Legislator Case Law & Legislation
40d95b2a-e14f-4f16-bf90-f7b41ff6c457 AI generated

40d95b2a-e14f-4f16-bf90-f7b41ff6c457 · Kauno apygardos teismas

Case Number 40d95b2a-e14f-4f16-bf90-f7b41ff6c457
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

40d95b2a-e14f-4f16-bf90-f7b41ff6c457 · Kauno apygardos teismas: turto už 552 Lt. Nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Remigijus Uckus apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį A. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai paskirta bausmė): dėl veikos, numatytos BK 180 str.1 d. jį iÅ¡teisinant, kadangi nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius                                      Baudžiamoji byla Nr.1A-301-508-2014Teisėjas: A. Antanaitis                                                   Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00805-2012-1                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                            1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.; 2.4.7.

                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam A.

Č., gynėjui advokatui Remigijui Uckui, gynėjams advokatams Violetai Naujokienei, Rimantui Bučmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. D., P. V., A. Č. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinius skundus dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir jam paskirti 2 metai laisvės atėmimo; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. ir paskirti 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Å iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su 2013-06-06 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013-11-14 nutartimi į areÅ¡tÄ pakeista bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės – 40 parų areÅ¡to, areÅ¡to bausmę, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p. p. pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė 3 (trys) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 10 (deÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-11-14 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį (kuria 2013-06-06 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į areÅ¡to bausmę), ir laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-11-22 iki 2013-05-10, vienÄ sulaikymo ir kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant 1 terminuoto laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-12-18. P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir jam paskirti 2 metai laisvės atėmimo; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. ir paskirti 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Å iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. paskirta subendrinta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2012-12-17 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant visÄ Å¡velnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas atliktas pagal 2012-12-17 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį bei kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-11-23 iki 2013-05-22. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-12-18. A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir jam paskirti 2 metai laisvės atėmimo; Pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. ir paskirti 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Å iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2012-12-17 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant visÄ Å¡velnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2012-12-17 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-11-22 iki 2013-05-22, vienÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-12-18. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies: solidariai iÅ¡ kaltinamųjų E. D., P. V. ir A.

Č. priteisti 400 (keturi Å¡imtai) Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. P (O. P).Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: E. D., P. V. ir A. Č. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2012-11-11 apie 4.45 val. VilkaviÅ¡kio r. sav., kelio Marijampolė-Kybartai 34 kilometre, bendrininkaudami tarpusavyje ir su V. K., pasiskirstę vaidmenimis, turėdami tikslÄ iÅ¡ vilkiko kuro bako – saugyklos pagrobti 150 litrų dyzelino, po 4,3 Lt už vienÄ litrÄ , viso už 645 Lt, į nusikaltimo vietÄ atvykę V.

K. vairuojamu automobiliu Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. K. palikus automobilyje saugoti įvykio vietÄ , automobilių sustojimo aikÅ¡telėje atsukus vilkiko „Man“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „X“, kuro bako kamÅ¡tį ir iÅ¡lipus vilkiko vairuotojui Rusijos Federacijos piliečiui O. P. į laukÄ , virÅ¡ydami nusikalstamo susitarimo su V. K. ribas, panaudojo fizinį smurtÄ O. P. atžvilgiu, tai yra bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į veido ir galvos sritis, du smÅ«gius į kairę rankÄ , du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ , vienÄ smÅ«gį į nugaros sritį, tokiu bÅ«du sukėlė O.

P. fizinį skausmÄ bei P. V. per neužrakintas duris įlipus į vilkiko MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kabinÄ , iÅ¡ jos pagrobė 400 Lt vertės televizorių „SONY“, 100 Lt automagnetolos „Blaupunkt“ priekinį valdymo skydelį, 50 Lt vertės dokumentų dėklÄ su 2 Å¡ratinukais, kurių vieno vertė 1 Lt, viso už 2 Lt, ir įvairius dokumentus – keturis Rusijos Federacijos piliečio O. P. pasus, karinį bilietÄ , vilkiko MAN ir priekabos registracijos liudijimus, techninius apžiÅ«ros talonus, draudimo polisus, leidimÄ tarptautinių pervežimų, tarptautinį techninį apžiÅ«ros sertifikatÄ , LR susisiekimo ministerijos leidimÄ , FR ministerijos rinkliavų liudijimÄ , tranzitinę kortelę, plombų sertifikatus, tokiais bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti 150 litro dyzelinio kuro už 645 Lt ir panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimo O.

P. turto už 552 Lt. Nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Remigijus Uckus apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį A. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai paskirta bausmė): dėl veikos, numatytos BK 180 str.1 d. jį išteisinant, kadangi nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad A.

Č. dalyvavo plėšimo padaryme, ir paskirti A. Č. švelnesnę bausmę.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į A. Č., kitų kaltinamųjų, nukentėjusiojo nurodytas bylai svarbias bei teisminio nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatytas faktines aplinkybes, be to, pažeidžiant BPK 20 str., 301 str. 1 d. nuostatas, kadangi teismas rėmėsi tik kaltinimui palankiais duomenimis, neįvertino kaltinamųjų A.

Č., V. K., E. D., P. V. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, paties nukentėjusiojo O. P. prieÅ¡taringų parodymų. Nors turėjo savo nuosprendį pagrįsti ne tik kaltinimui palankiais įrodymais, bet ir pasisakyti dėl A. Č. teisinančių įrodymų, byloje esančių akivaizdžių prieÅ¡taravimų, kurie turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo A. Č. naudai, visus juos vertinti visumoje ir tik tada priimti nuosprendį. A. Č. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėties, todėl jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Skunde atkreipiamas dėmesys į BPK 1 str. 1 d. numatytÄ baudžiamojo proceso paskirtį ir BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, įpareigojančius teismÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių neÅ¡aliÅ¡kam visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimui, įrodymų iÅ¡tyrimui, kad bÅ«tų atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nekaltas asmuo nebÅ«tų nuteistas, o nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nuteistas teisingai.

Tačiau teismas nesilaikė šių ir BPK 305 str. reikalavimų ir nuosprendyje kaltinimui nepalankūs įrodymai buvo atmetami, dėl jų nepasisakyta bei jie nevertinti, nemotyvuojant nuosprendyje, kodėl jie nėra ir negali būti laikomi įtakos nuosprendžiui turinčiais duomenimis. Byloje neginčijamai turėjo būti įrodyta, kad A. Č. veikoje, kaip ir E. D. bei P. V. veikose, buvo visi būtini BK 180 str. 1 d. sudėties tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymiai. Nors teismas nukentėjusiojo O.

P. parodymais iÅ¡ esmės grindė visų trijų kaltinamųjų kaltę dėl plėšimo įvykdymo, tačiau jis teisminio nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai įvardinti, ar fizinį smurtÄ jo atžvilgiu vartojo ir A. Č., jo teigimu žemiausias ir stambiausias iÅ¡ tų asmenų. Liudytojas I. D. jokių esminių parodymų dėl plėšimo negalėjo nurodyti. Jis tik teigė, kad O. P. jam sakęs, kad įvykio vietoje buvo apie keturis žmones. Å iais jo parodymais grįsti nuosprendžio nebuvo galima, nes liudytojas pats nieko nematė, o jo parodymai, kad įvykio vietoje buvo 4 asmenys duoda dar daugiau prieÅ¡taravimų dėl asmenų, dalyvavusių plėšime skaičiaus.

Kaltinamasis E. D. parodė, kad jis tikrai mušė nukentėjusįjį, o A. Č. įvykio metu liko prie vilkiko kuro bako. Su juo buvo P. V., kuris vėliau įlipo į vilkiko kabinÄ ir kÄ ten veikė – nematė. Jis nematė, kad A. Č. bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, nes jis net nebuvo priėjęs iki tos vietos, kurioje vyko muÅ¡tynės. Kaltinamasis P. V. neigė pats vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį O. P., nors pastarasis jį nurodė kaip antrÄ asmenį, vartojusį fizinį smurtÄ .

P. V. nurodė, kad A. Č. į grumtynių vietÄ nebuvo atėjęs, stovėjo prie kuro bako, ir jis nematė, kad A. Č. bÅ«tų vartojęs smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis V. K. jokių parodymų apie prie vilkiko įvykdytÄ plėšimÄ negalėjo duoti, nes nedalyvavo. Kaltinamasis A. Č. nurodė, kad atsukus vilkiko kuro bako dangtelį, iÅ¡lipo jo vairuotojas. Jis nuo vilkiko kuro bako atsitraukė, o P. V. ir E. D. iÅ¡ už vilkiko galo nubėgo link vairuotojo. IÅ¡girdęs garsus, panaÅ¡ius į muÅ¡tynių, pribėgo artyn, bet pamatęs, kas vyksta, iÅ¡sigando ir pabėgo per laukus į namus.

Pats smurto prieÅ¡ vairuotojÄ nenaudojo, kad buvo iÅ¡ vilkiko kabinos pagrobti daiktai, sužinojo tik policijoje. Tuo metu, kai P. V. lipo į kabinÄ , jo įvykio vietoje jau nebuvo. Jokio susitarimo tarp jo, P. V. ir E. D. dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ vairuotojÄ ir daiktų pagrobimo iÅ¡ vilkiko kabinos nebuvo, ir jis tam nepritarė. Jokių veiksmų, susijusių su plėšimu jis neįvykdė, kadangi iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Å iuos jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo O. P. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai.Nesuprantamas teismo motyvas apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti, kaip pats teismas nurodė „kaltinamųjų prieÅ¡taringais parodymais“, nes visi prieÅ¡taravimai turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo A.

Č. naudai.A. Č. tyčia neapėmė kitų vykdytojų E. D., P. V. plėšimo atžvilgiu įvykdytų veiksmų ir pasekmių. Jis nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad visi trys kaltinamieji suvokė, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , suprato bendrai daromos veikos sudėties požymius, kad staigi tyčia kilo visiems trims kaltinamiesiems, kurie dar ir konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡dami susitarimÄ dėl bendrininkavimo, siekė bendro tikslo – panaudojant fizinį smurtÄ užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ .

Visi trys kaltinamieji – P. V., E. D. ir A. Č. – atėjo iki vilkiko turėdami kitÄ tikslÄ â€“ įvykdyti dyzelino vagystę. Kalbos apie kokių kitų veiksmų atlikimÄ , kitokių daiktų pagrobimÄ ar smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojimÄ iÅ¡ anksto nebuvo ir tai patvirtina visų trijų kaltinamųjų parodymai, taip pat ir kaltinamojo V. K. parodymai. A. Č., įvykus grumtynėms, kitų dviejų kaltinamųjų teigimu, liko prie kuro bako, t. y. kitoje vilkiko pusėje ir atbėgo vėliau.

Nė vienas jų nenurodo, kad A. Č. sudavė smūgius nukentėjusiajam, jis pats teigia jokių smūgių nesudavęs, o pamatęs kas vyksta, pabėgo iš įvykio vietos. Jis nematė, kad P. V. iš vilkiko kabinos pagrobė daiktus, nes jis tuo metu jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, to nematė ir E. D.. A. Č. teigia apie daiktų vagystę sužinojęs tik policijoje, jam pasakę pareigūnai bei pats P. V.. Tai patvirtina pokalbių pasiklausymo išklotinės. A. Č., būdamas kitoje vietoje nei kiti du kaltinamieji, tamsoje niekaip konkliudentiniais veiksmais negalėjo pritarti E. D. ir P. V. pradėtam plėšimui.

PrieÅ¡ingai, pamatęs E. D. ir P. V. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nuo tokios veikos atsisakė, pabėgdamas iÅ¡ įvykio vietos. Kai P. V. pabaigė plėšimo sudėties objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus, t. y. pagrobė svetimÄ turtÄ , A. Č. net nebuvo įvykio vietoje. BÅ«tent tokios įvykio aplinkybės nustatytos atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų teisme duotus parodymus. Nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad situacija buvo kitokia.Vagystei iÅ¡ kuro bako, dėl kurios buvo susitarę visi 4 kaltinamieji, nutrÅ«kus pasikėsinimo stadijoje, t. y. iÅ¡einant iÅ¡ kaltinamųjų susitarimo ribų, veika perauga į kitÄ veikÄ , dviem kaltinamiesiems P. V. ir E. D. panaudojus fizinį smurtÄ , o P. V. dar ir pagrobus daiktus iÅ¡ vilkiko kabinos, įvykdomas plėšimas.

Todėl laikytina, kad dėl dviejų kaltinamųjų – E. D. ir P. V. – veiksmų atsirado vykdytojo ekscesas, jiems peržengus visų keturių kaltinamųjų susitarimo dėl degalų vagystės iš kuro bako ribas, kadangi plėšimo sudėtį atitinkančius veiksmus atliko bei jo pasekmės atsirado būtent dėl minėtų dviejų kaltinamųjų veiksmų. Tuo tarpu A. Č. pribėgęs ir pamatęs, kas vyksta, pasišalino iš įvykio vietos, neatlikęs jokių veiksmų, dar net nespėjus atsirasti padariniams – svetimo turto pagrobimui.

Tai rodo ir jo psichinį santykį su Å¡ia veika – jis atsisakė su bendrininkais vykdyti ir pabaigti jų pradėtÄ plėšimÄ , todėl laikytina, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino jo kaltės turinį.A. Č. veiksmų bendrumo su kitais kaltinamaisiais vykdant plėšimÄ nebuvo, nes nebuvo įrodyti bendrininkavimui plėšime bÅ«tini požymiai: tarp jo ir kitų kaltinamųjų nebuvo suderintų veiksmų dėl plėšimo įvykdymo; kilus kaltinamųjų tyčiai, A. Č. buvo prie kuro bako kitoje vilkiko pusėje, vadinasi ir staiga kilusio pritarimo kitų kaltinamųjų veiksmams iÅ¡ jo pusės nebuvo, o tai, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, rodo, kad jis nesiekė nusikalstamų padarinių ir nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių.

Nors baudžiamasis kodeksas nepateikia eksceso sampratos, tačiau, remiantis baudžiamojo kodekso 26 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, galima teigti, kad kiti bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesÄ .IÅ¡ pokalbių klausymosi iÅ¡klotinėse užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių spręstina, kad bÅ«dami sulaikyti jie kÅ«rė versijas, kuriam reikėtų prisipažinti, vertė vienas kitam kaltę, nors vėlesniuose pokalbiuose atsiranda aiÅ¡kesnis vaizdas, patvirtinantis A.

Č. duotus parodymus. P. V. prisipažįsta, kad pavogė daiktus iÅ¡ vilkiko kabinos, E. D. – kad mušė nukentėjusįjį ir praÅ¡o, kad kiti taip pat pasakytų, kad mušė, nes jis vienas neapsiims. A. Č. nurodo, kad net nematė kaip buvo pagrobti daiktai ir pyksta ant P. V. dėl jo padarytos veikos. Å ie pokalbiai patvirtina kaltinamųjų duotus parodymus teisme ir rodo nebuvus A. Č. susitarimo bei pritarimo plėšimo padarymui, kurį įvykdė kiti kaltinamieji iÅ¡eidami iÅ¡ susitarimo pagrobti svetimÄ turtÄ ribų.

Be to, išklotinėse fiksuotuose pokalbiuose kalbama mažiausiai apie tris skirtingus įvykius, todėl sudėtinga pokalbius priskirti vienam ar kitam įvykiui.Atsižvelgiant į tai, kad plėšimo nusikalstamoje veikoje A. Č. nedalyvavo, jis dėl veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. turėtų būti išteisintas, kaip jos nepadaręs.Skunde pažymima, kad dėl kėsinimosi įvykdyti svetimo turto – degalų iš kuro bako vagystę – A. Č. iš esmės prisipažino, tik neigė iš anksto turėjęs įrankius vagystei įvykdyti.

Dėl Å¡ios veikos jis nurodė, kad gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į Å¡ios veikos pavojingumo laipsnį ir veikos pasikėsinimo stadijÄ , A. Č. vaidmenį veikos padaryme, jam skirtina bausmė, neturėtų bÅ«ti siejama su ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti nuosprendį ir skirti jam mažesnę bausmę bei pritaikyti BK 641 str. ir perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 180 str. 1 d.

Apeliantas pažymi, kad jis nemušė nukentėjusiojo O. P. ir nenaudojo jokio fizinio smurto, todėl jam nepagrįstai inkriminuotas BK 180 str. 1 d. Jis neneigia, kad buvo prie „furos“, bendravo su savo draugais. Pats O. P. parodė, kad apeliantas nenaudojo smurto, jis nebuvo iš anksto susitaręs, viskas vyko ekspromtu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir pripažino, kad jis dalyvavo plėšime. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi jo pokalbių, tačiau teisme šie pokalbiai viešai nebuvo paskelbti.

Apeliantas pageidauja, kad bÅ«tų paskelbti slapto sekimo metu gauti rezultatai, ir jis galėtų įsitikinti, jog nebuvo pažeistos jo teisės. Jis praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 180 str. 1 d. į nesusijusiÄ su ja nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis nurodo, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių: jis buvo blaivus ir suprato nusikalstamÄ eigÄ , yra jauno amžiaus, supranta pasielgęs blogai ir dėl to gailisi. Apylinkės teismas neiÅ¡tyrė visos nusikalstamos eigos. Nuteistasis P. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-2-18 nuosprendį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Skunde nurodoma, kad teismas nesigilino į visas bylos aplinkybes, buvo Å¡aliÅ¡kas ir atsisakė tirti jį iÅ¡teisinančias aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesilaikė BPK nustatytų principų bei nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos, vertinant įrodymus ir skiriant bausmę. Nepadarė BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, jis nusikaltimo metu buvo kitoje vietoje ir nematė, kas pradėjo grumtynes, tačiau teismas patikėjo nukentėjusiuoju, o ne juo. Teismas neįvertino pagal BK 24 str. kiekvieno bendrininko vaidmens, nors organizatoriui gali bÅ«ti skirta didesnė bausmė, nei antraeiliam vykdytojui ar padėjėjui.

Pagal BK 24 str. gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė vadovaujantis BK 54 str. 2 d. LAT Senato nutarime Nr. 8 (1998-12-22) yra akivaizdžiai nustatytas reikalavimas taikyti BK 24 str., todėl teismas to nepadarydamas pažeidė teisingumo ir teisingos bausmės principus. Nėra jokių įrodymų, kad jie iÅ¡ anksto planavo veiksmus pagal BK 180 str. 1 d., todėl praÅ¡o iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 24 str. bei sumažinti laisvės atėmimo bausmę.Pripažįstantis savo kaltę dėl BK 178 str. 2 d, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir pritaikė griežčiausiÄ bausmę vietoj Å¡velnesnės, todėl jis praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei iÅ¡teisinti dėl vagystės ir plėšimo. Apeliantas skunde nurodo, kad jis visiÅ¡kai prisipažino ir labai gailisi dėl nusikaltimo, todėl jam paskirta bausmė yra per griežta. Jam galėtų bÅ«ti paskirtas lygtinis laisvės apribojimas arba sumažinta bausmė.Nors jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl plėšimo ir sumuÅ¡imo, tačiau jis plėšimo neįvykdė ir neketino to daryti.

Jis gyvena su tėvais ir dviem seserimis, Å¡is jo nusikaltimas pirmas, iki tol jis nebuvo teistas, yra nepilnametis. Nemanė, kad nusikaltimas gali sukelti tokias sunkias pasekmes, nenutuokė, kad elgiasi labai blogai, dabar labai gailisi padaręs sunkų nusikaltimÄ . PraÅ¡o panaikinti arba iÅ¡teisinti jį dėl BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. nusikaltimų padarymo, nes jis tik susimušė su nukentėjusiuoju, tačiau daugiau nieko blogo nepadarė – jis nelipo į kabinÄ ir nieko iÅ¡ ten nepaėmė. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį A.

Č., nuteistųjų gynėjus, praÅ¡iusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. Č., jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus, nuteistųjų E. D. ir P. V. apeliaciniai skundai atmetami. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. IÅ¡analizavus apeliacinių skundų motyvus ir atsižvelgus į nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų procesinių teisės normų, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai E. D., P. V. ir A.

Č. pripažino kaltais padarius BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje nurodydamas, kokie įrodymai patvirtina nuteistųjų kaltumÄ , pateikdamas iÅ¡vadas ir motyvus, kodėl jie kalti dėl nusikalstamų veikų padarymo. Byloje surinkti įrodymai motyvuotai argumentuoti, E. D., P. V. ir A. Č. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos, ir bausmės paskirtos teisingai, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti, civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas teisingai.

Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniais skundais iš esmės visi apeliantai nesutinka, kad nuteistųjų E. D., P. V. ir A. Č. padaryta veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., todėl prašo juos dėl šio kaltinimo išteisinti. Visi apeliantai nesutinka su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl BK 180 str. 1 d., nurodo, kad teismas nesigilino į įrodymų turinį, juos vertino šališkai, praktiškai atsižvelgė tik į juos kaltinančius įrodymus, tačiau nevertino teisinančių.

Ginčo dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. nėra, tačiau apeliantų įsitikinimų, dėl šios veikos jiems paskirtos per griežtos bausmės. Nuteistojo A. Č. gynėjas taip pat sutinka, kad jo ginamasis kaltas dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., tačiau kategoriškai neigia A. Č. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., nurodydamas, kad teismas neįrodė nuteistojo veikoje esant objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos elementus, A. Č. atžvilgiu turėjo būti taikomas vykdytojo ekscesas.

Nuteistasis A. Č. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad jo veikoje yra BK 180 str. 1 d. požymiai, nes jis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nevartojo.BK 180 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .Taigi, plėšimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas ar grasinimas panaudoti fizinį smurtÄ plėšimo metu.

Nagrinėjamu atveju, A. Č., E. D. ir P. V., turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , sudavė jam apie 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir turtÄ užvaldė. Ir nors A. Č. ir jo gynėjas neigia, kad A. Č. vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtÄ , o nukentėjusiojo A. P. parodymai, kuriais pagrįsta visų nuteistųjų kaltė dėl BK 180 str. 1 d., yra nenuoseklÅ«s, su tokiais apeliantų argumentai negalima sutikti. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo A.

P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kas pagarsinta pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimu metu, jis neabejodamas nurodė, kad iÅ¡ karto buvo užpultas trijų vyriÅ¡kių, kurie jį mušė, suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis, į įvairias kÅ«no vietas. Jam buvo suduota nemažiau 10 smÅ«gių, nuo jų jis buvo ne kartÄ parkritęs. SmÅ«gių sudavimo metu, vienas vaikinas atsiskyrė ir įlipo į vilkiko kabinÄ , o kiti du toliau tęsė muÅ¡imÄ . Nors nukentėjusysis neįsidėmėjo užpuolikų veidų, tačiau konkrečiai nurodė kiekvieno užpuoliko Å«gį ir sudėjimÄ , kurie visiÅ¡kai atitiko E. D., P. V. ir A.

Č. fizinius duomenis. Nukentėjusysis nurodė, kad į kabinÄ Ä¯lipęs vaikinas buvo vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 175 cm Å«gio, kas su paklaida atitinka P. V. duomenis, o ir pats P. V. bei A. Č. ir E. D. sutiko, kad į kabinÄ lipo ir iÅ¡ jos daiktus paėmė bÅ«tent jis.Nukentėjusysis taip pat konkrečiai įvardijo, kad kitas tęsusių jo muÅ¡imÄ asmenų buvo apie 180 cm, lieso kÅ«no sudėjimo, kas su paklaida atitinka E. D. duomenis. Be to, bÅ«tent iÅ¡ Å¡io asmens kiÅ¡enės muÅ¡imo metu iÅ¡krito du mobilaus ryÅ¡io telefonai, o vėlesnio tyrimo metu buvo nustatyta, jog jie priklausė E. D..

Trečiasis smurtÄ nuo pat pradžių vartojusių, ir vėliau tęsusių vaikinų buvo apie 172 cm Å«gio ir stambaus sudėjimo, kas atitinka A. Č. duomenis. Kad buvo užpultas trijų vaikinų O. P. nurodė ir savo protokole-pareiÅ¡kime.IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes jis parodė ir teisiamojo posėdžio metu – jį užpuolė trys vaikinai, tačiau pagrinde mušė du, kadangi vienas nuėjo į vilkiko kabinÄ . Nukentėjusysis patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo iÅ¡samesni ir tikslesni, nes duoti praėjus mažiau laiko nuo nusikaltimo.

Taigi, nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir nekintantys, pakankamai iÅ¡samÅ«s, iÅ¡ esmės atskleidžiantys visas įvykio aplinkybes. O tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis Å¡iek tiek kitaip perfrazavo savo parodymus, nevertintina nei kaip esminis neatitikimas, nei kaip nuteistojo A. Č. kaltę naikinanti aplinkybė. Nelaikytini nuteistajam palankiais ir liudytojo I. D. parodymai, kuriais jis nurodė, kad A. P. jam sakęs, jog buvo užpultas keturių asmenų. Liudytojas nebuvo įvykio vietoje, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tik galėjo pasakyti tai, kÄ atsiminė iÅ¡ A.

P. pasakojimo, taigi tokie jo parodymai tikrai nelaikytini esminiais ir paneigiančiais nuteistųjų, tarp jų ir A. Č. kaltę. Tačiau liudytojas patvirtino, kad O. P. buvo sumuÅ¡tas, matė sutinusį jo veidÄ , suplėšytÄ striukę.Be to, iÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinių „Garso įraÅ¡o fragmentų stenogramos baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00805-12“ 2012-11-22 (I t. 179 b. l.) matyti, kad A. Č. pats pripažino sudavęs du kartus ranka nukentėjusiajam. VisiÅ¡kai be pagrindo nuteistojo A.

Č. gynėjas, kaip palankius nuteistajam, vertina ir kitų nuteistųjų byloje duotus parodymus, kuriais jie tvirtina, kad A. Č. nedalyvavo mušant nukentėjusįjį, nes tokie parodymai vertintini tik kaip gynybiniai, siekiant padėti nuteistajam išvengti atsakomybės. Be to, jie visiškai prieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms bei kitiems bylos esantiems įrodymams. P. V. ir E. D. tvirtino, kad A. Č. ir P. V. nemušė nukentėjusiojo, su juo susistumdė tik E. D., kuris tai pripažino.

Tačiau, kaip jau minėta, nukentėjusysis kategoriškai nurodė, kad buvo užpultas ir mušamas trijų vaikinų. Be to, iš 2012-11-22 iki 2012-12-07 Vilkaviškio rajono PK laikino sulaikymo patalpose, ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose, atliekamais slapto sekimo veiksmais, t. y. iš slapta padarytų A. Č., E. D. ir V. K. pokalbių garso įrašų matyti, kad A. Č., E. D., V. K. ir P. V. derino savo pozicijas dėl parodymų, tarėsi, kas kokius veiksmus pripažins atlikęs. A.

Č. prašė jo nekiÅ¡ti į plėšimo padarymÄ , sakyti, kad jis nemušė nukentėjusiojo, kadangi tai labai apsunkintų jo padėtį. Taigi, pokalbių fragmentai dar kartÄ paneigė, kad A. Č. ir jo gynėjo keltÄ versijÄ dėl A. Č. O. P. plėšime (t.1., b. l. 156, 157, 160, 162, 163, 164, 165-183).Nuteistojo A. Č. gynėjas savo ginamojo kaltę neigia ir remdamasis vykdytojo ekscesu. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio.

Pažymėtina, kad susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais bÅ«dais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas.Pritartina, to neneigia ir nuteistieji, kad pirminis jų susitarimas buvo dyzelinio kuro vagystė iÅ¡ vilkiko, tačiau vagystė nepavyko įvykdyti dėl vilkiko vairuotojo, kuris iÅ¡girdęs atsukamo degalų bako dangtelio garsÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Tačiau jį pamatę visi – A. Č., E. D. ir P. V. – vietoj to, kad bÅ«tų atsisakę savo nusikalstamų veiksmų, užpuolė O. P. ir ėmė jį muÅ¡ti, o P. V., pritardamas veiksmams ir pasinaudojęs bendrininkų fiziniu smurtavimu prieÅ¡ nukentėjusįjį, įlipo į vilkiko kabinÄ ir pagrobė ten buvusius daiktus – 400 Lt vertės televizorių „SONY“, 100 Lt automagnetolos „Blaupunkt“ priekinį valdymo skydelį, 50 Lt vertės dokumentų dėklÄ su 2 Å¡ratinukais, kurių vieno vertė 1 Lt, ir įvairius dokumentus – keturis Rusijos Federacijos piliečio O.

P. pasus, karinį bilietÄ , vilkiko MAN ir priekabos registracijos liudijimus, techninius apžiÅ«ros talonus, draudimo polisus, leidimÄ tarptautinių pervežimų, tarptautinį techninį apžiÅ«ros sertifikatÄ , LR susisiekimo ministerijos leidimÄ , FR ministerijos rinkliavų liudijimÄ , tranzitinę kortelę, plombų sertifikatus. Taigi nors nuteistieji ir nesitarė iÅ¡ anksto, jog užpuls vilkiko vairuotojÄ bei naudos fizinį smurtÄ , tačiau konkliudentiniais veiksmais – suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam – pritarė vienas kito veiksmams, nė vienas nesistengdamas kito sulaikyti bei Å¡iais veiksmais sudarydami sÄ lygas P. V. patekti į vilkiko kabinÄ ir pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimÄ bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, apraÅ¡ytus BK 180 straipsnio dispozicijoje.

Nusikaltimo bendrininku – vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį ir grobė jo turtÄ ), ir tas, kuris bent iÅ¡ dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (pvz., tik panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį). Taigi tai, kad A. Č. ir E. D. tik mušė nukentėjusįjį, o P. V. dar ir pagrobė daiktus, dėl kurių nebuvo tartasi iÅ¡ anksto, nepanaikina visų trijų nuteistųjų atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d.

Tuo labiau, kad bylos medžiaga ir pačių nuteistųjų parodymai rodo, kad jau iÅ¡ pradžių buvo susitarta dėl svetimo turto – dyzelino – pagrobimo, ir, nors nesitarta panaudoti smurtÄ bei pagrobti kitų daiktų, įvykio vietoje bendrininkų susitarimas buvo sukoreguotas konkliudentiniais veiksmais. Taigi susitarimas, kaip bÅ«tinas bendrininkavimo požymis, vis tik buvo. O susitarimo pakoregavimas nusikaltimo darymo metu, kaip matosi iÅ¡ bylos medžiagos, nepaneigia bendrininkavimo. Taigi, A. Č. elgesys nusikaltimo darymo metu neduoda pagrindo iÅ¡vadai dėl vykdytojo ekscesas.

Tyčios kryptingumas – siekis bendrai užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ byloje taip pat tinkamai nustatytas, kadangi bandant įvykdyti vienÄ nusikaltimÄ , t.y. dyzelinio kuro vagystę, A. Č., P. V. ir E. D. veiksmai peraugo į plėšimÄ , kurio metu buvo pagrobtas svetimas turtas dėl kurio nebuvo iÅ¡ anksto tartasi, tačiau ir rezultatas tenkino visus bendrininkus. Taigi nuteistieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ norÄ užvaldyti ir pagrobti svetimÄ turtÄ . Esant bendrininkavimui visi bendrininkai atsako pagal vienÄ ir tÄ patį BK straipsnį, todėl nėra pagrindo tenkinti A.

Č. ir jo gynėjo praÅ¡ymas iÅ¡teisinti jį dėl veikos pagal BK 180 str. 1 d. ar perkvalifikuoti jÄ Ä¯ kitÄ BK straipsnį. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl faktinių padaryto plėšimo aplinkybių pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skundu be pagrindo nurodo, kad teisme nebuvo paskelbti jo pasiklausymo ir slapto sekimo metu gauti tyrimo rezultatai, kadangi visi – tiek pasiklausymo, tiek ir slapto sekimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų, nes jie buvo sankcionuoti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-11-12, 2012-11-13, 2012-11-14, 2012-11-22 nutartimis, leidžiant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal BPK 154 str., 158 str. 160 str. 2 d.

Byloje yra tarnybiniai praneÅ¡imai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, slapto sekimo veiksmų, atliktų 2012-11-22 iki 2012-12-07 VilkaviÅ¡kio rajono PK laikino sulaikymo patalpose ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės patalpose, protokolas, Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, pateiktos A. Č., E. D. ir V. K. pokalbių stenogramos, todėl nuteistasis galėjo su jais laisvai susipažinti, be to, jie buvo pagarsinti atliekant įrodymų tyrimÄ (t.

IV, b. l. 2-4) bei jų įrodomoji reikÅ¡mė aptarta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.  Nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas nesutinka ir su nuteistajam paskirtos bausmė dydžiu, manydami, kad ji yra per griežta. Nesutiktina su apeliantais, kad A. Č. sÄ lyginis prisipažinimas dėl pasikėsinimo įvykdyti kuro vagystę, gali bÅ«ti laikomas lengvinančia aplinkybes. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Å ia prasme kaltės pripažinimas reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, o gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Å iuo atveju pažymėtina, kad A. Č. savo kaltę dėl veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. pripažįsta tik iÅ¡ dalies, jis menkina savo vaidmenį dalyvaujant nusikaltime, neigia, jog buvo iÅ¡ankstinis susitarimas dėl vagystės, kad jie tam ruošėsi ir turėjo priemones kurui paimti, nors nukentėjusysis parodė, kad A.

Č. turėjo žarnÄ , skirtÄ kurui paimti, netoli įvykio vietos buvo rasti 5 plastikiniai 30 l talpos kanistrai. Pirminiuose savo parodymuose apskritai neigė turėjęs tikslÄ vogti dyzelinÄ , tvirtino, jog bÅ«tų prašęs vairuotojo jo parduoti, teisminio nagrinėjimo metu taip pat visiÅ¡kai nepripažino, kad bÅ«tų vogęs kurÄ , nes gal bÅ«tų jį pirkęs. Tačiau nustatytų veiksmų seka paneigia tokias nuteistojo prielaidas – tai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje – nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ vilkiko, nei jis, nei kiti kartu buvę nuteistieji neklausė vairuotojo ar jis turi ir parduos jiems dyzelinio kuro.

Taigi iÅ¡ A. Č. parodymų spręstina, kad jo prisipažinimas ir gailestis dėl padarytos veikos negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu, nes jis padarytas su iÅ¡lygomis, bandant prisitaikyti prie nustatytų aplinkybių ir kitų nuteistųjų parodymų. Dėl BK 180 str. 1 d. įvykdyto nusikaltimo A. Č. savo kaltę neigia, taigi skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nėra A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skyrė bausmes, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų BK VIII skyriuje, atsižvelgęs ir įvertinęs BK 54 str. 2 d. numatytas teisingam bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes, todėl paskyrė bausmes, savo rūšimi ir dydžiu atitinkančias BK 41 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų ir nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, jam skyrė laisvės atėmimo bausmes, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei BK 178 str. 2 d., sankcijose numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.), o pagal 180 str. 1 d., net įvertinęs atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai virÅ¡ija Å¡ios bausmės vidurkį.

Bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, todėl jos keisti nėra pagrindo. Nuteistasis P. V. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu tyrimu bei tuo, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 180 str.1 d., nes jis nusikaltimo metu buvo kitoje vietoje bei nematė kas pradėjo grumtynes, tačiau jau anksčiau aptartos aplinkybės paneigė tokius nuteistojo argumentus, jos visiÅ¡kai patvirtino, kad P. V. ne tik naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, bet dar ir pagrobė iÅ¡ vilkiko kabinos nukentėjusiajam priklausančius daiktus, todėl nėra jokio pagrindo apelianto veikos pagal BK 24 str. vertinti kaip antraeilio vykdytojo ar padėjėjo ir dėl to skirti jam mažesnę bausmę.

PrieÅ¡ingai, jis, kaip nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas – pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius – panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį ir pagrobė jo turtÄ , atitinkamai kiti du nuteistieji A. Č. ir E. D. panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį, sudarydami galimybę P. V. įvykdyti turto pagrobimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent P. V. liepė V. K. sustoti jo numatytoje vietoje, iÅ¡ kurios nuteistieji nuėjo vogti kuro, taigi apeliantas nebuvo pasyvus nusikalstamos veikos dalyvis.

Aptartos aplinkybės neleidžia P. V. veikÄ vertinti kitaip nei A. Č. ir E. D., nes jo vaidmuo nusikaltimo daryme nebuvo antraeilis, atitinkamai sÄ lygojo veikos kvalifikavimÄ pagal BK 180 str. 1 d.Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziÅ¡kai užvaldo svetimÄ turtÄ , bet ir turi realiÄ galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valiÄ . Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziÅ¡kai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiÅ«ra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistųjų nusikalstamas veikimas šioje byloje buvo nutrauktas staiga į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavus kitam automobiliui, todėl visi nuteistieji skubiai pasišalino iš nusikaltimo vietos, o P. V., bėgdamas pagrobtus daiktus pametė. Kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu. Taigi, P. V. veika pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kaip visiškai baigta, nes jis dėl savo ir kitų dviejų nuteistųjų smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo, realiai užvaldė nukentėjusiojo daiktus, beje, šios aplinkybės apeliantas neneigia, o tai, kad jis bėgdamas iš įvykio vietos, pagrobtus daiktus pametė, jo kaltės nemažina.

Nėra pagrindo sutikti, kad P. V. paskirta bausmė yra per griežta. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo vaidmuo įvykdant plėšimÄ O. P. atžvilgiu buvo antraeilis. Dėl Å¡io nusikaltimo padarymo jis apskirtai neprisipažįsta. Prisipažinimas dėl pasikėsinimo įvykdyti kuro vagystę taip pat buvo tik sÄ lyginis, su iÅ¡lygomis, todėl negali bÅ«ti pripažįstamas lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas teisingai ir nuodugniai įvertino visas bÅ«tinas aplinkybes ir motyvuotai parinko skiriamų bausmių dydžius, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Pažymėtina ir tai, kad teismas, netgi nenustatęs P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir įvertinęs sunkinančiÄ aplinkybę bei ankstesnį jo teistumÄ , kitas neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. paskyrė bausmę, kuri žemesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.), o pagal 180 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai virÅ¡ija Å¡ios bausmės vidurkį. Paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežtos, subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, todėl jų keisti nėra pagrindo.

Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo E. D. skundo, kuriuo jis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl plėšimo. E. D. pats pripažįsta, kad vartojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tai, kad jis savo veiksmus traktuoja sau palankia linkme – jog tik susimušė su nukentėjusiuoju, tačiau neturėjo tikslo apiplėšti O. P., nenaikina jo atsakomybės. Kaip jau buvo aptarta vertinant kitų apeliantų skundus, byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad visi trys nuteistieji: E. D., A.

Č. ir P. V. bendrais veiksmais įvykdė BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Tai, kad nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiojo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių nauja tyčia kilo staiga, nekeičia veiksmų kvalifikacijos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymai patvirtino, kad visi trys nuteistieji veikė vieningai. Pats E. D. neneigia, kad užpuolė nukentėjusįjį, o tai, kad smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojimÄ jis vadina tik susistumdymu, vertintina tik kaip gynybinė apelianto pozicija.

Kaip jau minėta anksčiau ir pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad iÅ¡ vilkiko kabinos nukentėjusiojo nurodytus daiktus pagrobė tik vienas iÅ¡ minimų bendrininkų, kitų bendrininkų atsakomybės neÅ¡alina. Ä®statymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Svarbu, kad, kaip ir nustatyta Å¡iuo atvejus, P. D., bÅ«damas kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje, vartodamas smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tiesiogiai suteikė bÅ«tinÄ pagalbÄ , sudarydamas sÄ lygas užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ .

Taigi, byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtino, kad E. D., P. V. ir A. Č., dėl staiga kilusios tyčios ir konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡to susitarimo dėl bendrininkavimo, siekė bendro tikslo, panaudojant fizinį smurtÄ . Jų veiksmai tarpusavyje papildė vienas kitÄ ir padėjo pasiekti norimÄ rezultatÄ â€“ užvaldyti turtÄ . Tiek nukentėjusysis suprato ir patyrė, kad užpuolikai veikia bendrai, tiek patys nuteistieji tai suvokė ir veikė bendrai.Nėra pagrindo E. D. Å¡velninti paskirtos bausmės. Tai, kad jis nusikaltimo metu buvo nepilnametis, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, padarant motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgus į visas nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir nustatytÄ sunkinančiÄ aplinkybę, net atsižvelgus į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Å¡velnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas.

Tai, kad nuteistasis gyvena su tėvais taip pat niekaip nelengvina jo atsakomybės, tuo labiau, kad Å¡eima nėra charakterizuojama palankiai, jai taikomas intensyvios priežiÅ«ros tipas (II t. 92-93 b. l.). Teismas įvertino ir tai, kad E. D. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu, 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo padaryta 2012-10-09, t.y. iki padarant skundžiamame nuosprendyje minimas nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti nustatytų elgesio normų.

Be to, atsižvelgtina ir į E. D. aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas. Kaltę dėl BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. pripažino tik sÄ lyginai, dėl BK 180 str. 1 d. kaltės visiÅ¡kai nepripažino. Dėl veikų, ypač plėšimo, davė klaidinančius parodymus, kuriais stengėsi padėti palengvinti padėtį kitiems dviem nuteistiesiems, ypač A. Č..Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. D. bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Bausmės, įvertinus E. D. vienodÄ indelį į nusikalstamų veikų darymÄ , paskirtos tokio pat kaip ir kitiems dviem apeliantams – už BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. paskirta mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo vidurkis – 2 m. laisvės atėmimo, o už BK 180 str. 1 d. – Å¡iek tiek virÅ¡ijant sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį, jos subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, todėl keisti ir jas mažinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , skirdamas bausmes atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, jas subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Nuteistųjų E. D., P. V., A. Č. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliaciniai skundai dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a: Nuteistųjų E. D., P. V., A. Č. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinius skundus atmesti.

    Kolegijos pirmininkas                                                 Egidijus Jonas Grigaravičius     Teisėjai                                                                Jūratė Jakubonienė                    Rimas Švirinas