Legislator Case Law & Legislation
40fb4e24-00d0-4e70-9d93-83a7cce71f8d AI generated

40fb4e24-00d0-4e70-9d93-83a7cce71f8d · Plungės apylinkės teismas

Case Number 40fb4e24-00d0-4e70-9d93-83a7cce71f8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

    PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Valdas AlÅ¡ka,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei V. P.,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,atsakovės atstovui advokatui Mariui Navickui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės R.

Legislator headnote

AI generated

40fb4e24-00d0-4e70-9d93-83a7cce71f8d · Plungės apylinkės teismas: Å alys sudarė taikos sutartį, kuria nustatė ir teismas patvirtino 2018-03-26 naudojimosi žemės sklype esančiais statiniais naudojimosi tvarkÄ .        Šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, valdantys žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu, o kai nesutariama, ginčas yra sprendžiamas teismine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Civilinė byla Nr.e2-76-474/2018                                                                                                                                                                                       Proceso Nr. 2-25-3-00337-2016-4                                                                                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                                                                                   2.4.2.9.1.; 3.2.6.5;

    PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Valdas AlÅ¡ka,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei V. P.,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,atsakovės atstovui advokatui Mariui Navickui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės R.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.Teismas n u s t a t ė:           ieÅ¡kovė ir jos atstovas nurodo, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po 615/1230 dalis 0,1230 ha žemės sklypo, UNR. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). Taip pat Å¡alims nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas po ½ dalį, tvartas, daržinė ir kiemo statinių-Å¡ulinio. Å alys Å¡ioje byloje taikos sutartimi nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, tvartu daržine ir Å¡uliniu naudojimosi tvarkÄ ir ginÄÄ užbaigė.

Naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta, todėl kyla nuolatiniai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, Å¡alys nesusitarė taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, todėl sutinkamai su Civilinio kodekso 4.75 straipsniu ir 4.81 straipsniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypui tvarkÄ . PraÅ¡o nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ pagal 2017-05-15 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtÄ planÄ : ieÅ¡kovei paskirti jos teismui pateiktame projekte nurodytas dalis „A‘ (191 kv.m. ir 146 kv.m.), Viso ieÅ¡kovei atitenka 337 kv.m.;

Atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėtÄ indeksu „B“ (337 kv.m.), Viso atsakovė naudosis 337 kv.m.. Bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta indeksu „D“ ( 556 kv.m.), PraÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti, nes atsakovės praÅ¡oma nustatyti tvarka yra neteisinga ir neracionali, kuri atitinka tik atsakovės interesus, Å¡alims priklausantis žemės sklypas nėra žemės Å«kio technikos kiemas, kuris yra pritaikytas jai laikyti ir ieÅ¡kovės parengtame plane įvažiavimo pločio į namų su žemės Å«kio technika visiÅ¡kai pakanka. nes pagal tokį pasiÅ«lytÄ planÄ ieÅ¡kovei sumažėtų naudojamo sklypo dalis, reikia papildomų investicijų įvažiavimo įrengimui.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.             Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad pagal jos pateiktÄ naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ bus racionaliau naudojamasi žemės sklypu, iki minimumo sumažės tikimybė konfliktams tarp bendraturčių atsirasti. Dabartiniu metu 24 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovėm praÅ¡o priskirti bendram naudojimuisi, ja naudojasi pati ieÅ¡kovė, kuri turi pasistačiusi sandėliukÄ ir tokiu bÅ«du atsakovei bÅ«tų sudėtinga naudotis bendra žemės sklypo dalimi, užimta statiniu.

Taip pat nustačius įvažiavimo plotį pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , atsakovei bÅ«tų sudėtinga įvažiuoti į savo žemės sklypÄ su technika, kuriÄ atsakovė naudoja, nes yra įregistravusi Å«kį. PraÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal 2016-09-21 UAB „Žemaitijos matininkai“ paruoÅ¡tÄ planÄ : ieÅ¡kovei V. P. paskirti naudotis 336 kv.m. žemės sklypu, kuris atsakovės pateiktame plane pažymėtas indeksu „A“, atsakovei R. J. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi 336 kv.m., kuri plane pažymėta indeksu „B“, o bendram naudojimui palikti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „D“ (279 kv.m.) ir indeksu „E“(279 kv.m.), viso bendram naudojimuisi paskirti 558 kv.m.

          Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.           Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, UNR (duomenys neskelbtini), 0,1230 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, UNR. (duomenys neskelbtini), daržine, UNR. (duomenys neskelbtini), tvartu, UNR. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių-šulinio, UNR. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.

Å alys sudarė taikos sutartį, kuria nustatė ir teismas patvirtino 2018-03-26 naudojimosi žemės sklype esančiais statiniais naudojimosi tvarkÄ .        Šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, valdantys žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu, o kai nesutariama, ginčas yra sprendžiamas teismine tvarka.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalinimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinys daiktas padalinamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai( CK 4.80 str.). Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.).

Sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinta nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. BÅ«tina vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti.

Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų.

Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.).           Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktÄ Ä¯gyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktÄ , priklausantį vienam asmeniui.

Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ , bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.           IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi nekilnojamu daiktu, tai yra žemės sklypu tvarkÄ , pagal kuriÄ naudojasi jau daug metų, tokia tvarka naudojosi ir ankstesnieji daikto savininkai, tačiau Å¡i tvarka nebuvo įregistruota. IeÅ¡kovė pateikė 2017-05-15 uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ žemės sklypo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė naudotųsi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (191kv.m. ir 146kv.m.), viso ieÅ¡kovė naudosis 337kv.m..

Atsakovei praÅ¡o paskirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtomis indeksais „ B“ (337kv.m.), viso atsakovė naudosis 337 kv.m.. Bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ (402kv.m.). IeÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi tvarka atitinka visus Å¡iuos kriterijus: faktinį naudojimÄ , nėra žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrÄ ja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto izoliuotomis dalimis.

Nepagrįstas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas, kad ieÅ¡kovės pateiktas planas neatitinka abiejų Å¡alių interesų, nes nustatytas per siauras įvažiavimas su žemės Å«kio technika į namų valdÄ . Teismas sprendžia, kad Å¡alims priklausomas žemės sklypas yra skirtas ne žemės Å«kio technikai laikyti, jis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis priskiriamas gyvenamajai teritorijai, jo naudojimo pobÅ«dis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lytame žemės sklypo plane numatytas įvažiavimo plotis visiÅ¡kai tinkamas įvažiuoti lengviesiems automobiliams ir transportui, kuris gali atvežti krovinius.

Žemės sklypas negali būti naudojamas kaip žemės ūkio technikos saugoma aikštelė. Atsakovė savo priešieškinyje teigia, kad ieškovė turi pasistačiusi 24 kv.m. statinių - sandėlį, kuriame laiko įvairius rakandus ir tokiu būdu atsakovei bus trukdoma naudotis bendra dalimi žemė sklypo. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė naudojasi prie ūkinio pastato išorinių šoninių sienų esančiomis sklypo dalimis, ieškovė V.

P. pastatydama statinį, o atsakovė R. J. susikrovusi malkas bei kitokiÄ ` medienÄ . Teismas sprendžia, kad Å¡alys naudojasi savo nuosavybe Atsakovės siÅ«lomas žemės sklypo naudojimosi projektas neatitinka Å¡ių reikalavimų, Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name atsakovė R. J. nuolatinai negyvena, ji tik retkarčiais atvažiuoja, todėl galimybė konfliktuoti su kita bendraturte yra minimali.       Bylinėjimosi iÅ¡laidos.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidos teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Å ioje byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarkÄ dviejų nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Å alys dėl dalies reikalavimo sudarė taikos sutartį, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos, priteistinos ieÅ¡kovei, yra mažintinos vienu trečdaliu.        IÅ¡ atsakovės R. J. priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės V. P. naudai: 31 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur už plano parengimÄ ir 937 Eur advokato pagalbai apmokėti, viso 1168 Eur.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263 ir 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ė:             ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti žemės sklypo, UNR. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarkÄ pagal 2017-05-15 uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtÄ planÄ . IeÅ¡kovei V. P., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (191kv.m.ir 146kv.m.), viso ieÅ¡kovei paskirti naudosis 337 kv.m..

Atsakovei R. J., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „ B“ (337kv.m.), viso atsakovei paskirti naudotis 337 kv.m..IeÅ¡kovei V. P. ir atsakovei R. J. bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ (402kv.m.). PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės R. J., a.k(duomenys neskelbtini) 1168 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės V. P., a.k(duomenys neskelbtini) naudaiSprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                          Valdas Alška