2018-12-19 Nr. AB-23573-3-63-3-00202-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1857-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00202-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento) dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-13 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo“ 4 punkto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno būstai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-13 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas teigė, kad, pradėjus įgyvendinti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-379 (toliau – ir Detalusis planas), sprendinius, paaiškėjo, jog šiame detaliame plane yra padaryta techninė klaida, kadangi buvo nustatyta, jog Detaliuoju planu naujai formuojamų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 bendra riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotą administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjo nuomojamame valstybinės žemės sklype, kuriame esančius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius jam leista griauti ir statyti naujus. Dėl šios techninės klaidos atsirado ir sprendinių spragos, nes nustatyta, jog atskiros šio pastato dalys patenka į skirtingus žemės sklypus (Nr. 1 ir Nr. 2). Pareiškėjus paprašius, Administracijos direktorius ginčijamu 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-13 (toliau – ir Įsakymas) pakoregavo Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribą ir žemės sklypų plotus, tačiau, nepaisant to, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2237-368/2016 (Administracijos paduotas apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas) jau buvo nustatęs, jog privalomojo sprendinio dėl šildymo būdo nustatymas yra neteisėtas, vis tiek 4 punkte nurodė, kad pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas jam apribojo teisę pasirinkti alternatyvų šildymo būdą, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo normas. Kadangi Detaliojo plano koregavimo procedūra buvo vykdoma pagal supaprastintą detaliųjų planų koregavimo tvarką (nebuvo taikoma detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka), atsakovas, koreguodamas Detalųjį planą dėl konkrečių techninių klaidų ir sprendinių spragų ištaisymo, neturėjo pagrindo Įsakymu nustatyti sprendinio dėl šildymo būdo privalomojo pobūdžio ir taip apriboti Šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), įtvirtintas pareiškėjo teises.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nesutiko su atsakovo prašymu stabdyti administracinę bylą.

4. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas Administracijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2237-368/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01003-2016-8) ir įsiteisės procesinis sprendimas minėtoje administracinėje byloje.

5. Atsakovas tvirtino, jog, atliekant koreguojamo Detaliojo plano viešinimo procedūras, visuomenei buvo nurodyta, kad pastatų ir vandens šildymas bus centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. T2-306 patvirtinto Palangos miesto Šilumos ūkio specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) brėžinį šilumos ūkio aptarnavimo zona Nr. 1 žymima kaip centralizuoto šildymo aptarnavimo zona. Specialiojo plano sprendiniai nustato, kad zona Nr. 1 apima vartotojus, kurie yra arčiausiai katilinės, todėl rekomenduojama šioje zonoje išlaikyti šilumos tiekimą iš centrinių šilumos tinklų. Pareiškėjo valdomas žemės sklypas patenka į šilumos ūkio aptarnavimo zoną Nr. 1. Nors pareiškėjas nurodo, kad zonoje Nr. 1 tik rekomenduojama išlaikyti šilumos tiekimą iš centrinių šilumos tinklų ir nėra uždrausta rinktis alternatyvius šildymo būdus, atsakovas, prieš viešindamas savo ketinimus, pasirinko ir nurodė konkretų būsimų pastatų ir vandens šildymo būdą – kad bus jungiamasi prie centralizuotų miesto tinklų. Visuomenei išviešinus vieną pasirinktą šildymo būdą, pareiškėjas pradėjo reikalauti kitokio šildymo būdo. Pareiškėjas, norėdamas pakeisti Detaliajame plane jau numatytą šildymo būdą, turėtų rengti Detaliojo plano korektūrą, pakartoti procedūras bei viešai išviešinti savo ketinimus suinteresuotai visuomenei.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, neprieštaravo atsakovo prašymui sustabdyti administracinę bylą.

7. UAB „Palangos šilumos tinklai“ nuomone, Palangos miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai patvirtino Detalųjį planą, kartu konkretizuodama vieną jo sprendinį bei jam nustatydama privalomąjį pobūdį, kuriuo nustatytas pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų. Tokią poziciją grindė šiais argumentais: 1) elektrinis ar kitoks šildymas neužtikrina nuolatinės tinkamos ir reikiamos temperatūros patalpose palaikymo (Bendrovės statomo daugiabučio butai bus šildomi ne centralizuota sistema, bet kiekvienas butas atskirai), dėl to atsiranda didelė besikaupiančios drėgmės tikimybė, kuri ne tik gadina pastato sienas, bet ir kenkia gyventojų sveikatai; 2) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos kainą gyventojams, ją apskaičiuoja atsižvelgdama į šilumos vartotojų skaičių, t. y. kuo daugiau vartotojų – tuo žemesnė kaina visai bendruomenei; 3) Palangos mieste daugelis yra įsigiję antrąjį būstą, todėl Bendrovės statomose būstuose dalis gyventojų yra nenuolatiniai gyventojai, dėl to jos planuojamas šildymo būdas darys žalą to namo butų gyventojams, kadangi esant netolygiam patalpų šildymui vienų vartotojų patalpos bus šildomos kitų vartotojų sąskaita.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

9. Inspekcija nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. kovo 22 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-131 ir 2016 m. gruodžio 30 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. REG18837 priėmė teigiamas Detaliojo plano patikrinimo išvadas. Tačiau, jos vertinimu, Specialiajame plane numatytas šilumos tiekimo išlaikymas iš centrinių šilumos tinklų yra rekomendacinio pobūdžio, todėl Įsakymo 4 punktas yra perteklinis. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2237-386/2016 tenkino Bendrovės skundą ir panaikino Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo 4 punktą, kuriame buvo nustatytas pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų.

II. 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kauno būstai“ skundą tenkino, t. y. panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-13 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo“ 4 punktą, bet prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtu.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra 1,0648 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Šiame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai (administraciniai pastatai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)). Atsakovas pareiškėjui išdavė 2015 m. liepos 27 d. leidimą Nr. LNS-33-150727-00099 ir 2015 m. spalio 26 d. leidimą Nr. LNS-33-151026-00155, kuriais jam leista žemės sklype griauti statinius ir statyti naujus statinius (dviejų blokuotų administracinių pastatų (duomenys neskelbtini) statyba pagal 2015 m. parengtą statinio projektą Nr. 15/37-TP-SA).

12. Administracijos direktorius 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-379 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kurio 4 punkte nustatė, kad pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų. Pareiškėjas, nesutikdamas su šio įsakymo 4 punktu, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama jį panaikinti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2237-368/2016 tenkino pareiškėjo skundą. Minėtą teismo sprendimą Administracija apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

13. Pradėjus įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, paaiškėjo, kad patvirtintame Detaliajame plane yra padaryta techninė klaida, kadangi buvo nustatyta, jog Detaliuoju planu naujai formuojamų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 bendra riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotą administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas patikslinti 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu patvirtintą Detalųjį planą, ištaisant technines klaidas ir sprendinių spragas pagal pakoreguotus Detaliojo plano sprendinius. Administracijos direktorius ginčijamo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 1 punktu patvirtino Detaliojo plano koregavimą, o šio įsakymo 4 punkte nustatė, kad pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų.

14. Teismas netenkino atsakovo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, pažymėdamas, jog šioje byloje ginčas kyla ne dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, kurias reikėtų nustatyti, tačiau dėl teisės taikymo. 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu, dėl kurio vyko ginčas administracinėje byloje Nr. eI-2237-368/2016, Detalusis planas buvo patvirtintas, o šioje byloje ginčijamu 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Detalusis planas buvo koreguotas. Minėtais įsakymais buvo priimti iš esmės skirtingi sprendimai, todėl jų priėmimui atsakovas turėjo taikyti skirtingą teisinį reglamentavimą, kurio įvertinimas yra teismo prerogatyva.

15. Teismas akcentavo, jog Specialiajame plane, į kurio teritoriją – šilumos ūkio aptarnavimo zoną Nr. 1 – patenka ginčo žemės sklypas, nurodyta, jog, vertinant ekonominiu – socialiniu (visuomeniniu) požiūriu, Palangos mieste visose zonose, išskyrus zoną Nr. 1 ir 14, yra tikslinga išlaikyti centrinį šilumos tiekimą. Zonoje Nr. 1 vartotojams labiau apsimoka būti aprūpintais šiluma iš gamtinių dujų katilinių įrengtų prie kiekvieno namo <...> Zona Nr. 1 yra ta zona, kurioje yra pagrindinė Palangos miesto katilinė – Palangos RK. Šioje zonoje yra daug magistralinių vamzdynų ir maža vartotojų koncentracija, tačiau šią zoną galima traktuoti tranzitine zona. Įvertinant tai, kad skirtumas yra nežymus ir ši zona apima vartotojus, kurie yra arčiausiai katilinės, rekomenduojama šioje zonoje išlaikyti šilumos tiekimą iš centrinių šilumos tinklų <...>; Ekologiški aprūpinamos teritorijos požiūriu šildymo būdai (geoterminė energija, saulės energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje planuojamoje teritorijoje. <...> bendri sprendimai atskiroms zonoms negali uždrausti atskiriems vartotojams šiose zonose būti aprūpintais šiluma alternatyviu būdu, jei dėl pagrįstų priežasčių toks aprūpinimo šiluma būdas yra naudingas ir tai galima įrodyti, naudojantis tais pačiais specialiojo plano principais. Teismo vertinimu, alternatyvaus šildymo būdo pasirinkimo galimybė neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 1 daliai, Specialiajam planui.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Detalusis planas buvo apsvarstytas ir suderintas planavimo sąlygas išdavusiose institucijose ir Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijoje, suderintas Inspekcijoje bei patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-379. Inspekcija 2016 m. spalio 5 d. rašte Nr. (6.5)-2D-14206 pritarė Detaliojo plano korektūrai, pažymėdama, jog detalieji planai gali būti koreguojami, nekeičiant detaliojo plano sprendinio esmės. Atsakovas ginčijamo įsakymo 4 punkte nustatė, kad pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų, t. y. šiuo punktu Bendrovei iš esmės apribojo galimybę keisti pastatų ir vandens šildymo būdą, nors aukštesnės galios teisės aktai tam neprieštarauja. Vadinasi, Administracijos direktorius, tvirtindamas Detaliojo plano korektūrą dėl techninės klaidos taisymo bei administraciniu aktu papildomai nustatydamas privalomą Detaliojo plano sprendinį, pareiškėjui apribojo galimybę pasirinkti alternatyvų pastatų ir vandens šildymo būdą, todėl tuo būdu pažeidė Taisyklių 253 ir 318.4.1 punktus, Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį bei Specialųjį planą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ginčijamą 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-13 4 punktą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinu.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde pateikė tik bendro pobūdžio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tokį prašymą paliko nenagrinėtu.

III. 18. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Kauno būstai“ skundą atmesti.

19. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir ginčijamą 2017 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A1-13. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenori jungtis prie centrinio šildymo sistemos, nors detaliajame plane pats statytojas nurodė ir viešai deklaravo, jog statomi pastatai bus jungiami prie centrinio šildymo sistemos. Atliekant Detaliojo plano viešinimo procedūras, visuomenei taip pat buvo nurodyta, kad pastatų ir vandens šildymas minėtoje teritorijoje bus centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir Specialųjį planą, kuriame šilumos ūkio aptarnavimo zona Nr. 1 yra pažymėta kaip centralizuoto šildymo aptarnavimo zona. Specialiojo plano sprendiniais nustatyta, jog zona Nr. 1 apima vartotojus, kurie yra arčiausiai katilinės, todėl rekomenduojama šioje zonoje išlaikyti šilumos tiekimą iš centrinių šilumos tinklų. Atsakovo teigimu, teismas nepasisakė dėl jo argumento, jog pareiškėjas, prieš viešindamas savo ketinimus, pats pasirinko ir nurodė konkretų būsimų pastatų ir vandens šildymo būdą, t. y. kad bus jungiamasi prie centralizuotų miesto tinklų. Visuomenei išviešinęs vieną pasirinktą šildymo būdą, pareiškėjas ėmė reikalauti galimybės rinktis kitokį šildymo būdą. Norėdamas pakeisti detaliajame plane jau numatytą šildymo būdą, pareiškėjas turėtų rengti Detaliojo plano korektūrą. Atsakovas akcentuoja, jog tiek įsakymas patvirtinti Detalųjį planą, tiek patvirtintas Detalusis planas yra vienodai privalomi.

20. Pareiškėjas UAB „Kauno būstai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Pareiškėjas pabrėžia, jog Specialiojo plano sprendiniuose tik rekomenduojama zonoje Nr. 1 išlaikyti šilumos tiekimą iš centrinių šilumos tinklų, bet nedraudžiama rinktis alternatyvius šildymo būdus, ką ir nori padaryti Bendrovė. Atsakovas, ginčijamame įsakyme nustatydamas, jog šildymo būdas – tik centralizuotas, jungiantis prie centralizuotų miesto tinklų, apribojo teisę pasirinkti alternatyvų šildymo būdą. Toks Detaliajame plane suformuluotas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui – Specialiajam planui. Pareiškėjo teigimu, ne visais atvejais, norint pakeisti Detaliojo plano sprendinius, turi būti kartojamos visos įprastos detaliojo plano rengimo metu būtinos procedūros, be kita ko, tam tikrus detaliojo planavimo sprendinius galima koreguoti. Pareiškėjas sutinka su teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-13 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo“ 4 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Inspekcijos 2016 m. spalio 5 d. raštą Nr. (6.5)-2D-14206 (b. l. 29), kuriame atsakyta į Administracijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą, kuriame buvo teigiama, kad, pagal patvirtintą Detalųjį planą, naujai formuojamų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 bendra riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotą administracinį pastatą (1B3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio viena dalis patenka į sklypą Nr. 1, o kita – į sklypą Nr. 2; tokie detaliojo plano sprendiniai negali būti įgyvendinti. Inspekcija Administracijai nurodė, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Taisyklių 321 punktu, šiuo atveju galima koreguoti detalųjį planą, techninę klaidą taisant savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

24. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2016 m. spalio 24 d. prašymą (b. l. 15–16), kuriame nurodė aplinkybes apie Detaliojo plano grafinėje dalyje padarytą techninę klaidą, lėmusią tą pačią klaidą ir Detaliojo plano tekstinėje dalyje – sklypo riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, ir prašė leisti koreguoti Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-379 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, koreguojant detaliuoju planu nustatomą žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 bendrą ribą taip, kad ji nekirstų administracinio pastato (1B3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Atsakovas ginčijamame 2017 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. A1-13 (b. l. 9) nusprendė: 1. tvirtinti Detaliojo plano koregavimą; 2. koreguoti Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribą ir žemės sklypų plotus; 3. nustatyti, kad žemės sklypo ribos ir plotai gali būti tikslinami atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus; 4. nustatyti, kad pastatų ir vandens šildymas tik centralizuotas, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų; 5. koreguoti sprendinius, nustatytus Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-379. Pareiškėjas kelia ginčą tik dėl Įsakymo 4 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, tvirtindamas, kad atsakovas, koreguodamas Detalųjį planą dėl konkrečių techninių klaidų ir sprendinių spragų ištaisymo, neturėjo pagrindo Įsakymu nustatyti sprendinio dėl šildymo būdo privalomojo pobūdžio ir taip apriboti Šilumos ūkio įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme bei Taisyklėse įtvirtintas pareiškėjo teises, t. y. teisę pasirinkti alternatyvų šildymo būdą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Administracijos direktorius, tvirtindamas Detaliojo plano korektūrą dėl techninės klaidos taisymo bei administraciniu aktu papildomai nustatydamas privalomą Detaliojo plano sprendinį, pareiškėjui apribojo galimybę pasirinkti alternatyvų pastatų ir vandens šildymo būdą, todėl tuo būdu pažeidė Taisyklių 253 ir 318.4.1 punktus, Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį bei Specialųjį planą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pastatų ir vandens šildymą užtikrinti tik centralizuotai, jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų, yra įtvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. A1-379 (b. l. 30) 4 punkte, šis reikalavimas nėra nuginčytas ar pakeistas (koreguotas). Taigi, atsakovas ginčijamame 2017 m. sausio 6 d. įsakyme jokių naujų (papildomų) sprendinių šiuo aspektu nenustatė, o 4 punkte tik atkartojo anksčiau nustatytą Detaliojo plano sprendinį. Aplinkybė, kad atsakovas 2017 m. sausio 6 d. įsakymą priėmė po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas jau buvo priėmęs 2016 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2237-368/2016, kuriame tenkino Bendrovės skundą, t. y. panaikino Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. A1-379 4 punktą, tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia, kadangi pastarasis teismo sprendimas tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs (Administracija dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.).

27. Šiame kontekste papildomai pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-501-822/2018 (buv. Nr. eA-2503-822/2017) panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – Bendrovės skundą dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. A1-379 4 punkto, kuriuo nustatytas tik centralizuotas pastatų ir vandens šildymas jungiantis prie miesto centralizuotų tinklų, teisėtumo ir pagrįstumo atmetė. Priimdamas tokį sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgė į tai, kad pateikto tvirtinti Detaliojo plano aiškinamajame rašte pareiškėjas kelis kartus pakartojo, jog planuojamas pastatų ir vandens šildymas – jungiantis prie centralizuotų tinklų pagal Palangos miesto šilumos ūkio specialųjį planą, t. y. pareiškėjas, rengdamas ir viešindamas Detalųjį planą, pats pasirinko tokį pastatų ir vandens šildymo būdą, todėl atsakovas patvirtino pateiktą Detalųjį planą ir, be kita ko, aptartą sprendinį perkėlė į 2016 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. A1-379, kuriuo patvirtino Detalųjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, tam tikri detaliojo plano sprendiniai (be kita ko, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai) gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Atsižvelgdamas į Palangos miesto šilumos ūkio specialiajame plane numatytą galimybę pasirinkti alternatyvius šildymo būdus, pareiškėjas turi galimybę tai padaryti, pasinaudodamas aptarta Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Konstatuota, kad ginčijamo įsakymo 4 punktu, tik pakartojančiu konkretų Detaliajame plane numatytą sprendinį dėl teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo, nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir minėtas punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, nepakankamai detaliai išnagrinėjo jam pateiktų dokumentų turinį ir nenustatė bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės – kad Įsakymo 4 punkte jokie nauji sprendiniai nebuvo įtvirtinti, o tik atkartoti ankstesniuose administraciniuose aktuose įtvirtinti sprendiniai, t. y. Detaliajame plane ir Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. A1-379, kuriuo tas detalusis planas buvo patvirtintas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingą išvadą, kad Įsakymo 4 punktas yra naikintinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė Įsakymo 4 punkto neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo Įsakymą šioje dalyje naikinti.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo byloje esančius dokumentus (netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas –pareiškėjo skundą atmesti.

30. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, netenkina pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė