2021-09-08 Nr. AB-17881-2-68-3-38426-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1839-492/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38426-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Lietuvos architektų rūmai, Rūmai, LAR) Profesinės etikos tarybos (toliau – ir Profesinės etikos taryba, Taryba) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2019/05 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą (internetiniame tinklapyje http://architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie Sprendimo panaikinimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimas yra priimtas, peržengiant A. A. 2018 m. gruodžio 27 d. skundo (toliau – ir Skundas) ir Profesinės etikos tarybos kompetencijos ribas. Sprendimo 1 skirsnyje nurodyta, jog Sprendimas priimtas Skundo, kuris buvo patikslintas 2019 m. kovo 20 d. (toliau – ir Patikslintas skundas) pagrindu. Apie Patikslinto skundo priėmimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Patikslintas skundas taip pat nebuvo svarstomas Profesinės etikos tarybos posėdžio metu. Nepaisant to, kad Patikslinto skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, Sprendimas yra grindžiamas iš esmės tik Patikslintu skundu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Sprendime papildomais Skundo argumentais buvo nurodomi pareiškėjo rengto administracinės paskirties pasato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas) statybos projekto trūkumai bei prieštaravimas Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, kas buvo nurodyta tik Patikslintame skunde. Pareiškėjo nuomone, Profesinės etikos taryba, priimdama Sprendimą, vadovavosi Patikslintu skundu ir, tikėtina, siekė bet kokiomis priemonėmis surasti būdus bei argumentus, kad būtų galima pareiškėją pripažinti pažeidusiu Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas. Tokia situacija, kuomet pati Profesinės etikos taryba pasirenka vadovautis dokumentais, kurie nebuvo prijungti prie Skundo, prieštarauja Lietuvos architektų rūmų tarybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T19/09-03 patvirtintų Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkte įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai bei yra Profesinės etikos tarybos kompetencijos viršijimas. Profesinės etikos taryba, priimdama Sprendimą, nesivadovavo jos veiklos nuostatais bei vykdė kaltinamąją, o ne nagrinėjimo funkciją.

2.2. Sprendimas priimtas pažeidus reikalavimą nusišalinti nuo svarstymo suinteresuotiems (šališkiems) asmenims, t. y. priimant sprendimą Profesinės etikos taryboje nebuvo nešališkų tarybos narių kvorumo. Priimant Sprendimą, nebuvo laikytasi Architektų rūmų įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos architektų rūmų statuto (toliau – ir Statutas) 89, 93 punktų, Nuostatų 15 punkto nuostatų. Sprendime nurodyta, kad už jo priėmimą balsavo Profesinės etikos tarybos nariai A. A., T. M., T. L. ir G. P.. Pareiškėjo nuomone, A. A., T. M. ir G. P. dėl Sprendimo negalėjo balsuoti ir turėjo nusišalinti dėl šių narių privačių interesų konflikto. Minėti asmenys turėjo nusišalinti nuo Sprendimo priėmimo, nes Sprendimas yra priimtas vertinant Objektą bei svarstymo Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros taryboje (toliau – ir VRAT) aplinkybes, o šie asmenys iki Sprendimo priėmimo buvo susiję su bendrovėmis, kurios dalyvavo Objekto ar kituose konkursuose su pareiškėjo įmone ir juos pralaimėjo. Nurodyti architektai yra ne tik tiesioginiai pareiškėjo konkurentai rinkoje, bet ir konkurentai konkrečiuose projektuose per architektų įmones uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Unitectus“, UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir UAB „Vilniaus architektūros studija“. Sprendimas yra motyvuojamas aplinkybėmis, kurios susijusios su Objektu ir jo svarstymu VRAT, todėl minėti asmenys, būdami privačių interesų konflikte, turėjo nusišalinti nuo Sprendimo priėmimo. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas neužtikrinant Profesinės etikos tarybos narių nešališkumo svarstomu klausimu bei nesurinkus nešališkų narių kvorumo.

2.3. Sprendimo argumentai yra abstraktūs ir nepagrindžiantys tariamų Etikos kodekso pažeidimų. A. A. su Skundu kreipėsi, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjo veiksmai, A. A. atžvilgiu nepažeidė Etikos kodekso nuostatų. Jis Skundą grindė iš esmės pareiškėjo laiško perdavimu kitiems VRAT nariams. Sprendimas argumentuojamas su Objekto svarstyme VRAT susijusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo minimos Skunde. Profesinės etikos taryba, priimdama Sprendimą, nevykdė vien tik Skundo nagrinėjimo funkcijos. Tokiu būdu Profesinės etikos taryba veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), dėl ko Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

2.4. Pareiškėjas nesiekė išvengti Objekto svarstymo VRAT bei sąžiningai naudojosi savo teisėmis. Naudodamasis jam architektūros ir statybos srities teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytomis teisėmis, jis ne kartą kreipėsi į VRAT su prašymais pateikti informaciją, kuri pagrįstų Objektų svarstymo VRAT teisėtumą. 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į VRAT pirmininką, prašydamas suteikti jam, kaip Rūmų nariui, priklausančią gauti informaciją apie planuojamus svarstyti ir vertinti, t. y. nurodyti, kokiu konkrečiai pagrindu buvo nutarta Objektus svarstyti VRAT, nurodyti asmenis, kurių iniciatyva buvo nutarta Objektą svarstyti VRAT ir kitus klausimus. Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. pateikė papildomą paklausimą, prašydamas pateikti dokumentus (jų kopijas), kurių pagrindu buvo inicijuotas Objektų svarstymas VRAT, taip pat nurodyti asmenį (-is), kuris (-ie) iniciavo Profesinės etikos tarybos iniciatyvos teisės panaudojimą dėl Objektų projektų svarstymo. Negaudamas iš atsakovo pagrįstai prašomos informacijos, pareiškėjas ėmė analizuoti VRAT sudėtį ir pastebėjo, kad didžioji dalis VRAT narių yra galbūt suinteresuoti asmenys. Dėl to pareiškėjas 2018 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, pateikdamas savo raštą dėl VRAT narių nušalinimo, kurį papildė 2018 m. spalio 24 d. raštu. Pareiškėjas nesistengė apriboti VRAT veiklos, sąžiningai naudojosi jam suteiktomis teisėmis bei nesistengė išvengti Objekto svarstymo VRAT. Pareiškėjas elektroniniu laišku tik grindė poziciją dėl VRAT narių šališkumo ir laiško VRAT nariams pats neplatino. Elektroninį laišką su kreipimusi į VRAT adresavo tik VRAT pirmininkui ir LAR pirmininkei. Pareiškėjas kreipėsi į VRAT pirmininką, kad pastarasis individuliai su kiekvienu iš VRAT narių aptartų prašymo nusišalinti turinį bei jį įvertintų. Pareiškėjas minimo laiško visiems VRAT nariams neplatino, o tai padarė VRAT pirmininkas.

2.5. Sprendimu yra varžoma pareiškėjo teisė į gynybą. Sprendime nurodoma, jog pareiškėjas ėmėsi procesinių veiksmų prieš kitus atestuotus architektus, kurie išreiškė kritiką Objekto atžvilgiu, tačiau nekonkretizuoja nei prieš kokius architektus, nei kokių veiksmų buvo imtasi. Pareiškėjas visus veiksmus atliko, siekdamas užtikrinti, jog VRAT, priimdama sprendimą dėl Objekto, būtų nešališka, o sprendimas nebūtų abejotino teisėtumo. Sprendimu kiekvienas pareiškėjo veiksmas, kuriuo buvo nesutinkama su Rūmų ar VRAT pozicija, yra vertintinas kaip Etikos kodekso pažeidimas.

2.6. Sprendime nėra pateikiama jokia argumentacija, kaip pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4.11 taikymo atvejį. Sprendime ne tik nėra pateikiami objektyvūs faktai ar nuorodos į teisės aktų normas, kurie pagrįstų Sprendime nurodomus teiginius, bet ir nėra jokios argumentacijos, kuri būtų susijusi su Etikos kodekso 4.11 taikymo atvejo pažeidimu. Todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

2.7. Sprendimas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, nes panaikino galimybę kandidatuoti į Lietuvos architektų rūmų organų narius visuotiniame Lietuvos architektų rūmų narių susirinkime dėl konstatuotų Etikos kodekso 4 principo 4.1 ir 4.11 taikymo atvejų pažeidimų. Rūmų Statuto 64.5 punkte numatyta, kad kandidatu į Rūmų tarybą gali būti asmuo, kuris per pastaruosius 3 (trejus) metus nėra padaręs esminio Statuto 20.3 punkto nurodyto pažeidimo. Statuto 20.3.2 punkte yra nurodyta, kad esminiu Statuto pažeidimu yra laikomas Etikos kodekso pažeidimas.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog:

3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, dėl priimto Sprendimo yra apribotos jo teisės dalyvauti profesinės savivaldos rinkimuose. Toks apribojimas nėra tiesioginis Sprendimo tikslas, veikiau reikalavimas asmeniui, siekiančiam kandidatuoti architektų profesinės savivaldos rinkimuose, turėti reputaciją, nesukeliančią abejonių dėl profesinės etikos.

3.2. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė asmeniškai dalyvauti jo elgesio svarstyme Profesinės etikos taryboje. Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo Profesinės etikos tarybos 2019 m. kovo 26 d. posėdyje, teikė paaiškinimus. Lietuvos architektų rūmai ne kartą kvietė pareiškėją, jei jis mano, kad, priimant Sprendimą, buvo neatskleistos kokios nors jame reikšmės galinčios turėti aplinkybės. Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo.

3.3. Lietuvos architektų rūmai ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydami pristatyti objekto projektą VRAT. Sprendime Profesinės etikos taryba pažymėjo, kad tokie veiksmai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme numatytiems architekto veiklos principams. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Sprendimas priimtas vertinant objekto svarstymo VRAT aplinkybes. Nei vienoje Sprendimo vietoje nėra minimos Objekto svarstymo VRAT aplinkybės, o analizuojamas pareiškėjo elgesys ir jo atitikimas Etikos kodekso nuostatoms. Dėl būtinybės nusišalinti kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdami skundus sprendžia patys Profesinės etikos tarybos nariai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo, kuriuo pasiūlyta pareiškėjui stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo taikomos neigiamos poveikio priemonės, ar buvo suformuluotos kokios nors privalomo elgesio taisyklės, ar šis sprendimas sukelia jam teisines pasekmes.

6. Įvertinęs Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 8, 10 straipsnių, Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 82, 88, 89 punktų, Lietuvos architektų rūmų tarybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T19/09-03 patvirtintų Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatų 50, 51 punktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad Rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą. Įsigaliojus Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pakeitimams, nuo 2017 m. sausio 1 d. Rūmų nariais yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Todėl pareiškėjas, būdamas atestuotu architektu, yra Rūmų narys ir privalo laikytis Etikos kodekso nuostatų. Tuo tarpu Architektų rūmų profesinės etikos taryba, baigusi skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą dėl architekto veiksmų ir elgesio gali teikti tik rekomendacijas dėl architektų pašalinimo iš Rūmų narių, kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo, o Atestavimo komisija turi teisę stabdyti, panaikinti atestacijos galiojimą, pareikšti atestato turėtojui įspėjimą arba pripažinti, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą arba pareikšti Atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas. Be to, pareiškėjas gali pareikšti Atestavimo komisijos nariams nušalinimą. Pretendentas, nesutinkantis su Rūmų sprendimu dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestato išdavimo ar pakeitimo, gali kreiptis į Aplinkos ministeriją. Skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka.

7. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog Architektų rūmų profesinės etikos taryba Sprendimu tik konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodeksą, rekomendavo, t. y. pasiūlė Atestavimo komisijai sustabdyti pareiškėjo atestato galiojimą. Sprendimas dėl pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo už Etikos kodekso pažeidimą apskritai nėra priimtas.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Sprendimu yra tik konstatuotas Etikos kodekso pažeidimas, tačiau galutinį sprendimą dėl numatytų pasekmių taikymo ar netaikymo pareiškėjui priims Atestavimo komisija. Ginčijamas Sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu, skųstinu administraciniam teismui. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą.

9. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes yra apribotos jo teisės dalyvauti profesinės savivaldos rinkimuose, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo pasiūlytas kandidatu į nei vieną Rūmų organą, Sprendimu pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, yra tik siūlymas stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, kurį privalo išnagrinėti Atestavimo komisija.

10. Teismas nurodė, kad, netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2019/05 ir įpareigoti atsakovą viešai (internetiniame tinklapyje https://www.architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie Sprendimo panaikinimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjo manymu, teismas visiškai neįvertino, kad Sprendimas sukėlė teisines pasekmes – Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintos prielaidos kelti savo kandidatūrą į Lietuvos architektų rūmų organų narius visuotiniame Lietuvos architektų rūmų narių susirinkime. Todėl akivaizdu, kad Sprendimas negali būti laikomas tarpiniu, nes buvo pakeista (apribota) pareiškėjo teisių apimtis, kas pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra laikoma teisinių pasekmių sukėlimu. Sprendimo vertinimui negali būti taikoma teismų praktika suformuota kitose administracinėse bylose dėl Profesinės etikos tarybos priimtų sprendimų dėl Etikos kodekso pažeidimų. Konstatavus etikos pažeidimą, yra sumenkinamos Konstitucijos ginamos asmens teisės į garbės ir orumo apsaugą, o suformuotas teismo precedentas – užkertantis galimybę ginti garbę ir orumą, yra nesuderinamas su Konstitucijos 30 straipsniu. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad Sprendimas priimtas, peržengiant skundo ir Tarybos kompetencijos ribas, priimant Sprendimą, Taryboje nebuvo nešališkų Tarybos narių kvorumo, Sprendimo argumentai yra abstraktūs ir nepagrindžiantys tariamų Etikos kodekso pažeidimų, Apeliaciniame skunde papildomai akcentuoja, kad:

12.1. Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintos prielaidos kelti savo kandidatūrą į Lietuvos architektų rūmų organų narius visuotiniame Lietuvos architektų rūmų narių susirinkime. Sprendimu buvo užkirstas kelias jam dalyvauti (būti kandidatu) Lietuvos architektų rūmų savivaldos rinkimuose į Lietuvos architektų rūmų tarybos narius. Todėl Sprendimas negali būti laikomas tik tarpiniu procesiniu dokumentu. Pareiškėjas buvo pripažintas padaręs Etikos kodekso 4 principo 4.1 ir 4.11 taikymo atvejų pažeidimus. Sprendimu uždrausta pareiškėjui dalyvauti rinkimuose į Lietuvos architektų rūmų tarybą, todėl teismas nepagrįstai ir klaidingai konstatavo, kad Sprendimu nėra sukeliamos teisinės pasekmės.

12.2. Teismas netiksliai interpretavo Sprendimo teisinę reikšmę jį prilygindamas dokumentui, kurio pagrindu Rūmų Atestavimo komisija tik inicijuoja procesą dėl galimų sankcijų taikymo. Pareiškėjas sutinka, kad, vadovaujantis Lietuvos architektų rūmų tarybos 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. T18/03-1 patvirtintais Lietuvos architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijos nuostatais ir 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2 patvirtintu Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašu, būtent Rūmų architektų profesinio atestavimo komisija turi teisę stabdyti, panaikinti atestacijos galiojimą, pareikšti atestato turėtojui įspėjimą arba pripažinti, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą arba pareikšti Atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas (Aprašo 82 p.). Visgi, Etikos kodekso pažeidimo faktas yra nustatomas Tarybos sprendimu ir Rūmų architektų profesinio atestavimo komisija neturi jai suteiktų įgaliojimų nuspręsti, kad atitinkamas architektas Etikos kodekso nepažeidė, t. y. Rūmų architektų profesinio atestavimo komisija sprendžia tik dėl sankcijos dydžio, o ne dėl paties pažeidimo fakto. Etikos kodekso pažeidimo faktas yra konstatuojamas būtent Tarybos ir jis turi esminę reikšmę pareiškėjui kandidatuoti į Rūmų valdymo organus.

12.3. Vertinant ginčo situaciją, turi būti peržiūrimi teismo sprendime pateikti niekuo nepagrįsti teiginiai, kad „Pareiškėjas nebuvo pasiūlytas kandidatu į nei vieną Rūmų organą, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, yra tik siūlymas stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, kurį privalo išnagrinėti Atestavimo komisija.“ Akivaizdu, kad Sprendimu konstatavus jo tariamai padarytą Etikos kodekso pažeidimą, vadovaujantis Rūmų Statuto 64.5 punktu, pareiškėjas negalėjo būti siūlomas kandidatu į Rūmų organus ar pats kelti savo kandidatūrą (tai aiškiai buvo nurodyta 2020 m. sausio 31 d. gautame Lietuvos architektų rūmų pranešime). Taigi, pareiškėjas dėl priimto Sprendimo net negalėjo realizuoti savo teisės būti kandidatu į Rūmų organus. Dėl šios priežasties, tokie teismo sprendime pateikti bendro pobūdžio pasvarstymai dėl to, kad pareiškėjas nebuvo siūlytas kandidatu, yra akivaizdžiai klaidingi ir visiškai nepagrįsti.

12.4. Sprendimo vertinimui negali būti taikoma teismų praktika, suformuota kitose administracinėse bylose dėl Profesinės etikos tarybos priimtų sprendimų dėl Etikos kodekso pažeidimų. Teismo sprendime yra iš esmės pakartojami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. eI-1601-811/2018 ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2018 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. eAS-178-525/2018 pateikti išaiškinimai, visiškai neįsigilinus į pareiškėjo situaciją. Teismas, vadovaudamasis ankstesne praktika, kurioje nebuvo keliamas Tarybos priimto sprendimo dėl Etikos kodekso pažeidimo santykio su Rūmų Statuto nuostatomis, numatančiomis galimybę kelti savo kandidatūrą į Rūmų valdymo organus, santykio klausimas, sukuria precedentą, kad per Tarybą yra galima nepagrįstai apriboti Rūmų narių teises kandidatuoti į Rūmų valdymo organų narius ir toks sprendimas yra neskundžiamas. Pareiškėjo įsitikinimu, tai akivaizdus pareiškėjo teisių pažeidimas ir apribojimas, kurį teismas savo sprendimu privalėjo nustatyti, tačiau to nepadarė.

12.5. Konstatavus etikos pažeidimą, yra sumenkinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamos asmens teisės į garbės ir orumo apsaugą, o suformuotas teismo precedentas – užkertantis galimybę ginti garbę ir orumą, yra nesuderinamas su Konstitucijos 30 straipsniu. Pareiškėjo manymu, su juo įvyko susidorojimas. Neteisėtai ir nepagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas pažeidė profesinę etiką, buvo pažeista jo garbė ir orumas.

13. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

13.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinio ginčo dalyku. Profesinės etikos tarybos sprendimas nėra galutinis sprendimas, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra ir jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pareiškėjas ne tik nebuvo pasiūlytas kandidatu į Rūmų organus, bet ir nėra požymių, kad į juos ketino kandidatuoti. Sprendimas priimtas, siekiant vienintelio tikslo – tinkami įgyvendinti Rūmams įstatymu nustatytą funkciją vykdyti profesinės etikos taisyklių laikymosi priežiūrą. Pareiškėjas subjektyviai interpretuoja Sprendimo tikslą, kaip siekį apriboti jo galimybę kandidatuoti į Rūmų organus. Sprendimas niekaip nesusijęs su Rūmų savivaldos rinkimais.

13.2. Sprendimo vertinimui turėjo būti vadovaujamasi ir teismo sprendime pagrįstai vadovautasi teismų praktika, suformuota kitose administracinėse bylose dėl Profesinės etikos tarybos priimtų sprendimų dėl Etikos kodekso pažeidimų. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1601-811/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-178-525/2018 faktinės aplinkybės yra tapačios (Rūmų narys ginčija Tarybos priimtą sprendimą dėl Etikos kodekso pažeidimo). Tiek priimant minėtus sprendimus, tiek šiuo atveju yra aktualus teisinis reglamentavimas, numatytas Rūmų Statute, yra vienodas.

13.3. Teismo sprendimu nebuvo apribotos pareiškėjo galimybės ginti savo teises teisme. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą. Teismo sprendimu galimybė kreiptis į teismą pareiškėjui nepanaikinta, bet tik konstatuota, kad jis ją gali įgyti vėliau.

13.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jis yra neįrodantis visų atstovo išvardintų veiksmų, reikalaujama bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir neproporcinga bylos apimčiai, advokato darbo laiko sąnaudoms, skundo turiniui ir apimčiai, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Taip pat nesutinka su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas šio prašymo nemotyvavo.

13.5. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikia internetinio tinklapio informacijos kopiją, pareiškėjo asmeninio susirašinėjimo su L. R. (šiuo metu einantis Rūmų (duomenys neskelbtini) pareigas) kopiją, straipsnio „Lietuvos architektai viena koja žengia per Atlantą – bando įsiveržti į JAV rinką“, 2019 m. gruodžio 20 d. publikuoto 15min.lt, kopiją, straipsnio „Patriukšmavę Lietuvoje vilniečiai architektai savo ambicijas sviedžia Amerikos link“, publikuoto 2020 m. vasario 4 d. www.lrytas.lt, kopiją ir prašo juos tirti kartu su kita medžiaga. Atsakovo teigimu, papildomos informacijos pateikimo būtinybė iškilo pareiškėjui apeliaciniame skunde pateikus subjektyvius teiginius, jog Sprendimu buvo siekiama ne profesinės etikos taisyklių laikymosi priežiūros tikslų, o būtent apriboti jo galimybes kandidatuoti į Rūmų organus. Asmeninio susirašinėjimo kopijos pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes ištrauką iš to paties asmeninio pobūdžio susirašinėjimo pareiškėjas pateikė tik teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, metu. Kiti du įrodymai patvirtina susirašinėjime pareiškėjo išsakytą mintį: „Zinai – as nesidereciau su didziausia NYC kompanija del projektu US. Tikrai kandidatuočiau, dabar...“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 2019/05 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą (internetiniame tinklapyje http://architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie minėto Sprendimo panaikinimą.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas, kuriuo siūloma stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą, yra tik vienas iš Etikos kodekso pažeidimų nustatymo procedūros etape priimtų dokumentų, nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, kurie gali būti skundžiami teismui.

16. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintos prielaidos kelti savo kandidatūrą į Lietuvos architektų rūmų organų narius visuotiniame Lietuvos architektų rūmų narių susirinkime, taigi kilo realios materialiosios teisinės pasekmės. Be to, nurodė, kad Rūmų architektų profesinio atestavimo komisija sprendžia tik dėl sankcijos dydžio, o Taryba nustato paties pažeidimo faktą, kas vėliau nulemia pareiškėjo teisės dalyvauti (būti kandidatu) Lietuvos architektų rūmų savivaldos rinkimuose ribojimą. Bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Aptartoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatyme yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, jog toks sprendimas yra galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020).

18. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo A. D. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjas nenurodė bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui (jo atstovui) buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

19. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

20. Atsakovas apeliacinės instancijos teismą prašė prie bylos pridėti naujus įrodymus (žr. nutarties 13.5 p.), nurodė, kad papildomos informacijos pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pareiškėjui apeliaciniame skunde pateikus subjektyvius teiginius, jog Sprendimu buvo siekiama ne profesinės etikos taisyklių laikymosi priežiūros tikslų, o būtent apriboti jo galimybes kandidatuoti į Rūmų organus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikiami duomenys yra apie aplinkybes, kurios atsirado po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl laikytini nereikšmingais sprendžiant dėl ginčo dalyko, tuo pačiu nėra pagrindo juos pridėti prie bylos.

21. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad Rūmų profesinės etikos taryba yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija yra Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka sudaryta komisija, kuri teikia išvadą Lietuvos architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. Architektų profesinio atestavimo komisijai suteikti įgaliojimai teikti išvadą Lietuvos architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, o Lietuvos architektų rūmai priima sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, kai architektų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai (Statybos įstatymo 12 str. 4, 14 d. 4 p., Lietuvos architektų rūmų įstatymo 11 str. 1 ir 3 d., Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 41 ir 41.2 p.).

23. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

24. Iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina <...>. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje A-2898-575/2016, kt.).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-178-525/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1298-789/2021 suformuota praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-178-525/2018, kurioje buvo sprendžiamas skundo dėl Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarnybos sprendimo priėmimo klausimas, įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, buvo konstatuota, kad Tarybos sprendimas pripažinti arba nepripažinti Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) pažeidimą, perduoti klausimo nagrinėjimą Rūmų profesinio atestavimo komisijai, sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1298-789/2021 sprendžiant dėl subjekto, kompetentingo priimti sprendimą dėl architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ir tokio sprendimo apskundimo tvarkos, Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendimas dėl architekto profesinės etikos pažeidimo ir siūlymas stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, taip pat buvo vertinamas tik kaip procedūros etapas – prielaida kreiptis į Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisiją.

28. Aptariamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, Sprendimas yra tik vada Atestavimo komisijai pradėti procedūrą Etikos kodekso pažeidimo pagrindu.

29. Minėtos išvados nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai, kad Tarybos Sprendimu konstatavus jo tariamai padarytą Etikos kodekso pažeidimą, vadovaujantis Rūmų Statuto 64.5 punktu, pareiškėjas negalėjo būti siūlomas kandidatu į Rūmų organus ar pats kelti savo kandidatūrą (tai aiškiai buvo nurodyta 2020 m. sausio 31 d. gautame Lietuvos architektų rūmų pranešime). Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko deklaratyviais, nes prašoma ginti teisė yra tariama, nėra duomenų, kad ją pareiškėjas siekė įgyvendinti realiai. Pareiškėjo teisė būti kandidatu į Rūmų organus, teisė būti išrinktam nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Tai lemia, kad su minėtų teisių įgyvendinimu siejamų aplinkybių, kai nėra pareikštų dėl to reikalavimų nei pateikta duomenų apie realų siekį nurodomas teises įgyvendinti, teismui nagrinėti byloje nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad skundo reikalavimus, t. y. konkrečių savo materialiųjų teisių, kurias galbūt pažeidė atsakovo neteisėti veiksmai / neveikimas, gynimo būdus skunde teismui privalo nurodyti pareiškėjas. Profesinės etikos pažeidimo konstatavimas, kai nėra duomenų, jog dėl to pareiškėjui būtų kilusios realios materialinės pasekmės, nėra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, tokio pažeidimo fakto nustatymo pagrįstumas galėtų būti vertinamas tik kaip viena iš skundo pagrindą sudarančių aplinkybių byloje, kurioje pareiškėjo skundo dalyku būtų reikalavimai ginti konkrečias, realiai pažeistas jo materialiąsias teises.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidas neįgyja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė