Legislator Case Law & Legislation
40e4266e-d9b5-4dde-8efd-271bb8bb3f1f AI generated

40e4266e-d9b5-4dde-8efd-271bb8bb3f1f · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 40e4266e-d9b5-4dde-8efd-271bb8bb3f1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė D. I. M. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko S. B. 9960 Eur privačios žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ nesumokėtÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 73 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

Legislator headnote

AI generated

40e4266e-d9b5-4dde-8efd-271bb8bb3f1f · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovė D. I. M. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko S. B. 9960 Eur privačios žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ nesumokėtÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 73 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. e2A-352-883/2023

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00661-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 18 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2023 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės D. I. M. ieÅ¡kinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl privačios žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė D. I. M. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko S. B. 9960 Eur privačios žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ nesumokėtÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 73 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei D. I. M. žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės Å«kio naudmenų plotas – 48,51 ha) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės Å«kio naudmenų plotas – 1,30 ha) priklauso dalinės nuosavybės teise – 1/2 dalis valdoma ieÅ¡kovės, 1/2 dalis Lietuvos Respublikos. Laikotarpiu nuo 2017 - 2021 m. atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės nuomojosi 24,9 ha žemės Å«kio paskirties žemės, už kuriÄ privalėjo mokėti 80 Eur/ha žemės nuomos mokestį. Nuo 2017 m. atsakovas, naudodamasis ieÅ¡kovei priklausančia žeme, nusprendė jai nuomos mokesčio nebemokėti, todėl ieÅ¡kovei yra skolingas 9960 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio.

3. Atsakovas S. B. su patikslinu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas su ieÅ¡kove (duomenys neskelbtini) sudarė žemės nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (nuomotoja) iÅ¡nuomojo atsakovui (nuomininkui) neterminuotam laikotarpiui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 48,51 ha plotÄ . Kitų sutarčių Å¡alys nebuvo sudariusios. Sutarties 7 punktu Å¡alys sutarė, kad žemės sklypo nuomos mokestis yra 200 litų (58 Eur) už 1 ha. 2017 m. vasarÄ ieÅ¡kovė pranešė atsakovui apie tai, kad gavusi raÅ¡tÄ iÅ¡ valstybės institucijos sužinojusi, kad ji žemės nebeturinti ir nuomos mokesčio imti nebegalinti. Atsakovas, turėdamas Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus pritarimÄ , žemės sklypu naudojosi, jį dirbo ir prižiÅ«rėjo iki 2021 metų. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė iki (duomenys neskelbtini), kai jai buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančių jai galimybes įgyvendinti žemės sklypo valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , be to, ieÅ¡kovės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas nepagrįstas faktiniais žemės sklypo ploto duomenimis ir žemės nuomos mokesčio dydžiu.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad V. M. palikimÄ perėmė valstybė, kuri (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); su ieÅ¡kove nėra sudarytos sutartys dėl naudojimosi minėtais žemės sklypais tvarkos nustatymo, Nacionalinė žemės tarnyba atskirų sutikimų ieÅ¡kovei nuomoti jai priklausančiÄ Â½ dalį minėtų žemės sklypų nėra iÅ¡davusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei D. I. M. iÅ¡ atsakovo S. B. 8668,80 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 8668,80 Eur sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 456,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. I. M. atsakovui S. B. 91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei D. I. M. 73 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė D. I. M. ir atsakovas Å«kininkas S. B. (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotÄ Å¾emės nuomos sutartį, kuria nuomotoja D. I. M. iÅ¡nuomojo atsakovui S. B. 48,51 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Byloje teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ginčo žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rudens (derliaus nuėmimo) dirbo, gavo iÅ¡ jų pajamas, juos deklaravo, todėl teismas konstatavo, kad Å¡alių žemės nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. pabaigoje. IÅ¡ į bylÄ pateiktų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė I. D. M. iÅ¡ atsakovo S. B. už žemės nuomÄ 2014 metais yra gavusi 762 Eur, 2015 metais – 1680 Eur, o 2016 metais – 900 Eur sumas. Todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė jos naudai priteisti 9960,00 Eur privačios žemės nuomos mokesčio, nesumokėto nuo 2017 m. iki 2021 m. laikotarpius nuomojantis Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti nuomos mokestį skaičiuoja už 24,25 ha Žemės sklypo Nr. 1 ir 0,65 ha Žemės sklypo Nr. 2 po 80 Eur už ha.

8. Teismas konstatavo, kad nuomos sutartyje nurodytas tik žemės sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas faktiškai naudojo du žemės sklypus.

9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė iki (duomenys neskelbtini) neturėjo nuosavybės teisių. Teismas nustatė, kad nors ieÅ¡kovė iki (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centras nuosavybės teisės į ½ dalį minėtų žemės sklypų nebuvo registravusi, tačiau tai nesudaro pagrindo nuosavybės teisių atsiradimo momentÄ sutapatinti su įregistravimo registre data ar su nuosavybės liudijimo iÅ¡davimo data.

10. Teismas konstatavo, kad bendraturčiai nėra nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ arba davę sutikimÄ visÄ sklypÄ arba jo dalį nuomoti. Kadangi žemės nuomos sandoris sudarytas nesant bendraturčių sutikimo, jis prieÅ¡tarauja imperatyviems CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimams, todėl pripažintas niekiniu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad buvo nesilaikyta CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog prie žemės nuomos sutarties turi bÅ«ti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema. Teismas vertino, kad pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, naudojimosi turtu faktas ir iÅ¡ jo atsiradusios teisinės pasekmės neiÅ¡nyksta. Teismas pažymėjo, kad kai negalima Å¡alių grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo, bÅ«tina iÅ¡spręsti Å¡alių atsiskaitymo pagal sandorio sÄ lygas klausimÄ , nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai mokėdavo už kitokį plotÄ , nei buvo nurodyta sutartyje, t. y. buvo mokama už realiai dirbamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , nes ir Å¡alys buvo sutarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo tik už faktiÅ¡kai dirbamÄ plotÄ , kuris skiriasi nuo žemės Å«kio naudmenų ploto, nurodyto VÄ® Registrų centro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad realiai dirbdavo 33 ha, taip pat nurodė, kad dirbamo sklypo plotas kasmet kisdavo. Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros pateiktais duomenimis, deklaruojami dirbami plotai nesutampa su žemės sklypų kadastriniais duomenimis, registruotais VÄ® Registrų centre.

12. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros (duomenys neskelbtini) raÅ¡te pateikti duomenys rodo, kad ginčo žemės sklypuose buvo dirbami ir deklaruojami tokie plotai: 2017 m. buvo deklaruotas 43,28 ha plotas, 2018 m. – 43,31 ha, 2019 m. ir 2020 m. – 43,37 ha, 2021 m. – 43,76 ha. Kitų duomenų, kurie leistų tiksliau nustatyti realiai dirbamÄ ir deklaruojamÄ Å¾emės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 plotÄ , byloje negauta. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei priklauso ½ ginčo žemės sklypų, todėl ieÅ¡kovei negali bÅ«ti priteistina daugiau nei ½ dirbamos žemės nuomos mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė už 2017 m. – 1731,20 Eur, už 2018 m. – 1732,80 Eur, už 2019 m. – 1727,20 Eur, už 2020 m. – 1727,20 Eu, už 2021 m. – 1750,40 Eur, iÅ¡ viso 8668,80 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2023 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

13.1. Teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovės nuosavybės teises į po sutuoktinio mirties likusį turtÄ - žemės sklypus, priteisęs už jų dirbimÄ skolÄ iÅ¡ atsakovo, nevertino byloje patvirtintų aplinkybių bei raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su ieÅ¡kovės elgesiu - neveikimu, vengimu įsiteisinti ir iÅ¡vieÅ¡inti nuosavybės teises ir to pasekmėmis bei teisinės reikÅ¡mės ginčo Å¡alių santykiams. Toks ieÅ¡kovės elgesys sukÅ«rė ginčo Å¡alių santykių neapibrėžtumÄ ir sudarė sÄ lygas ginčui kilti. Todėl teismas, neįvertinęs ieÅ¡kovės veiksmų reikÅ¡mės, nepagrįstai jai priteisė skolÄ .

13.2. IeÅ¡kovei nuosavybės teisę į dalį žemės sklypų įsiteisinus tik (duomenys neskelbtini), iki to momento, o taip pat ir su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarydama žemės nuomos sutartį, ieÅ¡kovė į žemės sklypus neturėjo jokių teisių įgyvendinti žemės sklypų valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ . Teismas nepagrįstai, be jokių objektyvių duomenų pripažino ieÅ¡kovės nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus.

13.3. Teismas atsakovo argumentus ignoravo, o byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, neobjektyviai ir vienpusiškai. Taip buvo pažeistos įrodymų civilinėje byloje vertinimo taisyklės, pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnis, kuris reikalauja visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ir vadovautis įstatymais.

13.4. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovui nuomoto žemės sklypų ploto, už kurį pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti privačios žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2021 m., Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodyti duomenys, kuriais rėmėsi teismas, apskaičiuodamas priteistinÄ sumÄ , nėra teisingi, nes ginčo žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Neįrodžius, kad atsakovas 2017 m. -2021 m. dirbo bÅ«tent V. M. vardu registruotÄ Å¾emės sklypų dalį, teismo skolos paskaičiavimas faktiniais duomenimis yra nepagrįstas.

13.5. IeÅ¡kovė nuomos mokestį nuo pat žemės nuomos sutarties sudarymo ėmė ne tik kad už savo nuosavybės teise nepagrįstÄ nuomojamÄ plotÄ , bet laikotarpyje nuo 2011 m. (ieÅ¡kovės patvirtinimu 2011 m. ji buvo gavusi informacijÄ apie valstybei ½ žemės sklypų atitekusiÄ dalį) iki 2016 m. pabaigos ir toliau atsakovui skaičiavo žemės nuomos mokestį ir už ½ dalį valstybei priklausančio turto nuomÄ .

13.6. Teismas, priimdamas sprendimÄ neįvertino ieÅ¡kovės elgesio jai vykdant žemės nuomos prievoles nuo pat žemės nuomos sutarties su atsakovu sudarymo ((duomenys neskelbtini)) pradžios.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė D. I. M. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

14.1. IeÅ¡kovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotÄ Å¾emės nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas naudojosi jam nepriklausančia žeme, jÄ dirbo ir gavo iÅ¡ to finansinės naudos, o ieÅ¡kovei buvo mokamas sutartas nuomos mokestis. Vėliau atsakovas nusprendė žemės nuomos mokesčio nebemokėti, tačiau ir toliau ta žeme naudojosi ir gavo iÅ¡ jos pelnÄ .

14.2. Teismas teisingai konstatavo, kad Å¡alių nuomos santykiai pasibaigė 2021 m. pabaigoje. Teismo posėdžio metu atsakovas pats patvirtino, jog žeme naudojosi, jÄ deklaravo ir galėtų sumokėti ieÅ¡kovei už žemės nuomÄ susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau su sÄ lyga, kad ji ir toliau nuomos jam žemę. Atsakovas pripažįsta esÄ s skolingas ieÅ¡kovei žemės nuomos mokestį už 2017 m. - 2021 m., tačiau nenori atsiskaityti, siekdamas užsitikrinti, kad ieÅ¡kovė ir toliau jam nuomotų tÄ Å¾emę.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl apeliacinio skundo tenkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės D. I. M. reikalavimas dėl privačios žemės nuomos mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė D. I. M. ir V. M. sudarė santuokÄ (el. bylos 1 tomas, 61 l.).

19. (duomenys neskelbtini) Pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį patvirtina, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, sklypas registruotas V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (el. bylos 1 tomas, 109 l.).

20. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. I. M. mirusio sutuoktinio V. M. palikimo nepriėmė ((duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas, el. bylos 1 tomas, 58 l.).

21. Po V. M. mirties ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovei D. I. M. ((duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi ½ dalis minėtų žemės sklypų priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teisė – Nacionalinei žemės tarnybai, (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė D. I. M. ir atsakovas S. B. sudarė Žemės nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui, kuria ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo atsakovui žemės sklypÄ 48,51 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestis 200 Lt (58 Eur) už ha (e. bylos 1 tomas, 108 l.).

23. Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra nurodė, kad sklypų kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 - 2021 metais pateiktose paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kose didžiÄ jÄ dalį deklaravo atsakovas, paraiÅ¡kose nurodyta valdymo forma – nuomojama privačiai ir valstybės. Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodo, kad ginčo žemės sklypuose buvo dirbami ir deklaruojami tokie plotai: 2017 m. buvo deklaruotas 43,28 ha plotas, 2018 m. – 43,31 ha, 2019 m. ir 2020 m. – 43,37 ha, 2021 m. – 43,76 ha.

24. 2017–2021 metais Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros pateiktose paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kose, pagal kurias yra mokamos iÅ¡mokos, kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) plotai, kurie patenka į sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės Å«kio naudmenų plotas – 48,51 ha) plotÄ , atsakovo S. B. buvo deklaruoti taip: 2017 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2018 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2019 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2020 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2021 m. deklaravo 24,25 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto.

25. 2017–2021 metais Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai pateiktose paraiÅ¡kose, pagal kurias yra mokamos iÅ¡mokos, KŽS plotai, kurie patenka į sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės Å«kio naudmenų plotas – 1,30 ha), plotÄ , atsakovo buvo deklaruoti taip: 2017 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2018 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2019 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2020 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto; 2021 m. deklaravo 0,65 ha, t. y. ieÅ¡kovei priklausančio kadastre nurodyto žemės Å«kio naudmenų ploto.

26. 2015 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. gruodžio 5 d., 2016 m. gruodžio 10 d. pinigų iÅ¡mokėjimo kvitais (toliau – kvitai) atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei 762 Eur, 1680 Eur ir 900 Eur sumas nurodant: „už žemės nuomÄ iki 2014 metų“, „už žemės nuomÄ už 2015 metus“ ir „už žemės nuomÄ už 2016 metus“ (el. bylos 1tomas, 15,16 l.).

Dėl nuomos sutarties

27. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad atsakovas 2017 – 2021 metais iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypuose, kurių unikalÅ«s numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojosi 24,9 ha žemės Å«kio paskirties žemės, už kuriÄ privalėjo mokėti 80 Eur/ha žemės nuomos mokestį, todėl yra skolingas ieÅ¡kovei 9960 Eur žemės nuomos mokesčio. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad su atsakovu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis, tačiau teigia, kad įvedus eurÄ 2015 m. tarp Å¡alių buvo sudaryta kita sutartis, pakeitusi (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė be teisinio pagrindo su juo sudarė (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį, kurios galiojimÄ savo iniciatyva nutraukė 2017 metais, nurodo, kad kitų žemės nuomos sutarčių su atsakove sudaręs nebuvo.

28. Nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau - CK) šeštosios knygos XXVIII skyrius. Žemės nuomos taisyklės reglamentuojamos jo XXIX skyriuje (CK 6.545–6.566 straipsniai), Žemės įstatyme. Atskiras nuomos rūšis reglamentuojančios normos laikytinos normomis, įtvirtinančiomis išimtis iš bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų. Bendrosios nuomos santykius reguliuojančios teisės normos taikomos ir atskiroms nuomos rūšims, išskyrus atvejus, kai atskiras nuomos rūšis reguliuojančios normos nustato kitokias taisykles nei bendrosios normos (t. y. įtvirtina bendrųjų teisės nuostatų išimtis, atskirų nuomos rūšių reguliavimo ypatumus).

29. Nuomos sutartis yra sutartis dėl laikino atlygintinio svetimo daikto valdymo ir naudojimo (CK 6.477 straipsnis). CK 6.545 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties sampratÄ , 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. CK 6.547 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Â

30. Žemės nuomos sutarčiai taikytinos ir bendrojoje nuomos santykius reguliuojančioje teisės normoje – CK 6.477 straipsnio, reglamentuojančio nuomos sutarties sampratÄ , 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui; jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

Dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos

31. Kaip jau buvo minėta, žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įgijo bÅ«dama santuokoje su V. M. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

32. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iÅ¡ sutuoktinių mirtis. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka praÅ¡yti notarÄ , kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam tenkančiÄ dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Å iuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro iÅ¡duotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Taigi, pergyvenusysis sutuoktinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ dalį bendrame turte ir nepriimti palikimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė palikimo nepriėmė, o nuosavybės teisės liudijimas į jai tenkančiÄ dalį bendrame turte iÅ¡duotas tik (duomenys neskelbtini).

33. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

34. (duomenys neskelbtini) valstybei paveldėjus ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi šių sklypo ½ dalis liko registruota mirusiojo V. M. vardu iki ieškovei D. I. M. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nors ½ dalis šio žemės sklypo ieškovei priklausė kaip V. M. pergyvenusiai sutuoktinei. Bylos duomenimis, tarp bendraturčių (ieškovės ir valstybės) nebuvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė nebuvo gavusi sutikimo dėl minėto žemės sklypo nuomos.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovui (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartimi išnuomota žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis didesnė (48,51 ha), negu nuosavybės teise priklausė ieškovei (33,495 ha), prie nuomos sutarties nėra pridėto žemės sklypo plano su aiškiai atskirtomis ir paženklintomis žemės sklypo naudojimosi ribomis. Žemės nuomos sutarties dalykas šiuo atveju neatitinka imperatyvaus CK 6.546 straipsnio reikalavimo: nuomojamas žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Susiklosčius išvardintai situacijai teisėjų kolegija pripažįsta, kad joks atsakovo išnuomotas nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kuris būtų suformuotas pagal teisės aktų reikalavimus, nuomos santykių atsiradimo metu neegzistavo.

36. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011). CK 4.81 straipsnyje numatyta bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

37. CK 6.548 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žemės nuomos santykių taisyklė, kad keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raÅ¡tu sutinka. Ši norma netaikoma tais atvejais, kai nuomos sutarties objektas yra CK 6.545 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantis žemės sklypas, kai nustatyta naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarka ir žemės sklypo bendraturtis siekia iÅ¡nuomoti savo sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sudarant ginčo nuomos sutartį buvo reikalingas kito žemės sklypo bendraturčio sutikimas.

38. Teisės doktrinoje sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, negalioja pagal įstatymÄ , be to, niekinio sandorio faktÄ ir niekinio sandorio teisines pasekmes teismas gali konstatuoti ir savo iniciatyva, t.y. neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės nuomos sandoris ((duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis) sudarytas nesant bendraturčių sutikimo, jis prieštarauja imperatyviems CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimams, nesilaikyta CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos

40. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso ieškovei D. I. M. ir Lietuvos Respublikai. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sudarę minėto žemės sklypo nuomos sutartį raštu (CK 6.547 straipsnis.). Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu gavusi duomenų apie atsakovo deklaruotus žemės plotus, ieškinį patikslino ir teigia, kad 0,65 ha minėto žemės sklypo buvo išnuomotas ta pačia (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartimi. Kaip jau minėta, ši sutartis pripažintina niekiniu sandoriu (nutarties 39 punktas).

Dėl niekiniu pripažinto sandorio teisinių pasekmių

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Å venčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartis yra niekinis sandoris, neteisingai sprendė dėl sandorio pripažinimo niekiniu teisinių pasekmių.

43. Žemės nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis), todėl taikant restitucijÄ Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros. Å iuo atveju žemės sklypai yra grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, atsakovas jų nuo 2022 m. nebedirba, atsakovas nereikalauja grÄ Å¾inti sumokėto žemės nuomos mokesčio, nes naudojimasis žemės sklypais ir atsakovo investicijos į žemės sklypus jam buvo naudingos ekonomine prasme. Restitucijos taikymo klausimas Å¡alių nebuvo keliamas ir pirmosios instancijos teismas jo nesprendė.

44. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad sandoris niekinis, neteisingai sprendė, jog ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista, tai, ko ji pagal niekinį ir nuo jo sudarymo negaliojantį sandorį negavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsisakymas visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti pagal niekiniu pripažintÄ sandorį negautÄ nuomos mokestį už 2017-2021 m. laikotarpį neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, nes, atsakovui eksploatuojant tiek ieÅ¡kovei, tiek valstybei priklausančiÄ Å¾emę, gaunant iÅ¡ jos pajamas ir kitÄ naudÄ , tačiau nemokant nuomos mokesčio, bÅ«tų nepagrįstai pažeisti žemės savininkų interesai gauti naudÄ iÅ¡ jiems nuosavybės teise priklausančio turto.

45. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal CK 6.225 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas niekinės arba absoliučiai negaliojančios sutarties (kalbama apie žemės nuomos sutartį) negalima patvirtinti. Niekiniu pripažintas sandoris nesukuria šalims teisių ar pareigų, nesudaro prielaidų teisėtų padarinių iš tokios sutarties atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo tokio teisiškai ydingo sandorio pasekmes – teisėtų padarinių iš šios sutarties atsirasti negali ir nesumokėtas nuomos mokestis už 2017-2021 metus negali būti priteisiamas.

46. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartiniai santykiai dėl žemės sklypų nuomos nuo 2017 metų tarp Å¡alių nesusiklostė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-12-1008/2017 nagrinėjime, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad bankas siekia skolos bankui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į bankui įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pati ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad 2017 metais ji informavo atsakovÄ apie tai, kad jai nebepriklauso žemė ir ji nebegalinti jos nuomoti, todėl nuo 2017 metų žemės nuomos mokesčio iÅ¡ atsakovo neprašė. Taipogi, (duomenys neskelbtini) pretenzijoje dėl nuostolių kompensavimo už naudojimÄ si žeme, vykdydamas ieÅ¡kovės sÅ«naus pavedimÄ , atstovas advokatas G. G. nurodė aplinkybę, jog su atsakovu žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. naudojosi dalimi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau vien tai nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad Å¡alys 2017 – 2021 m. laikotarpiu bÅ«tų sutarusios dėl žemės nuomos santykių atsiradimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Å¡alys derėjosi dėl nuomos sÄ lygų minėtu laikotarpiu. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui ginčo laikotarpiu sudaryti žemės sklypų nuomos sutartį, kad Å¡alys bÅ«tų taręsi dėl žemės sklypų nuomos kainos.

47. Vien ta aplinkybė, jog viena iÅ¡ santykių Å¡alių (nuomotojas) neginčija kitos Å¡alies (nuomininko) veiksmų (naudojimosi žeme), savaime negali reikÅ¡ti nei sutartinių nuomos santykių atsiradimo ar pripažinimo, nei siekio Å¡iuos santykius palaikyti (CK 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis, 6.547 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009). Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog žemės sklypas(sklypai), už kurių naudojimÄ si praÅ¡omas nuomos mokestis, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. buvo suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti vieÅ¡ame registre. Nesant žemės sklypo (sklypų), kaip nuomos santykių objekto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti susiklostę žemės nuomos santykiai.

48. Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡alys 2017 metais buvo sudariusios dalies žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ginčo laikotarpiu, ar bent egzistavo tokia Å¡alių valia. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė neneigia, kad ji informavo atsakovÄ apie tai, kad ji nebegali imti nuomos mokesčio už žemės sklypus (nes jai žemė nebepriklauso). Nuo 2017 metų iki 2021 metų ieÅ¡kovė nesikreipė į atsakovÄ dėl nuomos mokesčio už žemę, tai rodo, kad ieÅ¡kovė nemanė, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis ir atsakovas yra ieÅ¡kovei skolingas už žemės nuomÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes ir nustačius, kad tarp Å¡alių laikotarpiu 2017 m. – 2021 m. nebuvo susiklostę žemės sklypų nuomos teisiniai santykiai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui kilo pareiga sumokėti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ 9960 Eur privačios žemės nuomos mokestį.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos teisinius santykius, niekinio sandorio negaliojimo pasekmes, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir apeliacinio teismo padarytas iÅ¡vadas, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimÄ arba priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovas patyrė 700 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė įrodymus dėl 700 Eur sumokėjimo. Patenkinus apeliacinį skundÄ , panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ teismo sprendimÄ - patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. IeÅ¡kovei patikslintu ieÅ¡kiniu sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , grÄ Å¾intina 73 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius duomenis apie patirtas 350 Eur iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , atsakovo patirtos apeliacinės instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2023 m. kovo 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės D. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei D. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73 Eur (septyniasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 25 d. (visa sumokėta suma 297 Eur).

Teisėjai Rasa Bartašienė

Aleksandras Rusakas

Irena Stasiūnienė