40ff1c2e-c1aa-4ffe-a54f-52cd7b7e9d46 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr        Administracinė byla Nr. eI-1812-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2017-0                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41; 55.1.3 (S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir AuÅ¡relės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei,2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R.

V., E. J., S. D. J. skundÄ atsakovei Å ilutės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, G. A., A. A., I. V., B. B., A. B. dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai R. V., E. J., S. D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimÄ Nr.T1506.PareiÅ¡kėjai skundu nurodo, jog 2017-08-28 Å ilutės rajono apylinkės teisme vykusios civilinės bylos Nr. 2-2-750/2017 teismo posėdžio metu jiems buvo įteiktas skundžiamas sprendimas Nr. T1-506, kuriuo Å ilutės rajono savivaldybės taryba nusprendė papildyti savivaldybės tarybos 2016-05-05 sprendimu Nr. T1-358 patvirtintÄ Vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä .

Nesutinka su ginčijamu Å ilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nes mano, kad Å ilutės rajono savivaldybės taryba nebÅ«dama žemės sklypo savininke, neturėjo jokios teisės privačiame žemės sklype įrengti vietinės reikÅ¡mės keliÄ . Teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad jis yra priimtas Å ilutės rajono savivaldybės tarybai nepatvirtinus Å vėkÅ¡nos gyvenvietės susisiekimo komunikacijų ir inžinierinės infrastruktÅ«ros plėtros specialųjį planÄ .

Nurodo, kad Å¡iuo metu į nekilnojamojo kultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯registruotam žemės sklypui yra padaryta žala; joks kelias, kuris daro žalÄ pareiÅ¡kėjų paveldėtam žemės sklypui negali bÅ«ti suprojektuotas. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas nebuvo derintas su KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos, todėl jis yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Atsakovė Å ilutės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovė, Taryba) atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ .

Nurodo, kad nėra atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriais remiantis identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys. Pažymi tai, kad Å vėkÅ¡nos miestelio Vilkėno gatvėje dvi gyvenamosios sodybos neturi atskirų įvažiavimų į savo naudojamus žemės sklypus, todėl Savivaldybės administracija Å¡iÄ problemÄ bandė spręsti administracinėmis priemonėmis - ne kartÄ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymais dėl servituto nustatymo, tačiau administraciniu aktu servitutas nebuvo nustatytas.

Argumentuoja, kad siekdama spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir atsižvelgdama į 2016-10-26 Å vėkÅ¡nos seniÅ«no praÅ¡ymÄ Nr. V3-553, Å ilutės rajono savivaldybes taryba 2016-11-24 priėmė sprendimÄ Nr. Tl-506 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas). Akcentuoja, kad priėmus minėtÄ sprendimÄ , savivaldybei atsirado galimybė gauti finansavimÄ privažiavimui pagal Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-07 nutarimu Nr.

20. Pažymi, kad Å ilutės rajono savivaldybės Vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä yra įtrauktas ne tik ginčo privažiavimas, bet ir daugiau privačių kelių, kuriems reikalinga priežiÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad ginčo privažiavimas nėra naujas kelias. Argumentuoja, kad rengdama skundžiamo sprendimo projektÄ , Å ilutės rajono savivaldybės administracija vadovavosi Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u ir neturėjo jokių duomenų, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjams, dėl Å¡ios priežasties nebuvo įgalima nustatyti tikslaus ginčo žemės sklypo savininko ir gauti jo sutikimÄ .

Akcentuoja, kad darbai ginčo privažiavimui įrengti kol kas nėra ir nebus vykdomi. Teigia, kad nors ir pareiÅ¡kėjai nurodo, kad žemės sklypui yra padaryta žala, tačiau tokių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Apibendrina, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Savivaldybės tarybos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjams padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp Savivaldybės tarybos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o neįrodžius bÅ«tinos administracinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.Nurodo, kad Å ilutės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2750/2017 yra atsakovė.

Å ios civilinės bylos dalykas yra kito, nei Å¡ios bylos žemės sklypo, žemės sklypo kadastro duomenų naikinimas, kad bÅ«tų įteisintas įvažiavimas į sklypus (Å¡iuo metu nesuformuotus) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigia, kad kelio servitutui de jure nustatyti nėra bÅ«tina, kad kelio servituto vieta bÅ«tų ar ne įtrauktina į vietinių kelių sÄ raÅ¡Ä . Akcentuoja, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra Valstybinės žemės patikėtinė, kol Å¡i nėra perduota kitiems asmenims, todėl kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų žemės sklypas nepriklauso valstybei, nėra pažeidžiami institucijos interesai ir tokie savivaldybės tarybos sprendimai dėl gatvių ar kelių nėra NŽT administracinio reguliavimo sritis.

Akcentuoja ir tai, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nedalyvauja priimant sprendimus dėl vietinės reikÅ¡mės kelių ar gatvių nustatymo.Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) sutinka su pareiÅ¡kėjų skundu pripažinti neteisėtu ir panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimÄ Nr. Tl-506.Nurodo, kad ginčo objektas esantis (duomenys neskelbtini), patenka į KultÅ«rosvertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės - Å vėkÅ¡nos (unikalus kodasKultÅ«ros vertybių registre - (duomenys neskelbtini), buvęs kodas - (duomenys neskelbtini)) teritorijÄ .

Pažymi, kad dalis minėto kelio (akligatvio) (duomenys neskelbtini) patenka į Å vėkÅ¡nos dvaro sodybos (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) ir Å vėkÅ¡nos dvarvietės (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijas. Teigia, kad skundžiamame Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendime numatyta tiesti gatvę nuo Vilkėno g., per parko teritorijÄ , t. y.

Å vėkÅ¡nos parke įrengti naujÄ privažiavimÄ prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad toks kelio įrengimas nėra galimas, nes bÅ«tų žalojamos Departamento nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2012-05-15 aktu Nr. KPD-RM-1784 nustatytos Å vėkÅ¡nos dvaro sodybos vertingosios savybės, t. y. planavimo sprendiniai – plano struktÅ«ra, tÅ«rinė erdvinė kompozicija, kuriÄ formuoja iÅ¡likę dvaro sodybos pastatai, jų liekanos, vietos, parkas, vandens telkiniai, susisiekimo įranga ir takai, keliai ar jų dalys, dangos.

Apibendrina, kad naujo kelio įrengimas sumažintų arba sužalotų Å¡ių kultÅ«ros paveldo objektų vertę.Proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTÄ® 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimo Nr. Tl-506 „Dėl vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡o, patvirtinto savivaldybės tarybos 2016-05-05 sprendimu Nr. T1-358, papildymo” (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams, kaip F. L. B. P. palikimÄ priėmusiems asmenims, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).Å ilutės rajono savivaldybės taryba 2016-11-24 sprendimu Nr. T1-506 „Dėl vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡o, patvirtinto savivaldybės tarybos 2016-05-05 sprendimu Nr. T1-358, papildymo” nusprendė papildyti Vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä , papildomai į jį įraÅ¡ant inventorizuotÄ Å ilutės rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės gatvę bei įpareigojo savivaldybės administracijos centralizuotÄ buhalterijÄ Ä¯traukti į apskaitÄ naujai inventorizuotÄ keliÄ .

Pagal Å ilutės rajono savivaldybės papildomai inventorizuotų vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä Ä¯ sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas privažiavimas į Å vėkÅ¡nos parkÄ iÅ¡ Vilkėno gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ilgis iÅ¡ viso – (duomenys neskelbtini) km, plotis – (duomenys neskelbtini).Vadinasi, Å¡ioje administracinėje byloje keliamas pagrindinis klausimas, ar galėjo pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bÅ«ti įtrauktas į Å ilutės rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės gatvių sÄ raÅ¡Ä .

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu, reiÅ¡kiančiu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos iÅ¡skirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame Å¡elfe Baltijos jÅ«roje reglamentuoja Žemės įstatymas (Žemės įstatymo 1 straipsnis) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-06-03 iki 2017-07-01). Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemė – tai Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos iÅ¡skirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame Å¡elfe Baltijos jÅ«roje esantys sausumos plotai, pavirÅ¡iniai vidaus ir teritoriniai vandenys.

Šio straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, o straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;

2) savivaldybės – valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra  reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymÄ Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka gatvėms ir vietiniams keliams. Aptariamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieÅ¡ terminÄ nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieÅ¡ terminÄ nutraukiamos tik iÅ¡imtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ , kai Å¡i žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ reikalinga vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.Pagrindinius reikalavimus, susijusius su kelių tiesimu ir priežiÅ«ra, nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016-06-03 iki 2017-06-28), kurio 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais.

Darytina iÅ¡vada, kad bet koks kelio projektavimas turi bÅ«ti atliekamas remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimÄ . Å io straipsnio 5 dalis nustato, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kiti įrenginiai su Å¡ių elementų užimama žeme.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.Kelių įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja kelių suskirstymÄ pagal nuosavybės formas. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, šiose teisės normose nustatoma gatvių ir kelių, kaip inžinerinių statinių, priklausomybė nuosavybės teise atitinkamiems subjektams, tačiau jose nieko nėra pasisakoma dėl žemės ar žemės sklypų, kuriuose randasi šie statiniai. Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė keliams tiesti, statiniams statyti, taip pat statybinių medžiagų ir grunto karjerams įrengti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise. Iš šių teisės normų seka, kad žemė vietinės reikšmės keliams, turi būti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Kelių įstatymo 14 straipsniu, nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.). Taigi, tam kad kelias bÅ«tų pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statytojas turi valdyti ir naudoti nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypÄ , kuriame yra inžinerinis statinys – kelias.Lietuvos Respublikos transporto vieÅ¡ojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktÅ«ros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktÅ«rÄ ir jos valdymo bendruosius principus,  transporto infrastruktÅ«ros  valdytojų  teisinį  statusÄ ,  jų santykius su transporto infrastruktÅ«ros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus nustato Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 straipsnis) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016-06-16 iki 2017-01-01).

Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad transporto infrastruktÅ«ra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir  konstrukcijų  visuma,  skirta  transporto  veiklai užtikrinti; 9 dalyje – kad transporto infrastruktÅ«ros objektas – atskiras transporto infrastruktÅ«ros elementas, kuris gali savarankiÅ¡kai funkcionuoti; 11 dalyje – kad  transporto infrastruktÅ«ros objekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, teisėtai valdantys transporto infrastruktÅ«ros objektÄ ; 18 dalyje, kad – vieÅ¡oji transporto infrastruktÅ«ra – transporto infrastruktÅ«ra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

Å io įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vieÅ¡osios transporto infrastruktÅ«ros objektus, žemę, akvatorijÄ (vandens plotus), kitÄ priskirtÄ ar sukurtÄ turtÄ vieÅ¡osios transporto infrastruktÅ«ros valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis Å¡iuo ir kitais įstatymais, administraciniu aktu ar sutartimi. Darytina iÅ¡vada, jog žemę, vieÅ¡ojo transporto infrastruktÅ«ros valdytojas valdo, naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasis Å¡iuo ir kitais įstatymais, administraciniu aktu ar sutartimi.

Nei Å¡is įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato, kad savivaldybės patikėjimo teisėmis valdo žemę, kurioje yra vietinės reikÅ¡mės kelias ir kuri jai nėra perduota administraciniu aktu ar sutartimi. Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko PareiÅ¡kėjai skunde teigia, kad atsakovė neteisėtai, be privačios žemės sklypo savininkų žinios ir sutikimo, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengė Å ilutės rajono savivaldybei priklausantį vietinės reikÅ¡mės keliÄ .

Vadovaujantis anksčiau aptartu tiesiniu reguliavimu, savivaldybei siekiant projektuoti keliÄ , tam tikslui turėjo bÅ«ti perduotas valstybinės žemė sklypas patikėjimo teise arba reikalingas žemės plotas paimtas visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininko. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ elektroninės bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginčo žemės sklypas nuo 2002-08-26 nuosavybės teise priklausė F. L. B. P. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu F.

L. B. P. buvo mirusi ir apie tai atsakovei buvo žinoma. Pagal Testamentų registrų iÅ¡raÅ¡Ä F. L. B. P. palikimÄ 2016-01-22 priėmė R.V., E. J., S. D. J. Darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas ginčijamo sprendimo priėmimo metu priklausė fiziniams asmenims (F. L. B. P., o po jos mirties – jos paveldėtojams), t. y. sklypas nebuvo valstybinė žemė. Atsakovė neteikia duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypas buvo perduotas Å ilutės rajono savivaldybei. Tai, kad ginčo žemės sklypas nepriklauso valstybei atsiliepime patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT.

Taigi, nagrinėjamu atveju kelias negalėjo bÅ«ti projektuojamas žemėje, kuri sprendimo priėmimo metu nepriklausė ar nebuvo perduota savivaldybei. Pažymėtina, kad atsakovė teigia, jog pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ iki Å¡iol nėra įregistruotos vieÅ¡ajame registre, bei pažymi, kad rengdama skundžiamo sprendimo projektÄ , vadovavosi Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u ir neturėjo jokių duomenų, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjams, todėl nebuvo galima nustatyti tikslaus ginčo žemės sklypo savininko ir gauti jo sutikimÄ .Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė, atlikdama jai numatytas funkcijas, be kita ko, turi vadovautis bendraisiais teisės principais, tame tarpe ir gero vieÅ¡ojo administravimo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principais.

Atsakingo valdymo (gero vieÅ¡ojo administravimo) principas reiÅ¡kia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-05-14 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014 ir kt.).

Atsakovei ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo kilti abejonių dėl to, kad F. L. B. P. turtas galėjo būti paveldėtas. Šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė sprendimo priėmimo metu identifikuoti F. L. B. P. turto paveldėtojus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenys apie palikimo priėmimo faktus registruojami VĮ Registrų centro Testamentų registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, vykdydama savo funkcijas, turėjo galimybę gauti duomenis iš įvairių registrų, tame tarpe ne tik iš Nekilnojamojo turto registro, bet ir Testamentų registro.

Pagal Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis, palikimo priėmimo fakto įregistravimo data ir laikas – 2016-01-25 (ginčijamas sprendimas priimtas tik 2016-11-24). Darytina iÅ¡vada, jog atsakovė ginčijamo sprendimo priėmimo metu pagal Testamentų registro duomenis turėjo galimybę identifikuoti F. L. B. P. turto paveldėtojus, tačiau to nepadarė, todėl teiginiai apie tai, kad pareiÅ¡kėjai nesiima aktyvių veiksmų įregistruoti juridinius faktus (atsiradusį paveldėjimÄ bei nuosavybės teises į daiktÄ ), nėra pagrįsti.

Å iuo atveju, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tik formaliai patikrino ginčo žemės sklypo savininkus, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal Testamentų registro duomenis dar 2016-01-22 buvo įregistruotas F. L. B. P. turto palikimo priėmimo faktas. Apibendrinus anksčiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad priimant ginčijamÄ sprendimÄ nebuvo nustatytas ginčo žemės sklypo savininkas. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemė nėra ir sprendimo priėmimo metu nebuvo valstybinė žemė, todėl nagrinėjamu atveju kelias negalėjo bÅ«ti projektuojamas žemėje, kuri nepriklausė ar nebuvo perduota savivaldybei.

Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra vienas iÅ¡ ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų. Dėl kitų pažeidimų, priimant ginčijamÄ sprendimÄ Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsiliepimu į skundÄ atsakovė teigia, kad ginčo privažiavimas nėra naujas kelias (jis buvo numatytas Å vėkÅ¡nos gyvenvietės generaliniame (bendrajame) plane, kuris patvirtintas 1990-01-25 Å ilutės raj. DŽDT VK sprendimu Nr. 8 ir yra galiojantis iki Å¡iol), tačiau iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Savivaldybės administracijos Centralizuota buhalterija yra įpareigojama į apskaitÄ Ä¯traukti naujai inventorizuotÄ keliÄ .

Taigi, bylos atveju, priimtas sprendimas prieÅ¡tarauja atsakovo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, todėl iÅ¡ esmės nėra aiÅ¡ku, ar ginčo privažiavimas yra naujas kelias ar ne. Darytina iÅ¡vada, jog priimtas sprendimas iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringas, nes iÅ¡ jo turinio neįmanoma suprasti, koks – naujas ar ne – kelias įraÅ¡omas į gatvių sÄ raÅ¡Ä . Vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu laikytina, jei ginčo kelias buvo naujas, Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimas įtraukti ginčo žemės sklypÄ Ä¯ inventorizuotų vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä galėjo bÅ«ti priimtas tik atsižvelgus į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Elektroninės bylos medžiagoje esantis Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2017-06-16 raÅ¡tas Nr. R3-(4.1.12)-4351 „Dėl informacijos pateikimo” patvirtina tai, kad Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T-819 patvirtintas Å vėkÅ¡nos gyvenvietės susisiekimo komunikacijų ir inžinierinės infrastruktÅ«ros plėtros specialusis planas yra parengiamajame etape, t. y. ginčo nagrinėjimo metu nėra parengto, suderinto su visomis suinteresuotomis institucijomis, bei patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kuriame bÅ«tų numatyta ir suformuota Å ilutės rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės gatvė, einanti per pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Be to ir pati atsakovė atsiliepime nurodo, kad darbai privažiavimui įrengti kol kas nėra ir nebus vykdomi tol, kol nebus gauti savininkų sutikimai ir derinimai su visomis atsakingomis institucijomis (tarp jų ir KultÅ«ros paveldo departamentu) bei pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra tik pradinė administracinės procedÅ«ros stadija, siekiant gauti projektinį finansavimÄ privažiavimui įrengti.Taigi, ginčijamas sprendimas yra naikintinas dar ir dėl to, kad atsakovė pažeidė teisės aktuose įtvirtintas kelio projektavimo procedÅ«ras bei jų eiliÅ¡kumÄ .

Dėl ginčijamo sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatoms VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , o motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartÄ akcentavo, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų kompetencijÄ , apibrėžtÄ ABTÄ® 17 ir 20 straipsniuose, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

ABTÄ® 91 straipsnyje yra nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas (2 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (3 punktas).

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais ( 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio nėra matyti žemės sklypo, kuris turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į inventorizuotÄ Å ilutės rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės gatvių sÄ raÅ¡Ä , adresas. Tokiu atveju, nėra aiÅ¡ku, ar ginčijamas sprendimas priimtas bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Manytina, kad Å¡iuo atžvilgiu sprendimas taip pat neatitinka VAÄ® nuostatų.IÅ¡dėstytų argumentų ir motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2016-11-24 sprendimas Nr. Tl-506 „Dėl vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡o, patvirtinto savivaldybės tarybos 2016-05-05 sprendimu Nr. T1-358, papildymo” priimtas pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas. Ä®vertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog atsakovė iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo ir neįvertino turimų duomenų apie žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , pateiktus duomenis vertino formaliai, nesilaikė nustatytos kelio projektavimo tvarkos bei VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimas Nr.T1-506, kuriuo nuspręsta papildyti Vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä , papildomai į jį įraÅ¡ant privažiavimÄ Ä¯ Å vėkÅ¡nos parkÄ iÅ¡ Vilkėno gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas (ABTÄ® 91 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjų R.

V., E. J., S. D. J. skundÄ atsakovei Å ilutės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, G. A., A. A., I. V., B. B., A. B. dėl sprendimo panaikinimo tenkinti.Panaikinti atsakovės Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimÄ Nr.T1-506 „Dėl vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡o, patvirtinto savivaldybės tarybos 2016-05-05 sprendimu Nr. T1-358, papildymo”.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                               Remigijus Arminas                                                                                                                                                                                                                                                         Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                                                AuÅ¡relė Mažrimienė