2013-11-06 Nr. AB-7605-3-64-3-00464-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-696/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00464-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-688-257/2013 pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas. P. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SP-1050-(7.1056) (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje dėl santaupų atkūrimo. Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutiko, teigė, jog teisinė pagalba jam buvo ir yra reikalinga, todėl ji turi būti teikiama.

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą.

Prašymą grindžia tuo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, ar tapti neįmanomas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi (b. l. 74-75) pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė prašyme nurodytų teiginių įrodymais, o tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos (nežinia ar lėšos skirtos indėlių kompensavimui bankams nebus grąžintos į biudžetą; kuo toliau tuo sunkiau ir pareiškėjui bus atsekti įvykių eigą bei teismams užfiksuoti galimus liudytojų parodymus vėliau išvis gali būti neįmanoma dėl praėjusio ilgo laikotarpio) ir nagrinėjamu atveju negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nenurodo motyvų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę bei patvirtinančių, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu. Pažymėjo, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas nereagavo į daugkartinius pareiškėjo prašymus suteikti teisinę pagalbą, teigdamas, jog su Tarnyba nebedirbs. Tvirtina, jog vėliau paaiškėjo, kad taip ir įvyko. Teigia, jog Tarnybos elgesys, kai nuo 2011 m. balandžio 15 d., kuomet buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo dėl indėlių grąžinimo, nebuvo surašytas joks procesinis dokumentas negali būti toleruojamas. Nurodo, jog kuo toliau, tuo sunkiau pareiškėjui bus įmanoma apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje (galimas indėlių kompensavimui skirtų lėšų grąžinimas į valstybės biudžetą, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo pasunkėjęs įrodinėjimo procesas), negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo prašymo turinį, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą sieja apskritai ne su teismo sprendimo įvykdymu šioje byloje – neteisėto atsakovo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo panaikinimu, bet su savo teisių gynybos galimybėmis kitoje civilinėje byloje dėl santaupų atkūrimo, t. y. sprendimo šioje byloje įvykdymas niekaip negali būti siejamas su kitos civilinės bylos baigtimi, ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios susiję su pareiškėjo teisių apgynimu, sprendimo įvykdymu kitoje, civilinėje byloje. Laikytina, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas šioje administracinėje byloje pasunkės ar taps neįmanomas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesustabdė skundžiamo Sprendimo galiojimo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė