2022-03-09 Nr. AB-5482-3-61-3-04688-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1454-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04688-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31217 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1919 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pasienyje, atlikta jos apklausa, padarytas garso įrašas. Apklausos metu nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini). Ji baigusi mokyklą išmoko siuvėjos amato ir vėliau apsigyveno su savo pusbroliu K. A., kuris priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei ((duomenys neskelbtini)). Vėliau grupuotės neliko, tačiau pusbrolis toliau grupuotę palaikė, dėl to jiems kartu gyvenant (2019 m.), pareigūnai atvykdavo ir išveždavo jos pusbrolį apklausoms. Vėliau pareigūnai kiekvieną kartą sumušdavę jos pusbrolį. Pareiškėjos pusbrolis 2021 m. gegužės 23 d. dingo, o vėliau pareiškėja buvo pagrobta tam, kad pusbrolis pasirodytų pareigūnams. Pareiškėjai pavyko pabėgti, bet ją susiradę pareigūnai nurodė, kad jei pusbrolis nepasirodys, jie ją pagrobs ir išprievartaus. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu šalyje yra keršijama visiems, kas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) grupuote ((duomenys neskelbtini)), dėl to pareiškėja nusprendė išvykti iš šalies.

3. Teigė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), o Komisija pareiškėjos skundą 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 6K-1919 atmetė.

4. Pareiškėja nurodė, kad pagal įvairius šaltinius, (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini) genocidas. Taigi visiškai tikėtina, kad galbūt ne tokiais mastais, bet (duomenys neskelbtini) persekiojimas tęsiasi, o pareiškėjos pasakojimas yra visiškai pagrįstas. Sprendime yra pripažinta, kad pareiškėja kalba (duomenys neskelbtini) kalba ir tikėtina, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, priklausydama (duomenys neskelbtini) grupei, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama ir bijo naudotis valstybės apsauga, nes šiuo metu valstybės valdžia priklauso kitos etninės grupės nariams. Pareiškėjos teigimu, jai grasina valdžios pareigūnai, t. y. valstybės subjektas.

5. Pareiškėja palyginti detaliai papasakojo savo šeimos istoriją ir nurodė priežastis, dėl ko jai kyla pavojus grįžti į kilmės šalį – ji priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kurios nariai dėl vykusio karinio konflikto šalyje šiuo metu diskriminuojami ir net persekiojami, o jos pusbrolis, su kuriuo ji turi artimus šeimos ryšius, praeityje priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei. Pareiškėja taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, o į pilietinį karą buvo įsitraukusi didelė dalis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kilmės valstybėje daug metų vyko pilietinis karas, kurio metu Vyriausybės pajėgos kovojo su (duomenys neskelbtini) grupuote, dėl to vėliau (duomenys neskelbtini) patyrė ir patiria įvairaus pobūdžio diskriminaciją ir netgi prievartą. Tai patvirtina informacija iš spaudos, kuri neatitinka Migracijos departamento sprendimuose pateiktų išvadų.

6. Teigė, jog tarptautinėje bei nacionalinėje teisėje nenustatytas reikalavimas „galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad prašytojo baimė yra pagrįsta arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas“. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai prašyme dėl prieglobsčio suteikimo yra labiau tikėtini, nei netikėtini, tuo labiau, kad ji gyveno šalyje, kur turėjo susiradusi savo partnerį, turėjo darbą ir tokiu atveju nebūtų pagrindo visko atsisakyti ir vykti į tolimą šalį nežinant tokios kelionės pasekmių.

7. Pareiškėjos nuomone, ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus pabėgėlio statuso kriterijų suteikimo kriterijus – kilmės valstybėje iki šiol yra diskriminuojami ir persekiojami (duomenys neskelbtini) mažumos atstovai ir jų šeimų nariai, o pareiškėja priskirtina šiai mažumai ir dėl realios rizikos patirti persekiojimą gali bijoti naudotis valstybės apsauga.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog yra grėsmė, nes kilmės šalyje jai grasinama, kadangi jos pusbrolis priklausė politinei organizacijai (duomenys neskelbtini), ir su valdžia susiję žmonės grasino jai išprievartavimu, nes norėjo sužinoti, kur yra jos pusbrolio buvimo vieta. Migracijos departamento teigimu, nors pareiškėjos pasakojimas buvo detalus, tačiau jis prieštarauja turimai kilmės valstybės informacijai, t. y. tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad nei (duomenys neskelbtini), nei jų šeimos nariai nepatiria sisteminio persekiojimo, todėl pareiškėjos pasakojimas vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia jai tariamai kilusios grėsmės realumo, individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo sąlyga nėra įvykdyta. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjos rasės.

10. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą Migracijos departamentas įvertino, kad jis buvo savaime detalus, tačiau iš šio pasakojimo nebuvo galima padaryti išvadų, jog pareiškėjai kilmės šalyje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Nors pareiškėja teigia, kad tariamai ji yra persekiojama dėl pusbrolio, kuris yra ieškomas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog ji turi tokį pusbrolį ar, kad jį su ja sieja meilė ir jie kartu gyvena. Apklausos metu užduodant papildomus klausimus ji nurodė, kad neturi jokių bendrų nuotraukų, tačiau pati teigė, jog gyveno su pusbroliu (tačiau oficialiai nesusituokus) ir jo šeima žinojo apie jų tokius santykius. Pareiškėja negalėjo nurodyti kuo pusbrolis užsiėmė būdamas (duomenys neskelbtini) nariu, negalėjo nieko nurodyti apie šios nebeegzistuojančios partijos veiklą ar jos narius, netgi negalėjo nurodyti kokiu tikslu ir kas apsilankydavo jų namuose ir sumušdavo jos pusbrolį. Pareiškėja pati nurodė, kad tie tariami persekiotojai kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, ji visiškai nesuprato apie ką jie kalba, paaiškino, kad po pirmųjų jos pusbrolio apklausų 2019 m. jis su ja šia tema visiškai nekalbėdavo, todėl ji nežino nei dėl kokių priežasčių jis sulaikomas, nei kodėl yra mušamas. Anot pareiškėjos, nuo 2019 m. iki jos išvykimo iš kilmės šalies į jų namus reguliariai ateidavo tie patys asmenys, būdavo su kaukėmis, jų neatpažįsta, nebent atpažintų iš balso.

11. Pareiškėja nurodė, kad policininkai jų regione kalba (duomenys neskelbtini) kalba, iš jos pasakojimo matyti, kad ją persekioja ne policija, tačiau jos pasakojimas neleidžia patikimai identifikuoti persekiotojų ir jų tikslų persekioti pareiškėją. Be to, pareiškėja nurodė pagalbos į policiją nesikreipusi, persikelti į kitą vietą šalyje taip pat nebandžiusi, nors patvirtino, kad yra pažįstamų kitame mieste. Migracijos departamentas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos pasakojimas taip pat prieštarauja turimai kilmės valstybės informacijai. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) nesusiduria su diskriminacija dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jie patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuras 2020 m. sausio mėn. išleistoje ataskaitoje nurodė, kad po 2015 m. šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur gyvena (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau laisvės ir galimybių, tačiau (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos tautinės mažumos, susiduria su problemomis įsidarbinant, nes fabrikai šioje teritorijoje sugriauti, o grįžę asmenys (palikę (duomenys neskelbtini) dėl karo ir dabar grįžtantys iš užsienio) susiduria su būsto problema. Kai kurie (duomenys neskelbtini) gali būti atidžiau stebimi, pvz., politiniai aktyvistai, žurnalistai, ar tie, kurie grįžo iš užsienio, jei yra turtingi. Šiauriniame regione ir dabar kyla konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pastarieji reikalauja jiems atiduoti (duomenys neskelbtini) gyvenamas žemes. Dėl šių konfliktų (duomenys neskelbtini) organizavo protestus. Jungtinės Karalystės ataskaitoje nurodoma, kad pasibaigus karui (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti, teisiami, jiems skirta rehabilitacija (programa, kuria siekiama juos grąžinti į visuomenę). Kai kuriems jaunesniems (duomenys neskelbtini) nariams buvo suteikta galimybė gauti išsilavinimą, kai kurie buvo pasamdyti dirbti saugumo struktūrose ar civilinės gynybos pajėgose, kiti įsidarbino autobusų vairuotojais ar net įsitraukė į politiką. Buvę (duomenys neskelbtini) bijo, kad yra stebimi kariuomenės ir žvalgybos, tačiau šaltinių teigimu tai būtų aktualu tik tų (duomenys neskelbtini) narių, kurie įsitraukę į nusikalstamą veiklą, atžvilgiu.

12. Tačiau nevyriausybinės organizacijos teigia, jog stebimi gali būti ir aktyvūs (duomenys neskelbtini) pasekėjai ar tie, kurie rinko pinigus remti (duomenys neskelbtini). Tokie žmonės gali būti apklausti ir stebimi. Pasitaikė atvejų, kai buvo lankomasi buvusių (duomenys neskelbtini) namuose, tačiau vizitai, skirtingai nei iki 2015 m., buvo mandagūs, žmonėms nebuvo grasinama. Visgi, po 2018 m. kai laimėjo (duomenys neskelbtini), fiksuoti ir grasinimai buvusiems (duomenys neskelbtini), kurie jau praėjo rehabilitaciją. Remiantis Kanados imigrantų ir pabėgėlių tarybos ataskaita, kai kurie buvusių (duomenys neskelbtini) šeimos nariai gali susidurti su spaudimu, jei išvykę jų šeimos nariai užsienyje aktyviai veikia, pvz. reikalauja teisingumo karo aukoms.

Iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama. Skirtingai nei pasakoja pareiškėja, nei (duomenys neskelbtini), nei jų šeimos nariai nepatiria sisteminio persekiojimo, taigi jos teiginiai iš esmės prieštarauja kilmės valstybės informacijai, todėl mažai tikėtina, kad ji buvo persekiojama dėl jos pusbrolio tariamų sąsajų su (duomenys neskelbtini).

Taigi pareiškėjos pasakojimas nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, jis vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Atitinkamai, pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia rizikos, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) ji patirtų prievartą dėl tariamų jos pusbrolio sąsajų su (duomenys neskelbtini), todėl jos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Skunde pareiškėja nurodo, kad prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenę buvo įvykdytas genocidas, tačiau vertinant prieglobsčio prašymo pagrįstumą yra vertinama ne kilmės valstybė, o individuali pareiškėjo situacija joje.

Taip pat Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad minimas žuvusių (duomenys neskelbtini) skaičius fiksuojamas iki 2009 m. karo pabaigos, kada situacija šalyje stabilizavosi ir (duomenys neskelbtini) judėjimas buvo panaikintas. Pareiškėjos nurodytame šaltinyje taip pat pasisakoma, kad nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini), kurie gyveno užsienyje, grįžta į savo kilmės šalį ir ten kuriasi, be to, nurodoma, kad Australijos valdžia (duomenys neskelbtini) pabėgėlių savaime nelaiko pabėgėliais. Pažymėjo, kad tarptautinė apsauga (prieglobstis ar papildoma apsauga) asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko, t. y. prieglobsčio paskirtis yra būtent apsaugoti nuo ateityje gresiančių veiksmų, o ne „kompensuoti“ už tai, ko jau negalima pakeisti.

Pareiškėjos atveju ir buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

13. Sprendimu nebuvo nustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Ji nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjos atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jos apsaugoti. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pati pareiškėja. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėja ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

14. Atsakovo teigimu, į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėja vengdama grąžinimo gali pasislėpti. Pareiškėja iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

15. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

16. Migracijos departamentas akcentavo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nors pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31217 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti K. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31217 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi K. M. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1919 dalį.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės šalyje jai yra grasinama, kadangi jos pusbrolis priklausė politinei organizacijai (duomenys neskelbtini), ir su valdžia susiję žmonės grasino jai išprievartavimu, nes norėjo sužinoti, kur yra jos pusbrolio buvimo vieta. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Demokratinę Socialistinę Respubliką, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 6K-1919 atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

19. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis ir nurodė, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

20. Pareiškėja skunde teigė, kad detaliai papasakojo savo šeimos istoriją ir nurodė priežastis dėl ko jai kyla pavojus grįžti į kilmės šalį – ji priklauso (duomenys neskelbtini)grupei, kurios nariai dėl vykusio karinio konflikto šalyje šiuo metu diskriminuojami ir net persekiojami, o jos pusbrolis su kuriuo ji turi artimus šeimos ryšius, praeityje priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei. Pareiškėja taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, o į pilietinį karą buvo įsitraukusi didelė dalis (duomenys neskelbtini).

Vertindamas pareiškėjos skundo teiginius, teismas nurodė, kad pareiškėja apklausos metu paaiškino, jog ji įsimylėjo savo pusbrolį K. A., kuris anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei ((duomenys neskelbtini)), nuo 2019 m. jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini) kaime. Pasak pareiškėjos, jos pusbrolis 2005 m. įstojo į (duomenys neskelbtini), o 2009 m. jos pusbrolis nustojo būti (duomenys neskelbtini) nariu, kadangi 2009 m. (duomenys neskelbtini) nustojo egzistuoti. Apklausos metu pareiškėja teigė, kad gyventi kartu su pusbroliu pradėjo 2019 metais, taip pat su jais gyveno jos pusbrolio tėvai.

Nuo 2019 m. prasidėjo neramumai, ateidavo pareigūnai ir išveždavo jos pusbrolį apklausoms. 2019–2021 metais jos pusbrolis buvo išvežtas apklausoms 10–12 kartų. Pusbrolis jai nieko nesakydavo, todėl ji nežino jokių detalių. Teigė, kad 2021 m. sausio mėn. pabaigoje į jų namus naktį atėjo kažkokie pareigūnai ir sumušė jos pusbrolį. Nuo 2021 m. sausio mėn. pabaigos iki 2021 m. gegužės 23 d. į jų namus valstybės pareigūnai buvo atėję 10-15 kartų, kiekvieną kartą jos pusbrolis buvo sumušamas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn., kai prasidėjo mušimai, iki 2021 m. gegužės 23 d., jai nekilo mintis pabėgti su pusbroliu kažkur kitur.

Paprastai, kai ateidavo tie žmonės, tuo metu pareiškėja sėdėjo atskirame kambaryje, ir girdėjo tik šauksmus, tačiau du kartus ji tiesiogiai matė tuos žmones, prašė jų nemušti jos pusbrolio, bandė juos stabdyti. Pasak pareiškėjos, tie žmonės buvo su uždengtais veidais, ji nėra tikra, kas jie tokie. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) regione praktiškai visi kalba (duomenys neskelbtini) kalba, tačiau tie žmonės tarpusavyje kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, ir dėl to nežino apie ką kalbėjo tarpusavyje tie žmonės. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad pusbrolis vieną kartą jai sakė, jog jis planuoja pasislėpti, kad tie žmonės atstotų nuo jų šeimos. 2021 m. gegužės 23 d. jos pusbrolis dingo, ir niekas iš šeimos narių nežinojo, kur jis yra.

Pasak pareiškėjos, iki šiol jai nėra žinoma, kur yra jos pusbrolis. Iš pradžių ji galvojo, kad jis buvo pagrobtas, bet paskui pradėjo manyti, jog jis pasislėpė. 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje, nakties metu į jų namus atėjo tie patys žmonės, kurie ateidavo mušti pusbrolį. Jie buvo labai pikti dėl to, kad nerado namuose jos pusbrolio, ir nusprendė ją pagrobti. Pareiškėjos teigimu, tie žmonės maždaug 15 min. mašina vežė ją į netoli esantį kaimą, kur ją uždarė namo kambaryje, o patys išvažiavo. Pareiškėja tiksliai nežino, kokioje vietovėje ji buvo laikyta, bet tai buvo netoli nuo (duomenys neskelbtini) kaimo.

Tie žmonės pasakė, kad elgiasi taip dėl to, jog jos pusbrolis nustotų slėptis ir pasirodytų. Ryte jai pavyko išlipti pro langą ir pabėgti. Pareiškėja nurodė, kad kitą dieną vėl atėjo tie žmonės ir pagrasino, kad jeigu iki 2021 m. birželio 10 d. nepasirodys jos pusbrolis, tie žmonės pagrobs ją ir išprievartaus. Pareiškėja į vietinę policiją nesikreipė, nes manė, kad policija negalėtų nieko padaryti. Pusbrolio mama pasakė jai, kad jai nesaugu likti (duomenys neskelbtini), nes ji bus pagrobta ir išprievartauta. Šiuo metu valdžia nori susidoroti su visais, kas kažkada priklausė (duomenys neskelbtini).

21. Teismas sutiko, kad pareiškėjos pasakojimas buvo detalus, tačiau ji nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjos pasakojimo turinio patikimumą Migracijos departamentas vertino atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų. Migracijos departamentas surinko aktualią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją ir nustatė, jog pareiškėjos pasakojimas prieštarauja turimai kilmės valstybės informacijai. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) nesusiduria su diskriminacija dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jie patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos.

Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuras 2020 m. sausį išleistoje ataskaitoje nurodė, jog po 2015 m. šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, kur gyvena (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau laisvės ir galimybių, tačiau (duomenys neskelbtini), kaip ir kitos tautinės mažumos, susiduria su problemomis įsidarbinant, nes fabrikai šioje teritorijoje sugriauti, o grįžę asmenys (palikę (duomenys neskelbtini) dėl karo ir dabar grįžtantys iš užsienio) susiduria su būsto problema. Kai kurie (duomenys neskelbtini) gali būti atidžiau stebimi, pvz., politiniai aktyvistai, žurnalistai, ar tie, kurie grįžo iš užsienio, jei yra turtingi.

Šiauriniame regione ir dabar kyla konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pastarieji reikalauja jiems atiduoti (duomenys neskelbtini) gyvenamas žemes. Dėl šių konfliktų (duomenys neskelbtini) organizavo protestus. Jungtinės Karalystės ataskaitoje nurodoma, kad pasibaigus karui (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti, teisiami, jiems skirta reabilitacija (programa, kuria siekiama juos grąžinti į visuomenę). Kai kuriems jaunesniems (duomenys neskelbtini) nariams buvo suteikta galimybė gauti išsilavinimą, kai kurie buvo pasamdyti dirbti saugumo struktūrose ar civilinės gynybos pajėgose, kiti įsidarbino autobusų vairuotojais ar net įsitraukė į politiką.

Buvę (duomenys neskelbtini) bijo, kad yra stebimi kariuomenės ir žvalgybos, tačiau šaltinių teigimu tai būtų aktualu tik tų (duomenys neskelbtini) narių, kurie įsitraukę į nusikalstamą veiklą, atžvilgiu. Tačiau nevyriausybinės organizacijos teigia, jog stebimi gali būti ir aktyvūs (duomenys neskelbtini) pasekėjai ar tie kurie rinko pinigus remti (duomenys neskelbtini). Tokie žmonės gali būti apklausti ir stebimi. Pasitaikė atvejų, kai buvo lankomasi buvusių (duomenys neskelbtini) namuose, tačiau vizitai, skirtingai nei iki 2015 m., buvo mandagūs, žmonėms nebuvo grasinama.

Visgi, po 2018 m. kai laimėjo (duomenys neskelbtini), fiksuoti ir grasinimai buvusiems (duomenys neskelbtini), kurie jau praėjo reabilitaciją. Remiantis Kanados imigrantų ir pabėgėlių tarybos ataskaita, kai kurie buvusių (duomenys neskelbtini)šeimos nariai gali susidurti su spaudimu, jei išvykę jų šeimos nariai užsienyje aktyviai veikia, pvz. reikalauja teisingumo karo aukoms. Migracijos departamento Sprendime pažymėta, jog iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama.

Skirtingai, nei pasakoja prieglobsčio prašytoja, nei (duomenys neskelbtini), nei jų šeimos nariai nepatiria sisteminio persekiojimo.

22. Teismas pažymėjo, kad be to nustatyta, jog nors pareiškėja teigė, kad gyveno su pusbroliu ir jo šeima, ir šeima žinojo apie tokius jų santykius, ji negalėjo nurodyti kuo pusbrolis užsiėmė būdamas (duomenys neskelbtini) nariu, negalėjo nieko nurodyti apie šios nebeegzistuojančios partijos veiklą ar jos narius, netgi negalėjo nurodyti kokiu tikslu ir kas apsilankydavo jų namuose ir sumušdavo jos pusbrolį. Nors pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog jai grasina valdžios pareigūnai, t. y. valstybės subjektas, tačiau šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes apklausos metu pareiškėja pati nurodė, kad tie persekiotojai kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, ji visiškai nesuprato apie ką jie kalba, nurodė, kad po pirmųjų jo pusbrolio apklausų 2019 m. jis su ja šia tema visiškai nekalbėdavo, todėl ji nežino nei dėl kokių priežasčių jis sulaikomas, nei kodėl yra mušamas. Anot pareiškėjos, nuo 2019 m. iki jos išvykimo iš kilmės šalies į jų namus reguliariai ateidavo tie patys asmenys, būdavo su kaukėmis, jų neatpažįsta, nebent atpažintų iš balso. Pareiškėja nurodė, kad policininkai jų regione kalba (duomenys neskelbtini) kalba. Taigi pareiškėjos pasakojimas neleidžia patikimai identifikuoti persekiotojų ir jų tikslų persekioti pareiškėją.

23. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėja apklausos metu pati patvirtino, jog pagalbos į policiją nesikreipė. Taigi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos kilmės valstybė negali ar nenori užtikrinti ilgalaikės apsaugos.

24. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjos istorija nėra pagrįsta kitais (be jos pasakojimo) įrodymais, deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą.

26. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėja grindė tais pačiais argumentais kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Taigi pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje, jos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) Demokratinėje Socialistinėje Respublikoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27. Teismas dėl Sprendime nustatyto draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad pagal Tvarkos nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 punktas).

28. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendus pakeisti Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus terminą iki dvejų metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

30. Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė pagrįstas ir iš esmės visuotinai žinomas aplinkybes apie padėtį (duomenys neskelbtini) bei aplinkybes, susijusias ir su (duomenys neskelbtini) grupuote. Pareiškėja pakankamai detaliai atskleidė savo asmeninį gyvenimą ir kokius grasinimus patyrė jos pusbrolis, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, taip pat kokius grasinimus patyrė ji pati. Jos pasakojimas yra nuoseklus ir neprieštaringas. Pareiškėja neturėjo galimybės pateikti daugiau rašytinių ar kokių nors kitokių įrodymų, patvirtinančių jos pasakojimą.

31. Pareiškėja teigia, kad pagal įvairius šaltinius, (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini) genocidas. Taigi visiškai tikėtina, kad galbūt ne tokiais mastais, bet (duomenys neskelbtini) persekiojimas tęsiasi, o pareiškėjos pasakojimas yra visiškai pagrįstas. Sprendime yra pripažinta, kad pareiškėja kalba (duomenys neskelbtini) kalba ir tikėtina, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, priklausydama (duomenys neskelbtini) grupei, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama ir bijo naudotis valstybės apsauga, nes šiuo metu valstybės valdžia priklauso kitos etninės grupės nariams. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų, ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga. Kita vertus, jai grasina valdžios pareigūnai, t. y. valstybės subjektas.

32. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Šiaurės Europoje, atsakydama į pareiškėjos atstovės paklausimą dėl patarimo, ar piliečiams, kurie talkino tarptautinėms karinėms pajėgoms, grįžus į kilmės šalį kyla netinkamo elgesio su jais pavojus, taip pat dėl taikytino įrodymų pakankamumo standarto nustatant, ar atitinkamam asmeniui yra pagrindo bijoti persekiojimo, paaiškino, kad tarptautinėje pabėgėlių teisėje nenustatytas joks reikalavimas galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad prašytojo baimė yra pagrįsta arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas. Norint nustatyti baimės pagrįstumą, būtina įrodyti, kad persekiojimas yra pagrįstai įmanomas. Atstovė nurodo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje labai panašiai formuluojamą principą. Be to, atstovė nurodo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose Saadi prieš Italiją (2018 m. vasario 28 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 37201/06) ir R. prieš Rusiją (2016 m. sausio 26 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 11916/15) pateiktus išaiškinimus dėl įrodinėjimo standartų prieglobsčio prašytojų bylose, jog prašytojas neprivalo įrodyti, kad netinkamas elgesys su juo yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas ir, kad reikalavimas, jog prašytojas pateiktų neginčytinus netinkamo elgesio su juo pavojaus trečiosiose šalyse įrodymus, prilygtų reikalavimui įrodyti ateities įvykio realumą, kas yra neįmanoma ir užkrautų prašytojui akivaizdžiai neproporcingą naštą.

33. Nurodo, kad pareiškėja palyginti detaliai papasakojo savo šeimos istoriją ir nurodė priežastis, dėl ko jai kyla pavojus grįžti į kilmės šalį – ji priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kurios nariai dėl vykusio karinio konflikto šalyje šiuo metu diskriminuojami ir net persekiojami, o jos pusbrolis su kuriuo ji turi artimus šeimos ryšius, praeityje priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei. Pareiškėja taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, o į pilietinį karą buvo įsitraukusi didelė dalis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kilmės valstybėje daug metų vyko pilietinis karas, kurio metu Vyriausybės pajėgos kovojo su (duomenys neskelbtini) grupuote, dėl ko vėliau (duomenys neskelbtini) patyrė ir patiria įvairaus pobūdžio diskriminaciją ir netgi prievartą. Tai patvirtina informacija iš spaudos, kurios neatitinka Migracijos departamento sprendimuose pateiktos išvados.

34. Tarptautinėje taip pat nacionalinėje teisėje nenustatytas reikalavimas „galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad prašytojo baimė yra pagrįsta arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas“. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai prašyme dėl prieglobsčio suteikimo yra labiau tikėtini, nei netikėtini, tuo labiau, kad ji gyveno šalyje, kur turėjo susiradusi savo partnerį, turėjo darbą ir tokiu atveju nebūtų pagrindo visko atsisakyti ir vykti į tolimą šalį nežinant kokios tokios kelionės pasekmės gali būti.

35. Pareiškėjos vertinimu, ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus – kilmės valstybėje iki šiol yra diskriminuojami ir persekiojami (duomenys neskelbtini) mažumos atstovai ir jų šeimų nariai, o pareiškėja priskirtina šiai mažumai ir dėl realios rizikos patirti persekiojimą gali bijoti naudotis valstybės apsauga.

36. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

37. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neva ji atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnio nuostatas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamento vertinimas yra pagrįstas, o pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjos istorija nėra pagrįsta kitais (be jos pasakojimo) įrodymais, pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir jai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

38. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad prieš (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas genocidas, kurio metu nužudyta 70 000 (duomenys neskelbtini), o šiuo metu Vyriausybė vykdo tautinių mažumų kultūrinį genocidą. Migracijos departamentas surinko aktualią ir patikimą kilmės valstybės informaciją, o jos patikimumo pareiškėja nekvestionavo. Atsižvelgiant į ją, nors (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją kaip ir kitos tautinės mažumos, tačiau nėra duomenų, kurie suponuotų, kad jie kilmės valstybėje yra persekiojami.

39. Atsakovas dėl papildomos apsaugos pažymi, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis.

Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Migracijos departamentas nenustatė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Ji nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjos atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jos apsaugoti.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pati pareiškėja. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėja ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintos grėsmės, susijusios su pareiškėjos kilmės valstybe ir nustatyta, kad šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

Taigi pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Atsakovo teigimu, skundo argumentai dėl pareiškėjos persekiojimo baimės nepagrįsti. Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjos situaciją atsižvelgdamas į jos parodymus, paaiškinimus, skundo motyvus, juos lygino tarpusavyje bei su surinkta kilmės valstybės informacija ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atveju nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui dėl jos individualių savybių, nenustatė, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

41. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. vasario 24 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio negalėjo nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

44. Nagrinėjamoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl to skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad detaliai papasakojo savo šeimos istoriją ir nurodė priežastis, dėl ko jai kyla pavojus grįžti į kilmės šalį – ji priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kurios nariai dėl vykusio karinio konflikto šalyje šiuo metu diskriminuojami ir net persekiojami, kilmės valstybėje daug metų vyko pilietinis karas, kurio metu Vyriausybės pajėgos kovojo su (duomenys neskelbtini) grupuote, dėl ko vėliau (duomenys neskelbtini) patyrė ir patiria įvairaus pobūdžio diskriminaciją ir netgi prievartą. Pareiškėjos teigimu, ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus – kilmės valstybėje iki šiol yra diskriminuojami ir persekiojami (duomenys neskelbtini) mažumos atstovai ir jų šeimų nariai, o pareiškėja priskirtina šiai mažumai ir dėl realios rizikos patirti persekiojimą gali bijoti naudotis valstybės apsauga.

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

48. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

50. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

51. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

52. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

53. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

54. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

55. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos iki 2013 m. gruodžio 21 d. galiojusios 2009 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnyje.

56. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jos individualią situaciją. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjos apklausos metu duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį. Pažymėtina, kad pareiškėja savo baimės grįžti į kilmės šalį negrindžia jos galimu persekiojimu dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, jog jai prieglobstis turi būti suteiktas, nes kilmės valstybėje jai gresia pavojus dėl to, kad jos pusbrolis ir ji priklausė (duomenys neskelbtini) grupei, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama ir bijo naudotis valstybės apsauga, nes šiuo metu valstybės valdžia priklauso kitos etninės grupės nariams. Šiuo atveju, įvertinus atsakovo surinktą medžiagą, pareiškėjos pasakojimus, sutiktina su Migracijos departamento sprendimo argumentais, kad nei (duomenys neskelbtini), nei jų šeimos nariai nepatiria sisteminio persekiojimo, todėl pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, kadangi prieštarauja kilmės valstybės informacijai ir nepagrindžia rizikos, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėja patirtų prievartą dėl jos nurodytų aplinkybių.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, Migracijos departamentas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į iš įvairių šaltinių surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė jos gyvenamojoje vietovėje. Įvertinus šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjai asmeniškai kyla grėsmė. Pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

58. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojos pateiktus pareiškimus, įskaitant informaciją apie tai, ar ji patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

60. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėjos kilmės šalyje, jos gyvenamojoje vietovėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio, vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino tiek Migracijos departamento, tiek ir pareiškėjos argumentus, teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė