2024-09-10 Nr. DBT-47-3-61-3-03074-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-36/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03074-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. M.-Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Švenčionių rajono meras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja R. M.-Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (po reorganizacijos – Regionų administracinis teismas), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. ĮV-118 „Dėl Kultūros ministro 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. ĮV-889 „Dėl regioninių kultūros tarybų sudėties sudarymo“ pakeitimo“ dalį dėl kultūros ministro sprendimo pašalinti pareiškėją iš Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos sudėties (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl pagrindinės regioninės kultūros tarybos nario (-ės) paslaugų teikimo sutarties pasibaigimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti kultūros ministrą grąžinti pareiškėją į pirmininkės pareigas Vilniaus apskrities regioninėje kultūros taryboje.

Bylą nagrinėjantis Regionų administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams (kiek tai susiję su viešojo administravimo subjektų priimtais teisės aktais), tiek civiliniams teisiniams santykiams (kiek tai susiję su paslaugų sutarties galiojimu) būdingų požymių, todėl svarstytina, ar vyraujantys santykiai nėra civilinio teisinio pobūdžio, dėl ko pareiškėjos inicijuotas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 str. 2 d.).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti kultūros ministro Įsakymo dalį dėl pareiškėjos pašalinimo (jos neįtraukimo) į Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos sudėtį, panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl pagrindinės regioninės kultūros tarybos nario (-ės) paslaugų teikimo sutarties pasibaigimo“ ir įpareigoti kultūros ministrą grąžinti ją į pirmininkės pareigas Vilniaus apskrities regioninės kultūros taryboje.

Pažymėtina, kad skundžiamu kultūros ministro Įsakymu pakeistas kultūros ministro 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. ĮV-889 „Dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo“, be kita ko, patvirtinant naują Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos sudėtį, į kurią nebuvo įtraukta pareiškėja. Įsakymas priimtas, atsižvelgiant, be kita ko, į Lietuvos kultūros tarybos 2023 m. vasario 2 d. raštą Nr. S-39 (4.10) „Dėl Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos nario, deleguoto Švenčionių rajono savivaldybės, atšaukimo iš pareigų“. Pastarajame rašte Lietuvos kultūros taryba pateikė informaciją dėl pareiškėjos tendencingų vertinimų ir nešališkumo deklaracijos pažeidimų ir prašė kultūros ministrą šalinti pareiškėją iš Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos sudėties, vadovaujantis kultūros ministro 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-488 patvirtinto Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 45.4 papunkčiu, kuriame įtvirtinta sąlyga, jog regioninės kultūros tarybos nario veikla taryboje pasibaigia, pažeidus Lietuvos kultūros tarybos nustatytas nešališkumo deklaracijos ar konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas.

Priėmus skundžiamą Įsakymą, Lietuvos kultūros taryba 2023 m. vasario 13 d. Sprendimu nutraukė pareiškėjos ir Lietuvos kultūros tarybos 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą Pagrindinę regioninės kultūros tarybos nario paslaugų teikimo sutartį, pareiškėjai pažeidus regioninės kultūros tarybos nario nešališkumo deklaracijos nuostatas.

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad esminis ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl pareiškėjos pašalinimo iš Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos, t. y. dėl kultūros ministro Įsakymo dalies, kuria pareiškėja nebuvo įtraukta į Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarybos sudėtį. Lietuvos kultūros tarybos Sprendimas priimtas jau po Įsakymo priėmimo, kaip minėto Įsakymo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pasisakytina dėl reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį rūšinio teismingumo.

Regioninių kultūros tarybų sudarymo tvarką, funkcijas ir jų darbo organizavimą nustato Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašas (Aprašo 1 p.). Tarybos yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų – apskričių pagrindu sudaryti kolegialūs organai, atliekantys apskričių meno ir kultūros ekspertų funkcijas (Aprašo 3 p.). Kiekviena iš tarybų teikia į sąrašą jos kompetencijai priskirtos Lietuvos apskrities kultūros ir meno projektus, pateiktus pagal šio tvarkos aprašo 2 priede patvirtintus Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetus III skyriuje nustatyta tvarka, įvertinusios juos balais pagal šio tvarkos aprašo 18–31 punktuose nurodytą tvarką (Aprašo 7 p.). Tarybos teikia kultūros ministrui įtraukti į sąrašą kultūros ir meno projektus su siūlomomis jiems skirti lėšų sumomis (Aprašo 13 p.). Tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose sąrašas – kultūros ministro patvirtintas rekomenduojamų finansuoti kultūros ir meno projektų sąrašas, kurį sudaro tarybos iš savo kompetencijai priskirtoje Lietuvos apskrityje vykstančių kultūros ir meno projektų, atrinktų šiame tvarkos apraše nurodyta tvarka (Aprašo 4.1 p.). Kultūros ministras sprendimą dėl tarybų pateiktų sąrašų patvirtinimo priima per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Patvirtintas sąrašas perduodamas Lietuvos kultūros tarybai per 3 darbo dienas (Aprašo 32 p.). 10 tarybų personalinę sudėtį tvirtina kultūros ministras (Aprašo 36 p.). Lietuvos kultūros taryba administruoja tarybų veiklą, techniškai jas aptarnauja ir apmoka tarybų nariams už jų teikiamas paslaugas (Aprašo 64 p.). Tarybos nario veikla taryboje pasibaigia, be kita ko, pažeidus Lietuvos kultūros tarybos nustatytas nešališkumo deklaracijos ar konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas (Aprašo 45.4 p.).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad procese, kuriame siekiama atrinkti kultūros ir meno projektus, tinkamus finansavimui, kultūros ministrui yra suteikti įgaliojimai, be kita ko, tvirtinti regioninių kultūros tarybų sudėtį. Šių tarybų paskirtis yra sudaryti rekomenduojamų finansuoti kultūros ir meno projektų sąrašą, kurį galiausiai patvirtina kultūros ministras. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad kultūros ministras yra viešojo administravimo subjektas, kuris, veikdamas teisės aktų pavestoje srityje, susijusioje su rekomenduojamų finansuoti kultūros ir meno projektų sąrašo patvirtinimu ir regioninių kultūros tarybų, kurios sudaro minėtą sąrašą, sudėčių patvirtinimu, atlieka viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18, 20 d.). Ginčas dėl Įsakymo dalies panaikinimo yra ginčas dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, o tokie ginčai yra teismingi administraciniams teismams (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Reikalavimas įpareigoti kultūros ministrą grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskrities regioninę kultūros tarybą yra išvestinis iš aptarto reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį, t. y. susijęs su paties Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu.

Kita vertus, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2023 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl pagrindinės regioninės kultūros tarybos nario (-ės) paslaugų teikimo sutarties pasibaigimo“ susijęs su atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimu ir yra iš esmės civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja reikalauja panaikinti Įsakymo dalį, o ginčijamas Sprendimas buvo priimtas būtent remiantis Įsakymu, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, jo išskyrimas į atskirą (civilinę) bylą nėra tikslingas ir neatitiktų proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principų (CPK 7 str., ABTĮ 11 str.), nes abiejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys pareiškėjos argumentai ir įrodymai. Įvertinus tai, visų pareiškėjos reikalavimų nagrinėjimas administraciniame teisme, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Pažymėtina ir tai, kad teismas, kuris kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, nutartyje nurodė, jog pareiškėjos reikalavimai panaikinti Įsakymą bei Sprendimą yra susiję su pareiškėjos pašalinimu iš Vilniaus apskrities regioninės kultūros tarnybos sudėties tuo pagrindu, kad buvo nutraukta pareiškėjos ir atsakovo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad regioninės kultūros tarybos nario veiklos taryboje pabaigos pagrindai yra įtvirtinti Apraše, o pareiškėjos sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje jie buvo tik atkartoti. Todėl teismo vertinimas, jog nagrinėjamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, nėra pagrįstas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byla grąžintina Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos R. M.-Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Švenčionių rajono meras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys