40f4ff80-0cd8-441b-9746-27fa28a91bb0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8889-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02665-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. D. (A. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas A. D. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 32 200 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2006 metų iki 2013 metų buvo laikomas LAVL teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, taip pat už tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.2. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:LAVL pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, o ne palatose.

Kameros buvo perpildytos, jose nebuvo vietos pasivaikščioti, o į laukÄ pareiÅ¡kėjas buvo vedamas tik 1 val. per dienÄ . Kameros buvo antisanitarinės bÅ«klės, jose buvo žiurkių ir tarakonų. Kamerose nebuvo stalo. Tualetas buvo atviras, todėl nebuvo privatumo.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad LAVL jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Jis po operacijos buvo perkeltas į bendrÄ palatÄ , turėjo pats į jÄ nueiti, buvo blogai prižiÅ«rimas, supÅ«liavo jo žaizda, dėl to liko didelis randas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ esmės remdamasi skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, prašė jo skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, kad senaties terminÄ kreiptis į teismÄ praleido, nes nežinojo, kad savo teises gali ginti teisme, apie tai sužinojo tik 2015 m. spaudoje.3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 10–12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:LAVL pareiÅ¡kėjas buvo gydomas: nuo 2005-02-18 iki 2005-03-01 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 5, kurios plotas 21,25 m2 ir kurioje yra įrengtos 5 lovos; nuo 2009-04-09 iki 2009-04-23 Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 m2 ir kurioje yra įrengtos 7 lovos; nuo 2009-04-30 iki 2009-05-07 Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 6, kurios plotas 15,51 m2 ir kurioje yra įrengtos 6 lovos; nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 21,29 m2 ir kurioje yra įrengtos 6 lovos, taip pat Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 20, kurios plotas 7,19m2 ir kurioje yra įrengtos 7 lovos; ir nuo 2010-12-06 iki 2010-12-16 Bendrojo skyriaus intensyvaus stebėjimo palatoje, kurios plotas 14,34 m2 ir kurioje yra įrengtos 2 lovos.

Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos.

LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis.LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimų.

LAVL patalpų deratizacijos ir dezincekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, Å¡ie darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus ir dažniau. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:Bylos dalis nutrauktina. Skundo dalis atmestina.

1. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 32 200 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2006 m. iki 2013 m. LAVL jam nebuvo suteikta tinkama asmens sveikatos priežiÅ«ra, taip pat dėl to, kad jis Å¡iuo laikotarpiu LAVL buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjo teigimu, LAVL jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, nes jis po operacijos buvo priverstas pats vaikščioti, jis buvo perkeltas į bendrÄ palatÄ , buvo blogai prižiÅ«rimas, dėl to supÅ«liavo jo žaizda, liko didelis randas.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ (toliau – ir ABTÄ®) administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ , ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iÅ¡ kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju pareikÅ¡tas reikalavimas, be kita ko, atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , padarytÄ iÅ¡ esmės LAVL nesuteikiant jam tinkamos asmens sveikatos priežiÅ«ros pagalbos. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK Å eÅ¡tosios knygos XXXV skyrius) ir negali bÅ«ti laikomas nei vieÅ¡uoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ar neteikimo, bÅ«dami civilinio teisinio pobÅ«džio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalÄ dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, turinti vieÅ¡osios įstaigos statusÄ , pati savaime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013). Taigi pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jam LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta tinkama asmens sveikatos priežiūra, nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį pacientas turi teisę pareikÅ¡ti skundÄ ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad galimas paciento teisių pažeidimo tyrimas gali bÅ«ti atliekamas per vienerius metus, kai jis sužino apie tokių teisių pažeidimÄ , tačiau minimas tyrimas yra paneigiamas visiÅ¡kai, jei nuo paties pažeidimo padarymo momento yra praėję trys metai ir daugiau, nepaisant pirmosios aplinkybės (žr. pvz., 2015-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-556/2015).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė skirtingais laikotarpiais nuo 2005-02-18 iki 2010-12-16. Taigi pareiÅ¡kėjas yra praleidęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ trejų metų terminÄ , todėl jis nebegali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ ir pasinaudoti privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.Pagal ABTÄ® 101 straipsnio 8 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo LAVL nutrauktina ABTÄ® 101 straipsnio 8 punkto pagrindu.3.

Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiais nuo 2005-02-18 iki 2005-03-01, nuo 2009-04-09 iki 2009-04-23, nuo 2009-04-30 iki 2009-05-07, nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13, ir nuo 2010-12-06 iki 2010-12-16.LAVL atsiliepime pareiÅ¡kėjo reikalavimams teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė skirtingais laikotarpiais nuo 2005-02-18 iki 2010-12-16, tačiau skundÄ dėl to teismui surašė tik 2015-05-11 (b. l. 1), t. y. praėjus beveik 4 metams ir 7 mėnesiams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas laikymo sÄ lygas LAVL. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per šį laikotarpį bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas apginti savo pažeistas teises.Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai už netinkamas kalinimo sÄ lygas LAVL prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl jo pažeistų teisių patyrė nepatogumus, jautėsi pažemintas, jam tai kėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kančias. Tačiau, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Atitinkamai, kritiÅ¡kai vertintinas ir tariamas pareiÅ¡kėjo nežinojimas apie įstatymų turinį, galimybę kreiptis į teismÄ ginti pažeistas teises, nes neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.

Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, kad jis nežinojo savo teisių, nesudaro pagrindo atnaujinti senaties terminÄ . Jokios objektyvios aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡iuo atveju byloje nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi praėjus beveik 4 metams ir 7 mėnesiams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas laikymo sÄ lygas LAVL, todėl jo skundo dalis, kuria praÅ¡oma atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL, atmestina.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:nutraukti bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo A.

D. (A. D.) skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas