40eb7291-df5f-4166-a816-6841b4d4deda · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civ. b. Nr. 2-1168-178/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02862-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos21.4.2.6, 21.4.2.7, 44.5.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas PoÅ¡kus, sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. P., ieÅ¡kovo atstovui M. L., atsakovo atstovams M. B., J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. P. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys N. P., G.

J. J., ir pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. P., atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį N. P. dėl palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas G. P. ieÅ¡kiniu praÅ¡o: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio) - 2007 m. liepos 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-322, 2007 m. liepos 12 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD PASAULIS-26, 2007 m. liepos 12 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD KYLANČIOS RINKOS-3; priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1 b.l. 1-8).

Nurodo, kad jis, įtikintas atsakovo darbuotojos R. T. bei atsakovo reklaminės medžiagos, su atsakovu 2007 m. liepos 12 d. sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-322 (toliau- Paskolos sutartis), kuria ieÅ¡kovui suteikta 2 550 597 EUR (8 806 700 Lt) paskola. Paskolos palÅ«kanų norma – 5,20 %, paskolos terminas – iki obligacijų iÅ¡pirkimo dienos, t.y. iki 2010 m. liepos 19 d. (imtinai). Paskolos palÅ«kanos mokamos paskolos grÄ Å¾inimo dienÄ , t.y. obligacijų iÅ¡pirkimo dienÄ .

Paskolos sutarties užtikrinimui buvo įkeistas ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės bei jos motinos nekilnojamasis turtas. IeÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ - 2007 m. liepos 12 d. taip pat sudarė: obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD PASAULIS-26, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 52‘840 vnt. 100 Lt vertės obligacijų už bendrÄ 5 284 000 Lt sumÄ ; obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį DnB NORD KYLANČIOS RINKOS – 3, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 35 227 vnt. 100 Lt vertės obligacijų už bendrÄ 3 522 700 Lt sumÄ (toliau-Obligacijų sutartys).

Už obligacijas visa kaina buvo apmokėta atsakovo paskolintomis pagal Paskolos sutartį lėšomis. Obligacijų iÅ¡pirkimo dienÄ - 2010 m. liepos 19 d. - obligacijos pelno neuždirbo. Paskolos grÄ Å¾inimo dienÄ sukaupta palÅ«kanų suma – 404 424,43 EUR, kuriÄ ieÅ¡kovas liko skolingas atsakovui. Ginčijamos sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes sudarant Å¡ias sutartis atsakovas, kaip ypač atidus ir profesionalus verslo subjektas, suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl esminių minėtų sutarčių sÄ lygų, kurias žinodamas ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs tokių sandorių.

Suklaidinimas pasireiÅ¡kė sÄ moningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikÅ¡mingos sandorio sudarymui informacijos nutylėjimu (CK 1.91 str. 5 d.). Nurodo, kad ieÅ¡kovas neužsiima jokia investavimo į vertybinius popierius veikla, nėra pripažintas profesionaliuoju investuotoju (Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 27, 28 str.). Todėl jis laikytinas neprofesionaliuoju investuotoju (FPRÄ® 3 str. 20 p.), kuriam taikomi padidinti apsaugos reikalavimai. Taigi, atsakovas, siÅ«lydamas ieÅ¡kovui investavimo paslaugas, privalėjo elgtis ypač atidžiai, suteikti ypač iÅ¡samias ir eiliniam vartotojui suprantamas investavimo rekomendacijas dėl siÅ«lomų obligacijų.

Atsakovas Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai pažeidė (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovas yra komercinis bankas, kurio viena iÅ¡ pagrindinių veiklų yra su investicijomis ir finansais susijusios operacijos. Todėl jam, kaip Å¡ios srities profesionalui, yra keliami ypač aukÅ¡ti atidumo, profesionalumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimai (CK 6.38 str., 6.200 str. ir kt.). Teisės aktai numato griežtÄ pareigÄ finansų maklerio įmonei teikiant investicines paslaugas iÅ¡siaiÅ¡kinti klientų investavimo tikslus, surinkti informacijÄ apie klientų turimas investavimo žinias, kliento finansinę bÅ«klę, įspėti apie rizikos laipsnį, kurį galėtų prisiimti klientas ir kt.

Atsakovas minėtų veiksmų neatliko. IeÅ¡kovo apsisprendimÄ skolintis investicijoms ir sudaryti Obligacijų sutartis lėmė atsakovo pateikta neiÅ¡sami (nutylėta) informacija. Tiek atsakovo reklaminėje medžiagoje, tiek atsakovo darbuotoja nurodė, kad investavimas į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, yra nerizikingas ir netgi labai pelningas, t.y. pasirinkęs tokį investavimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovas tik užsidirbs. Pristatinėjant tokios rÅ«Å¡ies investavimo bÅ«dÄ , nebuvo jokios informacijos apie galimÄ investavimo rizikÄ ir, juo labiau, investavimo skolintomis lėšomis rizikÄ .

Atsakovas taip pat ieÅ¡kovui nepaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, investuodamas skolintomis lėšomis, rizikuoja likti skolingas bankui paskolos palÅ«kanas ir prarasti hipoteka įkeistÄ turtÄ . Be to, atsakovas nepaaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad skirtingai nuo įprastai vartojamos obligacijų sÄ vokos, kai obligacijos suprantamos kaip saugus, pelnÄ garantuojantis vertybinis popierius, su akcijų indeksais susietos obligacijos realiai negali užtikrinti pelno, atsakovas negali įtakoti pelnÄ lemiančių aplinkybių, todėl iÅ¡ esmės toks investavimas yra rizikingas.

Tokiu bÅ«du, atsakovui nutylėjus esminę informacijÄ apie galimÄ rizikÄ , buvo pažeistos ir imperatyvios FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalies (iki tol galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRÄ®) 24 str. 3 d.) nuostatos (CK 1.80 str.). Atsakovas neatskleidė informacijos, kad iÅ¡ tikrųjų gautų už įsigyjamas obligacijas lėšų neinvestuos į akcijų indeksus arba investuos tik dalį jų, o tas lėšas panaudos savo poreikiams. Žinodamas tokiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs ginčijamų sutarčių, nes tai neatitinka jo ketinimų dėl sutarčių sudarymo.

IeÅ¡kovo ketinimas sudaryti ginčijamas sutartis pasireiÅ¡kė vien tuo, jog atsakovas visus gautus už obligacijas pinigus aktyviai investuos ir taip uždirbs ieÅ¡kovui žadėtÄ pelnÄ , t.y. veiks iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais. Atsakovas, neatskleidęs Å¡ios esminės informacijos, suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl ginčijamų sandorių turinio (CK 1.91 str.), todėl tokie sandoriai neatitinka tikrosios ieÅ¡kovo valios (CK 6.193 str.). Investavimo rekomendacijÄ ieÅ¡kovui pateikusi atsakovo darbuotoja R. T. neturėjo finansų maklerio licencijos ar kito atitinkančio licencijÄ dokumento.

Taigi, atsakovas neužtikrino ir nesiėmė visų priemonių, kad investavimo rekomendacijos bÅ«tų suteiktos rÅ«pestingai, profesionaliai, veikiant geriausiomis klientui sÄ lygomis. Atsakovui suklaidinus ieÅ¡kovÄ dėl sudaromų sandorių esmės, ieÅ¡kovas patyrė emocinį stresÄ , nes paaiÅ¡kėjo, jog dėl tokių atsakovo veiksmų jis lieka skolingas atsakovui daugiau nei 1,3 mln. litų. Tokios pinigų sumos ieÅ¡kovas neturi, todėl ieÅ¡kovui kilo grėsmė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų visÄ gyvenimÄ jausti skolos sukeliamus nepatogumus, gyvenimo suvaržymus (CK 6.250 str.).

Dėl to iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.91 str. 3 d.).Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad neturi jokios patirties investavimo srityje. IeÅ¡kovas yra buvęs Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotoju, „Litimpeks“ banko valdybos pirmininku ir kt., užsiima pedagogine veikla - dėsto aukÅ¡tosiose mokyklose paskaitas, susijusias su finansais. Taigi, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas eiliniu nepatyrusiu vartotoju. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos nesuteikus ieÅ¡kovui visos reikiamos informacijos, įskaitant informacijÄ apie galimÄ rizikÄ .

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas buvo informuotas bei turėjo galimybę sužinoti apie visÄ atsakovo siÅ«lomo investavimo rizikÄ . Be to, iÅ¡ sudarytų sutarčių taip pat matyti, kad iÅ¡ investavimo gali bÅ«ti gaunamas ne tik pelnas, bet ir patiriami nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti ieÅ¡kovas. Nei viename iÅ¡ dokumentų, su kuriais ieÅ¡kovas susipažino, nėra nurodomas garantuotas obligacijų prieaugis. IeÅ¡kovo pateikiamas lankstinukas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, nes jis buvo skirtas kitiems investavimo planams nei buvo pasirinkęs ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas Obligacijų sutartyse yra nurodęs, kad prieÅ¡ sudarydamas Å¡ias sutartis, jis yra susipažinęs su 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos baziniu prospektu. Šį bazinį prospektÄ 2007 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2K-22 patvirtino Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija ir paskelbė savo interneto svetainėje. Å iame baziniame prospekte yra iÅ¡vardintos įvairios rizikos, susijusios su investavimu į vertybinius popierius. Taigi, ieÅ¡kovas, sudarydamas Obligacijų sutartis, žinojo apie galimas tokio investavimo rizikas.

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad sudarant Paskolos sutartį, nebuvo atskleista informacija, jog yra skolinama už fiksuotas palÅ«kanas ir kad reikės grÄ Å¾inti ne tik skolÄ , bet ir palÅ«kanas. Paskolos sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog palÅ«kanos už iÅ¡duodamÄ paskolÄ yra 5,20 proc. Jos 6.1 punkte yra nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kovo atsakovui mokėtina suma yra didesnė, tai ieÅ¡kovas ne vėliau kaip kredito grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja sumokėti atsakovui trÅ«kstamÄ sumÄ , sukaupdamas jÄ ieÅ¡kovo atsiskaitomojoje sÄ skaitoje.

Taigi, Å¡alys sutartyje aptarė ir tokiÄ situacijÄ , kai ieÅ¡kovas, atlikus tarpusavio įsipareigojimų įskaitymus, gali likti skolingas atsakovui. IÅ¡ Paskolos sutarties 7 punkto matyti, jog pagrindinės skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo įkeistos įsigyjamos obligacijos, o palÅ«kanų grÄ Å¾inimui įkeičiamas ieÅ¡kovo ir/ar kitų asmenų nekilnojamasis turtas. Taigi, ieÅ¡kovas turėjo suprasti, jog Paskolos sutartis nėra neatlygintinė ir palÅ«kanas gali tekti grÄ Å¾inti iÅ¡ asmeninių lėšų ar įkeisto turto.

Kadangi ieÅ¡kovas buvo tinkamai supažindintas su baziniu prospektu, galutinėmis sÄ lygomis ir ginčijamų sutarčių sÄ lygomis, tokie atsakovo veiksmai atitiko VPRÄ® 24 straipsnio reikalavimus veikti sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, pakankamai atskleisti klientui jam reikalingÄ informacijÄ . Baziniame prospekte taip pat buvo nurodyta, jog lėšos, gautos iÅ¡ pagal Å¡iÄ programÄ leidžiamų emisijų, bus panaudojamos emitento pagrindinėje veikloje, t.y. finansuoti emitento paskolų portfeliui. Taigi, atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieÅ¡kovui iÅ¡ parduotų obligacijų gautas lėšas investuoti į akcijų indeksus.

Nors ieÅ¡kovas remiasi FPRÄ® nuostatomis, tačiau Å¡is įstatymas ginčijamų sutarčių sudarymo metu dar nebuvo įsigaliojęs pilna apimtimi, todėl ieÅ¡kovo ir atsakovo teisiniams santykiams turėtų bÅ«ti taikomos tik VPRÄ® nuostatos. Paskolos sutarties 6.1 punkte yra nurodyta, kad jeigu įskaičius Å¡alių tarpusavio įsipareigojimus, atsakovo ieÅ¡kovui mokėtina suma yra didesnė, atsakovas likutį nedelsiant perveda į ieÅ¡kovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Taigi, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti iÅ¡imtinai tik atsakovo interesais.

Kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Atsakovas (ieÅ¡kovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) AB DNB bankas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o: priteisti iÅ¡ G. P. ir N. P. solidariai 400 424,43 eurus (1 382 585,40 Lt) palÅ«kanų, 14 014,86 eurus (48 390,51 Lt) delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nurodo, kad pagal Paskolos sutarties 5.1 punktÄ G.

P. buvo įsipareigojęs mokėti atsakovui 5,20 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo visos negrÄ Å¾intos kredito dalies. PalÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo kredito suteikimo 2007 m. liepos 12 d. iki kredito grÄ Å¾inimo 2010 m. liepos 19 d. G. P. grÄ Å¾ino Paskolos sutartimi suteiktÄ kreditÄ , bet nesumokėjo 400 424,43 eurų palÅ«kanų. Todėl minėta suma turi bÅ«ti priteista atsakovui. Kadangi G. P. nevisiÅ¡kai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, jos 6.7 punkto pagrindu jis turi atsakovui mokėti 0,05 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Delspinigiai 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo 14 014,86 eurai. Preziumuojant, jog G. P. Paskolos sutartį sudarė šeimos interesais ir esant N. P. sutikimui, iš šios sutarties kylančios prievolės laikytinos bendromis bendraskolių G. ir N. P. prievolėmis, pagal kurias bendraskoliai atsako solidariai ir abu yra trauktini atsakovais pagal šį priešieškinį (CK 3.92, 3.109 str.).Atsakovai pagal priešieškinį G. ir N. P. priešieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia Paskolos sutartį, todėl ieškinį patenkinus apskritai nebūtų pagrindo priešieškinio tenkinimui.

Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai praÅ¡o priteisti delspinigius, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo uždrausta atsakovui vykdyti bet kokius veiksmus pagal ginčijamas sutartis Taigi, kol galioja minėtos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui, be kita ko, yra draudžiama skaičiuoti ir delspinigius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prievolių pagal ginčo sutartis įvykdymas yra užtikrintas 4 091 000 Lt vertės nekilnojamojo turto hipoteka, atsakovo reikalavimas bÅ«tų patenkintas nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais ir su N. P. sutikimu. G. P. ginčijamas sutartis sudarė savo vardu ir ne Å¡eimos, o savo interesais. N. P. apie sutarčių sudarymÄ nieko nežinojo, neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl Paskolos sutarties sudarymo ir nesutinka, kad Å¡i sutartis bÅ«tų laikoma sudaryta Å¡eimos interesais. IeÅ¡kinys atmestinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad Å¡alys 2007 m. liepos 12 d. sudarė Paskolos sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį pasiskolintomis lėšomis ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo Obligacijų sutartimis įsigijo su akcijomis susietas obligacijas (toliau- SASO) (t. 1 b.l. 9-18, 19, 20).

Obligacijų iÅ¡pirkimo dienai (2010 m. liepos 19 d.) jos jokio pelno neuždirbo, tuo tarpu už Paskolos sutartimi gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovui iÅ¡liko prievolė sumokėti 5,2 proc. palÅ«kanas. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti minėtas sutartis negaliojančiomis, savo reikalavimÄ grindžia CK 1.91 straipsniu (dėl apgaulės sudaryto sandorio negaliojimas), atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo palÅ«kanas pagal Paskolos sutartį.    Dėl Paskolos ir Obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ginčo sandoriai vertintini kompleksiÅ¡kai kaip vienas sudėtinis sandoris, faktiÅ¡kai tokiÄ pozicijÄ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai yra nurodęs ir atsakovas (t. 3 b.l. 10).

Kaip minėta, ginčo sandorio negaliojimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad jis sudarytas apgaulės ieÅ¡kovo atžvilgiu įtakoje. IeÅ¡kovas atsakovo apgaulę įrodinėja iÅ¡ esmės dviem aplinkybių grupėmis: neteisingos (tendencingai „iÅ¡pÅ«stos“) informacijos apie sandorio naudingumÄ pateikimu ir tyčiniu esminės informacijos apie SASO skolintomis lėšomis įsigijimo sandorių turinio ir rizikos neatskleidimu, t.y. kad atsakovas atliko pozityvius ir pasyvius apgaulės turinį sudarančius veiksmus.

Tačiau sutikti su ieškovo pozicija, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje, teismo manymu, nėra pakankamo pagrindo. Ginčas yra kilęs iš santykių, susijusių su investavimu. Taigi, šiuo atveju, be kita ko, yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios tiek su atsakovo, kaip investavimo paslaugų teikėjo, tiek su ieškovo, kaip šios paslaugos gavėjo, teisėmis ir pareigomis, ieškovo statusu šiuose santykiuose. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovo – bankinės institucijos veiklai yra taikomi padidinti profesionalumo, atidumo reikalavimai, be to, tai jau yra ne sykį konstatuota teisminėje praktikoje, taigi, ginčo šalims tai neabejotinai yra žinoma.

Todėl teismas išsamiau teisminės praktikos nuostatų šiuo aspektu ir jas patvirtinančių pavyzdžių nedėsto. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl atsakovo pasiūlyto naujo produkto (SASO skolintomis lėšomis) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau-VPK) yra atlikusi tyrimus, priėmusi atitinkamus sprendimus (savo esme nepalankius atsakovui), kai kurie jų buvo panaikinti, dėl kitų pagrįstumo bylinėjamasi administraciniuose teismuose dar ir šiuo metu (t. 1 b.l. 61-69, t. 2 b.l. 236-245, 246-275, t. 3 b.l. 6-57).

Todėl neabejotinai remtis vien tik šiais tyrimais ir jų metu padarytų sprendimų išvadomis nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo. Be to, šių tyrimų objektu iš esmės buvo atsakovo veiksmų atitikimo teisės aktams vertinimas: iš bylos duomenų matyti, jog tuose ginčuose analizuojama atsakovo veiklos nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu atitiktis įstatymų reikalavimams inter alia ar atsakovas savo veikloje turėjo vadovautis VPRĮ 24 straipsniu, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu dar visa apimtimi neįsigaliojusio FPRĮ 22 straipsniu.

Teismo vertinimu, tiek vienu, tiek kitu atveju atsakovui, kaip stipresniajai Å¡aliai ir savo srities profesionalui, bet kuriuo atveju tenka bendro pobÅ«džio pareiga veikti maksimaliai sÄ Å¾iningai kliento atžvilgiu, todėl minėti įstatyminio reglamentavimo taikymo aspektai nėra lemiami sprendžiant nagrinėjamÄ bylÄ pagal joje suformuluotÄ pagrindÄ ir dalykÄ â€“ ginčijant sandorius kaip sudarytus apgaulės įtakoje (motyvai bus nurodyti žemiau). IÅ¡ tyrimo medžiagos matyti, kad tokias ar panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis sudarė didelis skaičius asmenų (viso – virÅ¡ 600, o iki 2007 m. lapkričio 1 d. - FPRÄ® įsigaliojimo visa apimtimi– virÅ¡ 400).

Akivaizdu, kad siūlomo investicinio produkto esmės suvokimas, sandorių sudarymo aplinkybės dėl daugelio priežasčių (išsilavinimo, patirties ir pan.) kiekvienam iš šių asmenų yra individualūs, ir, ginčijant sandorį vienu ar kitu pagrindu, reikalinga įvertinti ne vien tik su atsakovu, bet ir su kita sandorio šalimi susijusias aplinkybes. Byloje tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas negali būti laikomas profesionaliuoju investuotoju, taigi, jis laikytinas neprofesionaliu investuotoju.

Kita vertus, vertinti visus neprofesionalius investuotojus vienu standartu ir daryti jų visų atžvilgiu standartines iÅ¡vadas net ir panaÅ¡ių faktinių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, nebÅ«tų nei protinga, nei sÄ Å¾ininga, nei teisinga. Visų pirma, pažymėtina, kad iÅ¡ liudytojo T. R. parodymų matyti, jog asmenims, investuojantiems itin ženklias sumas, buvo rengiami specialÅ«s susitikimai, kuriuose buvo aptariamos investavimo galimybės, eiga, perspektyvos (liudytojas nurodo, kad po ginčo sutarčių sudarymo juose yra dalyvavęs ir ieÅ¡kovas, be kita ko, kuriam, stebint nepalankias akcijų rinkos ir pasaulinės ekonomikos tendencijas, net buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti kita investavimo galimybe, tačiau jis atsisakė), ko nebÅ«davo daroma santykinai smulkesniems investuotojams.

Taigi, akivaizdu, kad jau vien dėl to pirmųjų (stambesniųjų) investuotojų galimybės orientuotis investicinėje aplinkoje buvo ženkliai platesnės lyginant su antrųjų (smulkesniųjų) investuotojų galimybėmis. Antra, ieškovas yra buvęs Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotoju, „Litimpeks“ banko valdybos pirmininku, Mykolo Riomerio universiteto bankininkystės ir investicijų katedros lektoriumi, taip pat užėmęs kitas pareigas su bankininkyste susijusiomis institucijomis.

Taigi, nors jis formaliai ir nelaikytinas profesionaliu investuotoju, jo iÅ¡silavinimo, darbo pobÅ«dis bei patirtis leidžia vertinti jį iÅ¡ esmės kaip profesionalų bankininkÄ , kuris pats gali teikti rekomendacijas ar bent jau konsultacijas esminiais bankininkystės klausimais, o kaip investuotojas - žinoti bent jau esminę jam teiktinÄ banko informacijÄ ir reikalauti jos suteikimo, jei ji jam nepateikiama, suvokti bankų siÅ«lomų produktų esmę. Todėl, teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovo motyvacija sudaryti ginčo sandorius, jų sudarymo aplinkybių įtaka apsisprendimui, supratimas apie sandorių esmę ir rizikos pobÅ«dį negali bÅ«ti vertinami tokiu pačiu standartu kaip ir eilinio ar netgi vidutinio lygmens neprofesionalaus investuotojo.

Dėl to bylos aplinkybės vertintinos ir iÅ¡vados darytinos turint omenyje aukÅ¡tesnį ieÅ¡kovo suvokimo laipsnį sudarant ginčo sandorį.Taigi, pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų bei kitų esminių aplinkybių.

Tiek paminėti aktyvÅ«s, tiek pasyvÅ«s veiksmai apgaulės atveju atliekami tyčia ir iÅ¡ esmės siekiant vieno tikslo – dėl tam tikrų priežasčių apgauti kitÄ Å¡alį, kad Å¡i sudarytų nenaudingÄ jai, bet naudingÄ sau sandorį. Todėl ginčijant sudarytÄ sandorį, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jo nurodoma atsakovo veika buvo atlikta, ji neatitiko teisės normų keliamų reikalavimų, buvo nukreipta tokiu bÅ«du nesÄ Å¾iningai inspiruoti ieÅ¡kovÄ sudaryti sandorį ir bÅ«tent tai lėmė ieÅ¡kovo apsisprendimÄ ir ginčijamų sandorių sudarymÄ .

Pakankamo pagrindo tokiai išvadai teismas neturi.Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju sandoris ginčijamas dėl kilusių/gresiančių neigiamų ieškovui pasekmių. Teismo nuomone, sandoris negali būti vertinamas kaip sudarytas apgaulės įtakoje vien dėl to, kad atsirado neigiamos pasekmės, juo labiau, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo šalių valios, kai tuo tarpu esant kitoms (teigiamoms) pasekmėms dėl priežasčių, taip pat nepriklausančių nuo šalių valios, tas pat sandoris būtų laikomas galiojančiu.

Kaip iÅ¡ esmės minėta, ketinimo panaudoti apgaulę ir jos panaudojimo faktas turi egzistuoti sandorio sudarymo metu, t.y. apgaulės turinį sudarantys aktyvÅ«s ar pasyvÅ«s veiksmai atliekami iki sandorio sudarymo ar jo sudarymo metu ir jų atlikimo tikslas yra tai, kad kita Å¡alis sudarytų jai nenaudingÄ , bet naudingÄ tokius veiksmus atliekančiai Å¡aliai, sandorį. Å iuo atveju akivaizdu, kad pasaulio ekonomikos vystymosi raidai pasisukus kitaip, t.y. neįvykus per laikotarpį iki obligacijų iÅ¡pirkimo globalinei ekonomikos krizei, neatmestinas ir visiÅ¡kai tikėtinas didesnis ar mažesnis obligacijų pelningumas (bent jau ieÅ¡kovas prieÅ¡ingai neįrodė).

Taigi, visiÅ¡kai tikėtina, kad sandoris galėjo bÅ«ti naudingas ne tik atsakovui, bet ir ieÅ¡kovui (neatmestina, kad net ir pelningesnis negu atsakovui, nepaisant ir privalomų palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį sumokėjimo). Todėl taip pat akivaizdu, kad pastaruoju atveju jokio pagrindo vertinti sandorį, kaip sudarytÄ apgaulės įtakoje, nebÅ«tų. IÅ¡ esmės visuotinai žinoma, kad minėtos ekonominės krizės nenumatė ne tik absoliuti dauguma Å«kio subjektų, bet ir daugelis valstybių. Todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovas turėjo numatyti ar, juo labiau, numatė tokiÄ ekonomikos vystymosi raidÄ ir vis tiek siÅ«lė sudaryti nenaudingus investuotojams ar konkrečiai aptariamus ginčo sandorius (kita vertus, Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovas apgaulės ir neįrodinėja).

Taigi, jau vien dėl paminėtos priežasties, jog sandoris jo sudarymo metu abiejų Å¡alių subjektyviai galėjo bÅ«ti vertinamas kaip sėkmingas perspektyvoje ieÅ¡kovui, o tokiu jis galėjo bÅ«ti ir objektyviai, negalima laikyti, kad jis sudarytas dėl apgaulės, kuria buvo siekiama užtikrinti tik atsakovui naudingas ir nenaudingas ieÅ¡kovui pasekmes. Todėl atmetami ieÅ¡kovo argumentai, susiję su tuo, kad ieÅ¡kovo nurodomi atsakovo pasyvÅ«s ar aktyvÅ«s veiksmai (inter alia VPRÄ® ar FPRÄ® nuostatų netinkamas vykdymas) turėtų lemti iÅ¡vadÄ dėl sandorio sudarymo apgaulės įtakoje, nes tokia iÅ¡vada bÅ«tų galima tik įrodžius, kad jie ne tik buvo (ne)atlikti, bet ir (ne)atlikti bÅ«tent turint tyčiÄ tokiu bÅ«du apgauti ieÅ¡kovÄ ir gauti naudos tik sau.

Nepaisant to, kad ginčo sandoris nepripažintinas negaliojančiu dėl apgaulės, ieÅ¡kovo dėstomos aplinkybės galėtų suponuoti prielaidas svarstymui ar sandoris nebuvo sudarytas suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.). Toks sandorio pobÅ«dis konstatuotinas, kai sandoris sudarytas suklydus iÅ¡ esmės (CK 1.90 str. 1 d.). Todėl aptartinas ir Å¡is sandorio negaliojimo pagrindas. Teismo vertinimu, sandorio specifika (kai sudaromas sandoris, kurio (ne)naudingumas paaiÅ¡kės tik perspektyvoje ir tai nepriklausys nuo Å¡alių valios), su jo sudarymu susijusios faktinės aplinkybės taip pat neduoda pagrindo laikyti sandorį sudarytu dėl suklydimo.Visų pirma, suklydimas apskritai negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo 1) dėl savo didelio neatsargumo arba 2) dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba 3) atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

Kartu pažymėtina, kad įstatymas nustato, jog net ir iš tikrųjų suklydusi šalis vis tiek neturi teisės šiuo pagrindu reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais būdais (CK 1.90 str. 7 d.). Pastarosios normos kontekste taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju ieškiniu, nurodant virš minėtus aktyvius ir pasyvius atsakovo veiksmus, reikalaujama ne žalos, atsiradusios šių veiksmų rezultate, atlyginimo, o sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Antra, apie ieÅ¡kovÄ , kaip kvalifikuotÄ finansinės srities specialistÄ , jau yra virÅ¡ minėta. Todėl ieÅ¡kovo argumentai, susiję su sandorio sudarymo faktinėmis aplinkybėmis remiantis iÅ¡ esmės vien atsakovo bendro pobÅ«džio informaciniu leidiniu „Investavimas DnB NORD banke“ ar garantuotas palÅ«kanas nurodančiu lankstinuku, kuris, beje, skirtas net ir ne tai obligacijų emisijai (t. 1 b.l. 21-40, 41) ir banko darbuotojos R. T. rekomendacija, nėra įtikinami. Juo labiau, kad tai prieÅ¡tarauja kitoms faktinėms aplinkybėms.

Pats ieÅ¡kovas nurodo, kad ginčo sandoris nebuvo sumanytas ir sudarytas tÄ pačiÄ dienÄ , ieÅ¡kovui buvo žinoma apie jo turto įkeitimo prievolę. Turto įkeitimas yra susijęs su esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo užtikrinimu (CK 4.170 str. 1 d.) ir to nežinoti gali tik pavienis visiÅ¡kai menko iÅ¡prusimo investuotojas. Taigi, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad sandoris suponuoja ir jo galimus skolinius įsipareigojimus atsakovui, susijusius ne tik su Paskolos sutartimi suteiktos vien paskolos sumos grÄ Å¾inimu – Å¡ios sutarties 7.1.1 punkte yra nurodyta, kad jos įvykdymui yra įkeičiamos obligacijos, o pagal Å¡ios sutarties 6.1 punktÄ kreditas grÄ Å¾inamas, palÅ«kanos ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokamos Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įsipareigojimų įskaitymo bÅ«du, t.y.

įskaitomas ieÅ¡kovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti kreditÄ , sumokėti palÅ«kanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas už atsakovo įsipareigojimÄ sumokėti ieÅ¡kovui už iÅ¡perkamas obligacijas. Taigi, realaus kredito grÄ Å¾inimo savo lėšomis grėsmės ieÅ¡kovui nebuvo. Tuo tarpu Paskolos sutarties 6.1 punkto 2, 3 dalyse yra numatyta tvarka, kaip atsiskaitoma tais atvejais, kai atsakovo ieÅ¡kovui mokėtina suma po įskaitymų yra didesnė, ir atvirkščiai - kai ieÅ¡kovo mokėtina atsakovui suma yra didesnė.

Taigi, tokios pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos sutarties nuostatos leidžia iÅ¡ esmės neabejotinai suprasti, kad galimos situacijos, jog sutartinių santykių iÅ¡davoje ieÅ¡kovas gali ne tik negauti mokėtinas palÅ«kanas už kreditÄ virÅ¡ijančio pelno, bet ir patirti didesnių ar mažesnių nuostolių dėl įsipareigojimo jas mokėti. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ginčo sandoriu pats ieÅ¡kovas prisiėmė tam tikrÄ galimų nuostolių rizikÄ . Tuo tarpu jei ieÅ¡kovas, investuodamas tokiÄ didelę sumÄ ir dar įkeisdamas turtÄ , nesusipažino net su sutarčių tekstu, su kuriuo susipažinus jis visiÅ¡kai pajėgus suvokti sutartines nuostatas, vertinti tai kitaip kaip didelį neatsargumÄ nebÅ«tų galima.

Å iame kontekste pastebėtina, kad apskritai investavimas visų jo finansinių instrumentų apimtyje daugeliu atveju yra susijęs su rizika, skiriasi tik jos laipsnis ir investicinės grÄ Å¾os galimybės, t.y. tokio pobÅ«džio sutartys yra rizikos sutartys (CK 6.160 str. 3 d.). Todėl tam, kad kvalifikuoti pagal savo prigimtį su rizika susijusiÄ sutartį kaip sudarytÄ dėl esminio suklydimo, turėtų bÅ«ti pateikti itin svarÅ«s įrodymai, juolab, turint galvoje ieÅ¡kovo statusÄ . Be to, taip pat ir Å¡iuo sandorio negaliojimo aspektu (kaip ir dėl apgaulės) paminėtina, kad apie suklydimÄ spręstina pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal pasekmes, sÄ lygotas aplinkybių, kurių atsiradimo ar paÅ¡alinimo Å¡alys objektyviai negali įtakoti.

Todėl ieÅ¡kinys atmetamas.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti palÅ«kanas ir delspinigius.Kaip jau virÅ¡ minėta, ieÅ¡kovui investavimas buvo susijęs su didesne ar mažesne rizika. Aptariamu atveju VPK savo 2011 m. liepos 28 d. sprendime dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-10, aptardama investavimÄ Ä¯sigyjant SASO skolintomis lėšomis, įvertino atsakovo paskolÄ kaip suteiktÄ â€žbene apskritai rizikingiausio įmanomo investicinio instrumento pirkimui“ (t. 3 b.l. 11). Taip pat minėta, kad Paskolos ir Obligacijų sutartys nagrinėjamu atveju vertintinos kaip iÅ¡ esmės vienas kompleksinis sandoris.

Taigi, Å¡iuo sandoriu investuotojas (ieÅ¡kovas) prisiėmė tam tikrÄ rizikÄ , tačiau to negalima pasakyti apie atsakovÄ â€“ jis bet kokios investavimo baigties atveju gauna garantuotas (ir realiai užtikrintas turto įkeitimu) Paskolos sutartimi numatytas palÅ«kanas už kredito suteikimÄ . Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad yra pagrindas konstatuoti akivaizdžiÄ sandorio Å¡alių rizikos disproporcijÄ atsakovo naudai. Be to, atsakovo parengtame baziniame projekte (21 psl. 3.2 punktas) yra nurodyta, kad lėšos, gautos iÅ¡ pagal Å¡iÄ programÄ leidžiamų emisijų bus panaudojamos emitento pagrindinėje veikloje, t.y. finansuoti emitento paskolų portfeliui trimis pagrindiniais bÅ«dais: indėliais, tarpbankinėmis paskolomis ir leidžiamomis obligacijomis (t. 1 b.l. 197).

Tokiu bÅ«du, kaip konstatavo VPK paminėtame sprendime ir su kuo neturi pagrindo nesutikti teismas, atsakovas, siÅ«lydamas rizikingesnį finansinį produktÄ , įgijo galimybę ne tik pritraukti papildomas lėšas savo veiklai, bet dar ir galėjo tomis lėšomis finansuoti kitus SASO perkančius investuotojus ir tokiu bÅ«du multiplikuoti už suteiktas paskolas gaunamas palÅ«kanas (t. 3 b.l. 35). Taip pat, teismo nuomone, ir sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus reikÅ¡mingas pasaulio ekonomikos padėties kontekstas aptariamu investavimo laikotarpiu.

Å is kontekstas pripažįstamas ir teisminėje praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „įvykusi ekonominė krizė negali bÅ«ti prilyginama eiliniam ekonomikos nuosmukiui. <...> Nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiÅ¡kų pokyčių, kurie turėjo didelę įtakÄ nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebÅ«tų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai Å¡alies ekonomikai.

Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Nors tai konstatuota kitokio pobÅ«džio byloje, tačiau, teismo įsitikinimu, tai neÅ¡alina galimybės įvertinti tokiÄ aplinkybę ir nagrinėjamoje byloje. Toje pat nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad „ilgalaikių sutarčių vykdymui labai svarbus Å¡alių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiÅ¡kumas, sÄ Å¾iningas pareigų vykdymas, Å¡ių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iÅ¡ naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sÄ lygų.“ Todėl teismas sprendžia, kad dėl paminėtų priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ne vien ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas taip pat turi prisiimti dalį rizikos, nors, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, jog jis numatė ar turėjo galimybę numatyti galimus rinkos pokyčius (nors bendrÄ ja prasme, bÅ«tent jis turi didesnes potencialias galimybes prognozuoti galimas ekonomines tendencijas).

PrieÅ¡inga iÅ¡vada reikÅ¡tų, kad globalinės ekonominės krizės padarinių rizika perkeliama vien tik vienai sandorio Å¡aliai bendrÄ ja prasme, o, aptariamu atveju konkrečiai - dar ir silpnesnei, paslaugų vartotojui. Esant tokioms aplinkybėms prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant atsakovui 250‘000 Lt palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį (CK 6.870, 6.872 str.). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais: atsakovas Paskolos sutarties 8.1.4 punkte nurodė, kad prisiimtos prievolės neprieÅ¡tarauja jo Å¡eimos interesams, jo sutuoktinė N. P. dalyvavo įkeičiant atsakovui turtÄ (t. 1 b.l. 230-234, 237-239), taigi, faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ sandoriui sudaryti, nėra pateikta jokių įrodymų ir argumentų, kad sandoris buvo sudarytas ne Å¡eimos interesais, tuo tarpu kompleksinis Å¡io sandorio vertinimas leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Todėl minėta suma priteistina solidariai iš abiejų atsakovų pagal priešieškinį (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2, 3 d. d.). Taip pat iš šių asmenų nuo priteisiamos sumos priteistini 0,05 proc. delspinigiai (Paskolos sutarties 6.7 punktas). Teismas sutinka su atsakovų (pagal priešieškinį) argumentais, kad dėl tos priežasties, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo uždrausta vykdyti atsakovui (pagal ieškinį) vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal ginčo sandorį, delspinigiai skaičiuotini iki šios nutarties priėmimo dienos.

Taigi, tokiu atveju delspinigiai sudarytų 2 750 Lt (22 d. nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. x 0,05/100 x 250 000 Lt).IeÅ¡kinys atmetamas visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. Todėl atsakovo naudai turi bÅ«ti priteisiamos jo turėtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ (CPK 93 str. 1, 2 d. d., 98 str.). Atsakovas pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad jis turėjo 7 260 Lt iÅ¡laidų (t. 3 b.l. 75-78). Todėl teismas sprendžia, kad įvertinus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio sudėtingumÄ (pastarojo tenkinimas iÅ¡ esmės priklausė nuo ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimo), darbo sÄ naudas kiekvienam iÅ¡ Å¡ių procesinių dokumentų, atsakovui už advokato pagalbÄ priteistina 5 000 Lt (CK 1.5 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ G. P. ir N. P. solidariai 250 000 Lt palÅ«kanas, 2 750 Lt delspinigius, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2010 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo akcinei bendrovei DNB bankas. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ G. P. ir N. P. po 2 500 Lt už advokato pagalbÄ , po 3‘027,50 Lt žyminį mokestį akcinei bendrovei DNB bankas, po 33,55 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teisme Teisėjas                                                                 Alvydas PoÅ¡kus