2021-03-24 Nr. AB-6110-3-64-3-00533-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-158-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00533-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ankštomis sąlygomis, buvo pažeistas gyvenamojo ploto dydis, įvertinus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą. Šiaulių TI dažnai nebūna šilto vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą.

Šiaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint išsikviesti pareigūną, tenka daužyti į duris. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Dėl avarinės pasivaikščiojimo kiemelių būklės nuo 2018 m. lapkričio mėn. iš viso atsisakė eiti į pasivaikščiojimo kiemelius, visas 24 valandas teko praleisti kamerose.

Šiaulių TI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės puvo. Apatinį trikotažą plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis sąskaitoje turėdavo pinigų, drabužius savarankiškai plaudavo pats, o sąlygų džiovinti nebuvo.

Vienam mėnesiui gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kameroje Nr. 37 dviejų aukštų lova pastatyta prie pat sanitarinio mazgo sienelės ir visas sanitarinio mazgo plotas puikiai matomas iš viršaus, kameroje Nr. 72 sanitarinis mazgas nebuvo pilnai užtvertas, įrengtas beveik kameros viduryje, nuolat jausdavosi stebimas kito asmens. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nuolat kentė nemalonius kvapus iš sanitarinio mazgo ir kanalizacijos, jautėsi gyvenantis ir miegantis tualete.

Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lovos dydis kameroje Nr. 72 buvo tik 1,66 x 0,72 m, o jo ūgis 1,87 m, lova surūdijusi, todėl teko patirti diskomfortą, negalėjo išsimiegoti, be to, tokioms lovoms turi būti pritaikytos kopėtėlės užlipti, trūko kėdžių atsisėsti prie stalo normaliai pavalgyti. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo, maistas nebuvo sveriamas.

Be to, negavo (duomenys neskelbtini) maitinimo, kuris jam rekomenduotas gydytojų, kamerų Nr. 37 ir 72 durų langeliai, per kuriuos paduodamas maistas, buvo surūdiję. Šiaulių TI nebūdavo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Karantino ir laikino sulaikymo suėmimo patalpų eksploatavimas prilyginamas tvartui, tualetai neatitverti, nėra kriauklės, sklido nemalonus kvapas, buvo drėgna ir šalta, pelėsis, nešvaru, nebuvo kur susidėti daiktų, minkštojo inventoriaus, buvo laikomas ir po 6–7 valandas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 20 d. kamerose Nr. 37, 72 ir 71 vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 3,84 iki 7,68 kv. m. Nacionalinis teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Atsakovo atstovo teigimu, visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai, negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kur jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai neįtvirtina ir to, kad dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks aktas nėra pažeidžiamas. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gultų ilgis 1,97 m, išskyrus kamerą Nr. 72, kurioje gultas buvo 1,66 m. Pagal suimtųjų prašymus įstaigos darbuotojai turi galimybę netinkantį gultą prailginti, tačiau pareiškėjas jokių prašymų dėl gultų neatitikimo ir jų prailginimo nebuvo pateikęs. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad kameroje Nr. 37 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus, pelėsio nėra, elektros įrenginiai tvarkingi. Kameroje Nr. 72 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normas, pelėsio neužfiksuota. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, kamera Nr. 71 buvo visiškai suremontuota 2018 m. gegužės–birželio mėn., o kamera Nr. 72 – 2018 m. liepos–rugsėjo mėn.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

8. Atsakovo atstovo teigimu, Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui, kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį kartą į ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems buvo nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normas. Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai, kiekvienam kiemelyje yra šiukšliadėžės. Peleninių bei pagalbos mygtukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenustato. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušą nuvedimo nepagrįstos.

11. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nesiskundžia, kad jam nebūdavo išduodama patalynė ar higienos priemonės pagal galiojančius teisės aktus, jis reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams ir per mažo kiekio tualetinio popieriaus, tačiau tokios pretenzijos yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstomis. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, neturi teisinio pagrindo.

12. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. (duomenys neskelbtini) maitinimas pareiškėjui buvo skirtas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir visą laiką jam būnant Šiaulių TI jis buvo maitinamas pagal (duomenys neskelbtini) valgiaraštį. Suimtųjų (nuteistųjų), kuriems skiriamas (duomenys neskelbtini) maitinimas, sąrašai sudaromi kiekvieną darbo dieną, penktadienio sąrašas galioja savaitgaliui. Įstaiga nėra suinteresuota pareiškėjui bloginti kalinimo sąlygas, nesuteikdama jam (duomenys neskelbtini) maitinimo, įstaigos darbuotojai pareiškėją žino kaip asmenį, kuris yra padavęs ne vieną skundą dėl maitinimo ne tik įstaigai, bet ir teismams, todėl ypatingą dėmesį skiria faktui, kad jis būtų pamaitintas ne tik laiku, bet ir pagal jam paskirtą (duomenys neskelbtini). Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Šiaulių TI nenustatė.

13. Atsakovo atstovo teigimu, higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos nėra gyvenamosios patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai), šios patalpos valomos kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau, pagrindinis valymas atliekamas kartą per mėnesį. Pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas vos porą kartų, laikymas buvo trumpalaikis, kas tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikimų.

14. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Teismas iš byloje esančios 2019 m. balandžio 30 d. pažymos Nr. 60/09-15553 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 20 d., viso 32 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 37, 72 ir 71, vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 3,84 kv. m iki 7,68 kv. m, taigi visas 32 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teismas, įvertinęs duomenis apie baldų užimamą plotą, kamerų fotonuotraukas, nurodė, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad kameroje Nr. 37 patikrinimo metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Teismas iš pareiškėjo į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. balandžio 24 d. atsakymo į pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. rašytą skundą nustatė, kad kameroje Nr. 71 ant sienų ir lubų (kampe virš unitazo) nustatytas vizualiai matomas pelėsis ir konstatuotas higienos normos pažeidimas. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus nustatė, kad 2018 m. buvo suremontuotos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 71 ir 72. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 71 buvo laikomas pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

18. Teismas nurodė, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normos pažeidimo. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galbūt netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog gultai kamerose Nr. 37 ir 71 atremti į sanitarinių mazgų sieneles, taigi asmenys, gulintys antruose gultų aukštuose, gali laisvai matyti, kas vyksta sanitariniame mazge, todėl negalima laikyti, jog privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 37, 71 ir 72 buvo tinkamai užtikrintas. Be to, sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Teismas padarė išvadą, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2019 m. sausio 17 d. patikrinimo metu nustatė, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodė) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal HN 134:2015 reikalavimus, laikomiems asmenims užpildoma kortelė, išduodant inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę ir inventorių. Taigi patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių būklės, o iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvimo laikotarpiu patalyne ir higienos priemonėmis, tarp jų tualetiniu popieriumi, buvo aprūpintas tinkamai. Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės, neišdavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar, kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, pareiškėjas nenurodė, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių būklės, patalynės ir tualetinio popieriaus trūkumo atmestos kaip nepagrįstos.

22. Teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu nustatė, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rūbai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje, viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, skalbimo bei cheminio valymo paslaugų teikimui sudaryta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla“, viršutiniai rūbai nemokiems suimtiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmesta kaip nepagrįsta.

23. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

24. Teismas, įvertinęs SVĮ 44 straipsnio 4 dalies, HN 134:2015 18, 44 punkto reikalavimus, atsakovo argumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, tik du kartus maudymasis vyko ne kas septynios, o kas aštuonios dienos, tačiau nenurodė, kokią neturtinę žalą jis dėl to patyrė, nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu, o pareiškėjo pretenzijas dėl šilto vandens nebuvimo atmetė kaip nepagrįstas.

25. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi (veidrodžiais ir spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti) bei tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad aktualus teisinis reguliavimas nenumato lovų išmatavimų bei gultų kopėtėlių. Teismas iš pažymos apie Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą nustatė, kad gultų ilgis pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 72 iš tiesų yra tik 1,66 m, plotis 0,72 m. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dėl per trumpo gulto į Šiaulių TI administraciją su prašymu nesikreipė, tokiu atveju gultas jam būtų buvęs pailgintas. Pareiškėjas kameroje Nr. 72 nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas tik 3 dienas ir miegojo tik dvi naktis, todėl toks trumpalaikis neigiamas veikimas negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala.

26. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – BVK 73–75 straipsnių nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Šiaulių TI bendro naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi. Tačiau į bylą pateikti 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, jog kontrolės metu nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 1 ir Nr. 19 ištrupėjusi grindinio danga, pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 9, 14 ir 19 nutrupėjusi sienų danga, iškritusios plytos ir konstatuotas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, kurį Šiaulių TI nurodyta pašalinti iki 2019 m. spalio 10 d.–spalio 25 d. Pareiškėjui vietiniu teisės aktu buvo suteikta galimybė dvi valandas per dieną pasivaikščioti gryname ore, tačiau jis pats atsisakė eiti pasivaikščioti dėl neva avarinės pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nors tokios būklės Visuomenės sveikatos centras nenustatė ir vesti asmenis pasivaikščioti į šiuos kiemelius neuždraudė, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti šiukšlių kibirėliai, peleninės, suoliukai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

27. Teismas, įvertinęs Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, SVĮ 44 straipsnio 5 dalies, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5, 7 punktų nuostatas, atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog maisto energetinė vertė yra per maža ir kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, nepasitvirtino. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kokius nepatogumus jis patyrė dėl surūdijusių maisto dalinimo langelių paviršių, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, atsakovo argumentus, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakymus į pareiškėjo rašytus skundus, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini)į maitinimą pareiškėjas gavo, nes skundėsi ne dėl (duomenys neskelbtini) maitinimo negavimo, bet dėl jo kokybės. Be to, nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pateikė keturis skundus (dėl netinkamo valgyklos vedėjo darbo, dėl prekių įsigijimo iš parduotuvės, dėl vaizdo skambučio), tačiau nei vieno dėl neteikiamo (duomenys neskelbtini) maitinimo, o iš Šiaulių TI 2019 m. vasario 27 d. atsakymo į pareiškėjo skundus matyti, kad pareiškėjas skundėsi tik dėl maisto temperatūros ir jo padalinimo tvarkos, bet ne dėl to, jog negauna (duomenys neskelbtini) maitinimo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI (duomenys neskelbtini) maitinimo visiškai negavo.

29. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo patalpoje, tik nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jos laikomos nustatytomis, todėl tesimas padarė išvadą, kad pareiškėjas į trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas pažeidžiant reikalavimus dėl laikymo trumpalaikio laikymo kamerose trukmės. Teismas nurodė, kad, nors teisės aktai nereglamentavo sanitarinių mazgų įrengimo trumpalaikio laikymo kamerose ir nenumatė, jog jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau pagal EŽTT praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo patalpose drėgna, šalta, pelėsis, nešvaru. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kamerą neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, buvo drėgna, šalta, pelėsis.

Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas laikino sulaikymo patalpų aprūpinimo baldais nenumato. Iš byloje esančių kameros Nr. TLK-5 fotonuotraukų matosi, kad šioje kameroje yra stalas ir suolai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl baldų nebuvimo atmestos kaip nepagrįstos. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas, patalpintas į TLK-5 kamerą, dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, kameros būklės galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas šioje kameroje buvo tik du kartus, todėl tokį trumpalaikį veikimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

30. Teismas nurodė, kad pareiškėjo laikymas kameroje Nr. 71 pažeidžiant higienos normos reikalavimus (1 diena), visą laikymo laikotarpį tinkamai neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, iš sanitarinių įrenginių nuolat sklindantis nemalonus kvapas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 3 600 Eur. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią LVAT praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

III. 31. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį dėl skunde išdėstytų argumentų ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo. Iškvietimo mygtukų nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti atsakovo neveikimą. Jeigu šio mygtuko prireiktų, iškiltų grėsmė jo gyvybei.

31.2. Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus dėl minkštojo inventoriaus, rėmėsi melagingomis išvadomis. Specialistams parodomas naujas inventorius ir taip jie klaidinami.

31.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl galimybės maudytis duše po šiltu vandeniu, nes tarptautinės teisės aktai (Europos kalėjimų taisyklės) įtvirtina teisę naudotis dušu bent du kartus per savaitę.

31.4. Teismas neįvertino, kad nebuvo sudaryta sąlygų kaip užlipti ir miegoti į antrą aukštą, nes nebuvo kopėtėlių. Lovos standartas neatitinka pareiškėjo ūgio.

31.5. Teismas blogai įvertino pateiktą informaciją dėl pasivaikščiojimo kiemelių. Atsakovas nešalina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytų pažeidimų.

31.6. Dėl (duomenys neskelbtini) maitinimo skyrimo nebuvo pareikalauta papildomų duomenų, teismas buvo neobjektyvus. Pareiškėjui sunku gauti ar rinkti informaciją, o teismas aklai tiki atsakovu.

32. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:

32.1. Sprendžiant klausimą dėl pagalbos mygtuko įrengimo Šiaulių TI pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovas neįrodė, jog pagalbos mygtukas yra susijęs su kapitaliniu remontu ar rekonstrukcija, todėl pripažino, kad Šiaulių TI nesilaikė pareigos juos įrengti. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo teiginiai apie galėjusią kilti žalą yra visiškai neindividualizuoti, šią skundo dalį atmetė. Šiuo atveju pareiškėjas išreiškė tik spėliones, o jokių konkrečių įrodymų, konkrečių įvykių, kurie galėjo kelti grėsmę, nenurodė. Pareigūnai, vykdydami savo pareigybėse nurodytas funkcijas, atlieka nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo kilęs pavojus.

32.2. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas neneigė, kad pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę jam buvo suteikta, o šiuo metu įstatymo leidėjas įpareigojimo suteikti galimybę bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu nenumato.

32.3. Kaip buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismui, jokie teisės aktai kopėtėlių nenumato. Be to, nors teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, o pareiškėjas nurodytų aplinkybių niekaip nesieja su būtent jam tariamai kilusiais nepatogumais (nenurodo, kad būtent jo lova buvo antrame aukšte, jog dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus). Iš pareiškėjo skundo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI veiksmus (neveikimą) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, taigi šie pareiškėjo motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba.

32.4. Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-5294 bei 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. PA-5576 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui. Be to, pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galbūt patyrė nepatogumus ir pan. Nei viename patikrinimo akte nenustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemelių būklė galėtų kelti grėsmę kalinamų asmenų saugumui ar sveikatai. Teismas išsamiai įvertino minėtas aplinkybes ir šią skundo dalį atmetė.

32.5. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento darbuotojai tikrinti minkštojo inventoriaus nuvedami tik į tuos sandėlius, kuriuose laikoma nauja, dar nenaudota patalynė. Šie pareiškėjo teigimai yra melagingi, kadangi tikrinami tik tie sandėliai, kuriuose laikoma jau naudojama patalynė. Be to, tikrinami ne tik sandėliai, bet ir dezinfekavimo kamera, nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa.

32.6. Teismas išsamiai išnagrinėjo atsakovo pateiktus įrodymus, įvertino prieštaringas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi su skundais dėl maitinimo, tačiau nei vienas iš skundų nebuvo susijęs su negautu (duomenys neskelbtini) maitinimu. Kadangi pareiškėjas itin dažnai skundžia kalinimo sąlygas (daugelis jo skundų būna nepagrįsti), daroma pagrįsta išvada, kad negavęs (duomenys neskelbtini) maitinimo pareiškėjas tai būtų apskundęs.

32.7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiai kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui, ir nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Apeliantas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 20 d., atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjas kameroje Nr. 71 buvo laikomas pažeidžiant higienos sąlygas (ant sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis, 1 diena), visą laikymo laikotarpį tinkamai neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, iš sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas, pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi (veidrodžiais ir spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti) bei tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, vedimo tik vieną kartą per savaitę į dušą, dėl minkštojo inventoriaus, dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nesuteikto (duomenys neskelbtini) maitinimo, kopėtėlių nebuvimo į antrą aukštą, lovos standarto.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad kamerose neveikė pagalbos mygtukai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

38. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pasivaikščiojimų kiemelių būklės Šiaulių TI, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti abstraktaus pobūdžio argumentai nepaneigia byloje esančių duomenų. Visuomenės sveikatos centras avarinės pasivaikščiojimo kiemelių būklės nenustatė, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas dėl pasivaikščiojimo kiemelių padarė pagrįstą išvadą nesant pagrindo konstatuoti, jog dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

39. Nors pareiškėjas teigia, kad dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją pažymi, jog teisės aktuose nustatyta galimybė pasinaudoti dušu suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teisė po dušu nusiprausti bent vieną kartą per savaitę buvo suteikta, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė palaikyti kūno higieną Šiaulių TI buvo pažeista. Papildomai pažymėtina, kad EŽTT kai kuriais atvejais pripažįsta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygas blogina ir ta aplinkybė, jog jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (žr., pvz., 2012 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Vartic prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 12152/05); 2012 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Onaca prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 22661/06)). EŽTT byloje Valašinas prieš Lietuvą (2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 44558/98) pažymėjo, kad galimybė dušu naudotis kartą per savaitę yra nepatenkinama, bet pažeidimo dėl šių aplinkybių nekonstatavo, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas perpildytose kamerose. Byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebūtų buvęs užtikrintas šalto vandens tiekimas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę (nors ir ribotą) asmeninę higieną palaikyti kameroje. Akcentuotina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI dėl galimybės naudotis dušu dažniau, nepateikti įrodymai, kad pareiškėjui reikėjo dušu naudotis dažniau dėl jo sveikatos būklės.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas (duomenys neskelbtini) maitinimas. Pareiškėjas skundėsi tik dėl maitinimo kokybės, bet ne dėl (duomenys neskelbtini) maitinimo negavimo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis Šiaulių TI (duomenys neskelbtini) maitinimo negavo.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pažeidimo, susijusio su dviaukščių gultų be kopėtėlių įrengimu, nes teisės aktai nenustato, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, o pareiškėjas neįrodė, kad dėl to patyrė neturinę žalą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl dviaukščių gultų be kopėtėlių jam kildavo sunkumų užlipant, vertintini kaip pagrįsti prielaidomis, kadangi pareiškėjas nepaaiškino, ar būtent jis naudojosi antro aukšto gultu, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, lipdamas ar nulipdamas nuo antro aukšto gulto, ginčo laikotarpiu jis būtų susižalojęs ar sužalojęs kitus asmenis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių kyla jo nurodomi nepatogumai, ir / ar prašymu įrengti užlipimo / nulipimo nuo gultų konstrukcijas. Nuoseklioje LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl kopėtėlių neįrengimo patyrė neturinę žalą.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl minkštojo inventoriaus, lovos parametrų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

43. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

44. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys