2023-03-22 Nr. AB-6387-3-64-3-02267-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-120-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02267-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu kuriame nurodė „<...> gabenimą į koncentracijos stovyklą (duomenys neskelbtini)“ ir „<...> naudojamus cheminius preparatus“.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 21 d. nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas bei tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą.

2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad atsakovu laiko Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Patikslintu skundu prašė atnaujinti terminą ir apskųsti nutartį, nes nebuvo sudaryta nepriklausoma ekspertizė bei atimtos teisės gintis.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, aptaręs nustatytas aplinkybes, įvertinęs ABTĮ reguliavimą dėl reikalavimo skundui, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog kreipiasi dėl termino atnaujinimo ir nutarties apskundimo Šiaulių miesto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), nes nebuvo sudaryta nepriklausoma ekspertizė, atimta teisė gintis.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su procesiniais veiksmais civilinėje byloje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. Minėto įstatymo 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame numatytais pagrindais ir tvarka. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas atnaujinti terminą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, prašo priimti jo atskirąjį skundą ir įpareigoti institucijas pakeisti priverčiamą gydymą „normaliu gydymu“.

Pareiškėjas nesutinka su atskirajame skunde nurodytų asmenų veiksmais ir teigia, kad siekia ginčyti jų veiksmus, nurodo, kad nebuvo atliktos ekspertizės ir pakviesti ekspertai, pareiškėjas buvo priverstas vartoti psichotropines medžiagas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos daryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė patikslintą skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, konstatavęs, kad jie nenagrinėtini teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktą viešuoju administravimu laikomas teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Savo ruožtu civilinius ginčus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde, patikslintame skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo, kuris atitiktų ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus. Taip pat atskirajame skunde keliamas naujas reikalavimas, kuris nebuvo suformuluotas pirmosios instancijos teisme, šis reikalavimas taip pat susijęs tiek su pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, tiek su priverčiamojo gydymo priemonėmis, todėl detaliau nevertinamas. Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai išaiškino, kad, nesutikdamas su bendrosios instancijos teismo procesiniais sprendimais (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), jis turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pareiškėjui išaiškintina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos (98 str.), todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėtinas ABTĮ tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju buvo vertinamas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties pagrįstumas, kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai (be kita ko, dėl pareiškėjo nurodytų fizinių asmenų veiksmų, psichotropinių medžiagų ir kt.) nagrinėjamu atveju yra neaktualūs ir nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo, kuris galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Atskirajame skunde nenurodyta skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė