40ecdb6e-7aaf-45fa-a84a-da1d11615007 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-652-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00061-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. P. ir K. P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ dėl įpareigojimo įregistruoti turtÄ Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai D. P. ir K. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Uno“ įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sklype adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, ir įpareigoti atsakovę UAB „Uno“ sudaryti pagrindinę turto, esančio sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais D. P. ir K. P.

2. Nurodė, kad atsakovė valstybinės žemės nuomos teise valdo apie 27 hektarų žemės sklypÄ , kuriame vystomas gyvenamųjų namų kvartalas „Dvaro slėnis“. 2019 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovai su atsakove sudarė PreliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. UNO/2019/[B]/54 dėl turto (toliau – Preliminarioji sutartis) kvartale „Dvaro slėnis“, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. 2020 m. sausio 6 d. Å¡alys taip pat sudarė Sutartį dėl projekto LSNS-31-191211- 00284 (toliau – Sutartis dėl projekto), kuria ieÅ¡kovai įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis ir rizika organizuoti ir atlikti turto statybos projekto įgyvendinimo darbus, sudaryti projekto įgyvendinimui ir atlikimui bÅ«tinas sutartis, įskaitant ir neapsiribojant statybų rangos, techninės priežiÅ«ros, komunalinių patarnavimų ir kitas. IeÅ¡kovai 2020 m. pabaigoje įvykdė visus įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ anksčiau nurodytų sutarčių, t. y. 1) atliko avansinį mokėjimÄ pagal PreliminariÄ jÄ sutartį (sumokėjo atsakovei 10 800 Eur); 2) finansavo turto statybÄ , kaip numatyta Sutartyje dėl projekto (savo sÄ skaita atliko kadastrinius matavimus, sudarinėjo sutartis su rangovais ir savo sÄ skaita finansavo visus turto statybos darbus). IeÅ¡kovai faktiÅ¡kai į turto statybÄ investavo 70 777 Eur.

3. Ieškovai, įvykdę visus įsipareigojimus pagal anksčiau nurodytas sutartis, kreipėsi į atsakovę dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau atsakovės vadovas atsisakė imtis būtinų veiksmų pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, nurodydamas, jog to negali padaryti dėl su kitais asmenimis kilusių ginčų. Iš tiesų atsakovės vadovas atsisakė sudaryti sutartį dėl subjektyvių priežasčių – konfliktiškų santykių su bendrovės valdybos nariu V. U., kuris yra ieškovų dukters sutuoktinis.

4. IeÅ¡kovų nuomone, Å¡alių sudaryta Preliminarioji sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji nepastatyto bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartis. Nors ieÅ¡kovai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal PreliminariÄ jÄ sutartį, tačiau atsakovė nevykdo įsipareigojimų, t. y. neinicijuoja pagrindinės sutarties sudarymo, kaip tai numatyta Preliminariojoje sutartyje, ir Å¡iurkščiai pažeidžia ieÅ¡kovų teises, kadangi Å¡ie atlikę dideles investicijas negali gauti turto, dėl kurio Å¡alys buvo susitarusios Preliminariojoje sutartyje. Todėl atsakovė turi bÅ«ti įpareigojama įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais.

5. Å alių sudarytoje Preliminariojoje sutartyje numatyti pagrindinės sutarties sudarymo tvarka bei terminai, t. y., atsakovei įregistravus turtÄ Nekilnojamojo turto registre, ji įsipareigoja per 14 d. informuoti ieÅ¡kovus (5.1 papunktis). Po Å¡io praneÅ¡imo gavimo, Å¡alys per 10 d. įsipareigoja kartu apžiÅ«rėti turtÄ ir pasiraÅ¡yti aktÄ (5.3 papunktis). Jei akte nurodomi trÅ«kumai, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡taisyti per Å¡alių suderintÄ terminÄ ir ieÅ¡kovai turi bÅ«ti apie tai informuoti per 5 darbo dienas (5.5 papunktis). Po akto pasiraÅ¡ymo per 14 d. atsakovė įsipareigoja iÅ¡siųsti ieÅ¡kovams kvietimÄ Ä¯ notarų biurÄ ir sudaryti pagrindinę sutartį, tuomet Å¡alių suderintu laiku ieÅ¡kovai įsipareigoja atvykti sudaryti pagrindinės sutarties (5.6 papunktis). Nors turto statybos yra baigtos, tačiau turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. įregistruotas tik tas faktas, jog turtas yra formuojamas. Preliminariojoje sutartyje Å¡alys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo terminų, kurie dar nėra suėję. Jei turtas nebus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra teisiÅ¡kai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, įpareigojo atsakovę įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, įpareigojo atsakovę sudaryti pagrindinę turto, esančio sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė įrodymais nepagrindė, jog ieÅ¡kovai ginčo turtÄ siekia įsigyti su verslu susijusiais tikslais ar kad anksčiau sudaryti sandoriai turi versliÅ¡kumo požymių, bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų spręsti prieÅ¡ingai, kad ieÅ¡kovai turtÄ Ä¯sigijo ne savo asmeninėms reikmėms tenkinti, turėjo turto pirkėjus, Å¡iuo sandoriu siekė komercinės naudos. IeÅ¡kovai yra fiziniai asmenys, o ginčo sandoris buvo sudarytas tenkinti jų asmeninius poreikius, dėl siekio sukurti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame ieÅ¡kovai ketina gyventi; pats sandoris buvo sudarytas su juridiniu asmeniu, kuris iÅ¡ Å¡io sandorio siekė komercinės naudos, kurio nuolatinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto objektų vystymu kvartale „Dvaro slėnis“, todėl teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo (Å¡iuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos

8. Teismas nustatė, kad Å¡alių sudarytos Preliminariosios sutarties 2.1 papunkčiu Å¡alys susitarė, jog Å¡ioje sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir terminais atsakovė įsipareigoja, pasitelkdama kitus asmenis, pastatyti turtÄ ir parduoti jį pirkėjui. IeÅ¡kovai sumokėjo atsakovei 10 800 Eur avansÄ , taip įvykdami Preliminarioje sutartyje jiems numatytÄ pareigÄ . IeÅ¡kovai vykdė ir Sutartį dėl projekto.

9. Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių pasirinktas naujo turto sukÅ«rimo modelis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 1 dalies nuostatoms. IeÅ¡kovai laikytini vartotojais, o jų sudaryta Preliminarioji sutartis kvalifikuotina ne kaip paprasta preliminarioji sutartis, bet kaip bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios samprata ir esminės sÄ lygos yra iÅ¡dėstytos CK 6.401 straipsnyje. Å alis siejančios sutartys buvo sudarytos teisėtai, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nėra pasibaigęs, o atsakovės nurodyti jos akcininkų ir (ar) valdybos narių ginčai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl teisėtai Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė Preliminariosios sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi pastatyti ir perleisti ieÅ¡kovams gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius (jų pamatus), kurie turėjo bÅ«ti įrengti pagal ieÅ¡kovų pasirinktÄ projektÄ . Å ie gyvenamojo namo ir kitų statinių pamatai turėjo bÅ«ti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius po to, kai ieÅ¡kovai pateiks atsakovei statinio projektÄ (pasirinks vienÄ iÅ¡ tipinių projektų arba pateiks savo parengtÄ projektÄ , atitinkantį nustatytus reikalavimus) ir bus gautas statybÄ leidžiantis dokumentas. Gyvenamasis namas ir kiti pagal preliminariÄ jÄ sutartį turimi pastatyti ir ieÅ¡kovams perleisti statiniai yra pastatyti, namo statybos baigtumas 43 procentai, statinio statyba buvo vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus, iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir pastato projektÄ , todėl egzistuoja objektyvi galimybė jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

11. Nurodė, kad nors Preliminariojoje sutartyje ir nenurodytas konkretus terminas, iki kada turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis, tačiau Preliminariosios sutarties Bendrųjų sÄ lygų (Sutarties 1 priedas) 5 dalyje „Darbų atlikimo terminai ir pagrindinės sutarties sudarymas“ Å¡alys susitarė, kad pardavėjui (atsakovei) įregistravus turtÄ Nekilnojamojo turto registre, jis įsipareigoja per 14 d. informuoti pirkėjÄ (ieÅ¡kovus) (5.1.2 papunktis). Po Å¡io praneÅ¡imo gavimo Å¡alys per 10 d. įsipareigoja kartu apžiÅ«rėti turtÄ ir pasiraÅ¡yti aktÄ (5.3 papunktis). Jei akte nurodomi trÅ«kumai, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡taisyti per Å¡alių suderintÄ terminÄ ir pirkėjas turi bÅ«ti apie tai informuotas per 5 darbo dienas (5.5 papunktis). Po akto pasiraÅ¡ymo per 14 d. pardavėjas įsipareigoja iÅ¡siųsti pirkėjui kvietimÄ atvykti į notarų biurÄ ir sudaryti pagrindinę sutartį, tada Å¡alių suderintu laiku pirkėjas įsipareigoja atvykti sudaryti pagrindinės sutarties (5.6 papunktis). Å alys taip pat susitarė, kad pardavėjas turi teisę nesudaryti pagrindinės sutarties, o preliminariÄ jÄ sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti, jei pagrindinės sutarties sudarymo momentu pirkėjas nėra įvykdęs Bendrųjų sÄ lygų 3.2.2 papunktyje numatyto įsipareigojimo sumokėti turto kainos dalį (5.7 papunktis). Atsakovė nenurodė aplinkybių, kad ji gali nesudaryti pagrindinės sutarties 5.7 papunkčio pagrindu. Kadangi Å¡alys neginčijo aplinkybės, kad tipinius Preliminariosios sutarties ir Sutarties dėl projekto projektus ruošė atsakovė, o ieÅ¡kovai jas pasirašė prisijungimo bÅ«du, teismas pripažino pagrįsta ieÅ¡kovų atstovo pozicijÄ , kad atitinkamai Å¡alių veiksmų seka ir terminai įvardyti Preliminariosios sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5 dalyje „Darbų atlikimo terminai ir pagrindinės sutarties sudarymas“, todėl terminas sudaryti pagrindinę sutartį nėra pasibaigęs.

12. Teismas nustatė, kad turto statyba yra baigta, ieškovai apie tai informavo atsakovę dar 2020 m. gruodžio mėnesį, tačiau turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra teisiškai neįmanomas.

13. Atsižvelgęs į tai, kad byloje neginčijama, jog sutartys su ieškovais dėl turto įsigijimo buvo sudarytos teisėtai ir šias sutartis pasirašė tinkamai įgaliotas asmuo – bendrovės vadovas, teismas nusprendė, kad akcininkų ir (ar) valdymo organų tarpusavio nesutarimai negali paveikti ir neturi teisinės reikšmės teisėtai sudaryto ir neginčijamo sandorio vykdymui.

14. Teismas nustatė, kad Preliminariosios sutarties Bendrųjų sÄ lygų 3.3.3 papunktyje yra numatyta galimybė įsigyjamo turto kainÄ mokėti naudojantis kredito įstaigos paslaugomis (imti paskolÄ turto pirkimui). Ä® bylÄ pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad tiek atsakovei UAB „Uno“ Preliminariojoje sutartyje numatytÄ avansÄ 10 800 Eur, tiek už atliktus darbus rangovams mokėjo ieÅ¡kovė D. P.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. U. neigė ginčo turto statybos finansavimÄ jo lėšomis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovai negalėjo naudotis skolintomis lėšomis ar kad statybÄ finansavo ne savo lėšomis.

15. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė preliminariosios sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi pastatyti ir perleisti ieÅ¡kovams gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius (jų pamatus), kurie turėjo bÅ«ti įrengti pagal ieÅ¡kovų pasirinktÄ projektÄ ; Å¡ie gyvenamojo namo ir kitų statinių pamatai turėjo bÅ«ti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius po to, kai ieÅ¡kovai pateiks atsakovei statinio projektÄ (pasirinks vienÄ iÅ¡ tipinių projektų arba pateiks savo parengtÄ projektÄ , atitinkantį nustatytus reikalavimus) ir bus gautas statybÄ leidžiantis dokumentas; Preliminariojoje sutartyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas (gyvenamasis namas) yra pastatytas, teismas nusprendė, kad atsakovei pagal Å¡iÄ sutartį kilo pareiga šį turtÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ajame registre.

16. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir atsakovė UAB „Uno“ įpareigotina įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y., gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti pagrindinę turto, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais D. P. ir K. P..

17. Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas iš atsakovės ieškovams priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 6 919,50 Eur – kiekvienam ieškovui po 3 459,75 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovė UAB „Uno“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovus vartotojais ir netinkamai taikė CK 6.401 straipsnio nuostatas. IeÅ¡kovai nekilnojamÄ jį turtÄ naudoja versliÅ¡kai, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius sudaro siekdami gauti pelnÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto prekybos, todėl negali bÅ«ti pripažinti vartotojais. Todėl CK 6.401 straipsnyje nustatytas reguliavimas neturėjo bÅ«ti taikomas byloje nagrinėjamam ginčui. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieÅ¡kovai nuosavybės teise valdė ir valdo eilę nekilnojamojo turto objektų (tame tarpe ir butų). IeÅ¡kovai Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus nuolat perka ir parduoda. Nekilnojamojo turto objektai (tarp jų ir ginčo objektas) ieÅ¡kovų nėra perkami asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui.

18.2. Byloje ieÅ¡kovų ir atsakovės santykiai, susiję su PreliminariÄ ja sutartimi ir pagrindinės ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, turėtų bÅ«ti vertinami pagal bendrÄ sias CK 6.156 straipsnyje nustatytas taisykles. CK 6.156 straipsnyje nustatytos bendrosios preliminariųjų sutarčių taisyklės nesuteikia teisės teismo tvarka priversti Å¡alį, kuri sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas turėjo taikyti bendrÄ sias preliminariųjų sutarčių normas ir negalėjo įpareigoti atsakovę sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį – negalėjo įpareigoti atsakovę vykdyti preliminariÄ jÄ sutartį natÅ«ra.

18.3. Teismas netinkamai nusprendė, jog faktas, kad ieÅ¡kovai patys statė ginčo objektÄ , neturi reikÅ¡mės. IÅ¡ CK 6.401 straipsnio 1 ir 5 dalių naudojamų lingvistinių formuluočių matyti, kad Å¡i CK norma gali bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai bÅ«sto pagal PreliminariÄ jÄ sutartį pardavėjas (juridinis asmuo) statant bÅ«stÄ veikia kaip rangovas arba užsakovas (t. y. pats pardavėjas bÅ«sto statybai samdo kitus rangovus). CK 6.401 straipsnis nereglamentuoja situacijų, kai bÅ«sto, kurį įsipareigojama parduoti pagal preliminariÄ jÄ sutartį, rangos darbus vykdo arba organizuoja pats pirkėjas (fizinis asmuo). Ginčo objektÄ iÅ¡ esmės statė ne atsakovė (ar atsakovės pasitelkti rangovai; atsakovė neveikė kaip užsakovas), o bÅ«tent patys ieÅ¡kovai (ieÅ¡kovų pasitelkti rangovai). Atsakovei ginčo objekte iÅ¡ esmės neatlikus nei rangovo, nei užsakovo funkcijų, aptariamas funkcijas atlikus patiems ieÅ¡kovams, CK 6.401 straipsnyje nustatytas lex specialis (speciali teisės norma) reguliavimas byloje nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomas.

18.4. Skundžiamame sprendime teismas netinkamai nusprendė, kad Preliminariosios sutarties terminas nepasibaigęs. Preliminariojoje sutartyje nėra nustatyta jokio termino, per kiek laiko turėtų bÅ«ti sudaroma pagrindinė ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis. Skundžiamame sprendime įvardijami ir ieÅ¡kovo nurodyti „terminai“ viso labo nustato tik ieÅ¡kovų ir atsakovės veiksmų, susijusių su ginčo objekto perleidimu ieÅ¡kovams, eiliÅ¡kumÄ ir tų veiksmų atlikimo laikÄ . Tačiau Å¡ie terminai nenustato, per kiek laiko turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis. Å ioje byloje nagrinėjamu atveju, preliminariojoje ginčo sutartyje nesant aiÅ¡kiai įvardyto termino, per kiek laiko turi bÅ«ti sudaroma ginčo objekto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindinės sutarties sudarymui turi bÅ«ti taikomas CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1 metų terminas, o jam pasibaigus atsakovė yra laikoma nebeturinčia prievolės sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2019 m. spalio 10 d. Terminas sudaryti pagrindinę sutartį dėl ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį suėjo 2020 m. spalio 10 d. (t. y. po 1 metų). Taigi Å¡iuo metu terminas, per kurį privalėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis, yra pasibaigęs.

18.5. SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartis yra sudaryta netinkamai, t. y. pažeidžiant atsakovės įstatuose (4.2, 4.47 papunkčiuose) nustatytÄ kiekybinio atstovavimo taisyklę, todėl negali bÅ«ti vykdoma. Ginčo sutartis atsakovės vardu pasiraÅ¡yta tik atsakovės direktoriaus. Sutartyje nurodyto atsakovės valdybos nario V. T. ar kito atsakovės valdybos nario paraÅ¡o sutartyje nėra.

19. IeÅ¡kovai D. P. ir K. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

19.1. Dėl beveik visų atsakovės apeliaciniame skunde keliamų teisinių ir kitų argumentų jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje. Jokių naujų esminių teisinių ar kitų argumentų atsakovė iÅ¡ esmės neiÅ¡kelia ir kartoja tai, apie kÄ Lietuvos apeliacinis teismas jau iÅ¡ esmės pasisakė. Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, teiginių, kad užsakovai negalėjo organizuoti statybų, negalėjimo sudaryti pagrindinės sutarties ir pan., jau pasisakyta apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusioje nutartyje, akcentuojant, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėdamas pirmÄ jį kartÄ Å¡ias aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai. Å i nutartis yra įsiteisėjusi, todėl atitinkamai turi privalomÄ jį pobÅ«dį Å¡ioje byloje.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai, tiksliai pagal įstatymo reikalavimus iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

19.3. Atsakovė, teigdama, jog sprendime ieÅ¡kovai buvo nepagrįstai pripažinti vartotojais, nukrypsta tiek nuo teismų praktikos, tiek ir nuo teisinio reglamentavimo reikalavimų. Atsakovė nepagrįstai siekia vadovautis ieÅ¡kovų sudarytų nekilnojamo turto sandorių visuma, o ne konkrečiu sandoriu, kuris yra susijęs su nagrinėjama byla ir Å¡io ginčo objektu. Pagal nusistovėjusiÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ sÄ voka „vartotojas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡io asmens padėtį konkrečioje sutartyje, pagal tos sutarties pobÅ«dį ir tikslus, o ne į subjektyviÄ Å¡io asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali bÅ«ti laikomas vartotoju, o kituose – Å«kio subjektu. Tai, kad ieÅ¡kovai siekdami pasigerinti savo gyvenimo sÄ lygas praeityje yra sudarę kelis nekilnojamo turto pardavimo ir (ar) pirkimo sandorius, nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad jie neatitinka vartotojų teisinio statuso. Teisės aktai nenumato sandorių limito ar kiekio, kuriuos atlikus, asmuo nebegali bÅ«ti prižintas vartotoju, kadangi yra vertinamas konkretus sandoris, o ne sandorių visuma. Byloje buvo pagrįstai ir objektyviai įrodyta, kad ieÅ¡kovai siekė sandorį sudaryti tenkindami savo Å¡eimos poreikius, t. y. siekdami pagerinti gyvenimo sÄ lygas. IeÅ¡kovų veiksmuose nėra versliÅ¡kumo požymių.

19.4. Atsakovė sudarė Sutartį dėl projekto su ieÅ¡kove D. P. ir susitarė, kad pastaroji įsipareigoja organizuoti ir atlikti turto statybos projekto įgyvendinimo darbus, sudaryti projekto įgyvendinimui ir atlikimui bÅ«tinas sutartis įskaitant ir neapsiribojant – statybų rangos, techninės priežiÅ«ros, komunalinių patarnavimų ir kitas, t. y. atsakovė veikė kaip užsakovė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, toks Å¡alių pasirinktas naujo turto sukÅ«rimo modelis neprieÅ¡tarauja CK 6.401 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tai, kad ne atsakovė statė ginčo turtÄ , o jos pasitelkti asmenys (rangovai, kuriuos samdė ieÅ¡kovai), nesudaro pagrindo vertinti, kad rangos sutartis privalėjo sudaryti tik pati atsakovė. Atsakovė reikalauja nepagrįstai suvaržyti ieÅ¡kovų galimybes apginti savo pažeistas teises, nors tarp Å¡alių susiklostęs santykis neprieÅ¡tarauja nei teisės aktams ar teismų praktikai, nei Å¡alių sudarytiems sandoriams. Be to, atsakovė nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kina sutartį, nukrypdama nuo sutarties Å¡alių valios ir jai prieÅ¡taraudama.

19.5. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Atsakovės nurodoma CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostata negali bÅ«ti taikoma ginčo santykiams, nes ji taikoma tik tuo atveju, kuomet nėra įvardijamas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Å alių sudaryta Preliminarioji sutartis numatė pagrindinės sutarties sudarymo tvarkÄ bei terminus, t. y. atsakovei įregistravus TurtÄ Nekilnojamojo turto registre, atsakovė įsipareigojo per 14 d. informuoti ieÅ¡kovus (5.1 p.). Po Å¡io praneÅ¡imo gavimo, Å¡alys per 10 d. įsipareigoja kartu apžiÅ«rėti TurtÄ ir pasiraÅ¡yti aktÄ (5.3 p.). Jei akte nurodomi trÅ«kumai, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡taisyti per Å¡alių suderintÄ terminÄ , bei IeÅ¡kovai turi bÅ«ti apie tai informuoti per 5 darbo dienas (5.5 p.). Po akto pasiraÅ¡ymo, per 14 d. atsakovė įsipareigoja iÅ¡siųsti ieÅ¡kovams kvietimÄ Ä¯ notarų biurÄ ir sudaryti pagrindinę sutartį, tuomet Å¡alių suderintu laiku ieÅ¡kovas įsipareigoja atvykti sudaryti pagrindinės sutarties (5.6 p.) Nors turto statybos yra baigtos, tačiau turtas ieÅ¡kinio teikimo metu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. įregistruotas tik tas faktas, jog turtas yra formuojamas. Atsakovė neiÅ¡siuntė jokio praneÅ¡imo dėl akto sudarymo ir t.t. Å¡alys susitarė dėl labai konkrečių terminų, kurie yra skaičiuojami įvykus atitinkamiems įvykiams (atlikus Å¡alių veiksmus), o teikiant ieÅ¡kinį terminas nebuvo suėjęs (pasibaigęs). Å alių susitarimus aiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, tai prieÅ¡tarautų ne tik jų susitarimo esmei, tačiau ir suteiktų atsakovei sutartiniuose teisiniuose santykiuose dominuojančiÄ padėtį. Jeigu bÅ«tų numatoma, kad pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta per 1 metus nuo Preliminariosios sutarties sudarymo dienos, atsakovei bÅ«tų suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis, kadangi ieÅ¡kovams užbaigus turto statybas, o atsakovei nepagrįstai atsisakant ir vilkinant pagrindinės sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovai prarastų teisę sudaryti pagrindinę sutartį.

19.6. Atsakovės teiginius, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčo sutartis yra sudaryta netinkamai, todėl negali bÅ«ti vykdoma, paneigė V. U., kuris byloje liudytoju buvo Å¡aukiamas pagal atsakovės praÅ¡ymÄ . Liudytojas nurodė, kad įmonė turi vykdyti savo įsipareigojimus. Taigi ieÅ¡kovai nemato jokių objektyvių kliūčių atsakovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kÄ pripažino ir atsakovė. Atsakovė, sudarydama PreliminariÄ jÄ sutartį pareiÅ¡kė ir patvirtino, kad visi sutikimai ir leidimai sudarant PreliminariÄ jÄ sutartį yra gauti ir suteikti, taip pat nėra kitų kliūčių (bylų, ginčų ir pan.), dėl kurių Preliminarioji sutartis negali bÅ«ti sudaryta. Nei Preliminariosios sutarties, nei Sutarties dėl projekto galiojimo klausimai nėra nagrinėjami jokiose bylose, todėl atsakovės argumentai, susiję su kiekybinio atstovavimo taisykle, neturi teisinės reikÅ¡mės. Ginčas kilęs tarp atsakovės administracijos ir valdymo narių yra vidinis atsakovės santykis, kuris iÅ¡oriniame santykyje esantiems ieÅ¡kovams negali sukelti jokių teisinių pasekmių ar juo labiau turėti įtakos. Tai yra atsakovės vidinis ginčas, kuris ieÅ¡kovams neturi jokios įtakos. Aktualios sutartys nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl privalo bÅ«ti vykdomos pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovai su atsakove sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais, pasitelkdama kitus asmenis pastatyti sutarties specialiojoje dalyje apibÅ«dintÄ gyvenamÄ jį namÄ , pastatus ir tipinę fasadinę tvorÄ bei parduoti šį turtÄ pirkėjams (Preliminarios sutarties bendrųjų sÄ lygų 2.1 papunktis). Å alys įsipareigojo Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais sudaryti pagrindinę sutartį, kuria atsakovė parduos, o ieÅ¡kovai pirks sutartyje nurodytÄ turtÄ ir perims žemės sklypo nuomos teisę (Preliminariosios sutarties bendrųjų sÄ lygų 2.2 papunktis).

21. Å alys taip pat susitarė, kad, joms sudarant pagrindinę sutartį, bus įrengti gyvenamojo namo ir kitų perleidžiamų statinių pamatai, kurie turės bÅ«ti įregistruoti vieÅ¡ajame registre per 3 mėnesius po to, kai ieÅ¡kovai pateiks atsakovei jų pasirinktÄ statybos projektÄ ir bus gautas statybÄ leidžiantis dokumentas (Preliminariosios sutarties specialiųjų sÄ lygų 4.3 ir 6.1 papunkčiai). Preliminariosios sutarties specialiųjų sÄ lygų 3 punkte nurodyta, kad turtas, dėl kurio statybų ir perleidimo susitarė Å¡alys sudarydamos Å¡iÄ sutartį, bus statomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri pagal detaliojo plano sprendinius suformuota kaip 1 281 kv. m ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo žemės sklypu atsakovė naudojasi nuomos teise pagal 2002 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (Preliminariosios sutarties specialiųjų sÄ lygų 3.1 ir 3.2 papunkčiai).

22. Preliminariosios sutarties specialiųjų sÄ lygų 5.1–5.4 papunkčiais ieÅ¡kovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 10 800 Eur fiksuotÄ mokestį už projekto parengimÄ , suplanuotoje teritorijoje esančių statinių nugriovimÄ , bendros statomo kvartalo infrastruktÅ«ros įrengimÄ ir pan., taip pat Å¡alys susitarė dėl atskirų pamatų ir tipinės fasadinės tvoros 1 kub. m įrengimo kainų bei nurodė, kad žemės sklypo dalies nuomos teisė yra perleidžiama neatlygintinai. Preliminariosios sutarties bendrųjų sÄ lygų 5 skyriuje buvo iÅ¡dėstyta ir detalizuota pagrindinės sutarties sudarymo tvarka, nustatant Å¡alių turimus atlikti veiksmus ir terminus Å¡iems veiksmams įvykdyti. Preliminariosios sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 papunktyje nustatyta, kad Å¡i sutartis įsigalioja jos pasiraÅ¡ymo dienÄ ir galioja iki visiÅ¡ko joje nustatytų Å¡alių įsipareigojimų įvykdymo (Å¡iai sutarčiai nėra taikomas CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai sutartis pasibaigia įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais.

23. 2020 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovė D. P. su atsakove sudarė Sutartį dėl projekto, kuria ieÅ¡kovė, kaip vykdytoja, įsipareigojo Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, savo lėšomis, jėgomis ir rizika organizuoti ir atlikti vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto įgyvendinimo darbus, taip pat sudaryti projektui įgyvendinti reikalingas sutartis, be kita ko, statybų rangos, techninės priežiÅ«ros, komunalines ir kitas sutartis (Sutarties dėl projekto 1.1 papunktis). Sutartyje dėl projekto Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė organizuos ir atliks darbus iki statinių pamatų įrengimo ir kad organizuodama bei vykdydama Å¡ios sutarties pagrindu turimus atlikti darbus ji savo vardu sudarys sutartis ir pati pagal jas atsiskaitys, taip pat pati atsiskaitys už elektrÄ , vandenį, nuotekų Å¡alinimÄ , atliekų tvarkymÄ ir kitas paslaugas. Å alys taip pat sulygo ir dėl to, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, patirtas vykdant Å¡iÄ sutartį, apmokės statomo turto pirkėjas, kai bus įgyvendintas projektas ir sudaryta objekto pirkimo–pardavimo sutartis (Sutarties dėl projekto 2.1, 2.2, 3.1 ir 3.3 papunkčiai).

24. IeÅ¡kovai, vykdydami PreliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. spalio 3 d. ir 2020 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovei 10 800 Eur nustatytÄ mokestį už projekto parengimÄ . Byloje pateikti įrodymai (rangos sutartys, prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo kvitai, UAB „Matavimo sprendimai“ sÄ skaita ir kasos pajamų orderis) patvirtina, kad ieÅ¡kovė apmokėjo ir atitinkamus Preliminarioje sutartyje bei Sutartyje dėl projekto nurodyto namo statybos bei statybos projekto įgyvendinimo darbus.

25. 2020 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydami sudaryti pagrindinę turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė tokiÄ sutartį atsisakė sudaryti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Atsakovė (toliau – ir apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodė, kad Preliminarioji sutartis, kurios pagrindu skundžiamu sprendimu atsakovė buvo įpareigota sudaryti pagrindinę ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais, yra sudaryta netinkamai, t. y. pažeidžiant atsakovės įstatuose nustatytÄ kiekybinio atstovavimo taisyklę, todėl ji nesaisto apeliantės.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kuriÄ apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

28. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylÄ tik tokios apimties, kokiÄ jÄ nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus Å¡alių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylÄ naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

29. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

30. Ä®statymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡ti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

31. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neteikė argumentų ir įrodymų, susijusių su tuo, ar apeliantės atstovas, pasirašęs PreliminariÄ jÄ sutartį, turėjo tokius įgaliojimus, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė. Å ių argumentų atsakovei neteikus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė jais negali remtis apeliaciniame procese. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl aptartų apeliantės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovus pripažino vartotojais atsakovės atžvilgiu Å¡alių teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose Preliminariosios sutarties pagrindu. Apeliantė tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ ginčija, nurodydama, kad ieÅ¡kovai nekilnojamÄ jį turtÄ naudoja versliÅ¡kai, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius sudaro siekdami gauti pelnÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto prekybos, todėl negali bÅ«ti pripažinti vartotojais. Teisėjų kolegija neturi pagrindu sutikti su nurodytais apeliantės teiginiais.

33. Vartotojo apibrėžimas Lietuvos teisėje įtvirtintas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ir CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje. Pagal nurodytas teisės normas, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Vartojimo sutartimi pripažįstama tokia sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis).

34. CK XVIII1 skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugÄ , taip pat taikomos Å¡iais atvejais: 1) kai fizinis asmuo sudaro sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau, atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja; 2) kai fizinis asmuo faktiÅ¡kai naudojasi preke ar faktiÅ¡kai gauna paslaugÄ vartojimo tikslais ir už jÄ sumoka, nors sutartį su verslininku sudarė fiziniam asmeniui atstovaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo (CK 6.2283 straipsnio 3 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, kai: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktÄ , kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktÄ ).

36. Remiantis nusistovėjusia Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, sÄ voka „vartotojas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡io asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobÅ«dį ir tikslus, o ne į subjektyviÄ Å¡io asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali bÅ«ti laikomas vartotoju, o kituose – Å«kio subjektu (Å¡iuo klausimu žr. ESTT 1997 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Benincasa prieÅ¡ Dentalkit, C-269/95, 16 punktÄ ; 2005 m. sausio 20 d. sprendimo byloje J. G. prieÅ¡ Bay Wa AG, C-464/01, 36 punktÄ ; 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje M. S. prieÅ¡ Facebook Ireland Limited, C-498/16, 29 punktÄ ; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje J. P. prieÅ¡ FIBO Group Holdings Limited, C-208/18, 41, 56 punktus), t. y. vartotojo sÄ voka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kuriÄ jis faktiÅ¡kai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje H. O. C. prieÅ¡ SC Volksbank Romania SA, C-110/14, 21 punktas). Tokio požiÅ«rio, kad vartotojo sÄ voka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto iÅ¡silavinimo, turimo turto, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vartotojo sÄ voka yra funkcinio pobÅ«džio sÄ voka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu bÅ«tina nustatyti, kokiÄ funkcijÄ asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad, kaip minėta, vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali bÅ«ti ir vartotojas, ir verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 24 punktas).

37. Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiūris remiasi nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 29 punktas).

38. Kai Å¡alis sieja daugiau nei vienas teisinis santykis, vien tai, kad pirmasis santykis (sandoris) yra komercinis, savaime nelemia iÅ¡vados, kad ir vėliau sudaryti sandoriai yra komercinio pobÅ«džio. Kiekvienos atskirai sudarytos sutarties atžvilgiu bÅ«tina įvertinti, kokiÄ funkcijÄ asmuo atlieka kiekviename iÅ¡ Å¡ių sandorių – veikia asmeniniais ar verslo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023).

39. Pažymėtina, kad sprendžiant teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ , galioja bendrasis Å¡alių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Å iame kontekste kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).

40. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad pareiga (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) teikti teismui įrodymus tenka Å¡alims. Bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad ieÅ¡kovai teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose Preliminariosios sutarties pagrindu, apeliantės atžvilgiu veikė ne kaip vartotojai, tačiau kaip verslininkai, turėjo procesinę pareigÄ tokias faktines aplinkybes įrodyti.

42. Apeliantė vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kt.) nepagrindė aplinkybių, kad sudarydami PreliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovai siekė patenkinti ne savo asmeninius poreikius, tačiau siekė su verslu susijusių komercinių tikslų (CPK 178 straipsnis).

43. Pažymėtina, kad nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovai iki Å¡iol buvo įsigiję ir vėliau perleidę tam tikrus nekilnojamojo turto objektus, Å¡ios faktinės aplinkybės nepatvirtina ieÅ¡kovų siekio gauti komercinės naudos iÅ¡ Preliminariosios sutarties, kurios pagrindu atsiradę teisiniai santykiai. Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 38 punkte aptartoje kasacinio teismo praktikoje, Å¡alių sudaryti sandoriai vertintini atskirai ir kiekvieno konkretaus sandorio atveju sprendžiama, kokiÄ funkcijÄ asmuo atlieka kiekviename iÅ¡ Å¡ių sandorių – veikia asmeniniais ar verslo tikslais. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymas praeityje per se (savaime) nelemia, kad ir Å¡is konkretus sandoris sudaromas turint tokį tikslÄ .

44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgęs į tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie tai, jog ieÅ¡kovai, sudarydami PreliminariÄ jÄ sutartį, turėjo Å¡io turto pirkėjus ar jų ieÅ¡kojo, siekė komercinių tikslų, į tai, kad ieÅ¡kovai yra fiziniai asmenys, jie nurodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tenkinti jų asmeninius poreikius, dėl siekio sukurti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame ieÅ¡kovai ketina gyventi, į tai, kad sandoris sudarytas su juridiniu asmeniu, kuris iÅ¡ Å¡io sandorio siekė komercinės naudos, kurio nuolatinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto objektų vystymu kvartale „Dvaro slėnis“, priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojų interesus apsaugančios specialiosios teisės normos.

45. Nustatęs, kad ieškovai yra vartotojai apeliantės atžvilgiu iš Preliminariosios sutarties atsiradusiuose santykiuose, pirmosios instancijos teismas byloje taikė CK 6.401 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantė su tokia teisinių santykių kvalifikacija nesutinka, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neatliko rangovo funkcijų, todėl nurodytas straipsnis ginčo atveju negali būti taikomas. Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti.

46. Pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį, pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariÄ jÄ nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ . Pagal to paties straipsnio 5 dalį, preliminariojoje sutartyje gali bÅ«ti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybÄ sutartyje numatytomis sÄ lygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Å iuo atveju visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.

47. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad PreliminariÄ ja sutartimi Å¡alys sulygo, jog apeliantė įsipareigoja, pasitelkdama kitus asmenis, pastatyti turtÄ ir jį parduoti ieÅ¡kovams (Preliminariosios sutarties bendrųjų sÄ lygų 2.1 papunktis). Sutartimi dėl projekto apeliantė su ieÅ¡kove D. P. susitarė, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja organizuoti ir atlikti turto statybos projekto įgyvendinimo darbus, sudaryti projekto įgyvendinimui ir atlikimui bÅ«tinas sutartis įskaitant ir neapsiribojant – statybų rangos, techninės priežiÅ«ros, komunalinių patarnavimų ir kitas. Byloje esantys įrodymai (rangos sutartys, prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo kvitai, UAB „Matavimo sprendimai“ sÄ skaita ir kasos pajamų orderis) patvirtina, kad ieÅ¡kovė sudarinėjo atitinkamas namo statybos bei statybos projekto įgyvendinimo rangos sutartis bei mokėjo už jų įvykdymÄ , t. y. finansavo namo statybÄ . Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad namÄ statė ne pati apeliantė, tačiau ieÅ¡kovų pasamdyti rangovai.

48. Skirtingai nei nurodė apeliantė, tokia Preliminariosios sutarties vykdymo tvarka atitiko CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatas. Aplinkybės, kad su rangovais, faktiÅ¡kai vykdžiusiais statybos rangos darbus, sutartis sudarė ieÅ¡kovai, nekeičia Preliminariosios sutarties kvalifikavimo kaip bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantė nepritarė tokiai rangovų pasitelkimo tvarkai, kai ne apeliantė, tačiau ieÅ¡kovai sudaro rangos sutartis su rangovais. Nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantė nesutiko, kad Å¡ie rangovai vykdytų namo statybos darbus. IÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad bÅ«tent apeliantė įsipareigojo užtikrinti, kad namo rangovai ir statybos techninis prižiÅ«rėtojas suteiktų garantijas, numatytas CK ir Statybos įstatyme (Preliminariosios sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.4.1 papunktis), taigi apeliantė prisiėmė pareigÄ pasirÅ«pinti, kad namÄ statę rangovai atliktų visas savo pareigas. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai PreliminariÄ jÄ sutartį vertino kaip bÅ«simo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė Å¡iÄ sutarties rūšį atitinkantį teisinį reglamentavimÄ .

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Preliminarioji sutartis kvalifikuotina kaip bÅ«simo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, taikė specialųjį ieÅ¡kovų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojo apeliantę sudaryti su ieÅ¡kovais gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį). Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo pritaikytu ieÅ¡kovų teisių gynimo bÅ«du nesutiko, nurodydama, kad pasibaigus CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui Preliminarioji sutartis pasibaigė ir dėl to atitinkamai pasibaigė iÅ¡ Preliminariosios sutarties kilusios Å¡alių teisės ir pareigos. Tokius apeliantės teiginius taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.

50. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia.

51. Nagrinėjamu atveju Å¡alys Preliminariosios sutarties sÄ lygas dėl termino sudaryti pagrindinę sutartį aptarė tokiu bÅ«du: Å¡alys susitarė, kad, joms sudarant pagrindinę sutartį, bus įrengti gyvenamojo namo ir kitų perleidžiamų statinių pamatai, kurie turės bÅ«ti įregistruoti vieÅ¡ajame registre per 3 mėnesius po to, kai ieÅ¡kovai pateiks atsakovei jų pasirinktÄ statybos projektÄ ir bus gautas statybÄ leidžiantis dokumentas (6.1 papunktis); atsakovei įregistravus turtÄ Nekilnojamojo turto registre, ji įsipareigojo per 14 d. informuoti ieÅ¡kovus (5.1 papunktis); po Å¡io praneÅ¡imo gavimo, Å¡alys per 10 d. įsipareigojo kartu apžiÅ«rėti turtÄ ir pasiraÅ¡yti aktÄ (5.3 papunktis); jei akte nurodomi trÅ«kumai, Å¡ie turi bÅ«ti iÅ¡taisyti per Å¡alių suderintÄ terminÄ ir ieÅ¡kovai turi bÅ«ti apie tai informuoti per 5 darbo dienas (5.5 papunktis); po akto pasiraÅ¡ymo per 14 d. atsakovė įsipareigojo iÅ¡siųsti ieÅ¡kovams kvietimÄ Ä¯ notarų biurÄ ir sudaryti pagrindinę sutartį, tuomet Å¡alių suderintu laiku ieÅ¡kovai įsipareigoja atvykti sudaryti pagrindinės sutarties (5.6 papunktis).

52. IÅ¡ nurodytų Preliminariosios sutarties sÄ lygų matyti, kad Å¡alys pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ susiejo su ne su konkrečiai apibrėžta data, tačiau su atitinkamais Å¡alių veiksmais (turto įregistravimu, informavimu, akto pasiraÅ¡ymu ir pan.). Toks termino apibrėžimo bÅ«das atitinka sÄ lyginės prievolės su atidedamÄ jÄ sÄ lyga pobÅ«dį, kuri vykdytina tuomet, kai atsiranda tam tikros apibrėžtos aplinkybės (CK 6.30 straipsnio 1, 3 dalys).

53. Kadangi CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas taikytinas tik tokiu atveju, kai preliminarioje sutartyje nėra nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, o Å¡iuo atveju Preliminariojoje sutartyje buvo nustatytas terminas su atidedamÄ ja sÄ lyga prievolei įvykdyti (turto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre), byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 6.156 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ terminÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje netaikė CK 6.156 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino, kadangi nustatė, kad Å¡alys buvos susitariusios dėl termino skaičiavimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys Preliminariosios sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 papunktyje exspressis verbis (tiesiogiai, aiÅ¡kiais žodžiais) sulygo ir dėl to, kad CK 6.156 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas Å¡iai sutarčiai nėra taikomas.

54. Byloje nėra ginčo dėl to, kad namo statyba yra baigta, ir, nors objektyvių kliūčių nėra, tačiau namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. įregistruotas tik tas faktas, jog turtas yra formuojamas. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmoji sÄ lyga, bÅ«tina prasidėti termino, skirto pagrindinei sutarčiai sudaryti, eigai nėra įvykdyta, t. y. namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai negali prasidėti ir kitų Preliminariosios sutarties bendrosios dalies 5.1–5.6 papunkčiuose nurodytų terminų (įskaitant terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti) eiga. Nurodytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nėra pasibaigęs.

55. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal teisinį reguliavimÄ preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartis – specifinė preliminariosios sutarties rÅ«Å¡is, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties Å¡alių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. TokiÄ sutartį sudaręs pirkėjas disponuoja teise rinktis iÅ¡ platesnio savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų spektro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

56. CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti bÅ«tent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butÄ ar namÄ , t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , interesus, kai jis sudaro preliminariÄ jÄ sutartį dėl dar statomo (bÅ«simo) gyvenamojo bÅ«sto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡skirtinumas iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatytu bÅ«du, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natÅ«ra (t. y. įpareigoti pardavėjÄ sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (CK 1.138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 53 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

57. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra teisiÅ¡kai neįmanomas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , t. y. tai, kad apeliantė įsipareigojo per 3 mėnesius po to, kai ieÅ¡kovai pateiks atsakovei jų pasirinktÄ statybos projektÄ ir bus gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, įregistruoti turtÄ vieÅ¡ame registre, tačiau ieÅ¡kovams Å¡iuos veiksmus atlikus, apeliantė vengia vykdyti aptartÄ prievolę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę įvykdyti Å¡iÄ prievolę natÅ«ra (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

58. CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir įpareigojęs atsakovę įregistruoti ginčo turtÄ Nekilnojamojo turto registre, sprendimo vykdymo tvarkos nenustatė. Tačiau, įvertinant tai, kad turto įregistravimas iÅ¡ esmės yra techninis veiksmas, kurį gali atlikti ne tik pats atsakovas, tačiau ir ieÅ¡kovai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio teismo sprendimo įvykdymas yra objektyviai įmanomas, nes sprendimo vykdymo tvarka gali bÅ«ti nustatyta ir vykdymo procese.

59. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei aktualiÄ teismų praktikÄ , taip pat pagrįstai tenkino ir antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei įpareigojo apeliantę sudaryti pagrindinę turto, esančio sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovais.

60. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantei skirtas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sudaryti su ieÅ¡kovais pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį pagal paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ (žr. nutarties 56 punktÄ ) gali bÅ«ti taikomas kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das, vis dėlto, dėl jo pobÅ«džio (abi Å¡alys turi suderinti sutarties sÄ lygas, pasiraÅ¡yti sutartį) dėl tokio įpareigojimo priverstinio vykdymo gali kilti sunkumų (pvz., atsakovas gali neatvykti sudaryti sutarties, gali nepasiraÅ¡yti parengtos sutarties ir pan.) ir Å¡ių veiksmų už atsakovÄ ieÅ¡kovai atlikti negalėtų. Tai lemtų naujus ginčus teisme.

61. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas, siekdama proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasi teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), siekdama užkirsti keliÄ teismo sprendimo įvykdymo vilkinimui, sudaryti sÄ lygas realiam teismo sprendimo įvykdymui bei užkirsti keliÄ galimiems ginčams ateityje dėl sprendimo vykdymo tvarkos, taip pat atsižvelgdama į tai, kad vienintele kliÅ«timi sudaryti pagrindinę sutartį yra tik turto neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pastraipÄ , susijusiÄ su antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu ir iÅ¡dėsto jÄ taip: „įregistravus nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y., gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, 2019 m. spalio 10 d. Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. UNO/2019/[B]/54 pripažįstama pagrindine Å¡io turto pirkimo–pardavimo sutartimi.“ Toks teismo sprendimas atitinka ieÅ¡kovų praÅ¡ytÄ ir pirmosios instancijos teismo taikytÄ ieÅ¡kovų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir yra realiai įgyvendinamas be atskiro vykdymo.

62. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas bei pagrįstai rėmėsi skundžiamame sprendime nurodyta teismų praktika, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, dėl to sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį Å¡ios nutarties 61 punkte nurodytu bÅ«du.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

64. Kadangi apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidos.

65. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

66. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

67. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 p.).

68. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sudaro 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3).

69. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (2 420 Eur) nevirÅ¡ija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas dydžio, yra proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas, iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteisiant 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį, iÅ¡dėstant jÄ taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Ä®pareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Uno“ įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y., gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre.

Ä®registravus nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, 2019 m. spalio 10 d. Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. UNO/2019/[B]/54 pripažįstama pagrindine Å¡io turto pirkimo–pardavimo sutartimi.

LaikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ ieškovei D. P. 3 459,75 Eur ir ieškovui K. P. 3 459,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ sugrÄ Å¾inti 100 Eur užstatÄ , įmokėtÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ 2021 m. birželio 1 d.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“, juridinio asmens kodas 163194441, ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Neringa Švedienė

Vigintas Višinskis