2013-09-04 Nr. AB-4613-3-61-3-02568-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1660/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02568-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012 m. rugsėjo 3 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120903-00273 (toliau – ir Reikalavimas).

Skunde (b. l. 1) pareiškėja paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, dalis, dėl kurios surašytas Reikalavimas, buvo jos mirusio sutuoktinio M. Š. (M. Š.) asmeninė nuosavybė. Inspekcijos 2011 m. kovo14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110314-00037 buvo įteiktas M. Š., todėl pareiškėja nėra statytoja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti pareikštas tik statytojui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.103 straipsnyje nustatytos sankcijos taip pat gali būti taikomos tik statytojui.

Atsakovas Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 28-30) paaiškino, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog mirus fiziniam asmeniui, vykdžiusiam savavališką statybą, tokios statybos savavališkų padarinių šalinimo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams vadovaujantis CK 2.2 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad savavališkos statybos padariniai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdžiusiems statybą, jeigu šie asmenys gali įgyti teises ir pareigas, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Jeigu juridinis asmuo reorganizuotas, o fizinis asmuo miręs, tokios savavališkų padarinių šalinimo teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams (CK 2.2, 2.97, 2.104, 2.111 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatomis pareiškėja yra ginčo statinio naudotoja, todėl Inspekcija pagrįstai jai surašė Reikalavimą. Inspekcijos vyriausiasis specialistas statytojui M. Š. 2011 m. kovo 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110314-00037, kuriuo pareikalavo nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Minėtas savavališkos statybos aktas teismine tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Statybos įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad nustačius savavališkos statybos faktą turi būti vykdomos tokios statybos padarinių šalinimo procedūros.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjos I. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 62-65).

Teismas nurodė, kad savavališkos statybos padariniai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdžiusiems statybą, jeigu šie asmenys gali įgyti teises ir pareigas, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Jeigu juridinis asmuo reorganizuotas, o fizinis asmuo miręs, tokios savavališkų padarinių šalinimo teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad po savo vyro mirties priėmusi palikimą ir tapusi namo dalies savininke pagal paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovė perėmė nuosavybėn ne tik turtą, bet ir savavališką statybą vykdžiusio asmens (palikėjo) teises į savavališkai pastatytos mansardos įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą. Iš 2011 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėja paveldėjo sutuoktiniui M. Š. nuosavybės teise priklausiusią 27/100 dalį pastato, kuriame buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas. Taigi I. Š. Reikalavimo surašymo metu (2012 m. rugsėjo 3 d.) buvo statinio dalies savininkė nuo 2011 m. gruodžio 27 d. Teismas pažymėjo, kad mirus fiziniam asmeniui, vykdžiusiam savavališką statybą, tokios statybos padarinių šalinimo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams vadovaujantis CK 2.2 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra mirusio sutuoktinio M. Š., vykdžiusio savavališkas statybas, teisių ir pareigų perėmėja, todėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiga pereina jai.

III. Pareiškėja I. Š. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 69-70) paaiškina, kad remonto darbus atliko broliai M. Š. ir T. Š.. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savavališkos statybos aktas surašomas statytojui, todėl būtent statytojas turi pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet ne jo turtinių teisių perėmėjas. Šiuo atveju atsakomybė turėtų būti taikoma tikrajam statytojui T. Š., kuriam prieš dvejus metus surašytas savavališkos statybos aktas.

Atsakovas Inspekcija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 80-81).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja I. Š. ginčija 2012 m. rugsėjo 3 d. jai surašytą reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius tuo aspektu, kad nepagrįstai laikoma gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Lentvaris, statytoja (Statybos įstatymo 2 str. 41 d.).

Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatos. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, formuojamoje nuo 2012 metų vidurio (pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi 2012 m. spalio 5 d.), pripažįstama, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiame Statybos įstatyme.

Specialioji teisėjų kolegija ne kartą pasisakė, kad bylų, susijusių su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo teismingumo klausimai yra aptarti Statybos įstatymo 281 straipsnyje, tuo tarpu savavališkos statybos atveju (kai statybą leidžiančio dokumento nėra), nurodytu Statybos įstatymo 28 straipsnyje, tokių bylų teismingumo klausimas nėra reglamentuotas. Todėl ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) (pvz.: 2012 m. liepos 10 d. nutartis byloje A.

V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. liepos 17 d. nutartis byloje N. P. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje M. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje E. P. v. Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, 2013 m. vasario 7 d. nutartis byloje U.

K. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis byloje K. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v B. D., P. D.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. Š. skundą dėl Reikalavimo panaikinimo netinkamai nustatė teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį. Todėl įvertinant aplinkybę, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai aspektai, reikalaujantys daiktinės ir paveldėjimo teisės normų aiškinimo bei taikymo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra Inspekcijos buveinė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 str., ABTĮ 21 str. 1 d., 70 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė