40e47bfd-e2e0-4d60-b390-16691cb89bb5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-877-924/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00001-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų Å«kis“ dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovės procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brosta“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti pirkimo sÄ lygose (VIII skyrius „EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai“) įtvirtintÄ socialinį kriterijų ir nutraukti pirkimÄ Nr. 525883;

2) panaikinti atsakovės UAB „Kauno butų Å«kis“ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės UAB „Brosta“ pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė procesinius dokumentus grindžia Å¡iais argumentais: 1.1. Socialinio kriterijaus dedamoji (15 procentų) yra antra pagal svorį po kainos ir vaidina reikÅ¡mingÄ vaidmenį sprendžiant dėl pirkimo laimėtojo. Tačiau Pirkimo sÄ lygose socialinis kriterijus formuluojamas netiksliai, ydingai ir sudaro sÄ lygas piktnaudžiavimui bei Å¡aliÅ¡kumui. 1.2. Pagal pirkimo sÄ lygas, tiekėjas, nurodęs daugiausiai darbuotojų, gauna didesnį konkursinį balÄ .

Tokia sÄ lyga ydinga ir naikintina, kadangi vertinant iÅ¡ esmės, ne didesnis darbuotojų skaičius garantuoja efektyvų ir naudingÄ darbÄ , o efektyvus, gerÄ ja praktika ir aukÅ¡tos vadybos standartus atitinkantis projekto valdymas. Pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai neįvardinta, kokiu minimaliu etatu objekte privalo dirbti darbuotojas, todėl galima situacija, kad tiekėjas, nurodęs, kad objekte dirbs 10 darbuotojų pilnu etatu gaus akivaizdžiai mažesnį konkursinį balÄ nei tiekėjas, kuris nurodė, kad objekte dirbs 40 darbuotojų (juolab, kad pirkimo sÄ lygose nėra privaloma nurodyti, kokiu etatu objekte dirbs nurodyti darbuotojai).

Tokios pirkimo sÄ lygos sudaro pagrindÄ piktnaudžiauti pirkimo sÄ lygų netikslumu ir nepagrįstai, faktiÅ¡kai neturint jokio konkurencinio pranaÅ¡umo, gauti didesnį konkursinį balÄ . 1.3. Pirkimo sÄ lygose nurodyta, kad į užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sÄ vokÄ patenka ir subrangovų darbuotojai. Tokia nuostata yra ydinga ir sudaro pagrindÄ piktnaudžiauti situacija - nagrinėjamu atveju yra svarbu, už kokiÄ sumÄ rangovas pasamdė subrangovÄ , o ne kokį atlyginimÄ subrangovas moka savo darbuotojui.

Subrangovo darbuotojui mokamas atlygis neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su suma, už kokiÄ subrangovas įsipareigojo atlikti darbus rangovui. 1.4. Socialinis kriterijus absoliučiai neužtikrina jo vykdymo kontrolės ir skaidrumo. Pirkimo sÄ lygose nereikalaujama pateikti raÅ¡ytinių įrodymų apie tiekėjo darbuotojams mokamÄ , iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , nėra reikalavimo įrodyti, kad toks atlyginimas buvo mokamas nuosekliai ilgesnį laikotarpį ir nėra dirbtinai padidintas, neužtikrinta subrangovų pateikiamų duomenų tikslumo ir teisingumo kontrolė.

Tiekėjas savo pasiÅ«lyme iÅ¡ esmės gali nurodyti bet kokį darbuotojų skaičių, jiems mokamÄ didelį atlyginimÄ , tačiau tiekėjo atitikimas tokiam kriterijui vertinamas tik pagal tiekėjo deklaracijÄ /pareiÅ¡kimÄ (lenteles). Pirkimo sÄ lygose nenumatyta, kad darbų vykdymo eigoje kokiu nors bÅ«du bÅ«tų tikrinama ir kontroliuojama, kiek ir kokie tiekėjo darbuotojai ir kokiu etatu dirbs objekte. 1.5. Akivaizdu, kad didesnis darbuotojų skaičius (didesnis, nei reikalinga tokiems darbams atlikti), jiems mokamas didesnis atlygis neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su vykdomų darbų terminais ir kokybe, sudaro objektyvias sÄ lygas didesnei konkursinei kainai nei tiekėjo, kuris tokius darbus geba įvykdyti efektyviau (su mažiau darbuotojų, geresniu projektų valdymu ir pan.), todėl nėra abejonių, kad tiekėjo, kuris optimaliai įvertino darbo jėgos poreikį ir tinkamai jį panaudojo, pasiÅ«lymas bus pirkėjui ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei tiekėjo, kuris nurodė didžiausiÄ objekte dirbsiančių darbuotojų skaičių. 1.6.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, pirkimo sÄ lygose įtvirtintas socialinis kriterijus neturi sÄ sajumo su pirkimo objektu, o numatytas tam, kad subjektyviai įtakoti ir/ar lemti, kad pirkimÄ laimėtų proteguojamas tiekėjas. Å ias pagrįstas abejones patvirtina sisteminė ir kompleksiÅ¡ka pirkimo sÄ lygų analizė ir vertinimas. Atsakovė socialiniam kriterijui lyginant su kitais kriterijais (darbų atlikimo terminas – 5 procentų bendrame vertinime, už sutarties vykdymÄ atsakingo darbuotojo patirtis – 10 procentų bendrame vertinime), skyrė nepagrįstai per didelį lyginamÄ jį svorį (15 procentų bendrame vertinime). 1.7.

Pretenzija ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovės, kad iÅ¡ pirkimo sÄ lygų eliminuotų ekonominio naudingumo vertinimo socialinį kriterijų. Tačiau 2020-12-29 sprendimu atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų (konkrečiai – dėl socialinio kriterijaus nustatymo) pripažinimo neteisėtomis. Atsakovės argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nemotyvuoti, o dėl kai kurių svarbių aspektų (darbuotojų skaičius ir jo minimalus/maksimalus krÅ«vis), kurie turi reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimui, atsakovė apskritai nepasisakė.

I. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 2. Atsakovė UAB „Kauno butų Å«kis“ praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo Å¡iuos argumentus: 1.1. IeÅ¡kovė neturi (neįrodė) savo teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje ginčyti Pirkimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė pateikia bendro pobÅ«džio prielaidas ir samprotavimus apie tariamÄ Pirkimo sÄ lygų neteisėtumÄ , tačiau ginčijamos sÄ lygos kontekste nepagrindžia, kad Pirkimo sÄ lygos kokia nors apimtimi riboja bÅ«tent ieÅ¡kovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises.

IeÅ¡kinyje net nebandoma įrodinėti, kad Pirkime ieÅ¡kovė negalėtų pateikti pasiÅ«lymo, efektyviai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais bei PirkimÄ laimėti. 1.2. IeÅ¡kiniu reikalaujama nutraukti pirkimÄ Nr. 525883, tačiau toks reikalavimas nebuvo nurodytas ieÅ¡kovės pretenzijoje, o pretenzijoje nurodyti reikalavimai turi sutapti su ieÅ¡kinio reikalavimais. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad sumokėtas 788,00 Eur žyminio mokesčio dydis, nors pagal Pirkimo sÄ lygas numatoma sudaryti 4 (keturias) statybos darbų sutartis, o tiekėjai pasiÅ«lymus gali teikti dėl vienos, kelių ar visų pirkimo dalių.

PraktiÅ¡kai atsakovė vykdo 4 (keturis) atskirus vieÅ¡uosius pirkimus, tik techniÅ¡kai (tai leidžia CVPIS sistema) apie pirkimÄ paskelbta vienu metu. Atsakovas turi galimybę skelbti atskirus keturis pirkimus arba skelbti pirkimÄ , kuriuo siekiama sudaryti keturias atskiras vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, tačiau rezultatas bÅ«tų identiÅ¡kas. Toks pirkimo bÅ«das, kai CVPIS paskelbtu pirkimu siekiama sudaryti keletÄ atskirų vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių, sumažina administracinę naÅ¡tÄ perkančiosioms organizacijoms, viešųjų pirkimų komisijoms, taip pat ir tiekėjams.

Taigi, neaiÅ¡ku dėl kurios Pirkimo dalies ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui. 1.3. Pirkimo sÄ lygos yra teisėtos ir pagrįstos, o ieÅ¡kovė jas ginčija iÅ¡imtinai tik formaliais motyvais. Ä®statymų leidėjas socialiniam kriterijui vieÅ¡uosiuose pirkimuose suteikia vis didesnę svarbÄ . Ä®vertinus įstatymo leidėjo siekius, nustatant perkančiosios organizacijoms galimybę, vertinant ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , atsižvelgti į tai, kiek tiekėjo siÅ«lomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams virÅ¡ija jo arba Å«kio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, akivaizdu, kad ginčo Pirkimo atveju perkančioji organizacija nurodytÄ socialinį kriterijų pagrįstai įtraukė į Pirkimo sÄ lygas, o pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus yra susijęs su pirkimo objektu.

Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiama informacija taip pat patvirtina, kad Pirkimo sÄ lygose nustatytas socialinis kriterijus ir jo vertinimo tvarka yra pagrįsta ir tinkama. 1.4. Atsakovės nustatytas socialinis kriterijus (jo vertinimo tvarka) buvo suformuluotas atsižvelgiant ne tik į VPÄ® nuostatas, bet ir kitas rekomendacijas, skirtas viešųjų pirkimų vykdymui. VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra (CPVA), kuri administruoja ES paramÄ , vertina viešųjų pirkimų procedÅ«ras (galimus pažeidimus), vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, finansuojamus ES lėšomis, kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba rengia metodinę medžiagÄ viešųjų pirkimų vykdytojams (pvz., Statybos darbų pirkimų gaires), yra parengusi skaičiavimo įrankį, vertinant pasiÅ«lymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. 1.5.

Atsakovė pažymi ir tai, kad Pirkimo sÄ lygų 3 priedo (pirkimo sutarties projektas) 8.4.32. p. nustatyta: „Tiekėjas, sudaręs sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, privalo pateikti sutartį vykdysiančių ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä (vardus, pavardes, gimimo datas) (nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä ), kuriame turi bÅ«ti ne mažiau darbuotojų, nei nurodyta PasiÅ«lymo A dalyje ir jiems siÅ«lomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio mediana, nurodytÄ PasiÅ«lymo A dalyje.

Taip pat Tiekėjas, sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, nedelsdamas privalo informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir pateikti atnaujintÄ nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä . Tiekėjas visÄ sutarties galiojimo laikotarpį privalo užtikrinti, kad nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡e nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana / jų skaičius bÅ«tų ne mažesnė, nei nurodyta PasiÅ«lymo A dalyje. (Taikoma, jei tiekėjui už socialinį kriterijų buvo skirta daugiau nei 0 balų).

Tuo atveju, jei pasiÅ«lymo vertinimo metu, tiekėjo pasiÅ«lymas gaus papildomų balų už socialinį kriterijų, konkurso laimėjimo atveju tiekėjas įsipareigos visÄ sutarties laikotarpį užtikrinti, kad užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir nurodytam jų skaičiui bus mokama PasiÅ«lymo A dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio mėnesio mediana. Sutarties vykdymo metu, perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo arba nusprendusi patikrinti, ar tiekėjas laikosi Å¡io įsipareigojimo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad gautų visÄ reikiamÄ informacijÄ apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ nurodytiems darbuotojams (užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems). 1.6.

Pirkimo sÄ lygose (pirkimo sutarties projekte) numatyta kontrolė ir sankcijos, eliminuoja galimybę piktnaudžiauti socialinio kriterijaus vertinimo tvarka (reikÅ¡mėmis), kadangi pasiÅ«lyme nurodomas darbuotojų skaičius ir jiems įsipareigotas mokėti darbo užmokestis (sutartyje numatytos sankcijos už įsipareigojimų nesilaikymÄ ) turės bÅ«ti užtikrinamas visÄ sutarties vykdymo laikotarpį. IÅ¡ esmės nesÄ Å¾iningam tiekėjui neapsimoka dirbtinai didinti pasiÅ«lyme darbuotojų skaičiaus ir jiems numatomÄ mokėti darbo užmokestį.

Akivaizdu ir tai, kad ginčijamas socialinis kriterijus (jam suteikiamas lyginamasis svoris) turi tiesioginę įtakÄ sutarties vykdymui, jos vykdymo kokybei, mažina rizikas dėl darbų vykdymo vėlavimo, galimos rangovo darbuotojų kaitos (dažnai tai lemia nepakankamas darbo užmokestis). 1.7. Ginčijamas socialinis kriterijus (jam suteikiamas lyginamasis svoris) turi tiesioginę įtakÄ sutarties vykdymui, jos vykdymo kokybei, mažina rizikas dėl darbų vykdymo vėlavimo, galimos rangovo darbuotojų kaitos (dažnai tai lemia nepakankamas darbo užmokestis).

Å is kriterijus yra tiesiogiai susijęs ir su kitais, Pirkimo sÄ lygose nustatytais, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais: „Už sutarties vykdymÄ atsakingo darbuotojo patirtis (T2)“ ir „Darbų atlikimo terminas (T1)“. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių dviejų ekonominio naudingumo kriterijų nesukurtų Perkančiosios organizacijos siekiamos ekonominės naudos, jeigu rangovas neužtikrintų pastovaus darbuotojų skaičiaus ir tai įtakojančio darbo užmokesčio, t. y., kiltų rizika neįvykdyti darbų per nustatytus terminus, taip pat darbų vadovo patirtis neturėtų tiesioginės įtakos kokybiÅ¡kam statybos darbų vykdymui, jei objekte nebÅ«tų pastovaus darbuotojų skaičiaus.

Taigi, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Socialinis kriterijus - sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokestis (T3), turi didžiausiÄ Ä¯takÄ mažinant rizikas dėl netinkamo sutarties vykdymo. 1.8. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Socialinis kriterijus - sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokestis (T3)“, ir jo vertinimo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Atsakovė UAB „Kauno butų Å«kis“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) paskelbė supaprastintÄ atvirÄ pirkimÄ â€žDaugiabučių namų atnaujinimas/renovacija” (Pirkimo Nr. 525883) (toliau – Pirkimas / Konkursas).

4. Pirkimas skaidomas į IV dalis: I pirkimo dalis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; II pirkimo dalis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini); III pirkimo dalis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; IV pirkimo dalis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai (Pirkimo sÄ lygų 10 p.).

5. Kiekvienai pirkimo objekto daliai pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, t.y. – 1) kaina (C), kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 70 procentų;

2) darbų atlikimo terminas (T1), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 5 procentus;

3) už sutarties vykdymÄ atsakingo darbuotojo patirtis (T2), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 10 procentų;

4) socialinis kriterijus (T3) – sutartį vykdysiančių asmenų skaičius ir jų darbo užmokestis, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų (Pirkimo sÄ lygų 47 punktas). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiÅ«lymo kainos C ir kitų kriterijų balus: S = C +T1+T2+T3.

6. IeÅ¡kovė UAB „Brosta“ 2020-12-23 perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ dėl neteisėtų konkurso sÄ lygų nustatymo, kuria prašė iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų paÅ¡alinti ekonominio naudingumo vertinimo socialinį kriterijų.

7. Atsakovė UAB „Kauno butų Å«kis“, 2020-12-28 iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės pretenzijÄ , jÄ atmetė.

8. Ieškovė 2021-01-04 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

1) panaikinti pirkimo sÄ lygose (VIII skyrius „EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai“) įtvirtintÄ socialinį kriterijų ir nutraukti pirkimÄ Nr. 525883;

2) panaikinti atsakovės sprendimÄ atmesti pretenzijÄ .

9. Taigi, ginčas byloje kilęs dėl ekonominio naudingumo vertinime nustatyto socialinio kriterijaus teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad ginčija visų keturių Pirkimo dalių sÄ lygÄ dėl nustatyto socialinio kriterijaus, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nėra aiÅ¡ku dėl kurios Pirkimo dalies ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį. Dėl ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo 10. Vienas iÅ¡ argumentų, kuriuo atsakovė grindžia atsikirtimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas, nes nepagrindžia, kaip jos riboja bÅ«tent ieÅ¡kovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises. Be to, kaip nurodo atsakovė, ieÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymus Pirkimui (visose 4 Pirkimo dalyse), patvirtino, kad jos PasiÅ«lymai atitinka pirkimo sÄ lygas, todėl, atsakovės teigimu, ji neįrodė, kad jos interesai yra pažeisti.

11. Sprendžiant asmenų teisinio suinteresuotumo klausimÄ yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas jo siekis sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, įvertinant ir tuos atvejus, kai pripažinus vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas neteisėtomis ir nutraukus pirkimÄ , asmuo galėtų tikėtis, kad iÅ¡ naujo vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros leis jam lygiateisiÅ¡kai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos pirkimo sutarties sudarymo. Todėl vien tai, jog ieÅ¡kovė yra patekusi pasiÅ«lymus Pirkime, patvirtindama, kad jos PasiÅ«lymai atitinka pirkimo sÄ lygas, nėra pagrindas spręsti, jog ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas bei laikantis VPÄ® bei principų lygiateisiÅ¡kai su kitais tiekėjais konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo.

Pažymėtina, kad pagal Pirkimo sÄ lygas nustatytas socialinis kriterijus ir jo lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų, todėl sutiktina su ieÅ¡kove, kad socialinio kriterijaus reikÅ¡mė turi tiesioginės įtakos vertinant visų tiekėjų, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, pasiÅ«lymus ir sprendžiant dėl pirkimo laimėtojo nustatymo. Dėl socialinio kriterijaus teisėtumo 12. IeÅ¡kovės teigimu, nustatytas socialinis kriterijus formuluojamas netiksliai, ydingai ir sudaro sÄ lygas piktnaudžiavimui bei Å¡aliÅ¡kumui, be to jis neturi sÄ sajumo su pirkimo objektu, todėl yra perteklinis.

Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

13. Pirkimo procedÅ«ros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintu Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as). Pagal ApraÅ¡o 18 punktÄ pateikti pasiÅ«lymai vertinami pagal mažiausiÄ kainÄ arba kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį (ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ ).

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai: kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 70–80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio) ir kiti kriterijai (pasiūlymo techniniai duomenys), kurie gali būti taikomi pasirinktinai: atestuotų specialistų skaičius ir patirtis, paslaugų atlikimo terminas, tiekėjo mokamas vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis, vadybos priemonės). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų balų suma procentine išraiška lygi 100.

Pateiktų pasiÅ«lymų vertinimo sÄ lygos ir tvarka nustatomi pirkimo sÄ lygose. Nustatant kriterijų vertinimo sÄ lygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo gairėmis, kurios skelbiamos www.vpt.lt konsultacinės medžiagos perkančiosioms organizacijoms rubrikoje „Geroji praktika“.

14. VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ inter alia iÅ¡renka pagal kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainÄ arba sÄ naudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VPÄ® 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu Å¡ie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pasirinkti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams bÅ«tų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumÄ ir įrodymus.

15. Kaip jau buvo minėta pagal Pirkimo sÄ lygų 47 punktÄ , tiekėjų pateikti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, iÅ¡ kurių vienas yra ieÅ¡kovės ginčijamas socialinis kriterijus (T3) – sutartį vykdysiančių asmenų skaičius ir jų darbo užmokestis, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų. Socialinio kriterijaus balas apskaičiuojamas vertinamo tiekėjo pasiÅ«lymo siÅ«lomos mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianos užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumo ir didžiausio pasiÅ«lytos darbo užmokesčio mėnesio medianos ir Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumo santykį padauginant iÅ¡ vertinamo tiekėjo pasiÅ«lyme nurodyto užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičiaus bei didžiausio pasiÅ«lyto užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičiaus santykio ir padauginus iÅ¡ lyginamojo svorio (Pirkimo sÄ lygų 50 p.).

Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi bÅ«ti įvertintas pilnas etatas, nepaisant, kad darbuotojas dirbs ne pilnu etatu (Pirkimo sÄ lygų 50 p.). Užsakovo nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais pagal Pirkimo sÄ lygas laikytini užsakovo nurodytas užduotis atliksiantys įdarbinti darbuotojai, įskaitant ir subrangovų darbuotojus, t. y. darbų kiekių žiniaraščiuose, nurodytus darbus atliksiantys įdarbinti darbuotojai, iÅ¡skyrus vadovaujančius darbuotojus (Pirkimo sÄ lygų 50 p.).

16. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija, Pirkimo sÄ lygose turi apsiriboti tik reikalavimais dėl statybos rangos darbų. VPÄ® neriboja perkančiosios organizacijos teisės siekti platesnio tikslo – ne tik statybos rangos darbų, bet ir to, kad bÅ«tų įdarbinta kuo daugiau darbuotojų, atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis (iÅ¡skyrus vadovaujančius darbuotojus), o taip pat, kad tiekėjo mokamas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams virÅ¡ytų jo arba Å«kio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.

Teismo vertinimu yra pagrįsta, kad perkant darbus, kuriems yra teikiama Lietuvos Respublikos valstybės parama pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansavimo mechanizmÄ (naudojant Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos lėšas), bÅ«tų kuo daugiau įdarbinta darbuotojų, atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis, ir kuo didesnį (virÅ¡ijantį minimalų) užmokestį tiekėjas mokėtų Å¡iems darbuotojams, atitinkamai už tai Pirkime bÅ«tų skiriamas didesnis balas.

Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai (įskaitant subrangovus) įdarbintų kuo daugiau asmenų, vykdysiančių sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, kuriems mokėtų kuo didesnį (virÅ¡ijantį minimalų) atlygį. Remiantis VPÄ® laikoma, kad pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu Å¡ie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (VPÄ® 55 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aptariamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu.

17. Akcentuotina, kad naujos redakcijos VPÄ®, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal techninius pranaÅ¡umus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumÄ , tinkamumÄ visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sÄ Å¾iningos prekybos sÄ lygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų vertinama, kiek tiekėjo siÅ«lomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams virÅ¡ija Å«kio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį).

Ginčo metu galiojusios VPÄ® redakcijos 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis nustatė, kaip minėta, kad aptariamÄ kriterijų dėl darbuotojams, vykdysiantiems pirkimo sutartį, mokėtino atlyginimo dydžio bÅ«tina nustatyti darbų vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos VPÄ® 55 straipsnis, kuris buvo papildytas 11 punktu, reglamentuojančiu, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siÅ«lomo darbo užmokesčio mėnesio mediana virÅ¡ija Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.

Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visÄ pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, jog nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana bÅ«tų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiÅ«lymÄ . Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visÄ reikiamÄ informacijÄ apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ .

Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 18. 2018 m. spalio 16 d. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl VPÄ® Nr. I-1491 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nurodoma, kad darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – ne tik skatinti darbdavius imtis socialinės atsakomybės, kurti ir užtikrinti darbuotojų ir jų Å¡eimų gerovę, didesnį patogumÄ , rÅ«pintis jų sveikata ir iÅ¡silavinimu, bet ir skatinti darbdavius imtis pasaulyje priimtino elgesio modelio, kuris pasireiÅ¡kia nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir valstybei.

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te pažymima, kad Å¡iuo projektu siekiama kurti sveikÄ , saugų ir pasitikėjimu paremtÄ darbuotojo ir darbdavio santykį, tuo pačiu keliant ir bendrÄ valstybės darbo santykių kultÅ«ros lygį. Darbo užmokestis yra skirtas apmokėjimui už darbÄ . Darbdaviui bÅ«tų suteikta galimybė, esant reikalui, patenkinti darbuotojo individualų socialinį poreikį, pavyzdžiui, skatinti Å¡eimos ir darbuotojo vaikų tiek kultÅ«rinę, tiek socialinę gerovę, nepatiriant papildomos mokestinės naÅ¡tos.

Tokiu bÅ«du darbdavys skatina darbuotojo lojalumÄ ir kuria stabilų darbo santykį. IÅ¡ darbuotojo pusės, tai bÅ«tų papildoma priemonė skatinti darbuotojÄ dirbti efektyviai ir atsakingai, kad esant poreikiui bÅ«tent darbdavys bÅ«tų suinteresuotas ir galėtų padėti darbuotojui susidoroti su jį iÅ¡tikusiomis nenumatytomis gyvenimiÅ¡komis situacijomis ar papildomai susiformavusiais poreikiais.

19. Taigi įstatymų leidėjas socialiniam kriterijui vieÅ¡uosiuose pirkimuose suteikia vis didesnę svarbÄ . Tai, kad subrangovo darbuotojai nėra vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo darbuotojai nereiÅ¡kia, kad pirkimų sÄ lygose negali bÅ«ti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, susijusio su pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo pasitelkto subrangovo darbuotojais, atliksiančiais užsakovo nurodytas užduotis, tame tarpe ir Å¡iems darbuotojams mokamu darbo užmokesčio dydžiu. VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytas baigtinis ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų sÄ raÅ¡as, todėl perkančioji organizacija gali pati pasirinkti pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus (sutarties sudarymo), tame tarpe ir įdarbintų darbuotojų (įskaitant ir subrangovų darbuotojus), atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis, skaičių (iÅ¡skyrus vadovaujančius darbuotojus), ir tai atitinka nacionalinius socialinius prioritetus.

20. Pirkimo sÄ lygų 50.1 p. nustatyta, kad Tiekėjas PasiÅ«lymo A dalyje turi nurodyti siÅ«lomÄ mokėti (vykdant Å¡iÄ konkrečiÄ sutartį) darbo užmokesčio mėnesio medianÄ užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams, Eur ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių (vykdant Å¡iÄ konkrečiÄ sutartį), įdarbintų darbuotojų skaičių, iÅ¡skyrus vadovaujančius darbuotojus. Tiekėjas turi nurodyti konkretų (nurodyti konkrečiÄ sumÄ be intervalų ar be žodžio nuo / iki) siÅ«lomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianos dydį ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičių.

Pirkimo sÄ lygų 50.4 p. nustatyta, kad Tiekėjas, sudaręs sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, privalo pateikti sutartį vykdysiančių ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä (vardus, pavardes, gimimo datas) (nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä ), kuriame turi bÅ«ti ne mažiau darbuotojų, nei nurodyta PasiÅ«lymo A dalyje ir jiems siÅ«lomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio mediana, nurodytÄ PasiÅ«lymo A dalyje. Taip pat Tiekėjas, sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, nedelsdamas privalo informuoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir pateikti atnaujintÄ nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡Ä .

Tiekėjas visÄ sutarties galiojimo laikotarpį privalo užtikrinti, kad nurodytų darbuotojų sÄ raÅ¡e nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana / jų skaičius bÅ«tų ne mažesnė, nei nurodyta PasiÅ«lymo A dalyje. (Taikoma, jei tiekėjui už socialinį kriterijų buvo skirta daugiau nei 0 balų). Pirkimo sÄ lygų 50.5 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei pasiÅ«lymo vertinimo metu, tiekėjo pasiÅ«lymas gaus papildomų balų už socialinį kriterijų, konkurso laimėjimo atveju tiekėjas įsipareigos visÄ sutarties laikotarpį užtikrinti, kad užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir nurodytam jų skaičiui bus mokama PasiÅ«lymo A dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio mėnesio mediana.

Sutarties vykdymo metu, perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo arba nusprendusi patikrinti, ar tiekėjas laikosi Å¡io įsipareigojimo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad gautų visÄ reikiamÄ informacijÄ apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ nurodytiems darbuotojams (užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems). Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianÄ pirkimo vykdytojui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sutartyje nustatytos sankcijos už Å¡ių Tiekėjo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymÄ . Pagal Pirkimo sÄ lygų 51 p., rangovas privalės su kiekvienu Darbų priėmimo ir perdavimo aktu pateikti Užsakovui sutartį vykdančių specialistų sÄ raÅ¡Ä , kurie vykdė Darbų ir priėmimo perdavimo akte nurodytus konkrečius darbus. Jei Rangovas nepateiks minėto specialistų sÄ raÅ¡o, tai bus laikoma sutarties pažeidimu ir skiriama sutartyje numatyta bauda. Už Å¡iame Sutarties punkte nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ Tiekėjui skiriama 10 000,00 Eur bauda už kiekvienÄ atvejį (Pirkimo sÄ lygų 3 priedo Pirkimo sutarties projektas 8.4.32. p.).

21. Taigi, nors sutiktina su ieÅ¡kove, kad pasiÅ«lymo vertinimo metu perkančioji organizacija iÅ¡ esmės vertins tiekėjo „pažadÄ â€œ, kita vertus jo tesėjimÄ ji turės patikrinti sutarties vykdymo metu, o tam yra numatytas kontrolės mechanizmas. Sutiktina su atsakove, kad ji nustatydama ginčo socialinį kriterijų, nustatė ir pakankamÄ kontrolės mechanizmÄ Pirkimo sutarties vykdymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytas pasiÅ«lymų vertinimo socialinis kriterijus yra objektyviai patikrinamas, aiÅ¡kus ir tikslus, atsakovė pagrindė jo reikalingumÄ ir tikslingumÄ , užtikrinant kokybiÅ¡kÄ perkamų darbų atlikimÄ ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atsakovės nustatytas socialinis kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe bei yra proporcingas pirkimo tikslui, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir iÅ¡kreipiančias konkurencijÄ Pirkimo sÄ lygas. Dėl nagrinėjamo ginčo pažymėtina ir tai, kad įdarbintų vykdyti Pirkimo sutartį darbuotojų skaičius ir jiems mokėtinas atlygis yra tarpusavyje susiję, ir Å¡is socialinis kriterijus sudaro didesnes prielaidas iÅ¡rinkti patikimesnį tiekėjÄ ir yra tiesiogiai susijęs su pasiÅ«lymo kokybiniu pranaÅ¡umu, už kurį galima skirti papildomų balų.

22. Kita vertus, ieÅ¡kovė ne tik, kad nepagrindė, kad ginčijamas socialinis kriterijus yra neteisėtas, bet ir teismas sutinka su atsakove, kad tai, jog Pirkimo sÄ lygose neįvardinta, kokiu minimaliu etatu objekte privalo dirbti darbuotojas, nepagrindžia ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, t.y., kad tokia sÄ lyga tiekėjai neužtikrina galimybės efektyviai konkuruoti tarpusavyje. Juolab kai ieÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymus Pirkime, prieÅ¡ tai nereikalavo Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo, o ieÅ¡kiniu siekia apskritai panaikinti pirkimo sÄ lygose įtvirtintÄ socialinį kriterijų.

23. Teismui nustačius minėto pasiÅ«lymų vertinimo kriterijaus tikslingumÄ , taip pat nėra pagrindo Pirkime nustatyto lyginamojo kriterijaus svorio laikyti nepagrįstai per dideliu, kadangi nustačius tokio dydžio lyginamÄ jį svorį, kainos kriterijus iÅ¡lieka svarbiausiu, tačiau taip pat tiekėjai yra skatinami realiai varžytis prisiimant socialinę atsakomybę. Toks lyginamojo svorio dydis atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytÄ EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo gairėse. Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų 24. IeÅ¡kovės reikalavimas panaikinti atsakovės UAB „Kauno butų Å«kis“ sprendimÄ atmesti pretenzijÄ yra procesinio pobÅ«džio, todėl nenagrinėtinas teisme ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

25. Nepagrįstas atsakovės argumentas dėl tik ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo nutraukti PirkimÄ (t.y. pretenzijoje nurodytas reikalavimas nesutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , neteisėtų pirkimo sÄ lygų nustatymÄ , bÅ«tina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo, nes pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Todėl, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų buvęs patenkintas ir pripažinta, jog ginčijamos Pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedÅ«ros negalėtų bÅ«ti tęsiamos toliau, todėl nepriklausomai nuo to ar ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas toks reikalavimas, ar ne, Pirkimas vis vien turėtų bÅ«ti nutrauktas.

26. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai reikÅ¡mės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Dėl procesinės bylos baigties 27. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Pirkimo sÄ lygų 47 punkte įtvirtintas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus – „Socialinis kriterijus - sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokestis (T3)“, ir Å¡io kriterijus lyginamasis svoris (15 balų iÅ¡ 100) bei jo apskaičiavimo metodas ir bÅ«das yra tikslingas, pagrįstas ir nediskriminuojantis, nepažeidžia proporcingumo bei kitų VPÄ® principų, ir yra objektyviai patikrinamas, todėl ieÅ¡kovės ginčijamos Pirkimo sÄ lygos laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis.

Taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

29. IeÅ¡kovė laikoma bylÄ pralaimėjusia Å¡alimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė praÅ¡o priteisti 4900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Tačiau atsižvelgiant į nagrinėtų klausimų pobÅ«dį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, byloje keltų klausimų sudėtingumÄ , t.y. ginčas nelaikytinas sudėtingu bei reikalaujantis specialių žinių, teismų praktika yra pakankamai iÅ¡vystyta, bei advokato laiko sÄ naudas rengiant procesinius dokumentus, atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 3500 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30. Kauno apygardos teismas 2021-01-05 nutartimi Å¡ioje byloje pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 525883 „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ procedÅ«ras iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. IeÅ¡kinį atmetus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieÅ¡kinį dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo.

Kitoje dalyje bylÄ nutraukti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų Å«kis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ 3500 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas. Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Edvardas Paliokas