40e3f8d6-e8ad-472f-907a-56104e3e4edf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-189-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00720-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.8.1; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-82-308/2016 pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos dujos “ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. M. 2015 m. liepos 20 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Varėnos dujos“ 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 26 000 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, priteisti po 1 300 Eur kas mėnesines iÅ¡mokas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki prarasto darbingumo atstatymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovės UAB „Varėnos dujos“ ir atsakovo A.

M. buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę. (duomenys neskelbtini) lipdamas iÅ¡ ant autovežio užkelto sugedusio vilkiko žemyn nuslydo ir krito iÅ¡ daugiau nei 3 metrų aukščio, dėl to patyrė stuburo traumÄ . (duomenys neskelbtini) buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – darbuotojo neaprÅ«pinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis - apsauginiais batais.

Laikė, jog tuo buvo pažeisti darbuotojų aprÅ«pinimo asmeninėmis saugos priemonėmis nuostatų 4 ir 7.1 punktai. Nurodė, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas? jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Å io įstatymo 11 str. 1 d. taip patvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba darbdavio atsakomybė už tai gali bÅ«ti sumažinta, tiktai tokiu atveju, kai iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, darbdavio kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sÄ lygų, yra preziumuojama.

Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi bÅ«ti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Nurodytas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamų batų nuslydus A. M. kojai nuo vilkiko pakopos, dėl ko neiÅ¡laikęs lygsvaros jis nukrito ant nugaros. Tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Darbdavys pažeidė savo pareigÄ ir neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, o visa tai nulėmė nelaimingÄ atsitikimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad jo vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas sudarė 1300 Eur per mėnesį, todėl turtinė žala, kaip negautos pajamos, skaičiuojant už 20 mėnesių sudaro 26 000 Eur. Todėl jis praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 26000 Eur turtinę žalÄ (CK 6.249 str., CK 6.263 str. 2 d., CK 6.283 str.). Kartu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodydamas, kad patirta trauma turi ilgalaikį poveikį, t. y. iki Å¡ios dienos jis yra praradęs darbingumÄ , apsunkintas jo judėjimas, dėl nuolatinių medicininių procedÅ«rų yra priverstas kęsti skausmÄ , dėl ko yra patiriamas stresas, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija dėl traumos.Atsakovė UAB „Varėnos dujos“ 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovo A.

M. ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas A. M. reikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis, kadangi darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos. DK ir kiti norminiai teisės aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to ar darbuotojas dirba Lietuvoje ar pagal darbdavio pavedimÄ užsienyje (DK 5 straipsnio 1 dalis).

CK normos taikomos ta apimtimi, kiek negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos. Tokiu atveju pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės Å¡akų normos, reglamentuojančios panaÅ¡ius santykius. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovė kaip darbdavys Darbo kodekso 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, laiku ir tinkamai instruktavo ieÅ¡kovÄ dėl darbo saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi. IeÅ¡kovas taip pat buvo aprÅ«pintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis - apsauginiais batais, kÄ patvirtina UAB „Varėnos dujos" (duomenys neskelbtini) Turto priėmimo- perdavimo aktas, kuriame ieÅ¡kovas paraÅ¡u patvirtino, kad apsauginiai batai jam buvo perduoti, o jis juos priėmė.

Gavus ieškinį, atsakovei paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyti kai kurie duomenys neatitinka tikrovės. Šiame akte nurodyta, kad ieškovui dirbant komandiruotėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sugedo vilkikas (duomenys neskelbtini), jo pargabenimui (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos atvyko kitas automobilis, ant kurio keltuvo ieškovas užvarė atsakovės automobilį (duomenys neskelbtini), lipant iš jo ieškovui nuslydo koja nuo kabinos laiptelio ir jis nukrito ant žemės ant nugaros.

Tačiau atsakovei paaiÅ¡kėjo, kad sugedusį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ant autovežio dar (duomenys neskelbtini) užvarė jį į LietuvÄ parvežusios UAB „Transeta“ vairuotojas M. N., o ne ieÅ¡kovas, kuris kaip keleivis turėjo grįžti kartu į LietuvÄ . M. N. paaiÅ¡kinimu, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas galėjo kristi iÅ¡ gabenamo ant autovežio sugedusio vilkiko (duomenys neskelbtini) kabinos, kur ieÅ¡kovas, iÅ¡vakarėse vartojęs alkoholinius gėrimus, nuėjo ilsėtis.

Po patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) į medikus nesikreipė. Dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių spręstina ar iÅ¡ viso gali atsirasti darbdavio materialinė atsakomybė dėl darbuotojo susižalojimo patirtų turtinių ir neturtinių praradimų, nes žalos atsiradimas traktuotinas kaip nesusijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnio 6 punktas). Vadovaujantis Darbo kodekso 246 straipsniu materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡io kodekso 246 straipsnyje iÅ¡vardintos sÄ lygos.

Nesant nors vienai iÅ¡ sÄ lygų neatsiranda ir atsakovo materialinė atsakomybė, todėl atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ atsakovas neprivalo. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Jeigu žalai atsirasti sudarė sÄ lygas nukentėjusiojo asmens kaltė (sužalojimas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmetamas (Kodekso 247 str.).

Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarkÄ nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai (DK 283 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir iÅ¡laidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, Civilinio kodekso, nustatyta tvarka atlygina darbdavys (DK 283 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Å is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalis). A. M. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl ieÅ¡kovas turėjo gauti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Kadangi jokių duomenų apie gautas iÅ¡mokas ieÅ¡kovas nepateikė, todėl atsakovas 2015 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) Alytaus skyrių praÅ¡ydamas informacijos ar ieÅ¡kovas A. M. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei pažymos apie jam iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ už nedarbingumo laikotarpį ir Å¡iuo metu jo gaunamas pajamas, tačiau tokios informacijos negavo. Taigi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį yra pateikęs netinkamai, ko pasėkoje net negalima tinkamai pateikti atsiliepimo.

Visiškai nesuprantamas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio. Sulygtas darbo užmokesčio dydis 1301 Lt/mėn. (376,80 Eur) (priedas Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nepateikia įrodančių dokumentų, kodėl jis reikalauja atlyginti 1300 Eur/mėn. (4488,64 Lt/mėn.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. M. atsakovei UAB „Varėnos dujos“ 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.Teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo A.

M. ir atsakovės UAB „Varėnos dujos“ buvo sudaryta darbo sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti pas atsakovę vairuotoju-ekspeditoriumi, jam bus mokamas 1301 Lt (376,80 Eur) dydžio pagrindinis atlyginimas ir apmokama už komandiruotes. (duomenys neskelbtini) ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su darbų saugos darbe instrukcijomis. Vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 2.8.1 papunktyje nurodyta, jog darbuotojas privalo nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių ir naudoti jas viso darbo proceso metu.

BÅ«tinų asmeninės apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as nurodytas Vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 2.6 punkte, kurio 2.6.5 papunktyje nurodyti batai. (duomenys neskelbtini) turto perdavimo priėmimo aktu ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) perėmė iÅ¡ vairuotojo S. L. vilkikÄ v/n (duomenys neskelbtini) Å iame akte  nurodyta, kad yra apgadintos vilkiko kairės pusės durys, nėra vilkiko posÅ«kių pakartojimo žibinto, perimti 45 dydžio batai. Jokių ieÅ¡kovo pastabų apie vilkiko duris akte nėra. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini), akto skiltyje „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“, nurodyta, jog A.

M. nuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini), bÅ«nant joje (duomenys neskelbtini) sugedo vilkikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos atvyko kitas automobilis, ant kurio turėjo bÅ«ti pargabentas sugedęs vilkikas, A. M. užvarė savo sugedusį vilkikÄ ant kito automobilio - keltuvo, lipant iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini) A. M. nuslydo koja nuo kabinos laiptelio ir neiÅ¡laikęs pusiausvyros nukrito nugara ant žemės. A. M. į gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) nesikreipė, o atvažiavo su atvykusiu vairuotoju į LietuvÄ .

Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę A. M. kreipėsi (duomenys neskelbtini), kur buvo paguldytas gydymui. (duomenys neskelbtini) nuvyko tolesniam gydymui į (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo atlikta stuburo slankstelių operacija. Pagal (duomenys neskelbtini) VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės iÅ¡duotÄ pažymÄ apie traumos sunkumÄ A. M. patirta trauma nepriskiriama prie sunkių. IÅ¡Â (duomenys neskelbtini) UAB „Transeta“ pažymos teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas UAB „Varėnos dujos“ užsakymas pargabenti sugedusį vilkikÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) Å¡ios bendrovės vairuotojas M.

N. pasikrovė UAB „Varėnos dujos“ automobilį „I. S.“ ant autovežio ir pargabeno į LietuvÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo nustatė, kad buvo nuspręsta A. M. neterminuotai nuo (duomenys neskelbtini) dėl darbingumo priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluoÅ¡inimas) darbe“ nustatyti 70 procentų darbingumo lygį bei NDNT Alytaus teritoriniame skyriuje A.

M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytÄ 50 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba bÅ«klės“ palikti galioti.Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dirbdamas pas atsakovę nurodomo susižalojimo metu bÅ«tų buvęs nedraustas privalomuoju socialiniu draudimu. Remdamasis ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimais bei duomenimis apie ieÅ¡kovo buvusį nedarbingumÄ teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo draustas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu.Dėl įvykio, kurio metu ieÅ¡kovas A.

M. patyrė sužalojimÄ , teismas pripažino nustatytu, kad ieÅ¡kovas A. M. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nevykdė jokių tiesioginių darbinių pareigų, kadangi jo vairuotas sugedęs vilkikas (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas iÅ¡ vakaro ant M. N. vairuojamo vilkiko tralo ir ieÅ¡kovas buvo tik keleivis M. N. vairuojamame automobilyje. IÅ¡ liudytojo M. N. parodymų teismas sprendė, kad A. M. iÅ¡ vakaro pavartojęs alkoholį nuėjo miegoti į pakrauto vilkiko (duomenys neskelbtini) kabinÄ , kur dėl pakrovimo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelės atsidÅ«rė ženkliai aukščiau, bei tapo sudėtingiau ir pavojingiau tiek užlipti, tiek iÅ¡lipti.

M. N. kvietė A. M. nakvoti jo kabinoje, bet jis, ignoruodamas aplinkybę, kad į pakrautÄ vilkikÄ bus sunkiau įlipti ir iÅ¡lipti, nuėjo miegoti į pakrautÄ vilkikÄ (duomenys neskelbtini). A. M. ryte buvo surastas ant žemės apsiavęs su Å¡lepetėmis, vilkiko durys buvo praviros. Todėl teismas konstatavo, kad A. M. iÅ¡ pakrauto vilkiko lipo ne su apsauginiais batais, taigi dėl naudotos netinkamos avalynės jis paslydo ir nukrito. Teismas sprendė, kad lipdamas iÅ¡ kabinos be apsauginių batų ieÅ¡kovas pažeidė Vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 2.8.1 papunktį, kas tiesiogiai įtakojo ieÅ¡kovo nukritimÄ .

IeÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę dėl batų dydžio teismas laikė neesmine, nurodė, kad batai nėra esmingai per dideli, kad atsargiai lipant Å¡ie batai nebÅ«tų trukdę nulipti iÅ¡ vilkiko kabinos. Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas lipdamas iÅ¡ pakrauto vilkiko kabinos buvo pats labai neatsargus, nes nenaudojo apsauginių batų bei lipdamas iÅ¡ kabinos, esančios ženkliai aukščiau, turėjo ne tik kojomis, bet ir rankomis laikytis, kad kojos praslydimo atveju jis nenukristų. Å iuo atveju jokių darbdavio atsakingų darbuotojų nurodymai nebuvo reikalingi, kadangi pats ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti maksimaliai atsargus.

Teismas pripažino, jog nėra pagrindo kaip nors konstatuoti atsakovės tiesioginę ar netiesioginę kaltę dėl ieÅ¡kovo lipimo į vilkiko kabinÄ ir po to jo iÅ¡lipimo nesinaudojant apsauginiais batais bei po to sekusį nukritimÄ ant žemės.Teismas pripažino, jog nėra nustatytų visų atsakovės materialinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų DK 245 straipsnyje. IeÅ¡kovas buvo apdraustas privalomuoju socialinio draudimu. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekto darbingumo prarastos pajamos jam kompensuojamos, todėl jo reikalavimÄ dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo teismas atmetė.

Spręsdamas dėl 1 300 Eur kasmėnesinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki prarasto darbingumo atstatymo dienos teismas nurodė, kad byloje nėra galimybės nustatyti atsakovės kaltės dėl ieÅ¡kovo susižalojimo, todėl sprendė, kad iÅ¡ Å¡io ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Patikslintu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. M. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiÄ sias ir procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos suraÅ¡ytÄ nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o rėmėsi Å¡aliÅ¡kų ir suinteresuotų liudytojų paaiÅ¡kinimais. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados apie darbdavio atsakomybės sÄ lygų nebuvimÄ neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl pripažintina, kad teismas, spręsdamas dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo, atsakomybės už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , taikytinos CK 6.270 straipsnio nuostatos. Darbdaviui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, keliami didesni reikalavimai sugebėjimui sudaryti saugias darbo sÄ lygas, atsižvelgiant į jo veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams, pobÅ«dį. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais taip pat iÅ¡plaukia iÅ¡ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK normų reikalavimų. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rÅ«pintis darbuotojų poreikiais (DK 229, 264 straipsniai). Darbdavys taip pat privalo imtis veiksmingų priemonių, kai nepaisoma nustatytų reikalavimų.

BylÄ nagrinėjęs teismas turėjo tirti ir vertinti, ar nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai suponavo iÅ¡vadÄ , kad nėra atsakovės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu sužalotas ieÅ¡kovas, spręsti priežastinio ryÅ¡io, kaip atsakomybės sÄ lygos, buvimo klausimÄ , atsižvelgiant į visus veiksnius, lėmusius nelaimingÄ atsitikimÄ , taip pat ir dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, taip pat dėl galimybių atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Varėnos rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iš įvykio, kurio metu ieÅ¡kovas A.

M. patyrė sužalojimÄ , aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas A. M. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nevykdė jokių tiesioginių darbinių pareigų, kadangi jo vairuotas sugedęs vilkikas (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas iÅ¡ vakaro ant kito vilkiko tralo ir ieÅ¡kovas buvo tik keleivis M. N. vairuojamame automobilyje. Nukentėjusio asmens buvimas automobilyje yra susijęs su darbo funkcijų vykdymu, dėl to ten įvykęs nelaimingas atsitikimas vertinamas kaip atsitikęs darbo vietoje, darbo metu, vykdant darbines funkcijas.

Esantis darbo vietoje darbuotojas turi bÅ«ti saugus. Neužtikrinęs darbuotojo saugumo darbdavys nepaisė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų darbų saugai ir darbo aplinkai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nenustatė nukentėjusiojo kaltės, kadangi liudijimai ir iÅ¡vados apie alkoholio vartojimÄ yra hipotetiniai, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada dėl avalynės dydžio prieÅ¡tarauja Nelaimingo atsitikimo darbe iÅ¡vadoms ir logikai.

IeÅ¡kovas gavo 45 dydžio batus, kai jam buvo reikalingi 42 dydžio, todėl negalima pripažinti, kad jis buvo parÅ«pintas asmenine apsaugos priemone. Darbdavys atleidžiamas nuo žalos darbuotojui atlyginimo tik tada, jei įrodo, kad jÄ nulėmė nukentėjusiojo ar trečiojo asmens veiksmai ir dėl nelaimingo atsitikimo visiÅ¡kai nėra darbdavio kaltės. Atsakovo neteisėtas neveikimas, nepakankamas rÅ«pestingumas sudarė palankias sÄ lygas nelaimingam atsitikimui įvykti. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl kilo atsakovo civilinė atsakomybė.

Atsakovo neveikimas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. IeÅ¡kovė UAB „Varėnos dujos“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas teismui pateiktas asmens neturinčio teisės jo pateikti. Taip pat atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jas iÅ¡dėstė skundžiamame sprendime. Tai aplinkybės, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradedant darbÄ Ä¯monėje jis buvo apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti.

IeÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas lėmė tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Teismas teisingai nustatė, kad dėl įvykio kaltas ieÅ¡kovas, kadangi jis lapkričio mėnesį iÅ¡ tokio aukščio lipo mÅ«vėdamas Å¡lepetes. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas ieÅ¡kovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovas turi sveikatos problemų visiÅ¡kai nesusijusių su įvykiais (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados         Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti jam turtinę ir neturtinę žalÄ , patirtÄ Â nelaimingo atsitikimo darbe metu, iÅ¡ atsakovo darbdavio, neužtikrinusio saugių darbo sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį pripažinęs, kad byloje nėra galimybės nustatyti atsakovės kaltę dėl ieÅ¡kovo susižalojimo, todėl ir nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus. IeÅ¡kovas, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ dalies pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos suraÅ¡ytÄ nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o nepagrįstai rėmėsi Å¡aliÅ¡kų ir suinteresuotų liudytojų paaiÅ¡kinimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas vairuotojas ekspeditorius A. M., jo darbdavio ir darbuotojo dviÅ¡alė komisija (ne Valstybinė darbo inspekcijos pareigÅ«nas, kaip teigiama apeliaciniame skunde) (duomenys neskelbtini) surašė Nelaimingo atsikimo darbe aktÄ . Å iame akte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui bÅ«nant komandiruotėje, jam užvarius sugedusį vilkikÄ ant kito automobilio – keltuvo, lipant iÅ¡ automobilio paslydus ir kritus nugara ant žemės; po Å¡io įvykio A.

M. į gydytojus (duomenys neskelbtini) nesikreipė, gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastis – darbuotojo neaprÅ«pinimas apsauginėmis priemonėmis – apsauginiais batais. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojo M. N. parodymais, raÅ¡ytiniai įrodymais, iÅ¡ dalies ir paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, pripažino nustatytu, kad ieÅ¡kovas A. M. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) susižeidė (duomenys neskelbtini) ir kiek kitomis aplinkybėmis, kad apsauginiais batais ieÅ¡kovas buvo aprÅ«pintas.

Taigi teismas iš tiesų nesivadovavo dėl ieškovo sužalojimo darbdavio ir darbuotojų atstovų (duomenys neskelbtini)  Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.

1. Nelaimingo atsikimo darbe aktas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, yra valstybės pripažįstamas oficialus dokumentas. Visi iÅ¡tirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat ir profesinių ligų patvirtinimo aktai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 str. 3 d. nuostatomis, registruojami ir įtraukiami į apskaitÄ Â Valstybinėje darbo inspekcijoje.

BÅ«tent Å¡is aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugÄ ir sveikas darbo sÄ lygas reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjant bylÄ Varėnos rajono apylinkės teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai, remiantis liudytojo M. N. parodymais, raÅ¡ytinais įrodymais, duomenimis apie automobilio judėjimÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ dalies ir paties ieÅ¡kovo nenuosekliais paaiÅ¡kinimais, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nepagrįstai nurodyti duomenys apie nelaimingo atsitikimo laikÄ ir aplinkybes, todėl neteisingai galėjo bÅ«ti įvertintos ir nelaimingo atsitikimo priežastys.

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, nenuginčytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, yra oficialiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 yra galimai neteisingi duomenys, turėjo atsakovei pasiÅ«lyti imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, kad nelaimingas atsitikimas darbe bÅ«tų iÅ¡tirtas papildomai ar pakartotinai, ir tik tada vertinti visus reikÅ¡mingus ginčui iÅ¡spręsti byloje surinktus įrodymus.

To nepadarius, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, t. y. padarė procesinių normų pažeidimÄ , dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos byloje priimtas sprendimas naikintinas. Kadangi bÅ«tina byloje bÅ«tina sudaryti atsakovei sÄ lygas imtis priemonių, jog bÅ«tų pakartotinai iÅ¡tirtos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, po jų galutinio nustatymo iÅ¡ naujo tirti visas su ieÅ¡kovo sužalojimu ir gydymu susijusias aplinkybes, t. y. bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti faktiÅ¡kai pilna apimtimi, byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ bÅ«tina taip pat tirti ir nustatyti materialiosios teisės normų parinkimui bei taikymui turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, įvertinant tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014); neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006); esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013).

Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos, jei teismas pripažintų, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pagrįsti, jas privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovas pripažino, jog parengiant ieÅ¡kinį ir reikalaujant priteisti ieÅ¡kovui negautas pajamas, nebuvo tinkamai įvertinti visi įstatymuose numatyti tokiam reikalavimui reikÅ¡ti teisiniai pagrindai. Todėl siÅ«lytina ieÅ¡kovui apsvarstyti, o jį atstovaujantis valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas turėtų padėti ieÅ¡kovui apsispręsti, kokio dydžio nuostolių atlyginimÄ jis galutinai praÅ¡o priteisti.

Valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui teikiantis advokatas turėtų užtikrinti, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų reiÅ¡kiamas laikantis maksimalaus protingumo kriterijaus, kadangi, patenkinus ieÅ¡kinį, valstybės turėtos atstovavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduodama bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija neiÅ¡sprendžia Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tame skaičiuje ir 2017 03 15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje Nr. NTP-7-3143 „Dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ nurodytų advokato atstovavimo iÅ¡laidų, priteisimo klausimo, šį klausimÄ iÅ¡spręsti privalės pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : apelianto A. M. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Varėnos rajono apylinkės 2016 m. liepos 28 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas