40e4efb9-151a-47aa-8f33-54cfef87d3f8 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                        Civilinė byla Nr. e2S-1004-755/2017 Teisėjas Tomas Ridikas                                  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00088-2017-0                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                3.1.18.2.13; 3.3.2.1; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21912-800/2017 pagal ieÅ¡kovės politinės partijos „Profesinių sÄ jungų centras“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo naudotis panaudos pagrindais.

Teismas n u s t a t ė:                                             I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė politinė partija „Profesinių sÄ jungų centras“ prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ suteikti politinei partijai ,,Profesinių sÄ jungų centras“ panaudos pagrindu savivaldybės nuosavybės teise valdomas, naudotojams neperduotas administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teise valdomų, naudotojams neperduotų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo arba taikyti kitas įstatyme numatytas ar teismo pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

3. Nurodė, kad dėl praÅ¡omų suteikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje skelbiamame laisvų patalpų sÄ raÅ¡e jų statusas yra ,,numatomos teikti parduoti“. Dėl Å¡ių aplinkybių, t. y. atsakovės siekio parduoti Å¡ias patalpas, neiÅ¡sprendus praÅ¡ymo suteikti ieÅ¡kovei jas panaudos pagrindais, akivaizdu, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisės į jai priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose Å¡io nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimÄ , nuomÄ ar kitokį daikto apsunkinimÄ .

5. Teismas konstatavo, kad galimas ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims ar jo apsunkinimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gali realiai apsunkinti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

7. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, net nevertino, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas. Tik atlikęs preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta jokių įrodymų, jog, teismui nusprendus dėl pagrįstų ieÅ¡kovės reikalavimų, atsakovė atsisakys vykdyti tokį teismo sprendimÄ ar imsis nesÄ Å¾iningų priemonių, siekdama iÅ¡vengti ar apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

8. Teigia, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas vien dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas subjektas sprendimui dėl panaudos suteikimo priimti, t. y. laikinosios ieÅ¡kinio apsaugos priemonės yra pritaikytos netinkamam atsakovui. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija nėra ginčo patalpų savininkė, todėl draudimas dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose ginčo nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimÄ , nuomÄ ar kitokį daikto apsunkinimÄ , jai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė objektyviai negalės įvykdyti ginčo nutartyje nurodytų draudžiamųjų veiksmų.

9. Atsiliepimu į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė politinė partija „Profesinių sÄ jungų centras“ praÅ¡o netenkinti apeliantės atskirojo skundo.

10. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo patalpoms, o atsakovei pardavus praÅ¡omas suteikti negyvenamas patalpas, ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų įgyvendinimas ne tik pasunkėtų, tačiau taptų neįmanomas, todėl Å¡iuo atveju kyla reali grėsmė dėl sprendimo įvykdymo negalimumo. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisės į jai priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo bei draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose Å¡io nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimÄ , nuomÄ ar kitokį daikto apsunkinimÄ , t. y. taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia jos interesus ir kelia grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo galimam įvykdymui.

14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjant pirmiau nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais.

15. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ /poreikį tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nesudaro teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises (CPK 178 straipsnis).

16. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, bÅ«tent ieÅ¡kovei teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, o bÅ«tent įrodinėjamus teiginius, jog yra reali grėsmė, kad palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Svarbu pažymėti, kad paprastai grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui konstatuojama ir laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog Å¡iuo atveju teismas nenurodė, kad vertino, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės tikėtinai galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas. Kaip matyti, teismas nutartyje nurodė iÅ¡ esmės vienintelį motyvÄ , kad ieÅ¡kovė praÅ¡o suteikti jai panaudos pagrindu naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl darė iÅ¡vadÄ , jog galimas ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims ar jo apsunkinimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gali realiai apsunkinti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Daugiau jokių konkrečių motyvų, įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, kad yra reali grėsmė dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdymo negalimumo, teismas nenurodė. Papildomų argumentų, iÅ¡skyrus tai, kad praÅ¡omų suteikti patalpų internetinėje svetainėje skelbiamame laisvų patalpų sÄ raÅ¡e statusas yra ,,numatomos teikti parduoti“, ieÅ¡kovė taip pat nenurodė.

18. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės turto, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objekto, perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas vieÅ¡osios teisės principu, t. y. sandoriai dėl savivaldybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Kaip nurodė apeliantė ir ja apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu sutinka, Å¡iuo atveju tiek Savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais apraÅ¡e, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-401, tiek Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybe valdomas turtas gali bÅ«ti perduotas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tam tikriems subjektams, t. y.

Kauno miesto savivaldybė turi teisę, o ne pareigÄ tam tikriems subjektams perduoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybe valdomÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Kauno miesto savivaldybės turtui, kuris yra vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti neproporcingai neigiamus padarinius vieÅ¡ajam interesui, nes visuomenė yra suinteresuota, jog savivaldybė nekilnojamÄ turtÄ valdytų, naudotų ir disponuotų vadovaujantis vieÅ¡osios teisės principais, kad bÅ«tų surenkama kuo daugiau lėšų visuomenės poreikiams tenkinti, kad visos procedÅ«ros bÅ«tų vykdomos laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pan.

19. Vertindamas ginčo situacijÄ , apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniuose skunduose, t. y. 2017 m. sausio 19 d. pateiktame skunde dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 3 d. administracinio sprendimo Nr. 60-2-12 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei 2017 m. vasario 3 d. pateiktame patikslintame skunde, ieÅ¡kovė apskritai nenurodė jokių konkrečių jai panaudos pagrindu perduotinų patalpų. Be to, ieÅ¡kovė niekaip nemotyvavo, kodėl pretenduoja bÅ«tent į konkrečių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudÄ , nenurodo tam teisinio pagrindo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, net jeigu Kauno miesto savivaldybė ir turėtų pareigÄ suteikti panaudai patalpas, nebÅ«tų teisinio pagrindo suteikti bÅ«tent tik Å¡ias konkrečias patalpas. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog ieÅ¡kinio tenkinimo visa jo apimtimi tikimybė yra nedidelė.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo – savivaldybė (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vieÅ¡asis juridinis asmuo (savivaldybė) turtÄ valdo, naudoja bei juo disponuoja tik laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad savivaldybė yra pajėgi vykdyti teismų sprendimus, kuriais yra patenkinti kitų asmenų turtiniai reikalavimai. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ pažymėjo, kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iÅ¡ esmės negali bÅ«ti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti bÅ«simo teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad teismui net ir priėmus jai galimai palankų sprendimÄ , teismo sprendimo įvykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas. Akcentuotina tai, kad savivaldybė turi ir daugiau nenaudojamų patalpų, todėl ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimo atveju turės kÄ pasiÅ«lyti. Taigi, jokios grėsmės, kad Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų neįvykdyti sprendimo, nėra. PrieÅ¡ingų įrodymų ir pagrįstų argumentų dėl bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien tik ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir iÅ¡sakytos nuomonės nesuteikė Kauno apylinkės teismui pagrindo besÄ lygiÅ¡kai, nepateikus iÅ¡ esmės jokių argumentuotų įrodymų, tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, tokį praÅ¡ymÄ atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 22. Kadangi byla iÅ¡ esmės nagrinėti nebaigta, bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo patikrinimu apeliaciniame procese, klausimas nesprendžiamas, dėl jų turės bÅ«ti nuspręsta iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ( CPK 93,96 straipsniai).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės politinės partijos „Profesinių sÄ jungų centras“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjas                                                  Eigirdas Činka