2021-10-20 Nr. AB-21698-3-61-3-01144-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1775-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01144-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl prijungimo sąlygų ir sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. sausio 10 d. išduotas Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/44 (toliau – ir Sąlygos) dalyje, kuria pareiškėjui nustatytas reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos; 2) panaikinti Sąlygas dalyje, kuria pareiškėjui nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 2D-3527 „Dėl gauto skundo (Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g., sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas) dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Sąlygų reikalavimų dalies, kuriais pareiškėjui nustatytas reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės dalies bei reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne mažesnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo Žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo projekto paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje numatyta intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Dėl šios priežasties, tikslu įsirengti įvažą į sklypą, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti prisijungimo sąlygas į Žemės sklypą. 2020 m. sausio 10 d. Administracija išdavė Sąlygas. Nesutikdamas su išduotais prisijungimo reikalavimais dalyje, kaip tai numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2020 m. sausio 16 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2020 m. kovo 16 d. sprendimu skundą atmetė;

2.2. Atsakovas Sąlygose numatė reikalavimą eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, tačiau šis reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nei (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža po detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja. (duomenys neskelbtini) gatvės tąsa ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža buvo suprojektuotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas). Iki Detaliojo plano patvirtinimo buvo tik (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvis, neturintis sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve, neturintis jokio ryšio su pareiškėjo sklypu, todėl neturintis įtakos pareiškėjo teisėms. Kadangi Detalusis planas šiai dienai Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 yra panaikintas, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta neegzistuoja, kaip ir neegzistuoja (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, nes šiai dienai yra tik (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvis, susikertantis su (duomenys neskelbtini) gatve. Šią išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. raštas A51-107688/19(2.9.4.9E-INF) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos;

2.3. Sąlygų reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014) 29 punkto 6 lentelės reikalavimams, nes, sutinkamai su minėto punkto reikalavimais, minimalūs atstumai nustatomi tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų, t. y. nuo sankryžos ar įvažiavimo / išvažiavimo iki sankryžos ar įvažiavimo / išvažiavimo, bet ne iki gatvės ašinės linijos – atstumas matuojamas nuo gatvės (įvažiavimo / išvažiavimo) kraštinės dalies ir kitos gatvės (įvažiavimo / išvažiavimo) kraštinės dalies, bet ne iki gatvės ar sankryžos vidurio (ašinės linijos). (duomenys neskelbtini) gatvė ir jos sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve neegzistuoja – atsakovas neteisėtai vadovaujasi panaikinto Detaliojo plano sprendiniais;

2.4. Reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą ties Žemės sklypu yra logiškas ir suprantamas, tačiau kita reikalavimo dalis – suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo Žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuo Žemės sklypo ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra 185 m atstumas. Šioje atkarpoje pareiškėjas įpareigotas įrengti ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą, nors nurodyta atkarpa nesiriboja su Žemės sklypu, o ribojasi su valstybine žeme bei privačiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini);

2.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas, SĮ) 24 straipsnio 15 dalies kontekste pareiškėjas nėra užsakovas (statytojas), kuris būtų išreiškęs pageidavimą nutiesti savivaldybės ir privačių žemės sklypų poreikius užtikrinantį šaligatvį ir apšvietimą – tai savivaldybės ir privačių žemės sklypų savininkų reikalas, be to, pareiškėjas neturi jokios sutarties su atsakovu, kurioje būtų numatytas atlyginimas pareiškėjui už jo atliekamus šaligatvio ties svetimais sklypais tiesimo darbus. Pareiškėjas neprieštarauja įrengti susisiekimo infrastruktūros ten ir tiek, kiek tai susiję ir ribojasi su pareiškėjo Žemės sklypu, tačiau kitoje vietoje šiuos darbus turi vykdyti pati Vilniaus miesto savivaldybė, nes tai jos savarankiška funkcija. Be to, ginčijama sąlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas, KĮ) nuostatoms (4 str. 3 d., 5 str. 4 d. ir 7 d.). Šioje byloje priimtina atskiroji nutartis ir Administracijos vadovas bei Vilniaus miesto savivaldybės meras informuotini apie Administracijos tarnautojų daromus teisės pažeidimus, ignoruojant priimtus teismo sprendimus;

2.6. Pareiškėjui keliami Sąlygų reikalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatve, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra nei (duomenys neskelbtini) gatvės, nei (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, nei ašinės (duomenys neskelbtini) gatvės linijos, nuo kurios reikėtų skaičiuoti 50 m atstumą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Šio prašymo pagrindu 2020 m. sausio 10 d. buvo parengtos Sąlygos ir 2020 m. sausio 10 d. sutartis prie Sąlygų. Sąlygos parengtos vadovaujantis SĮ, Reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimais ir kitais teisės aktais bei atsižvelgiant į teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamo statyti objekto sukuriamus transporto ir pėsčiųjų srautus bei į įtaką esamai susisiekimo infrastruktūrai, vertinant esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą, srauto sudėtį bei bendrą gatvių ar sankryžų pralaidumą ir tipus;

3.2. Vystomas daugiabučio gyvenamojo namo projektas sukurs papildomus pėsčiųjų srautus, todėl, siekiant užtikrinti būsimų gyventojų saugią ir patogią susisiekimo infrastruktūrą, Sąlygose buvo įrašytas skundo reikalavimų 2 punkte įvardintas reikalavimas. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti daugiabučio namo projektą, ir atsakovas, išduodamas Sąlygas, privalo vadovautis SĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Tiek keliai ir gatvės, tiek pėstiesiems skirti šaligatviai (pėsčiųjų takai) laikytini sudedamąja kelio dalimi (KĮ 2 str. 5 d.), todėl privaloma jungtis į bendrą tinklą, taip užtikrinant susisiekimo galimybę. Sąlygose numatytas reikalavimas įrengti konkretų šaligatvį nustatytas įvertinus esamą infrastruktūrą ir galimybę šaligatvį, kuris reikalingas pareiškėjo vystomam projektui ir būsimiems to projekto (daugiabučio namo) gyventojams, sujungti su esama pėstiesiems skirta infrastruktūra. Pareiškėjas nenurodo jokių alternatyvų, t. y. kokiu kitu būdu būtų galima užtikrinti, kad jo vystomas daugiabučio namo projektas turėtų galimybę jungtis su esamu kelių, gatvių, šaligatvių tinklu. Skundžiamo Sąlygų reikalavimo atsisakymas prieštarautų SĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktui;

3.3. Sąlygų reikalavimas – eismo jungtį įjungti į (duomenys neskelbtini) gatvę ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos – įrašytas vadovaujantis Reglamento STR 2.06.04:2014 6 lentelės reikalavimais. (duomenys neskelbtini) gatvė priskirta C kategorijos gatvei. Turi būti išlaikyti minimalūs atstumai (100 (50) m) tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais į / iš gretimus (-ų) žemės sklypus (-ų) ir minimalūs atstumai (200 m) tarp gretimų sankryžų C kategorijos gatvėse. Įvertinus tai, eismo jungtis į pareiškėjo Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės turi būti formuojama ne mažesniu nei 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos;

3.4. Nesutiktina, kad aktualioje teritorijoje sankryža neegzistuoja. Vadovaujantis Reglamento STR 2.06.04:2014 73.1 punktu ir 20 lentele, dvi susikertančios gatvės laikytinos sankryža, o sankryžos tipas nustatomas pagal susikertančių gatvių kategorijas. Gatvės ašinė linija nurodo gatvės geografinę padėtį registruojant gatvę valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.3 punkte numatyta, jog suteikiant gatvei pavadinimą, pagal aprašo 1 priede nustatytą formą parengiamas gatvių išdėstymo planas, kuriame nurodomos gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus), esančios valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ir numatomi gatvių pavadinimai. Aprašo 9 punktas nustato, jog gatvių ašinių linijų koordinatės turi būti nustatytos tokiu tikslumu, kad patektų į gatvės kontūrą;

3.5. Nagrinėjamu atveju aktualūs gatvės duomenys, nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) 3.8 punkte. Specialistai vertindami projektus atsižvelgia į registro duomenis, t. y. esant registruotoms gatvėms, kai šios sudaro sankryžas, savivaldybė privalo vadovautis Reglamento STR 2.06.04:2014 6 lentelės reikalavimais ir nurodyti sąlygas, atitinkančias šių reikalavimų turinį, kas ir buvo padaryta. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jo vystomam projektui neturėtų būti taikomi minėto statybos techninio reglamento reikalavimai;

3.6. Teritorijoje galiojęs Detalusis planas detalizavo Bendrojo plano sprendinius, numatė konkrečius sklypų reglamentus, tačiau gatvės ašinių linijų, pavadinimo nenustatė, nes tai nėra Detaliojo plano reguliavimo sritis. Gatvės parametrai nustatyti Tarybos sprendimu, o šis teisės aktas yra teisėtas ir galiojantis;

3.7. Pareiškėjas prašo panaikinti Sąlygas toje dalyje, kur jam numatyti reikalavimai susisiekimo komunikacijoms, o ne visas Sąlygas. Tenkinus tokį prašymą, liktų galioti Sąlygos, kuriose nenumatyti jokie reikalavimai pareiškėjo siekiamam įgyvendinti daugiabučio namo projektui, sietini su susisiekimo komunikacijomis. Išduotų Sąlygų pagrindu rengiamas projektas privalo atitikti Sąlygas. Tenkinus pareiškėjo prašymą liktų galioti Sąlygos be reikalavimų, o tokios sąlygos prieštarautų SĮ reglamentavimui. Atsižvelgiant į planavimo ir statybos dokumentų bei planavimo ir statybos proceso kompleksiškumą, Sąlygos turėtų būti vertinamos kaip vientisas dokumentas, o ne atskirai vertinami reikalavimai bei selektyviai naikinamos Sąlygose numatytų reikalavimų dalys.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, išsamiai išnagrinėtos kilusio ginčo aplinkybės. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamo atsakymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvavimą ar nepagrįstumą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą: panaikino Sąlygas dalyje, kuria pareiškėjui nustatytas reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos ir dalyje, kuria pareiškėjui nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo Žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius; panaikino Inspekcijos sprendimą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas, įvardinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes bei vertindamas skundo argumentų dėl Sąlygų dalies, kuria pareiškėjui nustatytas reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, pagrįstumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) nustatė, kad VAAT 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 panaikino Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 patvirtintą Detalųjį planą. Bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka LVAT 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 VAAT 2019 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. Teismas, įvertinęs LVAT nutarties 46 punkto turinį, nustatė, kad Detaliojo plano sprendiniai (suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, suprojektuoti sklypai bei Detaliuoju planu nustatyti jų reglamentai), kuriais vadovaujasi Administracija, neteko galios ir negali būti taikomi bei jais vadovaujamasi, t. y. pareiškėjui, siekiančiam suprojektuoti įvažą į jam priklausantį Žemės sklypą, neturi ir negali būti keliami jokie reikalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatve ar (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nes nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža po Detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja. Šią išvadą patvirtina ir Administracijos Raštas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos.

8. Teismas nurodė, kad Sąlygose nustatytas reikalavimas – eismo jungtį įjungti į (duomenys neskelbtini) gatvę ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos – neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes minėtas reikalavimas prieštarauja Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelės reikalavimams ir SĮ 24 straipsnio 15 dalies nuostatoms. Pareiškėjas SĮ 24 straipsnio 15 dalyje nurodytos sutarties nėra pasirašęs, nesutinka įrengti inžinierinių tinklų savivaldybei priklausančioje žemėje. Po teismo sprendimų įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) gatvė ir jos sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve neegzistuoja – atsakovas neteisėtai vadovaujasi panaikinto Detaliojo plano sprendiniais. Todėl šioje dalyje Sąlygos naikinamos.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl Sąlygų dalies, kuria pareiškėjui nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo Žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius, pagrįstumą, pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad pagal Regia žemėlapio ištrauką nuo pareiškėjo Žemės sklypo ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra 185 m atstumas. Šioje atkarpoje pareiškėjas įpareigotas įrengti ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą, nors nurodyta atkarpa nesiriboja su pareiškėjo sklypu, o ribojasi su valstybine žeme bei privačiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini).

10. Teismas vadovavosi SĮ 24 straipsnio 15 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas nėra užsakovas (statytojas), kuris būtų išreiškęs pageidavimą nutiesti savivaldybės ir privačių žemės sklypų poreikius užtikrinantį šaligatvį ir apšvietimą – tai savivaldybės ir privačių žemės sklypų savininkų reikalas. Be to, pareiškėjas neturi jokios sutarties su atsakovu, kurioje būtų numatytas atlyginimas pareiškėjui už jo atliekamus šaligatvio ties svetimais sklypais tiesimo darbus. Atsakovas nėra pasiūlęs jokios aiškios ir konkrečios sumos, kurią jis sumokėtų pareiškėjui už atliktą šaligatvio įrengimą.

11. Teismas akcentavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1251) Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 404-01 Administracijos nuosavybėn perdavė visas Vilniaus miesto gatves. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 6 straipsnio 3 ir 32 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste valstybinės žemės teritorijoje šaligatvio įrengimas yra savarankiška Vilniaus miesto savivaldybės funkcija, todėl įpareigojimas pareiškėjui įrengti šaligatvį ties kitais, ne pareiškėjui, bet kitiems privatiems asmenims priklausančiais žemės sklypais bei valstybinėje žemėje, yra ne kas kita, kaip atsakovo siekis savo funkcijų įgyvendinimą permesti pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprieštarauja įrengti susisiekimo infrastruktūros ten ir tiek, kiek tai susiję ir ribojasi su pareiškėjo Žemės sklypu, tačiau kitoje vietoje šiuos darbus turi vykdyti pati Vilniaus miesto savivaldybė, nes tai jos savarankiška funkcija.

12. Teismas pabrėžė, kad ginčijama sąlyga prieštarauja KĮ nuostatoms (2 str. 3 d. ir 5 d., 4 str. 3 d., 5 str. 4 d. ir 7 d.). Atsakovas, būdamas visų kelių (gatvių) Vilniaus mieste savininkas, siekia, kad pareiškėjas įrenginėtų atsakovui priklausančią nuosavybę, nors už tai nenumato jokio atlyginimo. Toks Administracijos reikalavimas prieštarauja KĮ nuostatoms, nes šaligatvių tiesimo užsakovo funkcijas vykdo jo savininkas ar valdytojas. Pareiškėjas nėra nei savininkas, nei valdytojas, nei užsakovas, pareiškėjas prašymo nustatyti sąlygas įrengti šaligatvį ties svetimais privačiais sklypais, ties valstybine žeme neteikė, tokio tikslo neturėjo. Savivaldybės pareiga yra projektuoti valstybinės reikšmės kelius, juos tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), priežiūros darbus organizuoti ir užsakovo funkcijas atlikti.

13. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planą M1:5000, nustatė, kad jame nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) gatves. Yra pažymėtas tik neaiškus, keturis kartus platesnis už normalų gatvės plotį raudonas kontūras, kuris akivaizdžiai nėra gatvės ribos. Be to, kontūras užbraižytas taip, kad viena jo linija eina tiesiai per (duomenys neskelbtini) akligatvį, turintį susikirtimą su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau neturintį jokio ryšio ir susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatve, nes pusiaukelėje link (duomenys neskelbtini) gatvės šis akligatvis baigiasi. Bendrąja prasme akligatviai irgi vadinami gatvėmis, tačiau tai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvis yra pilnavertė gatvė, turinti jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve ir apskritai ką nors bendra su Žemės sklypu.

14. Teismas Liteko duomenimis nustatė, kad VAAT 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1634-809/2020 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino atsakovo akcentuojamo Tarybos sprendimo 3.8 punkto dalį, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija. Šis sprendimas yra atsakovo apskųstas.

15. Teismas akcentavo, kad pateiktas Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planas M1:7500 pateikiamas tarsi būtų Tarybos sprendimo priedas, kuriame parodyta (duomenys neskelbtini) gatvė, jungianti (duomenys neskelbtini) gatves, tačiau taip nėra. Nurodyta gatvių schema akivaizdžiai atitinka VAAT 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 ir LVAT 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 panaikinto apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės Detaliojo plano sprendinius, ką patvirtina prie šių paaiškinimų pridedamas panaikinto Detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir transporto schema.

16. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės Detaliojo plano sprendiniai apėmė teritoriją, kurioje buvo suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 2 punkte nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos a, b, c kategorijų gatvių ribų nustatymo schema. Jokios nuorodos, kad nurodytoje teritorijoje galiotų Tarybos sprendimas, kuriuo neva tai buvo suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra. Nuosekliai reikia vadovautis schema. Iš prie šio paaiškinimo pridedamos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos a, b, c kategorijų gatvių ribų nustatymo schemos akivaizdžiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė turi sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau pusiaukelėje link (duomenys neskelbtini) gatvės baigiasi akligatviu. Ši schema akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo teiginius apie tai, kad iki apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės Detaliojo plano patvirtinimo (duomenys neskelbtini) gatvė buvo akligatvis. (duomenys neskelbtini) gatvė, jungianti (duomenys neskelbtini) gatves, buvo suplanuota apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės Detaliuoju planu, tačiau administraciniam teismui panaikinus Detalųjį planą (duomenys neskelbtini) gatvės nebeliko ir vėl yra tik anksčiau buvęs (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvis. Teismas vertino, kad pareiškėjui keliami Sąlygų reikalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatve, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra nei (duomenys neskelbtini) gatvės, nei (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, nei ašinės (duomenys neskelbtini) gatvės linijos, nuo kurios reikėtų skaičiuoti 50 m atstumą.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginius taip pat patvirtina apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės Detaliojo plano sprendiniai (urbanistiniai brėžiniai), kuriuos yra parengęs atsakovas, iš kurių matyti, kad 2005, 2007, 2009, 2013 (duomenys neskelbtini) gatvė yra akligatvis ir būtent šiais duomenimis vadovaudamasi savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ rengė apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės Detalųjį planą, kuriuo parengė ir suprojektavo (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio tąsą, (duomenys neskelbtini) gatvę pratęsdama iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir suformuodama (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Detalusis planas šiai dienai panaikintas kaip neteisėtas būtent dėl tokio (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo. Todėl šioje dalyje Sąlygos naikinamos.

18. Teismas nustatė, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, vadovaudamasi Administracijos 2020 m. kovo 3 d. raštu.

19. Teismas akcentuodamas, kad Sąlygos turi būti rengiamos vadovaujantis SĮ, Reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimais ir kitais teisės aktais, vertino, kad Inspekcija nesivadovavo gero administravimo principais, neįsigilino į pareiškėjo skundą, neatliko išsamaus tyrimo, nenustatė teisės aktų atitikimo, todėl susidarė situacija, kuomet pareiškėjui keliamas reikalavimas išlaikyti 50 m atstumą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, nors po teismo sprendimų įsiteisėjimo tokia gatvė sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve tiesiog neegzistuoja. Teismas sprendė, kad Inspekcijos sprendimas yra priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis gero administravimo principų. Kadangi skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.

20. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsniu, įvertinęs pareiškėjo prašomas priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kontekste, sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl naikintina Sąlygų dalis, kuria nustatytas reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas vadovaujasi panaikintu Detaliuoju planu, nes nei Sąlygose, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose nėra nurodoma, kad reikia vadovautis Detaliuoju planu. Tai, jog tam tikri panaikinto Detaliojo plano sprendiniai sutampa su kitais dokumentais nustatytu planavimu, sklypų teisine būkle ar pan., nereiškia, kad tokie sprendiniai negalioja. Detalusis planas yra rengiamas kitų teritorijų planavimo dokumentų kontekste atsižvelgiant į tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Panaikinus Detalųjį planą, kiti įvairaus pobūdžio dokumentai automatiškai netapo negaliojančiais. Todėl argumentas, kad LVAT 2019 m. liepos 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 panaikinus teritorijoje galiojusį Detalųjį planą, sankryžos nebeliko, yra nepagrįstas. Teritorijoje galiojęs Detalusis planas gatvės ašinių linijų, pavadinimo nenustatė, nes tai nėra Detaliojo plano reguliavimo sritis. Šie gatvės parametrai nustatyti Tarybos sprendimu, kuris yra galiojantis;

21.2. Iš pateiktų teismo argumentų (Sąlygų dalis, kuria nustatytas reikalavimas eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, neatitinka SĮ 24 straipsnio 15 dalies nuostatų) nėra aišku, ar kalbama apie įvažiavimą į pareiškėjo Žemės sklypą, ar apie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Reikalavimai dėl sankryžos įrengimo nėra keliami, o ginčo dėl įvažiavimo įrengimo, t. y. kas turėtų įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, nėra. Minėtas Sąlygų reikalavimas įrašytas vadovaujantis Reglamento STR 2.06.04:2014 6 lentele. (duomenys neskelbtini) gatvė priskirta C kategorijos gatvei;

21.3. Reikalavimų, įtvirtintų reglamento STR 2.06.04:2014 73.1 punkte, 6 ir 20 lentelėse, Aprašo 9 ir 6.3 punktuose, kontekste nepagrįsta yra teigti, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža neegzistuoja. Šiuo metu aktualūs gatvės duomenys nustatyti Tarybos sprendimo 3.8 punktu. Tai, jog nėra parengtas gatvės techninis projektas, kelias neegzistuoja šiai dienai faktiškai ar panašios aplinkybės, nepagrindžia, kad tam tikroje teritorijoje nėra gatvės. Gatvė yra įregistruota remiantis galiojančiu sprendimu dėl jos duomenų nustatymo. Vertinimas, kad atstumų turėtų būti laikomasi tik iki pilnai suprojektuoto (parengtas techninis gatvės projektas) ar faktiškai esančio kelio, iš esmės sąlygotų situacija, kai planavimas, kuris turėtų būti nukreiptas į ateitį, negalėtų būti atliekamas;

21.4. Teismo minimas VAAT 2020 m. gegužės 11 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-1634-809/2020, nėra įsiteisėjęs, nes atsakovas jį apskundė. Tarybos sprendimo 3.8 punkto dalis, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, Sąlygų išdavimo dieną galiojo ir atsakovas išduodamas Sąlygas privalėjo šiuo dokumentu vadovautis;

21.5. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 5 straipsniu, sprendimai dėl gatvių pavadinimo suteikimo, duomenų nustatymo, kurių pagrindu gatvės registruojamos registre, nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentais, dėl to Detaliojo plano rengėjas aiškinamajame rašte nenurodė aptariamo sprendimo dėl gatvės ašinių linijų nustatymo. Yra ir daugiau dokumentų rūšių, kurie bendrąja prasme įtvirtina tam tikrą planavimą, pvz., žemės valdos projektai (formavimo ir pertvarkymo projektai ir kt.), bet jie taip pat nelaikytini teritorijų planavimo dokumentais;

21.6. Nors teismas nurodo, kad atsakovas nurodo vadovautis negaliojančio Detaliojo plano sprendiniais, tačiau pats savo sprendimą grindžia panaikinto Detaliojo plano tekstine dalimi. Tai, jog tam tikri aktai nebuvo nurodyti panaikinto Detaliojo plano aiškinamajame rašte, nepagrindžia, jog išduodant Sąlygas turėjo būti nesivadovaujama galiojančiu Tarybos sprendimu ar kitais teisės aktais, kurie neįvardyti Detaliajame plane;

21.7. Vystomas daugiabučio gyvenamojo namo projektas sukurs papildomus pėsčiųjų srautus, todėl, siekiant užtikrinti būsimų gyventojų saugią ir patogią susisiekimo infrastruktūrą, Sąlygose buvo įrašytas reikalavimas dėl šaligatvio ir apšvietimo įrengimo. Nagrinėjamu atveju aktualus SĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir KĮ 2 str. 5 d. nustatytas reglamentavimas, pagal kurį privalo jungtis į bendrą tinklą užtikrinant susisiekimo galimybę. Sąlygose numatytas reikalavimas nustatytas įvertinus esamą infrastruktūrą ir galimybę šaligatvį, kuris reikalingas pareiškėjo vystomam projektui ir būsimiems to projekto (daugiabučio namo) gyventojams, sujungti su esama pėstiesiems skirta infrastruktūra. Pareiškėjas nenurodė alternatyvų, t. y. kokiu kitu būdu būtų galima užtikrinti, kad jo vystomas daugiabučio namo projektas turėtų galimybę jungtis su esamu kelių, gatvių, šaligatvių tinklu;

21.8. Pareiškėjas nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo projektą, kuris siekiamų tikslų prasme yra komercinis, todėl užtikrinti būsimų gyventojų saugią ir patogią susisiekimo infrastruktūrą turėtų būti projektą vystančio subjekto prievolė. Savivaldybė, atsižvelgdama į turimus resursus, negali atsižvelgiant tik į vieno subjekto, vieno sklypo savininko, plėtros planus ir privačius interesus (įgyvendinti komercinį projektą) perskirstyti numatytus prioritetus dėl šaligatvių įrengimo. Todėl projektas turėtų būti rengiamas vadovaujantis SĮ nuostatomis;

21.9. Teismas nepasisakė dėl Administracijos argumentų, kad Sąlygos turėtų būti vertinamos kaip vientisas dokumentas bei dėl Sąlygų dalies panaikinimo pasekmių;

21.10. Atsižvelgiant į tai, kad Sąlygose numatyti reikalavimai yra pagrįsti, o pareiškėjas tam prieštaraujančių įrodymų nepateikė, vertintina, kad ir Inspekcija, nagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį įvertino tinkamai ir naikinti Inspekcijos sprendimo nėra teisinio pagrindo.

22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 700 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Pareiškėjas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

22.1. Tarybos sprendimas yra išvestinis dokumentas iš Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas. Detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvis buvo pratęstas ir suformuota (duomenys neskelbtini) gatvė bei (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, kurios iki Detaliojo plano patvirtinimo nebuvo. Būtent po to, kai buvo suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvės tąsa iki (duomenys neskelbtini) gatvės bei suformuota (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Taryba, remdamasi Detaliojo plano sprendiniais, priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos nustatymo. Detalusis planas ir jį patvirtinantis minėtas įsakymas teismine tvarka yra panaikintas. Šiai dienai nėra galiojančio dokumento, kuriuo būtų suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) sankirta. Atsakovo Raštas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra suprojektuota, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra nustatytos;

22.2. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Reglamento STR 2.06.04:2014 6 lentelės reikalavimais, kadangi minėta lentelė atstumus nustato ne tarp (nuo) gatvių ašinių linijų, o tarp gatvių ribų – nuo vienos gatvės ribos iki kitos gatvės ribos. Situacija dėl Sąlygų reikalavimo išlaikyti 50 m atstumą nuo įrenginėjamos įvažos iki (duomenys neskelbtini) gatvės jau yra įvertinta pirmosios instancijos teismo minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl iš naujo neįrodinėtina. VAAT ir LVAT sprendimuose nurodyta, kad parengtas Detalusis planas pažeidžia pareiškėjo teises, nes (duomenys neskelbtini) gatvė suprojektuota netinkamai, netinkamoje vietoje ir tokiu būdu, kad pareiškėjas negali savo sklypo naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, kadangi neįmanoma įvykdyti atsakovo keliamų reikalavimų, t. y. neįmanoma išlaikyti 50 m atstumo nuo esamo įvažiavimo į Žemės sklypą, kadangi atstumas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir nurodytos įvažos yra tik 90,59 m, o tai reiškia, kad įvažos įrengti apskritai neįmanoma. Atsakovas siekia revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus;

22.3. Atsakovo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai nustatyti Tarybos sprendimu, prieštarauja Aprašo 9 punktui, kurio lingvistinė analizė leidžia tvirtinti, kad pirmiausiai suprojektuojama gatvė, nustatomas jos kontūras, o tik po to nustatoma ašinė gatvės linija. Šiuo atveju taip ir buvo – Detaliuoju planu buvo nustatytas gatvės kontūras, o jo pagrindu – gatvės ašinė linija ir Detalusis planas buvo pradėtas realizuoti. Panaikinus Detalųjį planą, buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) gatvės kontūras, kas reiškia, kad ašinė gatvės linija nustatyta neturint gatvės kontūro, o tai yra neteisėta. Teismams nustačius, kad suprojektuojant (duomenys neskelbtini) gatvę nurodytoje vietoje buvo pažeistos pareiškėjo teisės, atsakovas privalėjo būti aktyvus bei imtis atitinkamų priemonių, kad padarytas teisės pažeidimas būtų nutrauktas, t. y. savo iniciatyva panaikinti ar koreguoti Tarybos sprendimo dalį bei panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės registraciją. Aplinkybė, kad Detalusis planas buvo pradėtas realizuoti, teisinės reikšmės šiuo atveju neturi;

22.4. SĮ 24 straipsnio 15 dalies kontekste pareiškėjas nėra užsakovas (statytojas), kuris būtų išreiškęs pageidavimą nutiesti savivaldybės ir kitų privačių žemės sklypų poreikius užtikrinantį šaligatvį ir apšvietimą. Atsakovas pirmiausiai turėjo su pareiškėju sudaryti sutartį dėl susisiekimo komunikacijų tiesimo. Atsakovas pareikalavo projektuoti ir statyti susisiekimo komunikacijas ties privačiais žemės sklypais, nors jokios sutarties, kurios sąlygas būtų suderinusios šalys bendru sutarimu, nėra. VSĮ 6 straipsnio 32 punkte, KĮ 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 4 ir 7 dalyse, SĮ 24 straipsnio 15 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas, siekdamas įrašyti sąlygą, kad pareiškėjas privalo nutiesti susisiekimo komunikacijas teritorijose, nesusijusiose su pareiškėjo Žemės sklypu, pirmiausia vykdo užsakovo funkciją, antra, tokiam reikalavimui įrašyti į sąlygas turi būti susitarimas. Todėl prievolė negali būti nustatyta pirmiau, nei sudaryta sutartis, nes tokiu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas;

22.5. Panaikinus dalį sąlygų, liks galioti nepanaikintos sąlygos, nes jų yra ir daugiau. Nei logine, nei teisine prasme nesuprantama, kodėl, atsakovo vertinimu, turėtų būti naikinamos tos sąlygos, kurios neprieštarauja teisės aktams ir nepažeidžia niekieno interesų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas. Inspekcija nagrinėdama pareiškėjo skundą vadovavosi TPSVPĮ 8 straipsniu, 9 straipsnio 3 dalimi bei pareikalavo iš atsakovo pateikti išvadas dėl reikalavimų, nustatytų pareiškėjui išduotose Sąlygose. Inspekcija 2020 m. kovo 3 d. gavo Administracijos raštą, kuriame buvo pateikta prašyta informacija, bei 2020 m. kovo 16 d. raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo skundą. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas teisės aktais nustatyta tvarka ir terminais;

23.2. Inspekcija savo sprendime išsamiai išnagrinėjo kilusio ginčo aplinkybes, atsižvelgė į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, išsamiai įvertino Inspekcijai pateikto Administracijos rašto turinį ir pritaria atsakovo tiek minėtame rašte, tiek apeliaciniame skunde pateiktai pozicijai;

23.3. Inspekcija sprendime nurodė, kad negali priimti sprendimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) gatve, kadangi nėra pasibaigęs teisminis procesas administracinėje byloje Nr. eI3-1634-809/2020. Tai reiškia, kad Inspekcija nepriėmė sprendimo dalyje dėl pareiškėjui nustatyto reikalavimo eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, todėl nėra pagrindo naikinti Inspekcijos sprendimo ir šioje dalyje, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino, kaip ir nesprendė klausimo, ar minėta administracinė byla neturi įtakos nagrinėjamai bylai ir nėra teisinių pagrindų stabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta minėta administracinė byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 2020 m. sausio 10 d. išduotų Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/44 – Daugiabučio gyvenamosios paskirties pastato (7.3) Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektui, dalys, kuriose nustatytas reikalavimas eismo jungtį (3,5 – 5,50 m. pločio, dešiniojo posūkio spindulys 4,0 m) įjungti į (duomenys neskelbtini) gatvę ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, ir nustatytas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius.

25. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo UAB „Callida“ skundą, konstatavo, kad Administracija, nustatydama minėtas sąlygas, negalėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30- 4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, be kita ko, tais, kuriais suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, suprojektuoti sklypai bei detaliuoju planu nustatyti jų reglamentai, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 minėtas įsakymas ir juo patvirtintas detalusis planas panaikinti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui, siekiančiam suprojektuoti įvažą į jam priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi ir negali būti keliami jokie reikalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatve ar (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nes nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža po detalaus plano panaikinimo tiesiog neegzistuoja.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad galiojęs detalusis planas detalizavo Bendrojo plano sprendinius, numatė konkrečius sklypų reglamentus, tačiau gatvės ašinių linijų, pavadinimo nenustatė, nes tai nėra detaliojo plano reguliavimo sritis. Ginčo atveju aktualūs gatvės duomenys, nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei Tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“ 3.8 punktu. Gatvės ašinė linija nurodo gatvės geografinę padėtį registruojant gatvę VĮ Registrų centro Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 6.3 punkte numatyta, jog suteikiant gatvei pavadinimą, pagal aprašo 1 priede nustatytą formą parengiamas gatvių išdėstymo planas, kuriame nurodomos gatvių ašinės linijos (fiksuojant pradžią, pabaigą ir posūkio taškus), esančios valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ir numatomi gatvių pavadinimai. Aprašo 9 punktas nustato, jog gatvių ašinių linijų koordinatės turi būti nustatytos tokiu tikslumu, kad patektų į gatvės kontūrą. Esant registruotoms gatvėms, kai šios sudaro sankryžas, savivaldybė privalo vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės reikalavimais ir nurodyti sąlygas, atitinkančias šių reikalavimų turinį.

27. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su minėtais atsakovo teiginiais, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1634-809/2020 pareiškėjo UAB „Callida“ skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 1-771 3.8 punkto dalį, kuria buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1634-809/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2019-9).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1584-438/2021 atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas buvo atmestas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Šioje byloje buvo nustatyta, kad priimant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1-771 „Dėl gatvių ((duomenys neskelbtini) ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei Tarybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“, įskaitant ir jo 3.8 punktą, kuriuo buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, buvo remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano sprendiniais.

29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1690-809/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4405-520/2019 minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 buvo panaikintas konstatavus, kad Detaliojo plano sprendiniai paneigia galimybę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nepakeitus Detaliojo plano, negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjo Žemės sklypą.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtose administracinėse bylose (LVAT Nr. eA-4405-520/2019 ir Nr. eA-1584-438/2021) nustatytus faktus dėl pareiškėjo pažeidžiamų teisių įrengti įvažiavimą į Žemės sklypą, aplinkybes, kad panaikintas tiek detalusis planas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 1-771, kurių sprendiniais buvo grindžiama ginčijamų Sąlygų dalis, nustatanti pareiškėjui reikalavimą eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šią Sąlygų dalį. Bylose nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia pareiškėjui galimybę įrengti eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nes tokia gatvė nėra įregistruota, jos duomenys nenustatyti. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies laikytini nepagrįstais ir atmestini.

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitos ginčijamų Sąlygų dalies (suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (sklypo pusėje) ne siauresnį kaip 2,25 m. pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius), nurodė, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje numatyta, jog nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu, akcentavo, kad atsakovas su pareiškėju nėra sudaręs susitarimo dėl atlygintino šaligatvio įrengimo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. rugpjūčio 27 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 404-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn perduotos visos Vilniaus miesto gatvės. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas taip pat yra savarankiška savivaldybės funkcija.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad išduodant Sąlygas buvo atsižvelgta į Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą, jog statybos metu ir naudojant pastatytą statinį turi būti užtikrinta galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, bei į Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, apibrėžiančios kelio sąvoką, nustatytą reglamentavimą

33. Atsakovo nurodytas reglamentavimas nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas, siekdamas komercinių tikslų, savo lėšomis ir iniciatyva įgyvendindamas daugiabučio gyvenamojo namo projektą, privalo užtikrinti būsimų gyventojų saugią ir patogią susisiekimo infrastruktūrą, kad tai turėtų būti išimtinai projektą vystančio subjekto prievolė. Pažymėtina, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms; šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje – kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.

34. Atsakovo teiginiai, kad Sąlygose numatytas reikalavimas nustatytas įvertinus esamą infrastruktūrą ir galimybę šaligatvį, kuris reikalingas pareiškėjo vystomam projektui ir būsimiems to projekto (daugiabučio namo) gyventojams, sujungti su esama pėstiesiems skirta infrastruktūra, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad tokie reikalavimai nustatyti teisėtai. Pareiškėjui nustatyta pareiga įrengti susisiekimo infrastruktūrą savivaldybės ir privačių žemės sklypų poreikiams užtikrinti negali būti vertinama kaip proporcinga priemonė nurodytiems tikslams pasiekti. Pareiškėjas nekvestionuoja reikalavimo įrengti susisiekimo komunikacijas ties Žemės sklypu, tačiau reikalavimas suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės (sklypo pusėje), nuo Žemės sklypo ribos 185 m atkarpoje ne siauresnį kaip 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatvį ir apšvietimą nuo Žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinant rengiamo prekybos paskirties pastato (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto susisiekimo dalies sprendinius, yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas.

35. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų atsakovo apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos atsiliepime nurodytų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo Inspekcijos atžvilgiu teisėjų kolegija nevertina, nes savarankiškai apeliacinio skundo Inspekcija neteikė. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš apelianto priteistina 700 eurų bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo) apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė