-K turėti ilgalaikių pasimatymų.

8. Teismas, akcentuodamas 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl kalinamų asmenų teisės į ilgalaikius pasimatymus Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio kontekste, darė išvadą, kad Lukiškių TI-K, sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo su pareiškėjo sutuoktine ir vaiko motina V. K., turėjo vadovautis Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į šeimos gyvenimo gerbimą. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, todėl atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

9. Teismas, įvertinęs BVK 102 straipsnio 2 dalyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 102 straipsnio 5 dalyje bei XIX skyriuje, Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintame Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo skambinant telefonu neužtikrinimo. Teismas pažymėjo, kad į 15 min. terminą įeina paskambinimas ir kalbėjimas telefonu. Todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad į 15 min. terminą turėtų būti įskaitomas tik kalbėjimo telefonu laikas. Be to, byloje nėra pateikta jokių pareiškėjo teiginius dėl techninių nesklandumų pagrindžiančių įrodymų ar pareiškėjo konkrečių skundų, kad jam skambinimo ir kalbėjimo terminas buvo sutrumpintas būtent dėl telefoninių aparatų gedimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistajam skambinti privačiai, t. y. neprižiūrimam Lukiškių TI-K pareigūnų. Pareiškėjo nuogastavimus dėl to, kad pareigūnai nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2018 m. kovo 30 d. klausėsi jo pokalbių, teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, paremtus prielaidomis.

10. Teismas dėl skunde akcentuojamos pareiškėjui nesuteiktos galimybės naudotis internetine telefonija nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d., vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nurodė, kad Lukiškių TI-K neturi pareigos užtikrinti nuteistiesiems galimybę skambinti ir kalbėti šiuo būdu. Teismas pažymėjo, kad internetinė telefonija yra alternatyvus skambinimui telefonu būdas, o skambinimo telefonu teisė pareiškėjui buvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad galimybės skambinti internetine telefonija nesudarymas pareiškėjo teisių nepažeidė.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo vadovavosi galiojančia BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, į pažeidimo trukmę (nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino, kad 600 Eur kompensacija yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl atsisakymo pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus, atlyginti. Teismas atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimo sumą apskaičiavo pagal analogiją (BVK 73 str. 2 p.).

III. 12. Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 nustatytus dydžius. Konkrečiu atveju atsakovo atstovas neužtikrino Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą.

14. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo ir neišreikalavo iš Lukiškių TI-K vaizdo medžiagą, kurį pagrįstų skunde nurodytą aplinkybę dėl telefoninių pokalbių klausymosi bei skambinimo duomenų (artimųjų duomenų, telefonų numerių) matomumo kitiems nuteistiesiems. Teismo vertinimą, kad byloje nėra įrodyta, jog telefoninių pokalbių yra klausoma, paneigia Lukiškių TI-K raštuose įtvirtinta aplinkybė, kad pokalbiai yra kontroliuojami pareigūnų. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymas, nustatantis telefoninių pokalbių kontrolę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konvencijos 8 straipsniui.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismo vertinimas, jog BVK 102 straipsnio 2 dalies kontekste į 15 minučių terminą įeina paskambinimas ir kalbėjimas, yra nepagrįstas. Toks vertinimas riboja teisę į socialinius ryšius, pažeidžia BVK 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalį, 102 straipsnį. Skambučio laikas pradedamas skaičiuoti nuo telefono ragelio nukėlimo, o ne nuo to momento, kai atsiliepiama į skambutį.

16. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl ilgalaikių pasimatymų jam nesuteikimo susirgo depresija, gėrė vaistus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis įrodymai ir į juos turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu, nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Konkrečiu atveju nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėto veikimo / neveikimo, todėl valstybės atsakomybė negalima. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą ir dydį.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu, nurodo, kad teismas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie sveikatos būklę, apie kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju teismas nemotyvavo, kodėl konkrečiu atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakaktų vien pažeidimo pripažinimo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinį skundą, pritardamas apeliacinio skundo argumentams, prašo apeliacinį skundą tenkinti.

22. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir šioje byloje yra būtina užtikrinti vienodos praktikos formavimą. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame dėl EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje Varnas prieš Lietuvą pažymima, jog EŽTT jurisprudencijoje kol kas nėra pateikta aiškinimo, kad pagal Konvenciją valstybėms narėms kiltų pareiga nustatyti nuteistųjų teisę į ilgalaikius pasimatymus. Šiame sprendime daroma išvada, kad tai yra sritis, kurioje susitariančiosios valstybės turi plačią veiksmų laisvę. Taip pat nurodoma, kad be ilgalaikių pasimatymų BVK yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos.

23. Kalėjimų departamento teigimu, nagrinėjamam ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-830-662/2018 pateikti išaiškinimai dėl kilusio ginčo BVK 94 straipsnio 3 dalies kontekste. Šioje byloje buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl BVK 94 straipsnio 3 dalies (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) ta apimtimi, kiek joje nenustatyta nuteistųjų asmenų teisė į ilgalaikius pasimatymus su šeimos nariais (taip pat ir su vaikais), atitikties Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau šis prašymas buvo grąžintas, be kita ko, išaiškinant, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės (2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai); nustatyti ir taikomi ribojimai neturi pažeisti atitinkamos žmogaus teisės esmės (1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai).

24. Kalėjimų departamentas pabrėžia, kad BVK aiškiai nustato ilgalaikių pasimatymų skaičių, suteikimo tvarką, nuteistuosius asmenis, kuriems ši teisė suteikta, tai pat asmenis, su kuriais nuteistasis turi teisę pasimatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, kuris ginčo laikotarpiu kalėjo Lukiškių TI-K, teisės į ilgalaikius pasimatymus, pareiškėjo privatumo skambinant telefonu, galimybės naudotis internetine telefonija apribojimo ir dėl to patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: bylos dalį dėl ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui nesuteikimo nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d. paliko nenagrinėtą; pripažino, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir jo vaiko motina buvo pažeista, priteisė pareiškėjui 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas skundą atmetė.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad šiuo sprendimu jam yra priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma. Be to, laikosi pozicijos, kad jo teisė į privatumą skambinant telefonu buvo pažeista, o skambinimo laiko apribojimas pažeidė jo teisę į socialinių ryšių palaikymą. Lukiškių TI-K teigia, kad neturtinė žala pareiškėjui neturi būti priteista, nes neegzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

30. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas skundu siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d. neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų su jo vaiko motina V. K.. Pirmosios instancijos teismas apribojo ginčo laikotarpį nustatęs, jog pareiškėjo skundas dėl žalos, patirtos dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d. priteisimo, nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2535-968/2018. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad nurodytoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl jam nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų su buvusia sutuoktine V. K.. Vertino, kad pareiškėjo teisės, kurių apsauga įtvirtinta Konvencijos 8 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Lukiškių TI-K atsakymas suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis pareiškėjo teises ir nepagrįstai ribojantis pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5203-552/2018 šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

31. Byloje pateikti duomenys patvirtinta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., prašydamas suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona V. K., su kuria jis turi bendrą vaiką. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakė pareiškėjui, kad jis neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus, kadangi BVK nenumato tokios pareiškėjo teisės.

32. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, 5 metus atliekant bausmę kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Pareiškėjas Lukiškių TI-K yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis.

33. BVK (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trejų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros; pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. BVK 85 straipsnyje, kuriame įtvirtintos paprastajai grupei priskirtų kalėjime laikomų nuteistųjų teisės, be kitų, numatyta teisė gauti vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius (2 p.), gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (3 p.), du kartus per savaitę paskambinti telefonu (5 p.). Taigi, BVK nėra numatyta paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisė turėti ilgalaikius pasimatymus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.

34. EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendime byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), taip pat ir 2018 m. liepos 3 d. nutarime H. D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 78123/13) pažymėjo, kad nepaisant to, jog teismas išreiškė pritarimą dėl perėjimo prie ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu suteikimo kai kuriose Europos šalyse, teismas dar nėra aiškinęs Konvencijos taip, kad susitariančiosios valstybės privalo numatyti tokius pasimatymus. Taigi, tai yra sritis, kurioje susitariančiosios valstybės turi plačią nuožiūros laisvę nuspręsti, kokių veiksmų imtis tam, jog būtų užtikrintas Konvencijos laikymasis, atsižvelgiant į visuomenės ir pavienių asmenų poreikius ir išteklius.

35. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją inter alia (be kita ko) konstitucinį teisinės valstybės principą Seimui, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai, įstatymais ir kitais teisės aktais reguliuojant šeimos santykius kyla pareiga atsižvelgti į reguliuojamų santykių specifiką, inter alia (be kita ko) į teisinių santykių subjektų ypatumus, objektyviai lemiančius būtinybę juos apibrėžti tų konkrečių santykių, kurių dalyviai jie yra, kontekste. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimus); nustatyti ir taikomi ribojimai neturi pažeisti atitinkamos žmogaus teisės esmės (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimus).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Konvencijos 8 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.).

37. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padarytos nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 p.; 2007 m. liepos 17 d. sprendimo byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 p., ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimo byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 p.).

38. EŽTT 2015 m. birželio 30 d. sprendime byloje Khoroshenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41418/04), pažymėjo, jog pasimatymų (apsilankymų) teisė yra esminė kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą dalis, kurią kalėjimo administracija leidžia jam, arba prireikus, padeda jam palaikyti ryšį su savo artima šeima (žr., pvz., EŽTT 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimą byloje Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94 61 p.; 2014 m. kovo 18 d. sprendimo byloje Öcalan prieš Turkiją (Nr. 2), pareiškimų Nr. 24069/03, 197/04, 6201/06 ir 10464/07, 108–149 ir 154–164 p.). Tuo pačiu pripažįstama, kad tam tikra kalinių ryšių su išoriniu pasauliu kontrolė yra būtina ir nėra savaime nesuderinama su Konvencija (žr., pvz., 2003 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98, 187 p.; 2001 m. rugsėjo 18 d. nutarimo priimtinumo klausimu byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 7 p.). Tokios priemonės galėtų apimti šeimos apsilankymų skaičiaus apribojimus, šių apsilankymų priežiūrą ir, jei tai pateisinama dėl nusikaltimo pobūdžio ir konkrečių individualių sulaikytųjų asmenų ypatybių, sulaikytųjų asmenų paskyrimą į specialųjį kalėjimo režimą arba specialią apsilankymų tvarką (žr., pvz., 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Hagyó prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 52624/10, 84 p.).

39. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje šioje administracinėje byloje, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai užtikrinta pasimatymų teisė, turi būti vertinamos (individualios) faktinės aplinkybės, su kurių buvimu EŽTT siejo pažeidimo buvimą byloje Khoroshenko prieš Rusiją – ar buvo galimybė nuteistojo ir besilankančiojo asmens fiziniam kontaktui, ar pasimatymus stebėjo įstaigos darbuotojai, kaip dažnai galėdavo vykti pasimatymai pagal esamą teisinį reguliavimą, kiek laiko galėdavo trukti pasimatymai, ar buvo ribojamas susitinkančių asmenų skaičius, ar turėjo galimybę pareiškėjas bendrauti su šeimos nariais laiškais, telefono skambučiais, kaip dažnai ir kt. Tik išaiškinus šias aplinkybes, galima spręsti, ar pareiškėjo privataus gyvenimo ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje.

40. Iš EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad sprendžiant kilusį ginčą turi būti įvertintos aplinkybės, kurios iliustruoja pareiškėjo šeimyninį (ar jį faktiškai atitinkantį), glaudų ir Konvencijos 8 straipsnio prasme vertingą bei saugotiną ryšį su V. K., taip pat ir tai, ar nėra pakankamas su minėtu asmeniu bendravimas trumpalaikių pasimatymų forma.

41. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2535-968/2018 nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. K. yra buvusi pareiškėjo sutuoktinė, su kuria jis turi bendrą vaiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lukiškių TI-K prašė suteikti ilgalaikį pasimatymą su V. K., kurią įvardino kaip žmona. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal BVK 94 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Taigi, pareiškėjas siekdamas teisės į ilgalaikį pasimatymą, privalėjo prašyme Lukiškių TI-K administracijai ir skunde teismui nurodyti aplinkybes, kurios patvirtintų, kad V. K., nors ir buvusi pareiškėjo sutuoktinė, patenka į BVK 94 straipsnyje nurodytą asmenų, su kuriais galimi ilgalaikiai pasimatymai, kategoriją, t. y. su pareiškėju turi bendrą vaiką, tačiau nėra susituokusi, neturi sugyventinio, kitaip tariant, neturi faktinių ar teisinių šeimyninių ryšių su kitu asmeniu.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančiu teigti, jog pareiškėją su V. K. ginčo laikotarpiu siejo šeimyniniams prilygintini santykiai. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei atsakovo atstovui, nei teismui. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su V. K., išaiškino pareiškėjui, kad jis pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi teisę gauti vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, kuris gali vykti be pataisos įstaigos vadovo, o esant rašytiniam prašymui, vadovaujantis BVK 97 straipsnio 7 dalimi, jam gali būti suteikiami papildomi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo teisė į trumpalaikius pasimatymus ginčo laikotarpiu buvo apribota. Pareiškėjas nenurodė, kad, norėdamas palaikyti socialinius ryšius su V. K., būtų siekęs gauti trumpalaikius pasimatymus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreiptųsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl trumpalaikių pasimatymų su V. K. suteikimo. Pareiškėjas aplinkybių, jog trumpalaikiais pasimatymais būtų siekęs socialinio ryšio palaikymo su nurodytu asmeniu ir šios teisės įgyvendinimo jam nepakako, nenurodė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių nedetalizavo. Teisės į ilgalaikius pasimatymus apribojimą iš esmės vertina kaip diskriminacinio pobūdžio kitų nuteistųjų, bausmę atliekančių ne kalėjimo sąlygomis, atžvilgiu.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad kalėjimas ir pataisos namai yra skirtingos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys, kuriose nuteistųjų laikymo sąlygos skiriasi ir yra reglamentuotos skirtinguose BVK skirsniuose. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas. Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, 5 metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kalinamų kitose bausmės atlikimo įstaigose, atžvilgiu.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų bei gauti smulkiųjų paketų (85 str. 1 d. 5 p.), taip pat du kartus per savaitę paskambinti telefonu (85 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, kad šios pareiškėjo teisės buvo suvaržytos. Iš skundo turinio matyti, kad teisė į pokalbius telefonu pareiškėjui buvo užtikrinta. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu skambino telefonu šeimos nariams, draugams, dukrai.

45. Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018, pažymėta, kad, be ilgalaikių pasimatymų, BVK yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų, dėl ko tokių asmenų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą nėra pažeidžiama. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018 suformuotos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą aiškinimo taisyklės yra aktualios sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BVK aiškiai nustato ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarką ir teisė į ilgalaikius pasimatymus kalėjime bausmę atliekantiems, paprastajai grupei priskirtiems asmenims, nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju, teisės aktuose nesant nustatytos pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui ilgalaikio pasimatymo.

47. Atsižvelgiant į tai, kad be ilgalaikių pasimatymų, BVK yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos (trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų) į tai, kad nenustatyta, jog šios teisės pareiškėjui buvo apribotos bei pareiškėjui neįrodžius jo ir V. K. glaudaus ryšio Konvencijos 8 straipsnio prasme, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimo.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dalyje dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo negali būti tenkinamas.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Lukiškių TI-K neišreikalavo vaizdo medžiagą, kurį patvirtintų, jog jo pokalbiai telefonu buvo kontroliuojami pareigūnų, taip pažeidžiant privatumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga reikalauti į bylą pareiškėjo prašomus įrodymus, nes skambinančiųjų priežiūra ir kontrolė yra įtvirtinta teisės aktuose.

50. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Tokią priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1. punktas). Laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi imtis tokių priemonių, kad būtų užtikrinta betarpiška ir nuolatinė suimtųjų bei nuteistųjų priežiūra. Suimtųjų bei nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarką reglamentuoja Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad skambinimo tvarką kontroliuoja Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos, įskaitos bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai ir darbuotojai. Šio Aprašo 32 ir 33 punktai numato, jog pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis ar nuteistasis, o taip pat, esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu suteikimo ir organizavimo tvarkos pažeidimams, pareigūnas turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti.

51. Taigi, laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šioje dalyje skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė. Pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog į 15 minučių pokalbio telefonu trukmę įeina skambinimas ir kalbėjimas telefonu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų teisę skambinti telefonu nustato BVK 102 straipsnis. Ši teisė yra ribojama laike. Pagal BVK 102 straipsnio 2 dalį skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Nurodyta teisės norma aiškiai nustato, kad telefono numerio surinkimas ir pokalbis negali tukti ilgiau kaip 15 minučių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai interpretuojamos pokalbio trukmės atmestini kaip prieštaraujantis BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su skundo reikalavimais dalyje dėl pareiškėjo privatumo skambinant telefonu, galimybės naudotis internetine telefonija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus pažeidimą ir priteisė pareiškėjui 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

54. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą ir pripažįsta iš dalies pagrįstu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. pareiškėjo skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti ir atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, atlyginimo priteisimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė