Legislator Case Law & Legislation
2018-12-12 Nr. AB-22852-3-63-3-01446-2016-9 AI generated

2018-12-12 Nr. AB-22852-3-63-3-01446-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-12-12 Nr. AB-22852-3-63-3-01446-2016-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2018-12-12 Nr. AB-22852-3-63-3-01446-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2016 m. birželio 1 d. sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti 2016 m. gegužės 30 d. skundą iš esmės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1821-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01446-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2016 m. birželio 1 d. sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti 2016 m. gegužės 30 d. skundą iš esmės.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti jo 2016 m. gegužės 30 d. skundą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Komisijos pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai vertinti ginčijamų raštų turinio, su atsakymais į paklausimus susijusių aplinkybių neišnagrinėjus Komisijos posėdyje. Įsiteisėjus ginčijamam sprendimui, pareiškėjui nebuvo grąžintas skundas su priedais. Ginčijamame sprendime nenurodytas atsisakymo priimti skundą pagrindas, nenurodyta į kokią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. (4.77.)-R2-838 ir 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (4.77.)-R2-1417 pateikti atsakymai į pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. paklausimus yra neišsamūs. Skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 4 d., nes 2016 m. balandžio 4 d. raštu buvo pateikta papildoma informacija dėl 2016 m. vasario 25 d. rašto, todėl skundas buvo paduotas nepraleidus nustatyto vieno mėnesio termino.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Komisijos pirmininkas sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 18.2 punktu. Nuostatuose nenumatyta, jog atsisakius priimti nagrinėti skundą, skundas ir kartu su juo pateikti priedai turi būti grąžinti skundą padavusiam asmeniui. Pareiškėjų skundą atsisakyta priimti nagrinėti, Komisijos pirmininkui skundą įvertinus Nuostatų 16 punkte išdėstytais aspektais. Ginčijamame sprendime yra nurodyti atsisakymo priimti skundą motyvai.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi, prašydamas panaikinti Administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštą Nr. (4.77)-R2-838 ir 2016 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (4.77.)-R2-1417 bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) atsakyti į 2016 m. vasario 25 d. prašymą ir 2016 m. balandžio 4 d. raštą, tačiau šiuo sprendimu ginčas nebuvo išspręstas iš esmės. Vadovaujantis Nuostatų 18.2 punktu, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti įvertinus, jog yra praleistas skundo dėl Administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (4.77.)-R2-838 panaikinimo padavimo terminas bei konstatavus, jog Administracijos 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (4.77.)-R2-1417 yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti skundo Komisijai dalyku.

7. Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 5 straipsnio 1, 2 dalis, 11 straipsnį, Nuostatų 16 punktą.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su paklausimu, kodėl neremontuojamos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), be to buvo prašoma suteikti informaciją, kodėl turto perėmimo iš agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo klausimas buvo perduotas spręsti Administracijai ir kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento Turto skyrius nevykdo 2015 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdžio nutarimo. 2016 m. balandžio 4 d. rašte, adresuotame Tarybai, pareiškėjas prašė nurodyti, kokie Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) straipsniai, Tarybos veiklos reglamento ir Administracijos nuostatų punktai savivaldybės administracijos direktoriui suteikia teisę atsakyti į klausimus, kurie tiesiogiai susiję su Tarybos veikla ir kas suteikė teisę Administracijos direktoriaus pavaduotojui pasirašyti raštą, kuriame nurodyta Administracijos direktoriaus S. B. pavardė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (4.77.)-R2-838 turinys patvirtina, jog rengiant atsakymą į pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. paklausimą, buvo pateikta informacija tik dėl dalies pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. paklausime nurodytų klausimų, o atsakymas į vieną iš 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjo paklausime nurodytų klausimų buvo suformuluotas 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (4.77.)-R2-1417.

9. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vertino, kad galutinai į pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. paklausimą buvo atsakyta 2016 m. gegužės 4 d. Administracijos raštu Nr. (4.77.)-R2-1417, todėl priėjo išvadą, jog Komisijos pirmininkas nepagrįstai sprendė, kad skundas dėl Administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (4.77.)-R2-838 pateiktas praleidus nustatytą terminą.

10. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijamame sprendime nurodyta, jog Administracijos 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (4.77.)-R2-1417 nėra laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl negali būti laikytinas skundo, nagrinėjamo Komisijoje, objektu, esant nustatytai aplinkybei, jog atsakymas į 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjo paklausimą buvo formuluojamas ne tik Administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. (4.77.)-R2-838, bet ir 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (4.77.)-R2-1417, o terminas Administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštui Nr. (4.77.)-R2-838 ginčyti nėra praleistas, teiginys, jog Administracijos 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (4.77.)-R2-1417 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nepagrįstas.

11. Teismas akcentavo, kad teisės pateikti skundą Komisijai ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir iš esmės vertinama, ar tokia teisė realizuojama, laikantis Nuostatuose nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo patenkinimą ir koks jos mastas, turi būti vertinama skundo nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, sprendžiant, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, būtina analizuoti visas su skundo reikalavimu susijusias aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas asmens teisių ar interesų pažeidimas. Tik įvykdžius pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas su skundu susijusias svarbias aplinkybes ir nustačius asmens suinteresuotumą ginče AGKĮ 11 straipsnio prasme, gali būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, o nesant nurodytų sąlygų, vadovaujantis Nuostatų 44.5 punktu, byla gali būti nutraukta kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai.

12. Teismas sprendė, kad skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai buvo nagrinėjami ne tik procesinio teisinio pobūdžio klausimai, bet ir vertintas pareiškėjo pateiktų reikalavimų pagrįstumas, todėl ginčijamas sprendimas negali būti laikytinas teisėtu.

III. 13. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad pareiškėjo skundo priėmimo metu buvo atliekamas tik formalus skundo vertinimas, nevertinant ginčijamame sprendime pateiktų reikalavimų pagrįstumo. Administracijos 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (4.77.)-R2-1417 yra informacinio pobūdžio. Šiame rašte pateikiama informacija dėl ko jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, jame nėra patvarkymų, jis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pareiškėjas, vertindamas, kad Administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštas Nr. (4.77.)-R2-838 yra neteisėtas, privalėjo, būdamas pareigingu ir sąžiningu, laiku pasinaudoti šio akto apskundimo teise, o ne laukti, kol jam bus atsakyta Administracijos 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (4.77.)-R2-1417 arba teikti skundą dėl ginčijamo sprendimo, kuriam apskųsti pasibaigė senaties terminas. Komisijai teisės aktais nėra suteikta teisė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nesant pareiškėjo prašymui.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas paduotas neįgalioto asmens ant blanko, kuriame nurodyti neteisingi skundą parengusio skyriaus duomenis, netinkamai nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, esant apeliacinio skundo trūkumams, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nurodyti pateikti atsiliepimą. Apeliacinio skundo argumentais dėl kreipimosi į teismą laiku siekiama suklaidinti teismą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakant į pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d paklausimą Administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. (4.77.)-R2-838 buvo prašoma nurodyti konkrečius tvarkos aprašo punktus, kurie prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. raštu nurodė atitinkamus tvarkos aprašo punktus ir pateikė prašymus, į kuriuos nebuvo atsakyta. Atsakovo apeliaciniu skundu siekiamas rezultatas yra negalimas, nes pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2016 m. birželio 1 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštą Nr. (4.77)-R2-838 ir 2016 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (4.77.)-R2-1417 bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą atsakyti į 2016 m. vasario 25 d. prašymą ir 2016 m. balandžio 4 d. raštą.

19. Komisijos pirmininko 2016 m. birželio 1 d. sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, jog buvo praleistas skundo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (4.77.)-R2-838 panaikinimo padavimo terminas bei dėl to, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (4.77.)-R2-1417 yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti skundo dalyku.

20. Ginčijamo Komisijos pirmininko sprendimo priėmimo metu galiojo Administracinių ginčų komisijų įstatymas (1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir AGKĮ) bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija, galiojusi iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.). Todėl, sprendžiant dėl minėto Komisijos pirmininko sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taikytinos minėtų teisės aktų nuostatos.

21. AGKĮ 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-925 redakcija) nustatė, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

22. AGKĮ 11 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos.

23. Pagal šias teisės normas administracinių ginčų komisijoms priskirta nagrinėti administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administracinių ginčų komisijoje objektu. Nagrinėdama skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, administracinių ginčų komisija asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

24. Nuostatų 16 punktas nustatė, kad užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina: skundo priskyrimą komisijos kompetencijai; skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams; ar nėra nagrinėjamo ar išnagrinėto administracinio ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme; skundo atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; ar prie skundo (prašymo) pridėti Nuostatų 13 punkte nurodyti priedai.

25. Taigi Nuostatų 16 punkte yra nurodytos procesinio pobūdžio aplinkybės, kurias, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, komisijos pirmininkas privalo įvertinti. Aplinkybė, ar viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, taip pat veiksmas (neveikimas), kurį asmuo skundžia administracinių ginčų komisijai, iš tiesų akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia yra procesinio pobūdžio ir gali būti vertinama skundo priėmimo stadijoje. Nustačius, kad asmuo skundžia viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, veiksmą ar neveikimą, akivaizdžiai nesukeliantį jokių teisinių pasekmių, turėtų būti laikoma, jog toks skundas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

26. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalis)). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (4.77)-R2-838 bei 2016 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (4.77.)-R2-1417 (b. l. 81, 83-84) turinį, prieina išvadą, kad šie raštai negali būti pripažinti individualiais administraciniais aktais. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštai, kuriuos pareiškėjas apskundė Komisijai, yra informacinio pobūdžio, nenustato bei nesuteikia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų. Šiais raštais tik buvo atsakyta į pareiškėjo rašytinius kreipimusis, suteikiant jam prašomą informaciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai (rašytiniai atsakymai į pareiškėjo kreipimusis) akivaizdžiai neturi jokios įtakos pareiškėjo teisiškai reikšmingoms teisėms ar pareigoms, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų raštų panaikinimo nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

28. Nuostatų 18.2. papunktyje numatyta, kad įvertinęs 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas turi teisę nuspręsti atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo skundas dėl ginčijamų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu panaikinimo nepriskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, Komisijos pirmininkas priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą atsakyti į 2016 m. vasario 25 d. prašymą bei 2016 m. balandžio 4 d. raštą yra išvestinis iš reikalavimo dėl raštų panaikinimo, todėl, atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl raštų panaikinimo, pagrįstai buvo atsisakyta priimti ir skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Ginčijamu Komisijos pirmininko sprendimu pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. rašto Nr. (4.77)-R2-838 panaikinimo buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas. Šiame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas skundą dėl šio rašto panaikinimo Komisijai turėjo teisę paduoti iki 2016 m. balandžio 19 d., tačiau skundą padavė tik 2016 m. gegužės 30 d.

30. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustatė, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

31. Pagal šią procesinės teisės normą skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai eiga prasideda tą dieną, kai suinteresuotai šaliai pranešama apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštą Nr. (4.77)-R2-838, padavimo termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas šį raštą gavo, o ne nuo tos dienos, kaip nurodyta Komisijos pirmininko 2016 m. birželio 1 d. sprendime, kada šis raštas buvo surašytas. Nenustačius, kada Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 18 d. raštas Nr. (4.77)-R2-838 buvo įteiktas pareiškėjui, Komisijos pirmininko sprendime nepagrįstai buvo nurodyta, jog skundas dėl šio rašto panaikinimo buvo paduotas praleidus ABTĮ nustatytą skundo padavimo terminą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, 2016 m. kovo 18 d. raštas Nr. (4.77)-R2-838 negali būti administracinio ginčo, nagrinėjamo administracinių ginčų komisijoje, objektu, t. y. skundas dėl jo panaikinimo nepriskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, todėl, nepaisant to, kad Komisijos pirmininkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias skundo padavimo terminą, tai nėra pagrindas šį sprendimą panaikinti, nes vis tiek, dėl nurodytų aplinkybių skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti minėtą raštą, negali būti nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino minėtas AGKĮ bei Nuostatuose įtvirtintas procesines teisės normas bei nepagrįstai panaikino skundžiamą Komisijos pirmininko sprendimą ir įpareigojo iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pakeičiamas ir pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys