2013-05-23 Nr. AB-2003-3-61-3-01348-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-309/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01348-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą (b. l. 1–2) ir skundo patikslinimą (b. l. 12–13) ta apimtimi, kuria pareikšti reikalavimai: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-68 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Teisingumo ministro Įsakymas Nr. 1R-68) 1731 ir 174 punktus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-123 „Dėl leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą“ (toliau – ir Kalėjimų departamento Įsakymas Nr. V-123); 2) ištyrus šių norminių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 000 Lt; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 000 Lt; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 000 000 Lt.

Skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais neribojant naudojimosi laiko. Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-68 patvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 ir 174 punktai nėra suderinti su BVK normomis. 2012 m. balandžio 4 d. pareiškėjas kreipėsi skundu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir nurodė, kad Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN), vadovaudamiesi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-68 redakcija) 1731 ir 174 punktais, kuriuose nustatytas naudojimosi kompiuteriu laikas, atima iš jo teisę kompiuteriu rašyti laiškus, rengti skundus, prašymus, peticijas ir t. t., taip pat atimama teisę gauti teisinį švietimą, nes pareiškėjas kompiuteryje laiko elektroninę informaciją (įstatymus ir kitus teisės aktus, mokslinę medžiagą). Jam draudžiama naudotis kompiuteriu kaip kompaktinių diskų grotuvu ir DVD leistuvu, draudžiama įgauti programuotojo įgūdžių, praleisti laisvalaikį bei užsiimti kūrybine veikla ir teisėtais būdais užsidirbti pragyvenimui. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 1 priedu iš pareiškėjo kompiuterio buvo pašalintas prietaisas, leidžiantis naudotis internetu. Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 1R-68 nesuderintas su Lietuvos Respublikos įstatymais ir nustato sąlygas, kurių nenustato įstatymai. Remiantis Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-68 buvo priimtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. V-123, kuriuo nustatyti leidimo naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai. Pareiškėjas 2012 m. kovo 21 d. apskundė Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1R-68 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tačiau atsakymą gavo tik po to, kai pateikė skundą teismui.

Pareiškėjas teigė, kad tokie jo nurodytų valstybės įstaigų veiksmai jam sukėlė emocinę depresiją, nepatogumus, buvo atimta gynybos teisė bei galimybė turėti pajamų šaltinį.

Vadovaudamasis Konstitucijos 23,28 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu pareiškėjas teigė, kad Teisingumo ministerija neturi teisės riboti jam įstatymais suteiktų teisių disponuoti asmeniniais daiktais (kompiuteriu). Pareiškėjas prašė panaikinti įstatymams prieštaraujančias jo nurodytų teisės aktų nuostatas ir teigė, kad ištirti norminių aktų atitiktį aukštesnės teisinės galios teisės aktams yra teismo prerogatyva.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 30–32) paaiškino, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 punkte nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais (kompiuteriu) naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistiesiems, studijuojantiems aukštojoje mokykloje, pataisos įstaigos direktorius gali leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 6 valandų per parą. Leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 3 valandas per parą gali būti suteikiamas priėmus individualų sprendimą dėl kiekvieno nuteistojo atskirai. Tam reikėtų kreiptis į pataisos įstaigos administraciją.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2012 m. balandžio 1 d., nuteistieji turėjo teisę naudotis asmeniniais kompiuteriais (kaip ir dauguma kitų elektros prietaisų) tik laisvalaikiu. Daugelio nuteistųjų laisvalaikiui skirtas laikas yra apie 3 val. per parą, todėl 2012 m. balandžio 1 d. įsigalioję Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai, kuriais nustatyta, kad nuteistieji turi teisę naudotis turimais asmeniniais kompiuteriais tik laisvalaikiu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą, o tam tikrais atvejais ir ilgiau, iš esmės nesutrumpino nuteistiesiems skirto laiko naudotis asmeniniais kompiuteriais. Be to, sukurtos prielaidos atskiroms suimtųjų ir nuteistųjų grupėms leisti kompiuteriais naudotis ilgiau, nė dienotvarkėje nustatytu laisvalaikiu, todėl šioms asmenų grupėms naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laikas faktiškai pailgėjo.

Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pataisos įstaigose turi būti užtikrinta veiksminga naudojimosi asmeniniais kompiuteriais kontrolė, kad jais naudojantis nebūtų daromos nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejais, kuriais šio Kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu iš nuteistojo gali būti paimti.

Pagal teismų praktiką, net ir tuo atveju, jei būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo nurodomas neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytam pažeidimui ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose. Pagal teismų praktiką, tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visada turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 25–26) paaiškino, kad įstatymo leidėjas Bausmių vykdymo 96 straipsnio 1 dalyje išvardytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi tvarką įpareigojo nustatyti kitame norminiame teisės akte – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, kurios tvirtinamos teisingumo ministro įsakymu. Pareiškėjas2012 m. kovo 28 d. kreipėsi su prašymu leisti užsiimti kūrybine veikla. Atsižvelgus į Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvertinus tai, kad pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 20 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jam paaiškinta, kad teise užsiimti kūrybine veikla naudotis negali.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Pareiškėjo reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo teisės aktų normoms. Laikytis teisės aktų reikalavimų yra Marijampolės PN administracijos pareiga, todėl šių pareigų atlikimas negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 33–35) paaiškino, kad Marijampolės PN administracija, išnagrinėjusi jo 2012 m. kovo 28 d. prašymą, teisingai įvertino teisinę padėtį (pateikdamas prašymą ir jį nagrinėjant pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei) ir pagrįstai atsakė, kad jis negali pasinaudoti nuteistųjų teise užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla.

Skunde pareiškėjas klaidingai nurodė, kad Marijampolės PN administracija, priimdama sprendimą nesuteikti teisės užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla, vadovavosi Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-68 pakeistais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 ir 174 punktais. Nurodytas norminis aktas galioja nuo 2012 m. balandžio 1 d., o prašymas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2012 m. kovo 30 d. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo 2012 m. balandžio 4 d. skundą dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų atsakė laiku ir tinkamai.

Teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymai, kurių teisėtumą prašo ištirti pareiškėjas, yra norminiai teisės aktai, kurių teisėtumo nagrinėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 skirsnyje. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje nustatytą subjektų ratą, todėl prašymą ištirti atitinkamo norminio administracinio teisės akto teisėtumą jis gali reikšti tik ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.), kurioje iškeliamas konkretus administracinis ginčas, kurį sprendžiant tuo aktu turi būti remiamasi. Pareiškėjas savo prašymo ištirti minėtų norminių teisės aktų teisėtumą nesusiejo su jokiu konkrečiu nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu, t. y. neskundė jokio konkretaus Marijampolės PN priimto administracinio akto ar veiksmo, susijusio su šių aktų taikymu, o išdėstė abstraktaus pobūdžio nusiskundimus. Jo prašymas ištirti atitinkamų norminių administracinių teisės aktų nuostatų teisėtumą nesusietas su nagrinėjama individualia byla, yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas teisiniais motyvais.

Pareiškėjas skunde teismui konkrečiai nenurodo, kuo grindžia savo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą, nepateikia jokių argumentų, kodėl toks jo reikalavimas turėtų būti tenkintas, nepaaiškina, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (b. l. 76–82) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymas Nr.1R-68, kuriuo pakeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (šių Taisyklių 1731 ir 174 punktai) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. V-123, kuriuo nustatyta leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais tvarka ilgiau kaip tris valandas per parą, yra norminiai teisės aktai, kadangi jie nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pripažinus, kad įsakymų nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, norminio administracinio akto nuostatas galima laikyti panaikintomis (ABTĮ 115 straipsnio 2 dalis). Iš skundo ir patikslinto skundo turinio bei juose suformuluotų reikalavimų teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės siekė, kad būtų panaikinti norminiai teisės aktai, teismui ištyrus jų teisėtumą.

ABTĮ XVI skirsnyje nustatytos dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšys: abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) ir prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje pareiškėjas kėlė individualų ginčą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, todėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turinys turėtų iš esmės atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų ABTĮ šešioliktame skirsnyje, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1503-12). Pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais. Kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Pareiškėjo pozicija dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kiek prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, nustatė, kad juose nėra aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių abejones dėl atitikties įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas iš esmės tik pacitavo ginčijamų norminių administracinių aktų nuostatas, Bausmių vykdymo kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo tam tikras nuostatas, kurių, jo manymu, ginčijami norminiai aktai neatitinka, ir išdėstė tam tikrus atskirus samprotavimus, kurie neišreiškia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kurios redakcijos įstatymų nuostatų neatitinka ginčijami norminiai administraciniai aktai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad toks pareiškėjo V. K. reikalavimo dėl norminių aktų ištyrimo pagrindimas negali būti laikomas aiškiai suformuluotu teisiniais argumentais. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir sudarė galimybę tai padaryti (b. l. 6–7, 12–13), tačiau ir patikslintame skunde pareiškėjo pateiktas prašymas buvo nekonkretus, nebuvo grindžiamas teisiniais motyvais (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos, teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su jo nurodytų institucijų veiksmais, kuriais jam neleista naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas, draudžiama juo naudotis kaip kompaktinių diskų grotuvu ir DVD leistuvu, įgauti programuotojo įgūdžių, praleisti laisvalaikį bei užsiimti kūrybine veikla ir teisėtais būdais užsidirbti pragyvenimui.

Viešoji atsakomybė CK 6.271 straipsnyje įtvirtintais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95-2009).

Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 28 d. pateikė skundą Marijampolės PN direktoriui, prašydamas leisti užsiimti kūrybine veikla, nurodė, kad tam jam būtina nuolatinė galimybė naudotis kompiuteriu (kad gautų išsilavinimą ir vystytų mokslinį mąstymą). Pažymėjo, kad tai laisvėje jam padės gauti teisėtą pragyvenimo šaltinį (b. l. 28). Marijampolės PN direktorius 2012 m. kovo 30 d. rašte Nr. 20/07-224 (b. l. 27) pareiškėjui paaiškino, kad nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine veikla reglamentuota Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Pareiškėjui paaiškinta, kad jis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, todėl šia teise pasinaudoti negali. Taip pat pažymėta, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. įsigalios Vidaus tvarkos taisyklių 1731 punkto pakeitimas, pagal kurį kompiuteriu galės naudotis 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. atsakymą 2012 m. balandžio 4 d. apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 2S-1821 (b. l. 36) atsakė, kad Marijampolės PN atsisakymas leisti užsiimti kūrybine veikla yra pagrįstas, kadangi pareiškėjas bausmę atlieka paprastojoje grupėje.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų nuostatas, nuteistieji pataisos namuose yra priskiriami paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms.

Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems atvirosiose kolonijose bei pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu. Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 20 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-744 (b. l. 29) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Atlikęs paskirtą nuobaudą, pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 20 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės jis neneigia.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. raštas Nr. 20/07-224 ir Kalėjimų departamento 2012 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 2S-1821 yra teisėti ir pagrįsti, juose teisingai nurodyta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso pareiškėjas negali užsiimti kūrybine veikla.

Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad Marijampolės PN direktorius, priimdamas 2012 m. kovo 30 d. sprendimą nesuteikti teisės užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla, vadovavosi Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-68 pakeistais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 ir 174 punktais, kadangi nurodytas norminis aktas galioja nuo 2012 m. balandžio 1 d., o sprendimas priimtas 2012 m. kovo 30 d. ir iš jo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. įsigalios Taisyklių 1731 punkto pakeitimas, pagal kurį kompiuteriu galės naudotis 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

Įvertinęs Teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (1.23.)7R-3498 turinį, teismas nustatė, kad jame pareiškėjui išdėstyta informacija apie nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarką, paaiškinta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis suimtajam (nuteistajam) gali būti leidžiama naudotis asmeniniais kompiuteriais ir ilgiau nei tris valandas. Šiame rašte pareiškėjui nebuvo nustatytos jokios teisės ar pareigos, raštas savaime jokių teisinių pasekmių jam nesukėlė. Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Teisingumo ministerija atliko kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-68 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas Taisyklių 1731 punktas nustato, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais (tarp jų ir kompiuteriu) naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Taisyklių 174 punkte, pakeistame 2012 m. kovo 9 d. įsakymu, įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktame sąraše.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“) nustatyta tvarka, kada laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą ir teismas konstatavo, kad valstybinės institucijos (Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas) vykdė teisės aktais joms suteiktas pareigas, t. y. teisingumo ministras, vykdydamas Bausmių 96 straipsnyje nustatytą pareigą, patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, o Kalėjimų departamento direktorius, vykdydamas Taisyklėse nustatytą pareigą, patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus.

Remdamasis išdėstytais argumentais, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Marijampolės PN, Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos ar jos pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad pareiškėjas V. K. tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Tam, kad atsirastų atsakovės Lietuvos valstybės atsakomybė, būtina nustatyti trijų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, padarytą žalą ir ryšį tarp šių veiksmų ar neveikimo ir patirtos žalos. Šiuo atveju teismui nenustačius, kad Marijampolės PN, Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu (nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų), atsakovui Lietuvos valstybei civilinė atsakomybė negali kilti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 89–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad kompiuteris jam yra būtinas tam, kad jis galėtų teisėtais būdais ir priemonėmis gauti pragyvenimo šaltinį, kadangi, pasak apelianto, kompiuteriu jis rašo knygas, kuria teisės aktų projektus. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimo nepagrindė įstatymais, nenurodė, iš kokių teisės santykių išplaukia būtinumas apriboti nuteistiesiems teisę laisvai naudotis asmeniniu kompiuteriu. Bausmės atlikimo laikotarpiu apeliantas visą laiką, kai nemiega, dirba priverčiamą darbą ir neturi jokio užsiėmimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 96–97) nurodo, kad apelianto teiginiai, esą Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo nepagrindė įstatymais, neatitinka tikrovės. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovo atstovas remiasi teisės aktų normomis ir argumentais, kurias buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 98–99) nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 103–104) nurodo, kad apeliantas nenurodė nei įstatymų, nei bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumą ar neteisėtumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė visapusiškai, priėmė bylos medžiaga pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą siejo su nuteistajam pataisos namuose taikomais ribojimais naudotis kompiuteriu pagal įvairias jo paskirtis.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: 1) pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi daiktais tvarką, – šešiems mėnesiams; 2) turinčių skolą už nurodytų daiktų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; 3) perkeltų į drausmės grupę šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais paimti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą (BVK 96 str.5 d.).

Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo seka išvados, kad nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti. Ji suvaržyta įstatymu. Teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nesuteikiama nuteistiesiems drausmės grupės laikymo sąlygomis. Paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis nuteistieji asmeniniais kompiuteriais gali naudotis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir patys apmokėti už sunaudotą elektros energiją, o pažeidus nustatytą naudojimosi tvarką, pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu kompiuteris iš nuteistojo gali būti paimtas ir saugomas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad Teisingumo ministerija, vykdydama Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatytą įstatymų leidėjo pavedimą, patvirtino su šių įstatymo straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijusias Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normas, reglamentuojančias nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarką (bylai aktualūs Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-68 redakcija 1731 ir 174 punktai), o Kalėjimų departamento direktorius, vykdydamas minėtų Taisyklių nuostatas, 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus (toliau – ir Kriterijai).

Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje nustatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra įstatymu nustatytos neteistųjų specialiosios pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2012 m. balandžio 1 d.) 1731 punktą nuteistieji 173 punkte nurodytais daiktais, išskyrus nurodytus 173.2, 173.9 ir 173.16 punktuose, naudojasi tik dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu (Taisyklių 173.7 punkte numatyti kompiuteriai). Pagal nuo 2012 m. balandžio 1 d. galiojančią Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakciją (2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr.1R-68 redakcija) 1731 punktą nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Minėtos redakcijos Taisyklių 174 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą. Minėtas teisinis reguliavimas patenka į pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemones (BVK 113 str.).

Į Kalėjimų departamento direktorius 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintą Aprašą perkelta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą. Apraše nurodyta, kad minėtas kompiuteriu naudojimosi laikas yra nustatomas pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintą dienotvarkę (1 p.). Laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko (2 p.). Be to, Apraše numatyti naudojimosi asmeniniais kompiuteriais būdai, kompiuterių saugojimo tvarka (3 p.).

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintus Kriterijus laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą (nuo 4 iki 8 valandų). Pagal Kriterijus leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas gali būti išduotas besimokantiems bendrojo lavinimo ir profesinėje mokykloje, studijuojantiems aukštojoje mokykloje (1.1-1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiūlytą darbą visu etatu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas (1.8 p.). Kriterijų 2 punktas nustato, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms). Leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą išduodamas terminuotam laikotarpiui, ne ilgesniam kaip vieneri metai ir galioja tik toje laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje buvo išduotas. Pasibaigus šiam laikotarpiui klausimas dėl naujo leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą svarstomas iš naujo (Kriterijų 3, 4 p.).

Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti (BVK 96 str.), o šią teisę įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai pataisos įstaigų administracijai suteikia diskreciją nustatyti ilgesnį nei numato bendroji taisyklė (ne ilgiau kaip 3 val. per parą) naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką, jei lengvosios ar paprastosios grupės laikymo sąlygų nuteistasis to prašo ir jis realiai atitinka kurį nors Kriterijų (1.1–1.8 p.). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis realiai atitinka kurį nors Kriterijų ir jam gali būti išduotas leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas, o Marijampolės PN administracija šį jo prašymą atmetė neteisėtai.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo priskyrimas atitinkamais laikotarpiais skirtingoms laikymo sąlygų nuteistųjų grupėms (paprastajai bei drausmės) pagal Bausmių vykdymo kodekso nustatytą teisinį reguliavimą lėmė teisių suvaržymus pareiškėjo byloje iškeltais klausimais dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu bei užsiėmimo individualia darbine ar kūrybine veikla. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos institucijos pareiškėjo skundus šiais klausimais 2012 m. kovo – gegužės mėn. ištyrė pagal faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reguliavimą, taigi konstatuoti neteisėtus veiksmus šiuo aspektu nėra pagrindo.

Pareiškėjas Teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1R-68 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr.194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1731 ir 174 punktus) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“, kuriais nuteistiesiems nustatyti atitinkami ribojimai, nurodo kaip neteisėtus veiksmus, kurie varžo jo teises. Minėti Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų jiems įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistas asmuo turi ne tik teises, laisves bet ir Bausmių vykdymo įstatymu nustatytas pareigas su apribojimais.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.271 straipsnio prasme nustatinėjimas yra teisiškai beprasmis, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Remdamasis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis