40e6bd58-3e4a-4147-8357-e851b81d75e1 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-578-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02701-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.8.9; 3.3.2.5.; 3.4.5.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2YT-6911-797/2018 pagal pareiÅ¡kėjos S. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui VÄ® Turto bankui.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėja S. Č. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo faktinio sutuoktinio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paliktÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad yra S. J. įpėdinė pagal testamentÄ . Teismo sprendimu yra pripažinta, kad S. J. buvo V.

K. faktinė sutuoktinė. Po V. K. mirties ji toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rÅ«pinosi turtu, kaip savu. Kadangi kitokiu bÅ«du negali gauti dokumentų, todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog S. J. priėmė savo faktinio sutuoktinio V. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paliktÄ turtÄ , fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėPirmosios instancijos teismas bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukė (CPK 293 str. 9 p., 444 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-05-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/1999, (pareiÅ¡kėja siekė nustatyti juridinį faktÄ , kad ji nuo 1970 m. iki mirties 1998 m. buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo metu galiojusiame CPK 272 str. 2 d. 4 p. pasakyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo įstatymo numatytais atvejais, jeigu santuoka negali bÅ«ti įregistruota civilinės metrikacijos institucijoje dėl to, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių yra miręs;

CPK 272 str. 2 d. 4 p. nuostata atsirado dėl to, kad okupacijos metu iki 1970 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo RTFSR 1926 m. SŠGĮK, kuris iki TSRS A. T. Prezidiumo 1944 m. liepos 8 d. įsako įsigaliojimo faktinius santuokinius santykius prilygino registruotai santuokai; TSRS A. T. Prezidiumo 1944 m. liepos 8 d. įsaku jau buvo nustatyta, kad tik registruota civilinės metrikacijos organuose santuoka sukelia teisines pasekmes. Šie išaiškinimai buvo aprobuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.

6. Ä®vertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja Å¡iÄ nutartį interpretuoja savaip (faktinius santuokinius santykius prilygino registruotai santuokai) ir sprendė, kad 1993-10-19 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių, nes galiojusio Civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio teisės paveldėti, o duomenų apie mirusiojo sudarytÄ testamentÄ nepateikta. Teismo vertinimu praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai valdant, nelems norimų teisinių padarinių atsiradimo, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos nesusituokusių bendrai gyvenusių asmenų teisės paveldėti nenumato, kadangi su kitais įpėdiniais pagal įstatymÄ paveldi tik sutuoktinis (1964 m. galiojusio CK 573, 587 str.), todėl bylÄ nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu pareiÅ¡kėja S. Č. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio1 d. nutartį ir iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjos S. Č. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo faktinio sutuoktinio (sutuoktinio) V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paliktÄ turtÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog S. J. neturėjo teisės paveldėti V. K. palikimo po jo mirties, nes ji nebuvo įstatyminė įpėdinė pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 straipsnį. Teisinis reglamentavimas, galiojęs Lietuvoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1970 m. sausio 1 d., faktinę santuokÄ prilygino oficialiai registruotai santuokai, t. y. tiek faktinėje santuokoje tuo metu buvę sutuoktiniai, tiek gyvenantys sutuoktiniai oficialiai registruotoje santuokoje, turėjo vienodas sutuoktinių teises ir pareigas bei jų atžvilgiu buvo taikomos analogiÅ¡kos teisinės pasekmės. Ä®siteisėjusiu 1993 m. spalio 19 d.

Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504/93 buvo pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, jog S. J. ir V. K. nuo 1944 m. buvo sutuoktiniai 1926 m. RTFSR santuokos, Å¡eimos ir globos įstatymų kodekso, galiojusio Lietuvoje iki 1970 m. sausio 1 d., prasme. Prejudicinio fakto, kad S. J. nuo 1944 m. buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V. K., teisinis vertinimas pagal Å¡ių santuokinių santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ lėmė S. J., kaip V.

K. sutuoktinės statusÄ , V. K. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini), t. y. S. J. nuo (duomenys neskelbtini)buvo įstatyminė V. K. įpėdinė pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Byloje yra pakankamai įrodymų, jog S. J., kaip kartu su faktiniu sutuoktiniu (sutuoktiniu) V. K. pasistatė gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), jame kartu gyveno su faktiniu sutuoktiniu (sutuoktiniu) V. K., jame S. J. liko gyventi ir po faktinio sutuoktinio (sutuoktinio) V. K. mirties, o jame gyvendama Å¡iuo nekilnojamuoju turtu nepertraukiamai rÅ«pinosi visÄ savo gyvenimÄ nuo V.

K. mirties iki 2017 metų lapkričio mėn. (tame tarpe ir per pirmuosius 6 mėnesius po V. K. mirties).Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad nuo 1940-12-01 Lietuvoje galiojo RTFSR santuokos, Å¡eimos ir globos įstatymų kodeksas. Jo nuostatos faktinę santuokÄ pripažino kartu su registruota santuoka. Faktinės santuokos pripažinimo sÄ lygas Lietuvos teismuose aprobavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 1995-02-10 nutarimu Nr.

6. Todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad Å¡ioje byloje nurodyti santykiai atitinka minėtoje Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutartyje nurodytas faktines nustatymo sÄ lygas, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentaiAtskirasis skundas atmetamasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.) Byloje kilo ginčas, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai valdant, sukelia teisines pasekmes. Byloje nustatyta, kad 1993 m. spalio 19 d. Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504/93 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas, kad J. S., J. (duomenys neskelbtini) buvo nuo 1944 m. faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V.

K., mirusiu (duomenys neskelbtini). Mirties dienÄ mirusiojo V. K. palikimÄ sudarė nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, sandėlys, sandėlys, malkinė, kiemo statiniai) (duomenys neskelbtini). MinėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio nuosavybės teisė vieÅ¡ame registre įregistruota V. K., gimusio (duomenys neskelbtini)vardu, S. J. valdė iki savo mirties dienos (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja S. Č. yra S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentÄ ir yra priėmusi palikimÄ , paduodama Plungės rajono 3 – iojo notarų biuro notarei A.

V. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikÅ¡mę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

CPK 445 straipsnis nustato, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 1993-10-19 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (kad J.

S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nuo 1944 m. faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V. K), negali sukelti teisinių pasekmių, nes galiojusio Civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio teisės paveldėti, o duomenų apie mirusiojo sudarytÄ testamentÄ nepateikta. Apeliantė S. Č. (pareiÅ¡kėja) su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka ir teigia, kad 1993-10-19 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S. J., (duomenys neskelbtini) buvo nuo 1944 m. faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V.

K., mirusiu (duomenys neskelbtini), yra prejudicinis Å¡ioje byloje; minėto fakto teisinis vertinimas pagal Å¡ių santuokinių santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ lėmė S. J., kaip V. K. sutuoktinės, statusÄ V. K. mirties dienÄ , t. y. S. J. nuo (duomenys neskelbtini) buvo įstatyminė V. K. įpėdinė pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .Apeliacinės instancijos teismas tokį atskirojo skundo argumentÄ pripažįsta teisiÅ¡kai nepagrįstu.Nuo 1940 metų gruodžio 1d.

Lietuvoje galiojo 1926 m. RTFSR santuokos, Å¡eimos ir globos įstatymų kodeksas. Jo nuostatos faktinę santuokÄ pripažino kartu su registruota santuoka. Faktinė santuoka turėjo bÅ«ti nustatoma teismo sprendimu, konstatavus, kad :

1) vyras ir moteris bendrai tvarko Å«kį, 2) neslepia savo ryÅ¡ių nuo kitų žmonių, 3) tokius ryÅ¡ius pripažįsta susiraÅ¡inėjant arba kituose dokumentuose, 4) teikia tarpusavio materialinę paramÄ , 5) turi vaikų, juos auklėja ir iÅ¡laiko (11, 12 str.). Teisinis turto, įgyto faktinių santuokinių santykių metu, režimas atitinkamai įgijo teisinį sutuoktinių, įregistravusių santuokÄ , turto statusÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad faktinį asmenų sugyvenimÄ teismas galėjo prilyginti faktinei santuokai tiktai dviem atvejais:

1) nustatant sugyventinio teisę į iÅ¡laikymÄ dėl nedarbingumo ir 2) dalijant turtÄ , įgytÄ gyvenant kartu (10, 16 str.). Tokia padėtis buvo pakeista TSRS aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1944 m. liepos 8d. įsaku „Dėl valstybės pagalbos nėščioms moterims, daugiavaikėms ir vieniÅ¡oms motinoms padidinimo, motinystės ir vaikystės apsaugos sustiprinimo, dėl garbės vardo „Motina – didvyrė“ suteikimo ir „Motinos Å¡lovės“ ordino bei „Motinystės medalio“ įsteigimo. 1964 m.

CPK numatė ypatingosios teisenos bylų kategorijÄ â€“ dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo, jeigu santuoka negali bÅ«ti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių miręs (1964 m. CPK 272 str. 4 p.). Å iaulių rajono apylinkės teismas 1993 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504/93 patvirtino, jog S. J. ir V. K. buvo faktiniai sutuoktiniai nuo 1944 m. iki (duomenys neskelbtini) t. y. iki V. K. mirties. Kaip jau minėta, turtas, įgytas faktinių santuokinių santykiu metu, įgijo registruotoje santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad įrodžius faktiÅ¡kai buvusius santykius, faktiniai sutuoktiniai įgyja teisę susigrÄ Å¾inti savo dalį turto įneÅ¡to į bendrai kurtÄ Å«kį, tačiau paveldėjimo teisė neatsiranda, nes turtas lieka kiekvieno asmenine arba bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Todėl pagal V. K. mirties dienÄ galiojusį 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ S. J. netapo įstatymine V. K. įpėdine ir neturėjo teisės paveldėti mirusiojo palikimo. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukeltų siekiamų teisinių pasekmių, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos nesusituokusių bendrai gyvenusių asmenų teisės paveldėti nenumato (1964 m. galiojusio CK 573, 587 str.), ir jau iÅ¡keltÄ bylÄ nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                  Irena Stasiūnienė .