40f0e8a9-404f-463f-abb0-13ad107fd2c8 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla Nr             Baudžiamoji byla Nr. 1S-117-719/2017             Teismo proceso Nr. 1-22-1-00861-2013-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. balandžio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo gynėjo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundus dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartiesnustatė:Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 1 d. teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismÄ praÅ¡ydama tęsti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas šį teikimÄ tenkino ir pratęsė G. K. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis taikymÄ .Gynėjas skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ nutartį – pakeisti G. K. stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis į ambulatorinį stebėjimÄ . Gynėjas cituoja BK 98 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnį, skundžiamÄ nutartį ir teigia, kad sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ svarbiausias kriterijus yra asmens psichikos sveikatos bÅ«klė ir asmens socialinis pavojingumas.

Taip pat bÅ«tina vadovautis bendraisiais baudžiamojo proceso principais, įskaitant proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad priverčiamoji medicinos priemonė gali bÅ«ti taikoma, kol jÄ taikyti yra bÅ«tina ir ji turi bÅ«ti proporcinga asmens psichikos sveikatos bÅ«klei bei asmens socialiniam pavojingumui. G. K. stacionare gydomas nuo 2013 metų, per stebimÄ jį laikotarpį jo agresijos, psichomotorinio sujaudinimo nestebėta, jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, ligos paÅ«mėjimo nebuvo, gydymas nekoreguotas, kas rodo, kad gydymas yra tinkamas.

Teisme G. K. labai aiÅ¡kiai nurodė, kad žino ir visiÅ¡kai neginčija, jog serga psichikos liga, paaiÅ¡kino, kada jam Å¡i liga buvo nustatyta pirmÄ kartÄ , suvokia, kad jam reikalingas gydymas ir Å¡io gydymo nevengia. Taip pat G. K. yra kritiÅ¡kas savo veikai, nes teisme paaiÅ¡kino, jog veikÄ padarė pavartojęs alkoholio, kurio Å¡iuo metu nevartoja ir neketina vartoti, nes tai nesuderinama su jo liga. G. K. gydanti gydytoja teisme nurodė, kad jo bÅ«klė yra stabili ir jis galėtų bÅ«ti gydomas ambulatoriÅ¡kai, tačiau jis neturi artimų žmonių, kurie galėtų jį kontroliuoti, todėl bÅ«tų idealus variantas lankomosios priežiÅ«ros paslaugų teikimas gyvenamojoje vietoje.

Gynėjas teigia, kad G. K. gyvenamojoje vietoje lankomosios priežiÅ«ros paslaugos neteikiamos, tačiau Å¡ioje vietoje viena gydymo įstaiga tokiems asmenims teikia profesionaliÄ kompleksinę pagalbÄ , kurios metu G. K. bÅ«tų įpareigotas lankytis psichikos centre, o esant ligos paÅ«mėjimo, vaistų nevartojimo ar kitiems atvejams, bÅ«tų nedelsiant sprendžiama dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo. Atsižvelgdamas į tai gynėjas mano, jog artimųjų neturėjimas negali bÅ«ti priežastimi tęsti G.

K. paskirtÄ priverstinį gydymÄ stacionare, kai jo sveikata leidžia jam gydytis ambulatoriÅ¡kai, todėl skundžiama nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta.G. K. skunde konkretaus praÅ¡ymo nesuformulavo, tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad jis taip pat praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutartį ir taikyti jam ambulatorinį stebėjimÄ . Teismo posėdyje gynėjas ir prokuroras nedalyvavo.Skundai atmetami.BK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. IÅ¡ esmės tokie patys reikalavimai nurodyti ir BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Skundus nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad G. K. sveikatos bÅ«klę, galimybę pakeisti G. K. taikomÄ priverčiamosios medicinos priemonę Å¡velnesne ir kitas Å¡iuo metu nagrinėjamuose skunduose nurodytas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas jau aptarė ankstesnėse, t. y. (duomenys neskelbtini) nutartyse (bylos (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos iÅ¡vada) matyti, kad Å¡iuo metu minėtos aplinkybės nėra esmingai pasikeitę.

Tiek asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, tiek jo gynėjas savo skunduose kartoja iÅ¡ esmės tuos pačius motyvus, todėl iÅ¡samiau juos dar kartÄ analizuoti nėra bÅ«tinumo.Pagal Komisijos iÅ¡vadÄ seka, kad G. K. psichinė bÅ«sena iÅ¡lieka be esminių pakitimų, jis iÅ¡lieka pakilios nuotaikos, įsitikinęs, kad gali gyventi savarankiÅ¡kai. Stebėjimo laikotarpiu agresijos, psichomotorinio sujaudinimo nestebėta, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, ligos paÅ«mėjimo nebuvo, gydymas nekoreguotas.

Å ios aplinkybės rodo, kad G. K. psichikos bÅ«klė yra pakankamai gera (3–4 b. l.). Tačiau Komisijos iÅ¡vadoje pažymėta ir tai, jog G. K. iÅ¡lieka nekritiÅ¡kas savo ligai ir bÅ«senai, iÅ¡lieka emocinis neadekvatumas, nenuoseklumas, pagreitėjęs ir rezonieriÅ¡kas mÄ stymas, kritikos savo bÅ«senai stoka, paralogiÅ¡kas mÄ stymas, neadekvatus supratimas apie ateitį, socialinių ryÅ¡ių nėra; G. K. nenoriai dalyvauja užimtumo veikloje, socialinės globos namuose gyventi atsisako (3–4 b. l.).

IÅ¡ smurto rizikos įvertinimo matyti, kad G. K. smurtinio elgesio rizika yra vidutinė ir ji gali didėti esant psichikos ligos paÅ«mėjimui, nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumo bei vartojant alkoholį (36 b. l.). Žemesniojo teismo posėdžio metu G. K. tvirtino, kad jis alkoholio nebevartos (32 b. l.), tačiau abejoti tokiais G. K. pažadais verčia Komisijos iÅ¡vadoje nurodytas jo požiÅ«ris į ligÄ â€“ jis nekritiÅ¡kas savo bÅ«senai (3–4 b. l.). Kartu aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau, t. y.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi G. K. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis (5–6 b. l.). RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi G. K. taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis; tÄ kart G. K. mama įsipareigojo suteikti sÅ«nui gyvenimo sÄ lygas, jį prižiÅ«rėti ir užtikrinti sÅ«naus gydymo tęstinumÄ (10–11 b. l.).

Tačiau nei gydymo įstaiga, nei G. K. mama nesugebėjo užtikrinti tinkamos jo kontrolės bei efektyvaus jam paskirtos gydymo priemonės vykdymo, nes 2013 m. lapkričio 29 d. G. K. padarė naujÄ Ä¯statymu uždraustÄ veikÄ , susijusiÄ su smurtu, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi jam buvo taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis (16–20 b. l.). AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. vasario mėnesį mirė G. K. mama ir kitų G.

K. artimų žmonių, galinčių užtikrinti jo gydymo tęstinumÄ ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, nėra (3 b. l.).Visi Å¡ie duomenys apie ankstesnę ir dabartinę G. K. psichikos sveikatos bÅ«klę ir jo socialinius ryÅ¡ius leidžia pagrįstai tvirtinti, kad G. K. psichinė sveikata yra pagerėjusi. Tačiau nuo pakartotinio priverčiamosios medicinos priemonės stacionarinio stebėjimo sÄ lygomis taikymo ir G. K. psichinės bÅ«klės pagerėjimo praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas tam, kad bÅ«tų galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog pagerėjusi G.

K. psichikos bÅ«klė yra stabili, kad G. K. gydymas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, tik šįkart jau be jam artimų asmenų kontrolės, bus pakankamai efektyvus ir nekels pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams ir dėl padarytų veikų pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo G. K. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Todėl skundžiama žemesniojo teismo nutartis, kuria buvo pratęstas G. K. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis, yra teisėta bei pagrįsta, teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka skundÄ nagrinėjantis teismas, skundų argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:G.

K. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundus atmesti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti galioti.Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.Teisėjas             Artūras Ridikas