2019-08-21 Nr. CB-8448-2-06-3-02360-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1406/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02360-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 12 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Junelinta“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo.

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193, 6.195 straipsnius) ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes iš esmės vadovavosi pažodiniu sutarties aiškinimu, todėl neteisingai nustatė tikrąją šalių valią. Ieškovės tikslas buvo iškirsti kuo daugiau želdinių žemės sklype, nes ji buvo du kartus bausta administracine tvarka už tai, kad jos žemės ūkio paskirties žemės sklypas nesutvarkytas. Ieškovės prievolę išvalyti žemės sklypą nustatyta teisės aktais, todėl ji siekė ne išsaugoti kokių nors rūšių ar skersmens medžius, o jų iškirsti kuo daugiau. Tokius ketinimus ieškovė išsakė ir atsakovei prieš sudarant sutartį. Nuo 2018 m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pagal Vyriausybės patvirtintą Želdinių priskyrimo saugotiniems kriterijų sąrašą saugotinais laikytini medžiai didesnio kaip 30 cm skersmens. Dėl to atsakovės vadovui buvo nutraukta administracinė byla, o ieškovei vėl kyla prievolė išvalyti žemės sklypą nuo želdinių, kurių skersmuo neviršija 30 cm. Teismai pažeidė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovės nuomone, nors iškirsdama medžius, ji ir pažeidė anksčiau galiojusius teisės aktus, tačiau ieškovė jokios žalos nepatyrė. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo aplinkos apsaugos departamentas nepareikalavo iš atsakovės žalos atlyginimo. Visgi, konstatavus, kad ieškovė patyrė žalos, jos dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal neteisėtai iškirstos medienos vertę, o ne pagal jos atkuriamąją vertę. Dirbtinai atsodinti medžius žemės ūkio paskirties sklype draudžiama, todėl ieškovė nepatirs atkūrimo išlaidų.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Susipažinusi su atsakovės kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Be kita ko, pažymėtina, kad prie kasacinio skundo nėra pateikta advokato atstovavimo sutartis (CPK 347 straipsnio 3 dalis).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Junelinta“ (j. a. k. 163746320) 383 (tris šimtus aštuoniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 12 d. AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys