40f7caaf-5f2e-4746-9178-2e62b25d0837 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1036-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00470-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 16 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4149-794/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skerslita“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

R., V. M. ir E. J. dėl žalos atlyginimo.              Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Skerslita“ 2015-03-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu ( b. l. 1-3) ir prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. J. 73 811,15 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. 4 716,48 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo R.

R. 6 343,33 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio ribose. Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra labai didelė, taip pat, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir duomenų apie kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ ar banko sÄ skaitose esančias lėšas ieÅ¡kovas neturintis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-03-13 nutartimi (b. l. 4-5) taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio reikalavimų apimties ribose ir areÅ¡tavo atsakovui E. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovÄ ir / ar trečiuosius asmenis, bendrai 73 811,15 Eur sumai, atsakovui V.

M. 4 716,48 Eur sumai, o atsakovui R. R. 6 343,33 Eur sumai, nurodydamas, jog nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areÅ¡tuotinos atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančios atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , nevirÅ¡ijant pareikÅ¡tų reikalavimų sumos. Teismas preziumavo, kad pareikÅ¡to turtinio pobÅ«džio reikalavimo suma yra didelė atsakovams kaip fiziniams asmenims ir Å¡i aplinkybė gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Be to, ieÅ¡kovo teisinis statusas (bankrutuojanti įmonė), teismo vertinimu, lėmė bÅ«tinybę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris pasireiÅ¡kia per ieÅ¡kovo kreditorių interesų apsaugÄ . Atsižvelgęs į ekonomiÅ¡kumo principÄ , kuriuo vadovaujantis turi bÅ«ti parenkamos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , teismas pirmiausia areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas E. J. atskirajame skunde (b. l. 6-8) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovo E. J. atžvilgiu. SkundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Byloje nėra įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų. Preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas žalos priteisimo, neįrodė visų vadovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindų.

Vertindamas tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas turėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovo pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , jog Vilniaus apygardos teismo 2014-12-16 nutartimi yra patvirtintas vienintelio kreditoriaus VMI 87 870,96 Eur reikalavimas. VMI įgijo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas turėjo įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiai, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, lyginant reikalavimo sumÄ su atsakovo nuosavybes teise valdomu turtu, gaunamomis pajamomis.

Teismas atsakovų finansinę padėtį turėjo vertinti savo iniciatyva, iÅ¡reikalauti tam reikalingus įrodymus.Atsakovui nuosavybes teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, kuris nėra nei įkeistas, nei kitaip suvaržytas. Nors atsakovui nėra žinoma, kokia yra jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė, tačiau pagal internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintus panaÅ¡aus turinio skelbimus vertė galėtų bÅ«ti nuo 58 000 iki 170 000 Eur. Todėl didelės reikalavimo sumos prezumpcija bei grėsmė sprendimo įvykdymui yra paneigta.Laikinosios apsaugos priemonės kenkia atsakovui, pažeidžia jų taikymo tikslus bei principus, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepagrįstas prioritetas suteiktas ieÅ¡kovui, todėl byloje jos negali bÅ«ti taikomos remiantis vien abstrakčiu pagrindu.

Ieškovas BUAB „Skerslita“ atsiliepime (b. l.

12) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kiniai bankroto bylose turi vieÅ¡Ä interesÄ . Didžiausios skolos bendrovėje susidarė atsakovo E. J. vadovavimo laikotarpiu. Tai, kad žala buvo padaryta akivaizdžiai patvirtina kreditoriniai reikalavimai, o įmonės vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ patyrė bedrovės kreditoriai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Byloje nagrinėjamas ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 144 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu sÄ lygos (ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebegalimas).

Dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apelianto teigimu, ieÅ¡kinys jo atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas, nes nėra visų jo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo pagrindų, o kreditorius VMI, kurio 87 870,96 Eur reikalavimas kildinamas iÅ¡ 2008-07-03 sprendimo Nr. (21.26)-256-156), įgijo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto skundo argumentai, susiję su ja pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nėra aktualÅ«s. Dėl Å¡ių argumentų iÅ¡ esmės pasisakys teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priimdamas joje sprendimÄ . Å ioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-28 nutartis c. b.Nr. Nr. 2-757-236/2015).

Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis c. b.

Nr. 2-2476/2013). Nagrinėjamu atveju toks ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas materialinis reikalavimas atsakovui, kuris laikotarpiu nuo 2004-07-20 iki 2010-05-01 vadovavo įmonei, galimas, o tenkintinas Å¡is reikalavimas ar ne bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Todėl apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieÅ¡kinys pagal bylos faktines aplinkybes apelianto E. J. atžvilgiu nepagrįstas, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo iÅ¡nagrinėjimo, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl grėsmės ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimÄ ir civilinio proceso ypatumÄ , kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ ) tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis – atsakovas, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvimÄ , t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui.

Grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų bÅ«ti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas grėsmę jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentais, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma jos absoliučiu dydžiu dar nepatvirtina bÅ«tinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo praÅ¡ymu.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visus Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus aspektus, tarp kurių esminę reikÅ¡mę turi konkretaus atsakovo turtinė padėtis, nustatydamas, ar bÅ«tent jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodoma atskirajame skunde, pareiga įrodyti gerÄ turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tenka atsakovui (nagrinėjamu atveju apeliantui), suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, o ne teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartis c. b.

Nr. e2-782-180/2015). Teismas savo iniciatyva negali atlikti šių įrodinėjimo veiksmų už suinteresuotÄ Å¡alį ir jos interesais (t. y. bÅ«ti aktyvesnis už pačiÄ Å¡alį), antraip pažeistų Å¡alių rungimosi, jų procesinių teisių lygybės ir dispozityvumo principus (CPK 12 str., 13 str., 17 str.). Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad teismas, prieÅ¡ taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, savo iniciatyva turėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ kompetentingų įstaigų duomenis apie apelianto finansinę padėtį arba įpareigoti tokius įrodymus pateikti ieÅ¡kovÄ , atmestini kaip teisiÅ¡kai ydingi.

Apelianto turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui ar teismu Apeliantas patikimų ir objektyvių įrodymų apie atskirtajame skunde deklaruojamÄ gerÄ savo turtinę padėtį, t. y. apie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudėtį bei jo vertę, apie darbo santykius ir gaunamas pajamas, turimas santaupas ar kitų, liudijančių jo finansinį pajėgumÄ Ä¯vykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , jeigu toks bÅ«tų priimtas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, praÅ¡ydamas panaikinti jam taikytus laikinus apribojimus, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu.

Teismo nutarties neteisėtumÄ bei teismo iÅ¡vados dėl jam didelės reikalavimo sumos nepagrįstumÄ apeliantas grindžia vienintele aplinkybe, kad jis turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini)) bei spėjama Å¡io turto verte. Kaip pirmiau nurodyta, tokia apelianto nurodoma aplinkybė nėra paremta jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriais galėtų bÅ«ti ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, atspindintys tiek apelianto nuosavybes teises į minėta nekilnojamÄ jį į turtÄ , tiek Å¡io turto vertę, jam (ne)taikytus suvaržymus, apsunkinimus ir kt.

Vertinant apelianto turtinę padėtį aktualu ir tai, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-2282-967/2015) dėl santuokos nutraukimo, kurioje apeliantui keliami reikalavimai, susiję ir su santuokoje įgyto turto padalijimu. Taigi minėtoje civilinėje byloje galimai bus sprendžiami klausimai ir su atskirajame skunde nurodyto gyvenamojo namo padalijimu, kas neabejotinai turėtų įtakos apelianto turtinės padėties pasikeitimui.

Todėl konstatuotina, kad apeliantui E. J. didelio reikalavimo prezumpcija byloje nepaneigta, atitinkamai nepaneigta ir grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tuo pačiu ir pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones egzistavimas(CPK 178 str.). Aktualu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinÄ sias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė apeliantui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, nevirÅ¡ijant jam pareikÅ¡to reikalavimo sumos.

Taigi esant nurodytiems apelianto teiginiams apie jo nuosavybes teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio, anot jo, tikėtinai pakaktų ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, Å¡io turto areÅ¡tas netrukdytų Å¡iuo turtu naudotis pagal paskirtį ir nevaržytų apelianto interesų labiau, nei tai nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina. Nesant įrodymais pagrįstų duomenų, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantui keltų kokius nors realius neigiamus padarinius, žalÄ , trikdytų veiklÄ ar įprastÄ gyvenimÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ir ekonomiÅ¡kumo principo reikalavimus (CPK 145 str. 2 d.).

Å ie motyvai yra pakankami, kad teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip dėl nereikÅ¡mingų atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja              Dalia Kačinskienė