N-575-301-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-301/2012

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-06339-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 22 d. D. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais D. K. pažeidė KET 132 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. nutarimu D. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, D. K. galutinai paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad D.

K. kaltė padarius jai inkriminuotus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos pateiktais techninio eismo įvykio bendros informacijos duomenimis, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, abiejų automobilių techninės apžiūros aktais ir fotolentelėmis, nukentėjusiosios J. M. bei liudytojos A. K. rašytiniais paaiškinimais ir parodymais, duotais teisme, kurie atitinka rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D.

K. sąmoningai ignoravo KET reikalavimus, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju D. K. kaltė pasireiškė dviem formomis: ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas – tyčine kaltės forma, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pagal automobilių apgadinimus, turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį nepranešęs policijai.

D. K. teiginį, jog ji iš įvykio vietos išvažiavo, nes nesuvokė kliudžiusi kitą automobilį, teismas vertino kaip asmens pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis paneigtas byloje esančiais duomenimis, nes ant nukentėjusiosios automobilio atsiradę apgadinimai yra pakankamai žymūs ir vizualiai gerai matomi, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą, taip pat į pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimą, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei objektyviai jų neištyrė ir neįvertino, o rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančiais įrodymais. Pareiškėja neneigia galėjusi kliudyti kitą automobilį, tačiau tvirtina jokio automobilių kontakto nejautusi ir apie eismo įvykį sužinojusi tik po mėnesio iš policijos pareigūnų. Be to, pažymi, jog įvykio vietoje pravažiavimas būna nuolat užstatytas automobiliais, dėl ko yra sunku pravažiuoti, o ant D. K. automobilio esantys apgadinimai buvo padaryti anksčiau. Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbovietė yra šalia nagrinėjamo eismo įvykio vietos, todėl D. K. nuolat ten atvažiuoja ir stato savo automobilį, kas rodo, jog ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis yra žymiai didesnis už nukentėjusiosios automobilį, be to, automobilių kontaktas buvo slystantis, o ne staigus, todėl D. K. objektyviai galėjo nepajusti susidūrimo. Atkreipia dėmesį, jog liudytoja A. K. nenurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu būtų sustojęs, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs abu automobilius ir tik tada pasišalinęs iš įvykio vietos, taip pat teigė, jog automobilių kontakto metu buvo girdimas plastmasės, o ne metalo garsas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visus neaiškumus turėjo aiškinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teigia, jog D. K. kaltė padarius jai inkriminuotus pažeidimus yra įrodyta, o jos parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. K. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau pareiškėja apeliaciniame skunde neigia padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, jog nagrinėjamo įvykio metu nejautė jokio automobilių kontakto ir nesuvokė sukėlusi eismo įvykį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad betarpiškai įvykį stebėjusi liudytoja A. K. savo 2010 m. lapkričio 15 d. rašytiniame paaiškinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog matė, kaip nagrinėjamo įvykio metu iš kiemo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išvažiuojantis automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kliudė kitą stovintį automobilį Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ant lapelio užrašė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį ir lapelį su draugės adresu paliko užkišusi už nukentėjusiosios automobilio valytuvo (b. l. 26).

Šias aplinkybes, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 36), minėta liudytoja patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 38). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos A. K. parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios liudytojos parodymais, nes jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad ji pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.

Taip pat pabrėžtina, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4), fotolentelių (b. l. 16, 23-24, 27-28) ir transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b. l. 15, 22) matyti, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinta nukentėjusiosios automobilio galinio bamperio kairė pusė ir galinis kairės pusės sparnas, be to, apgadintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio galinis dešinės pusės sparnas ir galinio bamperio dešinė pusė. Pažymėtina, kad minėtų apgadinimų aukštis, lokalizacija bei susidarymo mechanizmas atitinka, apgadinimai yra žymūs ir aiškiai matomi, atsiradę pakankamai stipraus kontakto tarp automobilių metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, D.

K. negalėjo jo nejausti ar išgirsti. Juolab kad, kaip savo pirminiame rašytiniame paaiškinime pabrėžė tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjusi liudytoja A. K., automobilių susidūrimo garsas buvo didelis (b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. teiginiai, jog nagrinėjamo įvykio metu ji nejautė jokio automobilių kontakto ir nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, o visi automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti anksčiau, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei nesuinteresuota pripažintos liudytojos parodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Juolab kad iš pradžių D.

K. išvis kategoriškai neigė nagrinėjamo įvykio metu buvusi įvykio vietoje ir vairavusi automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), tačiau vėliau, duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino galėjusi įvykio metu kliudyti kitą automobilį (b. l. 37-38). Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbovietė yra šalia nagrinėjamo eismo įvykio vietos, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą taip pat savaime nepaneigia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas