40e62c1c-dc8a-4c6f-901e-67c0fc8cfa7b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-127-241/2018Proceso Nr. 2-57-3-00572-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-673-479/2017 pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „TelÅ¡ių butų Å«kis“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KONSOLĖ“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas namas“, uždaroji akcinė bendrovė „Altimetrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų rengimo centras“, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei savivaldybės įmonei „TelÅ¡ių butų Å«kis“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė SÄ® „TelÅ¡ių butų Å«kis“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „KONSOLĖ“ 170 473,14 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2014 m. balandžio 30 d. sudarė sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo darbų Nr. CPO35086 ir Nr. CPO35565. 2015 m. balandžio 30 d. buvo sudaryti susitarimai dėl Å¡ių sutarčių vykdymo termino pratęsimo iki 2015 m. spalio 30 d.

Atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal Å¡ias sutartis. Taip pat atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumento, dėl ko ieÅ¡kovė negali pasinaudoti sutarčių įvykdymo užtikrinimu. Sutarčių 10.4 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 0,05 proc. delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo sutartyse nurodytos sutarčių objektų kainos. Atsakovė sutartinius įsipareigojimus vėluoja vykdyti nuo 2015 m. spalio 30 d., todėl delspinigiai sudaro 170 473,14 Eur sumÄ .

Taip pat atsakovė privalo mokėti ieÅ¡kovei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinį. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ji faktiÅ¡kai atliko didesnius darbų kiekius, nei nupirko ieÅ¡kovė, todėl pateikė ieÅ¡kovei reikalavimÄ sumokėti 199 382,61 Eur už atliktus papildomus darbus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei buvo pateikti visi bÅ«tini dokumentai, tačiau ji atsisako sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus papildomus darbus.

Taip pat teigė, kad ieškovė savo veiksmais atėmė iš atsakovės galimybę įvykdyti sutarčių reikalavimus dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo, nes ieškovė nesutiko pratęsti darbų terminų. Nesant rašytinio susitarimo dėl darbų termino pratęsimo tarp ieškovės ir atsakovės, draudimo bendrovė atsisakė išduoti laidavimo bei civilinės atsakomybės draudimo dokumentus.Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, jie nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl neatliktų sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais.

Pažymėjo, kad ginčo sutartys – vieÅ¡ojo pirkimo sutartys, kurių ieÅ¡kovė neturi teisės keisti savo nuožiÅ«ra. Paminėjo, kad sutarčių vykdymas atsakovei vienÄ kartÄ jau buvo pratęstas, o atsakovė nenurodė, kodėl ji darbų negalėjo atlikti per pradinį ir pratęstÄ darbų atlikimo terminÄ . Teigė, kad sutartys buvo fiksuotos kainos, pagal kurias atsakovė už nurodytÄ kainÄ privalo atlikti visus, net ir didesnius, nurodytų darbų kiekius, kurie nelaikomi papildomais/naujai paaiÅ¡kėjusiais darbais.Atsakovė triplike nurodė analogiÅ¡kus argumentus, kurie iÅ¡dėstyti jos atsiliepime į ieÅ¡kinį.Atsakovė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 199 382,62 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė pagrindines sutartis Nr. CPO35086 ir Nr. CPO35565 dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), modernizavimo.

Atsakovė 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 01-378 dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 objektų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), papildomų darbų informavo ieškovę, kad projekto rengėja UAB „Plėtros partneriai“ atrado darbų kiekių, nurodytų investiciniame plane ir pirkimo specifikacijose, neatitikimų. Atsakovė 2014 m. liepos 29 d. raštu Nr. 01-387 dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35565 objektų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), papildomų darbų informavo ieškovę, kad projekto rengėja UAB „PRC“ atrado darbų kiekių, nurodytų investiciniame plane ir pirkimo specifikacijose, neatitikimų.

Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 01-397 dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 objektų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), papildomų darbų dar kartÄ pateikė ieÅ¡kovei projekto rengimo metu patikslintus trÅ«kstamų darbų kiekius. 2016 m. sausio 17 d. atsakovė pasirašė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 2 ir Nr. 12 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 3 ir Nr. 13 – dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini);

Nr. 7 ir Nr. 10 – dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 9 – dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. 11 – dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė atliko techninėse specifikacijose nurodytus darbų kiekius, kai kurių darbų kiekiai ieÅ¡kovės nurodymu buvo atlikti didesni, tiksliai pagal parengtÄ techninį projektÄ . Å ie darbai buvo bÅ«tini atlikti siekiant technologiÅ¡kai užbaigti darbų procesÄ . Atsakovė atliko darbų 199 382,62 Eur daugiau nei nupirko ieÅ¡kovė.Taip pat atsakovė nurodė, kad ji, sudarydama preliminariÄ sias ir pagrindines sutartis, pateikė pasiÅ«lymÄ tik dėl tų darbų kiekių, kurie buvo nurodyti ieÅ¡kovės konkursui pateiktoje techninėje specifikacijoje ir daugiabučių gyvenamųjų namų investiciniuose planuose, kuriuose turėjo bÅ«ti detaliai fiksuoti visi reikalingi pastatų modernizavimo darbų kiekiai.

Investiciniai planai turėjo bÅ«ti parengti įvertinus visus bÅ«tinus atlikti darbų kiekius. IeÅ¡kovė užsakė investicinius planus, apmokėjo už jų parengimÄ ir pateikė kaip teisingus konkurso metu tiekėjams, todėl ieÅ¡kovė yra atsakinga už investicinių planų teisingumÄ ir jų atitikimÄ faktiÅ¡kai atliktiems darbų kiekiams. Darbų kiekis pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo metu negalėjo bÅ«ti nustatytas, nes atsakovė techninio darbo projekto parengimo darbus atliko vėliau, kuomet ir buvo nustatyti tikrieji darbų kiekiai.

Konkursinį pasiÅ«lymÄ atsakovė pateikė pagal ieÅ¡kovės konkurso dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Atsakovė, turėdama ieÅ¡kovės sutikimÄ , atliko papildomus darbus, kurių ieÅ¡kovė nebuvo nupirkusi. Å ie darbai atlikti tam, kad bÅ«tų galima renovuotus daugiabučius namus priduoti valstybinei komisijai, taip pat kad bÅ«tų pasiektas ieÅ¡kovės iniciatyva parengtuose investiciniuose planuose reikalaujamas energijos taupymo efektyvumas. Techninį darbo projektÄ patvirtino ieÅ¡kovė, t. y. ji pritarė rodikliams ir darbų atlikimo sprendiniams, nurodytiems projekte.

Pagal patvirtintÄ projektÄ yra iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. Techniniame darbo projekte yra techninės priežiÅ«ros vadovo, atstovaujančio ieÅ¡kovei, žymos „pritariu statyti“, „taip, pastatyta“. Vadinasi atlikti darbai atitinka projektinius sprendinius, todėl ieÅ¡kovei kyla piniginė prievolė atsakovei dėl papildomų darbų atlikimo.IeÅ¡kovė prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad sutartyse yra nustatyta fiksuota kaina ir nurodyta, jog atsakovė neturi teisės ieÅ¡kovės reikalauti jokių iÅ¡laidų, virÅ¡ijančių sutartyse nurodytÄ kainÄ .

Atsakovė, žinodama, kad ieÅ¡kovė nesutinka su jos pozicija dėl papildomų darbų, toliau vykdydama darbus prisiėmė rizikÄ už didesnius darbų kiekius, kuri atsakovei yra priskirta pagal sutartis. Atsakovė, sudarydama statybos rangos sutartis, galėjo numatyti statybos konkurse pasiÅ«lyto pastatyti objekto kainÄ . Papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo teikiami ieÅ¡kovei, jie nėra jos pasiraÅ¡yti, juose nėra žymos, kad ieÅ¡kovė atsisakė juos pasiraÅ¡yti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu:ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 56 824 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė;prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė;priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 2 994 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė delspinigius atsakovei apskaičiavo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė statybos darbus pagal ginčo sutartis turėjo atlikti iki 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau darbai buvo baigti laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė įgijo teisę į netesybų priteisimÄ iÅ¡ atsakovės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo delspinigių apskaičiavimo tvarkos, jų dydžio. Be to, teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė pažeidė sutarčių įvykdymo terminus.Teismas, įvertinęs ginčo statybos darbų sutarčių 3.4, 3.5.1 punktų nuostatas, konstatavo, kad Å¡iose sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina.

Teismas nustatė, kad sutartyse įtvirtinta, jog, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, galima atsisakyti atskirų darbų, mažinamos darbų apimtys, gali būti atliekami kiti statybos darbai, būtini sutartyse numatytiems tikslams pasiekti, taip pat jose nurodyta, kad darbų atsisakymas ar darbų apimčių sumažinimas galimas užsakovo sutikimu ir suderinus atliktų darbų kainas.Teismas vertino, kad ieškovė neprieštaravo papildomai apmokėti už darbus, kurių atlikimas nebuvo numatytas pirkimo dokumentuose.

Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei dokumentų, kurie buvo reikalingi sutarčiai pakeisti dėl paaiÅ¡kėjusių papildomų darbų, jų pakeitimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė statybos darbų vykdymo metu pripažino, jog nėra pagrindo pakeisti sutartyse numatytÄ statybos darbų kainÄ ir atsakovė įvykdys įsipareigojimus sutartyse numatyta tvarka.Teismas, įvertinęs papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktų duomenis, konstatavo, kad vykdant statybos darbų sutartis kai kurių darbų kiekiai padidėjo, o kai kurių – sumažėjo.

Teismo vertinimu, atsakovė, praÅ¡ydama sumokėti už padidėjusius darbų kiekius, pripažino, jog ji papildomų darbų neatliko, ji atliko tik kai kurių darbų didesnes apimtis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė valios pakeisti sutartyje nustatytÄ statybos darbų kainÄ sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė statybos darbų atlikimo metu nereikalavo perskaičiuoti sutarties kainos.Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimai yra grindžiami padidėjusiais darbų kiekiais, kurie jai paaiÅ¡kėjo statybos darbų vykdymo metu.

Teismo vertinimu, atsakovė galėjo pasitikslinti statybos darbų (pastatų Å¡iltinimo, vamzdynų) kiekius prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama statybos darbų sutartį. Teismas konstatavo, kad Å¡alių sudarytos sutartys numatė galimybę atsisakyti kai kurių statybos darbų, keisti darbų rÅ«Å¡is, norint pasiekti sutartyse numatytÄ rezultatÄ , nedidinant sutartyse nurodytos kainos. Pastaroji aplinkybė, teismo nuomone, yra svarbi, nes buvo modernizuojami gyvenamieji namai, gyventojams buvo praneÅ¡ta apie jų galimas iÅ¡laidas statybos darbams apmokėti ir Å¡ių iÅ¡laidų padidinimas bÅ«tų sudėtingas procesas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra neįrodytas. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji atliko papildomus statybos darbus, o darbų apimčių pasikeitimai, teismo įsitikinimu, buvo galimi pagal statybos darbų sutartis ir ieÅ¡kovei nekyla pareiga už Å¡iuos darbus sumokėti.Teismas konstatavo, kad atsakovė be svarbios priežasties praleido sutarčių įvykdymo terminus, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę į delspinigių priteisimÄ pagal sudarytas statybos darbų sutartis.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra įvykdžiusi statybos darbų sutartis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė realių nuostolių nėra patyrusi, nors dėl sutarčių įvykdymo terminų pažeidimo nukentėjo modernizuojamų namų gyventojai, buvo pažeista gyventojų kreditavimo tvarka, taip pat įvertinęs tai, kad delspinigių suma yra didelė, jos sumokėjimas gali neigiamai paveikti atsakovės veiklÄ , sprendė, jog tikslinga ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti delspinigių sumÄ sumažinti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1/3 dalį praÅ¡omų delspinigių, t. y. 56 824 Eur.Teismas sprendė, kad patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1/3 dalis žyminio mokesčio – 954 Eur, bei 2/3 dalys atstovavimo iÅ¡laidų – 2 040 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė UAB „KONSOLĖ“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai neatliko preliminarių sutarčių nuostatų analizės, neatsižvelgė į tai, kad statybos rangos darbai buvo užsakyti per CPO LT elektroninį katalogÄ .

IeÅ¡kovė, siekdama įsigyti pastatų modernizavimo darbus, užpildė CPO LT elektroninį katalogÄ , nurodydama atliktinus statybos rangos darbų kiekius ir jų mato vienetus. Atsakovė, gavusi informacijÄ apie kataloge paskelbtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , pateikė kiekvieno darbo vieneto atlikimo įkainį. Tiekėjas, nurodydamas kainÄ , turi galimybę pateikti tik atliktinos veiklos mato vieneto įkainį, tačiau jis neturi galimybės pateikti bendrÄ arba fiksuotÄ kainÄ už tam tikrÄ nurodytÄ veiklÄ .

Taip pat tiekėjas neturi galimybės modifikuoti jokių kitų techninės specifikacijos laukelių.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statybos darbų sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Kadangi sutartyse numatyta užsakovo teisė keisti sutarties kainÄ , priklausomai nuo pagal sutartyse atliktinių darbų apimties pasikeitimo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė ne dėl fiksuotos kainos. Sutartyse nustatyta kaina yra fiksuoto įkainio kaina su virÅ¡utine riba.Teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieÅ¡kovės ir atsakovės, kaip pastatų modernizavimo proceso dalyvių, teisių, pareigų ir atsakomybės bei jų atribojimo statybos procese.

Svarbu atriboti projektuotojo ir rangovo atsakomybę statybos procese, kai projektÄ rengia ir darbus atlieka tas pats asmuo. IeÅ¡kovė kaip užsakovė patvirtino projektÄ , t. y. sutiko su projekto sprendiniais, o atsakovė kaip rangovė, atlikdama rangos darbus, vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktu projektu. Už investicijų plano kokybę atsako investicijų plano rengėjas, o projekto rengėjas bei statybos rangovas neprivalo tikrinti investicijų plano duomenų teisingumo. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės atsakomybės pateikiant klaidingÄ techninę specifikacijÄ , neanalizavo pateiktos klaidingos techninės specifikacijos įtakos statybos rangos darbų atlikimui, statybos rangos darbų atlikimo terminui, tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui.Atsakovei parengus techninį projektÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovės pateiktoje techninėje specifikacijoje numatyti atliktinų veiklų kiekiai neatitinka tikrovės, t. y. buvo numatyti per maži veiklų kiekiai.

Apie Å¡iuos neatitikimus ieÅ¡kovė buvo informuota, todėl bÅ«tent jai tenka atsakomybė už klaidingų pirkimo dokumentų pateikimÄ . Atsakovė nereagavo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus priimti atliktus darbus, tinkamai vykdyti sutarčių nuostatas, todėl atsakovė 2016 m. balandžio 26 d. pateikė vienaÅ¡alius perdavimo aktus. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo atlikti papildomi darbai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, praÅ¡ydama sumokėti už padidėjusius darbų kiekius, pripažino, jog papildomų darbų neatliko, o atliko tik kai kurių darbų didesnes apimtis.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo pasitikslinti darbų kiekius prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama statybos darbų sutartį.

Darbų kiekis pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo metu negalėjo bÅ«ti nustatytas, nes atsakovė techninio darbo projekto parengimo darbus atliko vėliau, kuomet ir buvo nustatyti tikrieji darbų kiekiai. Konkursinį pasiÅ«lymÄ atsakovė pateikė pagal ieÅ¡kovės konkurso dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Techninį darbo projektÄ patvirtino ieÅ¡kovė, t. y. ji pritarė rodikliams ir darbų atlikimo sprendiniams, nurodytiems projekte.Atsakovė, turėdama ieÅ¡kovės sutikimÄ , atliko papildomus darbus, kurių ieÅ¡kovė nebuvo nupirkusi.

Šie darbai atlikti tam, kad būtų galima renovuotus daugiabučius namus priduoti valstybinei komisijai, taip pat kad būtų pasiektas ieškovės iniciatyva parengtuose investiciniuose planuose reikalaujamas energijos taupymo efektyvumas.Ieškovei buvo pateikti visi būtini dokumentai (kiekvieno objekto darbų kiekių ir kainos detalizacijos, kuriose nurodytas investicinio plano biudžeto kainos išskaidymas, projektinių-faktinių darbų kiekių kainos, skirtumas tarp investicinio plano biudžeto ir projektinių-faktinių kiekių ir jų kainų skirtumas ir kt.).

Todėl ieÅ¡kovė privalo sumokėti atsakovei 199 382,62 Eur už faktiÅ¡kai atliktus papildomus statybos darbus.Teismas nepagrįstai nevertino, ar sutartys buvo vykdomos tinkamai, ar buvo praleistas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas, kokios priežastys lėmė termino praleidimÄ , kokie kilo padariniai. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovei taikytinų netesybų dydžio, kuris nepagrįstas jokiais skaičiavimais, realiai patirtais nuostoliais. Atsakovė yra sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga sutarčių Å¡alis, tinkamai ir laiku vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas priteisti netesybas yra neteisėtas.Atsakovė atliko techninėse specifikacijose nurodytus darbų kiekius pagal parengtÄ techninį projektÄ , be to, buvo atliekami papildomi darbai.

Ieškovė, nesutikdama pratęsti darbų terminų, atėmė iš atsakovės galimybę įvykdyti sutarčių reikalavimus dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo, nes draudimo bendrovė atsisakė išduoti laidavimo bei civilinės atsakomybės draudimo dokumentus.Ieškovė, kaip techninės specifikacijos rengėja, yra atsakinga už padarinius, atsiradusius dėl jos kaltės specifikacijos rengimo proceso ir procedūrų metu. Darbai sutartyse nustatytais terminais nebuvo užbaigti dėl ieškovės kaltės. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmų teisėtumu sutarčių vykdymo metu, statybos užbaigimo aktų pasirašymu.Teismas nenurodė, kodėl ieškovei buvo priteista 1/3 dalis delspinigių.

Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie tariamÄ gyventojams padarytÄ Å¾alÄ , pažeistÄ gyventojų kreditavimo tvarkÄ , teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo teismo posėdžio metu, jos nebuvo nurodytos ir procesiniuose dokumentuose. Situacija, kai atsakovei nesumokama už atliktus papildomus darbus ir iÅ¡ jos priteisiami dideli delspinigiai, sudaro prielaidas ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti.Teismas neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo ginčo iÅ¡sprendimui svarbių aplinkybių, susijusių su darbų įsigijimu per CPO LT elektroninį katalogÄ , statybos dalyvių teisėmis ir pareigomis, sutarčių vykdymu, sutarčių nuostatomis dėl netesybų, neanalizavo rangos teisinių santykių dalyvių ginčų dėl atliktų/neatliktų darbų kiekių bei kokybės, statybos darbų užbaigimo, jų priėmimo akto pagrįstumo, teisėtumo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, dalyvaudama konkurse, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieÅ¡kovė ketina įsigyti dalį rangos darbų, todėl ir buvo pateiktas konkretus pasiÅ«lymas dėl ieÅ¡kovės nurodytų konkrečių pageidaujamų atlikti darbų ir jų kiekių.Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo. Teismo posėdžio metu teisėjas klausė Å¡alių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, siÅ«lė Å¡alims pasinaudoti tokia įrodinėjimo priemone.

Atsakovei sutikus su tokiu siÅ«lymu ir nurodžius, kad reikalingas neilgas laiko tarpas praÅ¡ymui dėl ekspertizės pateikti, teismas netikėtai pakeitė savo nuomonę ir nemotyvuotai atmetė praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės. Tinkamam ginčo iÅ¡sprendimui reikalingos specialios žinios, susijusios su rangos darbų užsakymu per CPO LT elektroninį katalogÄ , papildomų darbų atlikimu, atliktų darbų kiekiu, jų atitikimu ieÅ¡kovės pateiktai techninei specifikacijai.IeÅ¡kovė SÄ® „TelÅ¡ių butų Å«kis“ praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Atsakovė nurodo neteisingas aplinkybes dėl rangos darbų užsakymo per CPO LT elektroninį katalogÄ , preliminarių ir pagrindinių sutarčių sÄ lygų, klaidingai vertina su sutarčių sudarymu susijusiÄ situacijÄ .Atsakovė neteisingai vertina sudarytų sutarčių kainodarÄ , nepagrįstai teigia, kad sutartys buvo sudarytos pagal fiksuoto įkainio kainodarÄ , į bylÄ teikiami papildomi įrodymai, kaip specialistų iÅ¡vados, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neturintys teisinio pagrindo.IeÅ¡kovė, nebÅ«dama statybos darbų specialistė, galėjo rinktis, kiek nori ir sugeba įsitraukti į techninių projektų rengimÄ , jų laikymosi užtikrinimÄ .

Å ios ieÅ¡kovės teisės neperduoda jai rizikos už tinkamo techninio projekto atlikimÄ . Atsakovė už techninio projekto parengimÄ gavo atlygį, techninių projektų atlikimas buvo įtrauktas į sutartyse nurodytų darbų sÄ raÅ¡Ä .Sutartys buvo fiksuotos kainos, pagal kurias atsakovė už nurodytÄ kainÄ privalo atlikti visus, net ir didesnius, nurodytų darbų kiekius, kurie nelaikomi papildomais/naujai paaiÅ¡kėjusiais darbais. IeÅ¡kovė 2014 m. lapkričio mėn. vykusio pasitarimo Aplinkos ministerijoje metu nurodė atsakovei, kad net ir faktiÅ¡kai paaiÅ¡kėję didesni darbų kiekiai privalo bÅ«ti įvykdyti už bendrÄ sutarties kainÄ .

Papildomais darbais gali bÅ«ti laikomi tik nenumatyto pobÅ«džio/rÅ«Å¡ies darbai, kurie neįtraukti į sutartis. Atsakovė toliau vykdė darbus, taip prisiimdama rizikÄ dėl padidėjusių darbų kiekių.Atsakovė ir ieÅ¡kovė nesudarė sutarties pakeitimo, kuris buvo bÅ«tinas keisti sutarties kainai. Jeigu atsakovė bÅ«tų maniusi, kad vykdant sutartis atsirado poreikis papildomiems darbams atlikti, ji nebÅ«tų vykdžiusi papildomų darbų, kol nebÅ«tų sudaryti sutarčių pakeitimai.Sutarties vykdymo metu neegzistavo nenumatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo vykdyti sutartyje atliekamų darbų ir kurios bÅ«tų vertinamos kaip nepriskirtinos atsakovės kaip tiekėjos rizikai.

Ieškovė neturėjo pagrindo pratęsti sutarčių vykdymo terminų.Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl tinkamų darbų įvykdymo neturi teisinės reikšmės, nes statybos užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas visų komisijos narių. Statybos užbaigimo aktas laikomas pasirašytu, jei iki komisijos darbo pabaigos dienos jį pasirašė bent vienas kiekvieno subjekto paskirtas atstovas (komisijos narys).Atsakovė byloje neginčijo delspinigių apskaičiavimo tvarkos, jų dydžio. Atsakovė nereiškė reikalavimo mažinti netesybas, todėl ieškovė neprivalėjo pagrįsti tikėtinų nuostolių, o teismas neprivalėjo tokių įrodymų tirti.

Mažinant netesybų dydį, bÅ«tina laikytis proporcingumo kriterijaus reikalavimų, pagal kurį nėra pateisinamas labai didelis netesybų dydžio mažinimas. Atsakovė buvo susipažinusi su sutarčių nuostatomis dėl netesybų, todėl netesybų apskaičiavimas atitinka Å¡alių susitarimÄ . Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis atitinka įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje šio straipsnio 4 dalyje. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taigi apeliantas, su apeliaciniu skundu pateikdamas naujus įrodymus, turi iÅ¡dėstyti argumentus, sudarančius naujų įrodymų pateikimo pagrindÄ .Nagrinėjamoje byloje kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadÄ (be datos, registracijos numerio, nepasiraÅ¡ytÄ ); ieÅ¡kovės 2016 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡tÄ Nr. R-80 „Dėl projektavimo užduoties“; Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2016 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolÄ Nr. 107-P-10; statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus (be datos);

VÅ¡Ä® „CPO LT“ 2014 m. spalio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 1S-455 „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 apimties; Lietuvos statybininkų asociacijos 2017 m. gegužės 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 12-LSA-068 „Dėl CPO pagrindinių sutarčių“; VÅ¡Ä® „CPO LT“ konsultacijÄ /paaiÅ¡kinimus CPO LT elektroninio katalogo naudotojams; atliktų darbų detalizacijas.Atsakovė nenurodė Å¡ių naujų įrodymų teikimo pagrindo, nenurodė, kokias konkrečias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡ie įrodymai gali pagrįsti, neprašė Å¡ių įrodymų priimti, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė atsakovei terminÄ paÅ¡alinti nurodytus trÅ«kumus.

Atsakovė, Å¡alindama Å¡iuos trÅ«kumus, teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašė juos priimti. PraÅ¡yme atsakovė tik apibendrintai nurodė, kad nauji įrodymai reikalingi ginčo preliminarių sutarčių nuostatų, rangos darbų užsakymo per CPO LT elektroninį katalogÄ tvarkos analizei, taip pat pacitavo kai kurių raÅ¡ytinių dokumentų (Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vados, VÅ¡Ä® „CPO LT“ konsultacijos/paaiÅ¡kinimų, Lietuvos statybininkų asociacijos raÅ¡to) iÅ¡traukas.

Tačiau atsakovė teismui taip ir nenurodė naujų įrodymų teikimo tik apeliaciniame procese pagrindo, nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali pagrįsti ieškovės 2016 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. R-80 „Dėl projektavimo užduoties“, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2016 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 107-P-10; statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai, VšĮ „CPO LT“ 2014 m. spalio 8 d. raštas Nr. 1S-455 „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 apimties, atliktų darbų detalizacijos.

Atsakovė teismui nepaaiškino, kodėl jos pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nepateikė duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, taip pat įvertinusi tai, kad dauguma atsakovės pateiktų įrodymų yra susiję su byloje nedalyvaujančių tam tikrų institucijų, įstaigų ir organizacijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, VšĮ „CPO LT“, Lietuvos statybininkų asociacijos) teikiamu teisės aktų, viešųjų pirkimų procedūrų, ginčo sutarčių aiškinimu, kuris teismui nėra privalomas, be to, kai kurie įrodymai turi formos trūkumų (yra be datos, registracijos numerio, nepasirašyti), sprendžia, kad nėra pagrindo priimti atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skolos už statybos darbus priteisimo Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už papildomus statybos rangos darbus ir dėl sutartinių delspinigių priteisimo.Atsakovės priešieškinis dėl skolos už atliktus darbus priteisimo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė investiciniame plane ir techninėse specifikacijose nurodė netikslius atliktinų darbų kiekius; techninėje specifikacijoje ir investiciniuose planuose turėjo būti detaliai fiksuoti visi reikalingi darbų kiekiai; realaus darbų kiekio atsakovė negalėjo numatyti pagrindinių sutarčių pasirašymo metu, nes techninio darbo projektas buvo parengtas vėliau, tuomet ir buvo nustatyti tikrieji darbų kiekiai; papildomi darbai atlikti ieškovei sutinkant.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys, vadovaudamosi 2013 m. rugsėjo 30 d. preliminariosios sutarties dėl pastatų modernizavimo darbų su projektavimu užsakymų per centrinę perkančiÄ jÄ organizacijÄ nuostatomis, 2014 m. balandžio 30 d. sudarė rangos sutartis (pagrindines) dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo statybos rangos darbų su projektavimu Nr. CPO035086 ir Nr. CPO35565. Å ių sutarčių 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti projekto autorinę priežiÅ«rÄ , savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakymo metu ieÅ¡kovės pateiktÄ techninę specifikacijÄ ir suderintÄ techninį projektÄ atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), modernizavimo statybos rangos darbus su projektavimu.

IeÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už darbus nustatytÄ kainÄ .Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė investiciniame plane ir techninėse specifikacijose nurodė netikslius atliktinų darbų kiekius, todėl atsakovė, siekdama technologiÅ¡kai užbaigti darbų procesÄ , privalėjo atlikti papildomus statybos rangos darbus, už kuriuos ieÅ¡kovė neatsiskaito su atsakove. Esminis klausimas, kuris turi bÅ«ti atsakytas sprendžiant dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, ar darbai, už kurių atlikimÄ atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės skolÄ , laikytini papildomais darbais, nenumatytais ginčo sutartyse.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė neįrodė atlikusi papildomus statybos darbus, o darbų apimčių pasikeitimai buvo galimi pagal sudarytas statybos darbų sutartis, todėl ieÅ¡kovei nekyla pareiga už Å¡iuos darbus sumokėti.Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad statybos darbų sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Apeliantės nuomone, sutartyse buvo nustatyta fiksuoto įkainio kainodara. Su Å¡iais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.VieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – Metodika)(redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 9 punkte nurodyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iÅ¡ anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir pateikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo iÅ¡laidas bei gali prisiimti rizikÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio. Sutartyje nustačius fiksuotÄ kainÄ , perkančioji organizacija įsipareigoja Å¡iÄ kainÄ sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (Metodikos 8 punktas).Å alių sudarytose rangos sutartyse bendra sutarčių įvykdymo kaina už ieÅ¡kovės atliktus visus darbus yra nurodyta: pagal sutartį Nr. CPO035086 – 2 937 499,58 Lt su PVM, pagal sutartį Nr. CPO35565 – 2 167 674,16 Lt su PVM (sutarčių 3.1 punktas).

Sutarčių 3.3 punkte įtvirtinta, kad jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartis, reikia atlikti darbus, kurių atsakovė nenumatė sudarydama sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikacijÄ ir kitus pirkimo dokumentus, ir jie yra bÅ«tini sutartims tinkamai įvykdyti, juos atsakovė atlieka savo sÄ skaita. Be to, sutarčių 3.6 punkte nurodoma ir tai, kad į sutarčių kainÄ Ä¯trauktas visas už darbus numatytas užmokestis, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti padengti jokių iÅ¡laidų, virÅ¡ijančių kainÄ , jeigu dėl to nebuvo atskiro raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo sutartyse nustatyta tvarka.

Sutarčių 3.14 punkte taip pat numatyta, kad darbai, kurie nėra sutarčių dalykas, yra atskiro vieÅ¡ojo pirkimo objektas; už sutartyse nenurodytus, tačiau atsakovės dėl kokių nors priežasčių atliktus, darbus (jeigu taip įvyktų) ieÅ¡kovė nemoka.Å ių sutartinių nuostatų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui suteikė pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ginčo sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Pagal Metodikos 24 punktÄ , sutartyje nustačius fiksuotÄ kainÄ , perkančioji organizacija Å¡iÄ kainÄ sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus.

Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtinÄ pagal sutartį kainÄ , t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali bÅ«ti keičiama. Taikant šį metodÄ , didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Perkančioji organizacija turi suteikti rangovui galimybę apžiÅ«rėti objektÄ (jei toks yra), kuriame bus atliekami sutartyje numatyti darbai, kad tiekėjas galėtų įvertinti iÅ¡laidas ir pateikti fiksuotos kainos pasiÅ«lymÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius, jog renovuojamų daugiabučių namų plotai ir darbų kiekiai yra didesni, nei numatyta investiciniame plane, tokia situacija nesuteikia pagrindo konstatuoti nenumatytų, papildomų darbų egzistavimo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė, prieÅ¡ pateikdama pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ojo pirkimo konkurse, galėjo susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, modernizuojamais objektais ir visa aktualia informacija, kurios gali prireikti apskaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ ir sudarant rangos darbų vykdymo sutartis.CK 6.653 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jÄ padidinti, o užsakovas – sumažinti. Å i taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

Atsakovei statybos verslas – profesinė veikla, todėl jos profesinės veiklos žinios ir gebėjimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, sudarydama statybos rangos sutartis, ji galėjo numatyti vieÅ¡ojo pirkimo konkurse pasiÅ«lytų modernizuoti objektų kainÄ , jos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyse sulygtomis sÄ lygomis rizikÄ .Investicijų planas yra daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pagrindimo dokumentas, kuriame pagal namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės bÅ«klės tyrimo ir vertinimo duomenis pagrindžiamos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, nustatant jų energinį ir ekonominį efektyvumÄ , investicijų dydį ir jų paskirstymÄ butų ir kitų patalpų savininkams, nustatomos pagrindinės techninės užduoties sÄ lygos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniam darbo projektui parengti (Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. D1-677 (įsakymo 2011 m. lapkričio 11 d. redakcija), 15 punktas).Sutarčių 1.1.3 punkte nurodyta, kad darbai – atsakovės pagal sutartis teikiamos projektavimo paslaugos ir atliekami statybos rangos darbai. Sutarčių 3.2 punkte numatyta, kad už sutarčių kainÄ atsakovė įsipareigoja atlikti techninio ir darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus, numatytus sutartyse. Taigi atsakovė įsipareigojo, be kita ko, atlikti ir projektavimo darbus. Todėl darytina iÅ¡vada, kad patvirtintame investicijų plane, taip pat techninėje specifikacijoje numatyti darbų kiekiai yra preliminarÅ«s, tikslinami projektavimo metu, kuomet apskaičiuojami tikslÅ«s statybos darbų kiekiai.Taigi esminę reikÅ¡mę turinti aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad vieÅ¡asis konkursas skelbtas ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo darbams, bet ir projektavimo paslaugoms pirkti.

CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina Å¡ios rÅ«Å¡ies rangos skirtumÄ nuo kitų rangos rÅ«Å¡ių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai iÅ¡skiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobÅ«džio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukÅ«rimui vykdomos leistinų sprendinių paieÅ¡kos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte.

Projektavimo paslaugų pobÅ«dis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų ir pan., nes tai paaiÅ¡kėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobÅ«džio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Taigi aplinkybė, kad ieÅ¡kovė užsakė ir projektavimo paslaugas, rodo, jog investiciniame plane ir techninėse specifikacijose buvo nurodyti preliminarÅ«s atliktinų darbų kiekiai.Sutarčių 3.4 punkte nurodyta, kad atliekant sutartyse nurodytus darbus, atsiradus nenumatytoms, nuo Å¡alių nepriklausančioms aplinkybėms, gali bÅ«ti atsisakoma atskirų darbų (jų dalies) ar mažinama darbų apimtis arba numatytus atskirus darbus (jų dalį) galima keisti kitais darbais, reikalingais įkainotų veiklų sÄ raÅ¡e nurodytoms veikloms tinkamai užtikrinti.

Å ie keitimai laikytini numatytais sutartyse ir vykdomi atsižvelgiant į poreikį užtikrinti darbų objekto funkcinę paskirtį (sutarčių 3.5 punktas). Atskirų darbų (jų dalies) atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas atsakovės pateiktÄ nevykdytinų darbų lokalinę sÄ matÄ Ä¯forminant dviÅ¡aliu ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimu. Atskirų darbų (jų dalies) atsisakymo ar darbų apimties mažinimo atveju sutarčių kaina bus perskaičiuojama (mažinama) pagal atsakovės pateiktÄ nevykdytinų darbų lokalinę sÄ matÄ (sutarčių 3.5.1 punktas).

Atskirų darbų (jų dalies) pakeitimas kitais darbais atsakovei pateikus nevykdytinų darbų lokalinę sÄ matÄ bei siÅ«lymÄ dėl keistinų darbų ir ieÅ¡kovei suderinus atsakovės siÅ«lymo atitikimÄ rinkos kainoms bei įvykdžius derybas (jei reikalinga), įforminamas dviÅ¡aliu ieÅ¡kovės ir atsakovės aktu. Atskirų darbų (jų dalies) pakeitimo kitais darbais atveju sutarčių kaina bus perskaičiuojama pagal atsakovės pateiktÄ nevykdytinų darbų lokalinę sÄ matÄ bei įvykdytų derybų (jei jos vykdomos) rezultatus.

Esant tokiam kainų perskaičiavimo atvejui, sutarčių kaina negali bÅ«ti didinama (sutarčių 3.5.2 punktas).Pagal sutarčių nuostatas didesnę darbų kainÄ , neskelbiant naujo pirkimo papildomiems darbams, galėjo lemti sutarčių vykdymo metu pasikeitę pridėtinės vertės mokesčio tarifai, statybos sÄ naudų kainų indeksavimas, ir tai tik tuomet, jeigu atsakovė laikėsi darbų vykdymo grafike nustatytų darbų atlikimo terminų (sutarčių 3.8–3.12.7 punktai). Pagal sutarčių 11.6 punktÄ Å¡alys sulygo, kad ieÅ¡kovė galės pirkti papildomus darbus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiÅ¡kėtų, kad reikia papildomų darbų, neįraÅ¡ytų į pagrindinę, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarčių vykdymo.Atsakovė, dalyvaudama vieÅ¡ame konkurse ir jį laimėjusi, įsipareigojusi savo pačios sÄ skaita atlikti darbus, kurių ji nenumatė teikdama pasiÅ«lymÄ pirkimui ir rengdama projektinę dokumentacijÄ , vėliau negali iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauti sutartyse numatytos kainos didinimo, nes tai iÅ¡kreiptų jos dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime sÄ lygas, lyginant su kitų asmenų pasiÅ«lymais.Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d.) 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, sudarant vieÅ¡o pirkimo sutartį, joje negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiÅ«lyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos.

Be to, VPÄ® 18 straipsnio 8 dalyje taip pat įtvirtintas ir bendrasis draudimas keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygas jos galiojimo metu.VieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du sudarytos sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos visÄ tokios sutarties galiojimo laikotarpį, iÅ¡skyrus neesmines pirkimo sutarties sÄ lygas, kurias (gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ ) pakeitus nebÅ«tų pažeisti VPÄ® 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir/ar pirkimų tikslai – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Taigi laimėjusio pasiÅ«lymo kaina yra viena iÅ¡ svarbiausių sutarties sÄ lygų, kurios keitimas yra ribojamas specialiu teisiniu reglamentavimu.Priklausomai nuo vieÅ¡ojo pirkimo pobÅ«džio, jeigu to nedraudžia VPÄ®, vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje galima įtvirtinti ne tik fiksuotÄ kainÄ , bet ir kainodaros taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, bÅ«tų galima sėkmingai vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas sutartyse numatytai pridėtinės vertės mokesčio tarifų korekcijai, taip pat statybos sÄ naudų kainų indeksavimui – tokiems iÅ¡ anksto numatytiems įvykiams neįvykus, sutarčių kaina nekinta, o jiems įvykus – sutarčių kaina perskaičiuojama.Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkretus vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimas laikytinas draudžiamu sutarties pakeitimu VPÄ® prasme, visų pirma vertintinos sutarties nuostatos.

Tais atvejais, jeigu sutartyje detaliai aptarta, kaip bus keičiamos sutarties sÄ lygos įvykus tam tikrai Å¡alių nurodytai aplinkybei, tai toks sÄ lygų pakeitimas nelaikytinas sutarties pakeitimu VPÄ® prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamų rangos sutarčių nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota). Kartu, kaip iÅ¡imtinė, buvo aptarta ir jos korekcijos galimybė, o pagrindas kainai koreguoti – jÄ mažinant, bet ne didinant – galėjo atsirasti tik iÅ¡ nutarties 39 ir 40 punktuose aptartų konkrečių sutarčių nuostatų (vieni darbai pakeičiami kitais, tam tikri darbai neatliekami ir pan.).

Toks sutartyse nenumatytas jų sÄ lygų keitimas, kurio siekia atsakovė (sutarčių vykdymo kainos didinimas), patenka į VPÄ® 18 straipsnio 8 dalies taikymo sritį.Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis gali bÅ«ti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, raÅ¡ytinės formos sutarties pakeitimas turi bÅ«ti įformintas raÅ¡tu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis); konkliudentiniais veiksmais negali bÅ«ti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sÄ lygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių keitimo imperatyviÄ jÄ tvarkÄ sutarties Å¡alims bÅ«tinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas pakeisti sudaryto sandorio nuostatas. Jeigu nustatoma, jog vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių keitimai neatitinka VPÄ® 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. atliktas draudžiamas sutarties sÄ lygų esminis keitimas ar sutartis pakeista be Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo, tai tokie keitimai (sandoriai) yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012).

Byloje nėra duomenų, kad siekiant pakeisti sutarčių sÄ lygas, bÅ«tų gautas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas.Sutartyse nustatyta rangos darbų atlikimo kaina buvo Å¡alių sulygta atliekant vieÅ¡uosius pirkimus, todėl ji negali bÅ«ti didinama. Atsakovės pasiÅ«lyta kaina buvo kriterijus, pagal kurį ji laimėjo viešųjų pirkimų konkursÄ . Atsakovė, dalyvaudama vieÅ¡uosiuose pirkimuose, privalėjo įvertinti rizikÄ ir savo galimybes atlikti rangos darbus už siÅ«lomÄ kainÄ jau teikdama pasiÅ«lymÄ pirkimui bei sudarydama rangos sutartis.Pažymėtina ir tai, kad sutarčių vykdymo metu ieÅ¡kovė laikėsi vienareikÅ¡miÅ¡kos ir nuoseklios pozicijos, jog atsakovės nurodyti ir įvardinti kaip papildomi darbai turi bÅ«ti atlikti nevirÅ¡ijant ginčo sutartyse nustatytos kainos.

Atsakovė, žinodama tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ , savo iniciatyva ėmėsi atlikti nurodytus darbus, taigi veikė savo rizika, kad ieÅ¡kovė už Å¡iuos darbus nemokės daugiau, nei numatyta sutarčių kaina.Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę. Atsakovės nuomone, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su papildomų darbų atlikimu, atliktų darbų kiekiu, jų atitikimu ieÅ¡kovės pateiktai užduočiai (techninei specifikacijai), rangos darbų užsakymu per CPO LT elektroninį katalogÄ , buvo bÅ«tinos specialios žinios.

Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. 2017 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė nesuformulavo jokio konkretaus praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo, nenurodė jokių klausimų, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ . Bylos apeliaciniame procese atsakovė taip pat nepraÅ¡o skirti ekspertizę, nenurodo, kokie konkretÅ«s klausimai reikalauja specialių žinių.

Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ bylai reikÅ¡mingų faktinių duomenų (įrodymų) nustatymo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pareiga teikti įrodymus, siekiant pagrįsti byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl skolos už statybos darbų atlikimÄ priteisimo, tenka atsakovei (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl delspinigių priteisimo IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl delspinigių priteisimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė nustatytu laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo darbų, taip pat tuo, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigÄ pateikti ir prireikus pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentÄ .

IeÅ¡kovė, remdamasi sutarčių 10.4 punktu, reikalavo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę netesybų (delspinigių) forma.Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl Å¡io reikalavimo nepagrįstumo, tik abstrakčiai pažymėjo, kad ji yra sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga sutarčių Å¡alis, kuri tinkamai ir laiku vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra neteisėtas.

Tokį vienintelį argumentÄ dėl delspinigių nepagrįstumo pakartojo atsakovės įgaliotas atstovas 2017 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčo sutartyse buvo numatyta atsakovės atsakomybė už terminų atlikti statybos darbus pažeidimÄ sutartinių delspinigių forma. Teismas konstatavo, kad atsakovė neginčijo delspinigių apskaičiavimo tvarkos ir jų dydžio. Be to, teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė pažeidė sutarčių įvykdymo terminus, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įgijo teisę į netesybų priteisimÄ iÅ¡ atsakovės. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovei taikytinų netesybų dydžio, kuris nepagrįstas jokiais konkrečiais skaičiavimais, realiai patirtais nuostoliais.

Su Å¡iuo atsakovės argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).Formuodamas teismų praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusiÄ Å¡alį sumokėti kitai Å¡aliai sutartas netesybas, o Å¡iai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteisti delspinigiai nelaikytini neprotingais ar akivaizdžiai per dideliais.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, t. y. praÅ¡ytų priteisti delspinigių dydį sumažino 2/3 dalimis ir priteisė ieÅ¡kovei 1/3 dalį delspinigių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, nors ir praleidusi sutarčių įvykdymo terminus, tačiau įvykdė statybos darbų sutartis, o ieÅ¡kovė realių nuostolių nepatyrė. Be to, teismas vertino, kad didelės delspinigių sumos sumokėjimas gali itin neigiamai paveikti atsakovės veiklÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo.Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms iÅ¡taisyti.Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl delspinigių, dėsto argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo metu pateiktuose atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike, jais atsakovė nesirėmė kaip savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindu, jų pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Kadangi apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo analizuoti apeliaciniame skunde nurodytų visiÅ¡kai naujų argumentų (dėl patikslintų techninio darbo projekto sprendinių „B“ laidos, dėl statybos užbaigimo aktų pasiraÅ¡ymo ir kt.), kurie nebuvo iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teisme, ir dėl jų nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesdamas, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 863,40 Eur iÅ¡laidas, patirtas už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Prie praÅ¡ymo pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Å i bylinėjimosi iÅ¡laidų suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.16 punkte nustatytÄ maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydį – 1 069,64 Eur (822,80 Eur x 1,3). Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, darbo laiko sÄ naudas, bylos sudėtingumÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laidų už teisines paslaugas dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos (CPK 98 straipsnis).BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 4,29 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės, nes bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas jos atžvilgiu yra nepalankus (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“, juridinio asmens kodas 140582050, ieÅ¡kovei savivaldybės įmonei „TelÅ¡ių butų Å«kis“, juridinio asmens kodas 180102018, 1 069,64 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis Eur 64 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidųPriteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“, juridinio asmens kodas 140582050, 4,29 Eur (keturis Eur 29 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei Teisėjos                                                                                           Danutė GasiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė