40d10e78-e93d-4739-8fae-7729d490ec56 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Gytis VečerskasPranešėjas Gytis Večerskas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-397/2015Teisėja Tatjana Butkienė                                       Proceso Nr. 1-23-1-00223-2013-0                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Vlado Vitunsko, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Viktorijai Akelienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajam A.

G., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, nukentėjusiosioms U. B., G. G., jų atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (U.

B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) – 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant per visÄ laisvės apribojimo laikÄ bendrauti su U. B. ir įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 140 str. 1 d. (G.

G. sukeltas fizinis skausmas) – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės apribojimo, uždraudžiant per visÄ laisvės apribojimo laikÄ bendrauti su U.

B. ir įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 str. nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. kovo 9 d. iki 2013 m. kovo 10 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. G. 3 000,00 Lt (trys tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestas, kaip nepagrįstas.Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. G. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai.Pripažinta nukentėjusiųjų U.

B. ir G. G. advokato atstovavimo iÅ¡laidos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteista iÅ¡ A. G. 1210,00 Lt (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai deÅ¡imt litų) nukentėjusiosios U. B. naudai ir 1164,00 Lt (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi litai) nukentėjusiosios G. G. naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. kovo 9 d., apie 2.00 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktinės G.

G. dukra U. B. metu, tyčia tampė jÄ už plaukų, tampydamas suplėšė jos marÅ¡kinėlius ir sužalojo deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sritį, sugriebė jÄ už rankos ir vienÄ kartÄ spyrė pastarajai į kairę kojÄ , padarydamas U. B. poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. kovo 9 d., apie 2.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tampė savo sutuoktinę G.

G. už plaukų, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Nuteistasis A. G., nesutikdamas su teismo priimtu nuosprendžiu, pateikė skundÄ Kauno apygardos teismui ir apeliaciniame skunde prašė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, visiÅ¡kai nesistengdamas bÅ«ti objektyvus, iÅ¡analizuoti iÅ¡samiai visus įrodymus, esančius byloje ir visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio į jį teisinančius įrodymus.

Teismas nenurodė jokio objektyvaus įrodymo, kurio pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog A. G. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis savo skunde teigė, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino faktÄ , kad neįvykdė nusikalstamų veikų, kad tai buvo nukentėjusiųjų provokacija jo atžvilgiu ir duoti melagingi parodymai, siekiant neteisėtais veiksmais užvaldyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Å is tikslas tiek jo sutuoktinės, tiek ir jos dukros buvo pasiektas.

Nurodytas aplinkybes patvirtina garso įraÅ¡ai, kurie yra Å¡ioje byloje, tačiau teismas, bÅ«damas aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas jo atžvilgiu, Å¡ių įrodymų netyrė.Nuteistasis savo skunde nurodė, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama nukentėjusiųjų parodymais, tačiau, jo nuomone, nukentėjusiųjų parodymus paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. pokalbių iÅ¡klotinės ir priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame nurodyta, kad tiek U. B., tiek ir G. G. pripažįsta faktÄ , kad Å¡iuose garso įraÅ¡uose balsas yra jų, ir patvirtina, kad tokie pokalbiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų vyko iki Å¡io įvykio.

Pokalbiuose užfiksuotas teigimas, kad nukentėjusios bendrauja su policijos pareigÅ«nais ir joms visiÅ¡kai nesunku yra sufabrikuoti jo atžvilgiu bylÄ , kas ir buvo padaryta.Apeliantas savo skunde taip pat teigė, jog nukentėjusiosios U. B. parodymai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja liudytojo A. Ž. parodymams. Jis taip pat patvirtino faktÄ , kad nukentėjusiosios jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, tyčiojosi iÅ¡ jo ir jį provokavo. Be to, U. B. parodymai nėra nuoseklÅ«s bei prieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir dėl jai tariamai padarytų sužalojimų.

G. G. parodymai, apelianto nuomone, iš esmės yra prieštaringi, jie taip pat prieštarauja ir U. B. nurodytoms aplinkybėms, todėl į tai atsižvelgiant, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymų šaltiniu.Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė S. B. negalėjo patvirtinti fakto, kad sužalojimai nukentėjusiajai U. B. buvo padaryti būtent nurodytu laiku, jos parodymai nuosprendyje nebuvo užrašyti tiksliai, kadangi pastaroji negalėjo kategoriškai patvirtinti laiko, kada tiksliai sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti.

Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad U. B. padarytos kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos ir nugriuvus ir atsitrenkiant į kietÄ daiktÄ .Nuteistasis savo skunde teigė, jog liudytojų N. L. bei Ž. S. parodymai patvirtina faktÄ , kad jie nematė, jog A. G. nukentėjusiųjų atžvilgiu bÅ«tų elgęsis neteisėtai, jie nurodė, kad A. G. sakė, jog jo atžvilgiu viskas yra fabrikuojama, siekiant su juo susidoroti iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės. Liudytojas A.

K. tik patvirtino faktÄ , kad dėl nesuprantamų priežasčių A. G. nedalyvavo įvykio vietos apžiÅ«roje, nors buvo namuose, o į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ neįraÅ¡yta ir G. G., tikėtina dėl to, kad ji pati tÄ netvarkÄ ir padarė, numesdama nuo palangės daiktus.Nuteistasis taip pat nurodė, kad minimÄ dienÄ jis prie U. B. nebuvo net prisilietęs, juo labiau suplėšęs jai marÅ¡kinėlių, Å¡iuos veiksmus galimai atliko ji pati, siekdama iÅ¡vyti jį iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų, kas ir pavyko, nes Å¡iuo metu jis (A.

G.), siekdamas iÅ¡vengti provokacijos iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės, neturi galimybės gyventi jam priklausančiuose namuose, nes juose Å¡iuo metu gyvena jo sutuoktinė G. G. su sugyventiniu.Teismas, nelaikydamas byloje esančių garso įrašų ir kompaktinių plokÅ¡telių įrodymais, pasielgė aiÅ¡kiai neteisėtai, bÅ«tent Å¡ie įrodymai ir patvirtina faktÄ , kaip ir kokiu bÅ«du iki Å¡io įvykio nukentėjusiosios grasino A. G. sufabrikuoti bylÄ ir netgi nurodė asmenis, kas joms tai padaryti padės, todėl laikytina, kad teismas, priėmęs jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas.

Nuteistojo manymu, teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad visi jį teisinantys įrodymai iÅ¡ viso buvo neaptarti arba aptarti tik toje dalyje, kurioje galima grįsti pateiktus kaltinimus. Teismas visiÅ¡kai be pagrindo atsisakė apklausti A. G. praÅ¡omus liudytojus J. A. ir G. D., kurios galėjo patvirtinti faktÄ , kad Å¡i byla jo atžvilgiu iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės buvo sufabrikuota.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Nuteistasis savo skunde nurodė, kad jam nesuprantama, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas nustatė, kad jis įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. l d., ir dėl kokių priežasčių jį nuteisė už tai, ko neįvykdė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, teismas pažeidė LR BPK 20 str., nuostatas, grubiai pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ , įtvirtintÄ baudžiamojoje teisėje, ko pasėkoje jo atžvilgiu priėmė aiÅ¡kiai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.Nuteistojo nuomone, nuosprendyje pilnai padaryta kaltinamojo akto analizė, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į byloje esančių įrodymų visetÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 06 20 nutarimo Nr. 40, 3.1.8. p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų, kad jis įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl teismas bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs A.

G. atžvilgiu, kas sutrukdė teismui tinkamai įvertinti esančius įrodymus bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Kadangi A. G. nepadarė nusikalstamų veikų, todėl ir civiliniai ieÅ¡kiniai jo atžvilgiu turi bÅ«ti atmesti. Skiriant bausmę, taip pat buvo pažeisti BK 54-61 str. reikalavimai, nes teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis blogos sveikatos, neįgalus, todėl atlikti paskirtÄ bausmę neturi jokios galimybės. Negana to, įpareigojus nebendrauti su U. B., kuri gyvena jo namuose, tokiu nuosprendžiu be pagrindo iÅ¡keldintas iÅ¡ savo namų, uždraudžiant jam naudotis savo daiktais ir pan.Kauno apygardos teisme buvo gauti nukentėjusiųjų G.

G. ir U. B. atsikirtimai į nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuriuose nukentėjusiosios prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ A. G. proceso iÅ¡laidas, susijusias su jų advokato paslaugų apmokėjimu apeliaciniame procese.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiÄ jÄ ir jos atstovÄ , prokurorę, praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

A. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutuoktinės G. G. dukrai U. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o G. G. sukėlė fizinį skausmÄ , kas kiekvienos atžvilgiu atitinka BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties ir jo kaltumo nėra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Nuteistojo nuomone, teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, kas sÄ lygojo jo atžvilgiu neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų viseto iÅ¡tyrimu, jų palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir sprendimo argumentavimu. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti prieÅ¡taringas ar grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik, jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje esančių faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas A. G. kaltės klausimÄ dėl nežymaus U. B. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo G. G., nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu A. G. paaiÅ¡kino, jog 2013 m. kovo 8 d. jis buvo namuose su mažamete dukra K. G.. IÅ¡leidus besisvečiavusį draugÄ A. Ž., o dukrai palydėjus drauges, jie nuėjo miegoti. Nakčia jis iÅ¡girdo įkyrų skambutį į duris, pagalvojo, kad sugrįžo sutuoktinė ir jos duktė, kad jos paliko namuose raktus ir negali įeiti.

Atidaręs duris, jis pamatė policijos pareigÅ«nus. Jis paklausė, kas atsitiko, pareigÅ«nai atsakė, kad gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ Å¡eimoje. Tuo metu jo sutuoktinė G. G. ir jos dukra U. B. atėjo iÅ¡ svetainės ir pradėjo aiÅ¡kinti pareigÅ«nams, kad jis jas stumdo ir triukÅ¡mauja. Jis nei prieÅ¡ sutuoktinę nei prieÅ¡ jos dukrÄ nesmurtavo, net nežinojo, kad jos jau sugrįžusios į namus, sakė pareigÅ«nams, kad jis nieko joms nedarė, tačiau pareigÅ«nai liepė jam apsirengti.

Jis apsiavė, priėjo prie durų, nesiprieÅ¡ino, tačiau pareigÅ«nai užlaužė jo rankas ir uždėjo antrankius. Parodė, kad U. B. jį nuolat terorizuoja, tokiu bÅ«du jos nori su juo susidoroti. Jų santuoka su sutuoktine Å¡iuo metu yra tik formali, sutuoktinė jam sakė, kad ji turi santykius su policijos pareigÅ«nu Å . ir esÄ Å¡is pareigÅ«nas jį „sutvarkys“. Nurodė, kad jis įrašė nukentėjusiųjų pokalbius, kuriuose pastarosios kalbėjo apie susidorojimÄ su juo, todėl mano, kad Å¡i baudžiamoji byla sukurta policijos pagalba.

Tvirtina, kad nukentėjusiosios jį apkalba, jis nukentėjusiųjų nemušė, jų nestumdė, jokio nusikaltimo nepadarė.Nukentėjusioji U. B. apylinkės teisme parodė, kad 2013 m. kovo 8 d. vakare jos mama paprašė sugrįžti anksčiau, kad nepalikti sesės K. vienos namuose, nes mama turėjo išvažiuoti pas draugę. Ji sugrįžo apie 21.00 val., grįždama prasilenkė su išvykstančia mama. Jos sesuo buvo antrame aukšte savo kambaryje su drauge, ar patėvis buvo namuose ji nežino.

Ji buvo svetainėje, esančioje pirmame namo aukÅ¡te, Apie pirmÄ valandÄ nakties, ji iÅ¡girdo, kaip pro duris iÅ¡ garažo kažkas atėjo į virtuvę, iÅ¡ balso suprato, kad tai buvo A. G. su kitu vyru. Jie sėdėjo virtuvėje, kalbėjo, garsiai plÅ«dosi, ji suprato, kad bus iÅ¡gertuvės, kadangi taip dažnai bÅ«davo. Jie gėrė apie pusę valandos, ji sėdėjo svetainėje, nes kad nueiti į savo kambarį jai reikėjo eiti pro virtuvę. Po pusvalandžio ji iÅ¡girdo, kad vyriÅ¡kis išėjo, tada A.

G. apie 20 minučių parėkavo vienas, po to jis atidarė svetainės duris, paklausė jos „kur yra ta suka?“ turėjo omenyje jos mamÄ . Ji atsakė, kad tai ne jo reikalas ir norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ svetainės. Tada patėvis griebė jÄ už plaukų, pradėjo tampyti jÄ už plaukų ir už marÅ¡kinėlių, besistumdant suplėšė jos marÅ¡kinėlius, sužalojo jos krÅ«tinę, kur po to buvo kraujosruvos. Ji pabėgo į virtuvę, paskambino mamai ir verkdama paprašė, kad ji greičiau sugrįžtų.

Nurodė, kad bÅ«tų buvę geriausiai jai bėgti iÅ¡ namų, bet ji nenorėjo palikti vienos mažos sesės namuose, kadangi patėvis buvo iÅ¡gėręs ir agresyvus, negėręs jis bÅ«na mažiau agresyvus. Mama sugrįžo po 20 minučių. Ji tuo metu buvo kambaryje ir verkė, buvo Å¡oke, o patėvis buvo virtuvėje, į kambarį pas jÄ daugiau nėjo. Mama įėjo į virtuvę, ji iÅ¡girdo, kad kažkas sudužo. Ji išėjo iÅ¡ svetainės ir pamatė, kaip patėvis Å¡oko prie mamos, sugriebė jÄ už plaukų ir pradėjo jÄ tÄ syti.

Ji Å¡oko ginti mamos, bandė patėvį atplėšti nuo mamos. Tada patėvis spyrė jai į kojÄ , tada mama pati kažkaip iÅ¡silaisvino. Tada patėvis pasakė, kad joms bus galas, nes jis eis į garaÅ¾Ä . Mama liepė jai kviesti policijÄ , o pati užstojo jam keliÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , kadangi patėvis ne kartÄ jas gÄ sdino, kad jis garaže turi Å¡autuvÄ ir jas išžudys, tada bus rami galva. Ji ėmė skambinti policijai, tačiau patėvis pribėgo ir iÅ¡mušė iÅ¡ jos rankų telefonÄ .

Jos bandė jį sulaikyti, tada jis nubėgo į svetainę, atidarė langÄ ir norėjo iÅ¡lipti, iÅ¡daužė ten stovėjusias vazas ir vazonÄ su gėle. Tuo metu mama namų telefonu paskambino policijai Å¡aukdama, kad jos bijo, jog jis nepatektų į garaÅ¾Ä , kad gali atsitikti didelė nelaimė. Patėvis pro langÄ neiÅ¡Å¡oko, kadangi ten gana aukÅ¡tai, iÅ¡girdęs, kad mama kviečia policijÄ jis iÅ¡sigando, nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir užsidarė savo miegamajame kambaryje. Policijos pareigÅ«nai atvyko gana greitai, mama juos įleido, jų buvo du ar trys, tikslai neprisimena.

PareigÅ«nai paklausė, kur patėvis yra, klausė, ar reikės panaudoti fizinę jėgÄ , klausė, kokio jis sudėjimo. Jos atsakė, kad nežino, pasakė, kad antrame aukÅ¡te maži vaikai. Policijos pareigÅ«nai elgėsi labai atsargiai, jie užlipo laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ . A. G. neklausė policijos nurodymų, todėl pareigÅ«nai liepė jam gulti ant žemės, sudėti rankas, jis nurodymų nevykdė, todėl jam buvo antrankiais surakintos rankos, jis garsiai Å¡Å«kavo. Ji policijos pareigÅ«nams rodė suplėšytus marÅ¡kinėlius, paraudimÄ krÅ«tinėje, rankÄ .

Nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai buvo smurtas namuose, kartÄ , kai jai buvo 15 – 16 metų, jis buvo paleidęs į jÄ kėdę, yra mušęs jos mamÄ , buvo sulaužęs jai pirÅ¡tÄ . Parodė, kad sugrįžęs po Å¡io įvykio, patėvis vėl joms grasino, sakė, kad joms dabar bus galas, jos vėl kvietė policijos pareigÅ«nus, jos miegodavo užsirakinusios savo kambariuose, nes bijojo patėvio, todėl mama buvo iÅ¡nuomojusi butÄ , kuriame ji su mama ir seserimi gyveno apie mėnesį, jos nežinojo, kad jam buvo uždrausta kartu su jomis gyventi.

Vėliau jos sugrįžo bijodamos, kad jis jų visų neiÅ¡grÅ«stų visai iÅ¡ namų, kadangi kartÄ atėjusi paimti reikalingų daiktų ji pamatė, kad patėvis mamos kambaryje buvo apgyvendinęs savo motinÄ . Patėvis yra sakęs, kad visi namai prikaiÅ¡ioti įraÅ¡ymo aparatÅ«ros, kad ji neturės asmeninio gyvenimo, buvo labai jas prigÄ sdinęs. Nukentėjusioji G. G. apylinkės teisme parodė, kad 2013 m. kovo 8 d., apie 21 val. ji iÅ¡važiavo pas draugę, paliko savo maÅ¾Ä dukrÄ su drauge, prašė savo dukters U.

B. grįžti apie 21 val., U. grįžo, jos prasilenkė. Apie 2 valandÄ ji jau ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ draugės, kada paskambino jos duktė U., ji verkė ir sakė, kad patėvis kelia prieÅ¡ jÄ rankÄ . Ji liepė dukteriai bÅ«ti kambaryje, nieko nedaryti, pasakė, kad ji grįžta, iÅ¡sikvietė taksi ir netrukus sugrįžo į namus. Įėjusi į virtuvę pamatė A. G., ji pradėjo Å¡aukdama klausti, kodėl jis taip daro, jis pradėjo jÄ plÅ«sti ir metė į jÄ lėkÅ¡tę, tačiau nepataikė, lėkÅ¡tė nukrito ir sudužo.

Jis stumtelėjo jÄ link durų, griebė jÄ už plaukų ir ėmė jÄ tÄ syti, nuo skausmo ji nukrito. Jis pasilenkęs toliau stipriai laikė jÄ už plaukų, kol ji nepradėjo rėkti. Ä® virtuvę atbėgo U. ir ėmė jÄ ginti, sugriebusi už drabužių norėjo jį atitraukti nuo jos, ji taip pat stÅ«mė jį nuo savęs, girdėjo, kaip U. pasakė „ar baigsi spardytis?“. Tada jis jÄ paleido ji atsistojo, jis pradėjo jas abi plÅ«sti, vadino žiurkėmis, paleistuvėmis ir necenzÅ«riniais žodžiais ir nuėjo link garažo, lupo garažo duris, sakė, kad dabar joms bus blogai.

Kadangi ji anksčiau yra mačiusi garaže pistoletÄ , kai jos sutuoktinis girtas jį jai demonstravo, todėl neleido jam eiti į garaÅ¾Ä , bijojo, kad jis neatsineÅ¡tų kokio nors daikto ir jų nesužalotų. Ji liepė U. kviesti policijÄ , pati užstojo garažo duris. Tada sutuoktinis iÅ¡mušė U. iÅ¡ rankų telefonÄ , bėgo į svetainę, atidarydamas langÄ numėtė viskÄ nuo palangės, numetė ten stovėjusiÄ kriÅ¡tolinę vazÄ , senovinę kriÅ¡tolinę vazÄ ir vazonÄ su gėle.

Tada ji griebė namų telefonÄ ir paskambino policijai, pasakė, kad namuose triukÅ¡mauja girtas vyras, kad jos jo bijo, prašė greičiau atvažiuoti. PareigÅ«nas jai pasakė nedėti ragelio. IÅ¡girdęs, kad ji kalba su policijos pareigÅ«nu, sutuoktinis nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯ savo miegamÄ jį kambarį. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo greitai, atėjo du pareigÅ«nai, ji juos įleido. Ji girdėjo, kad A. G. kažkÄ rėkauja, tačiau nesuprato kÄ . Parodė, kad pareigÅ«nai klausė, kur yra jos sutuoktinis, ji parodė laiptais į viršų, parodė, kur yra vaikų kambarys, kad ten neužeitų.

PareigÅ«nai klausė, ar jis ginkluotas, ji atsakė, kad ne. PareigÅ«nai liepė sutuoktiniui gultis jis neklausė, jį iÅ¡vedė už parankės, apžiÅ«rėjo kiÅ¡enes, liepė jam rengtis, jis nesirengė, liepė autis, jis nesiavė, tada pareigÅ«nai uždėjo jam antrankius, nes jis nesileido vedamas. KitÄ dienÄ pamatė ant dukters kojos didelę mėlynę. Po dviejų parų jis sugrįžo, dvi dienas buvo ramu, o po to jis pradėjo grasinti, kad joms čia geruoju nesibaigs. Tada 2013 m. kovo 15 d. ji iÅ¡sinuomojo butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno apie vienÄ mėnesį.

Po to jos sugrįžo gyventi į namus, bijodama prarasti namus, kadangi sutuoktinis jos kambaryje apgyvendino savo motinÄ su visais pastarosios baldais. Jom sugrįžus, anyta iÅ¡vyko iÅ¡ jų namų po dviejų savaičių. Parodė, kad jos bijo girto sutuoktinio, kad jos duktė U. paaugusi ėmė jÄ ginti nuo jos sutuoktinio, jos net susitardavo kartu sugrįžti į namus, kad bÅ«tų saugiau. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas A. G. kaltės klausimÄ dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo U.

B., taip pat rėmėsi ekspertės S. B. parodymais, kad ji pacientę matė ir apžiÅ«rėjo, tyrimo metu buvo nustatytos poodines kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, jų spalva buvo violetinė su žalsvais pakraščiais, tai atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ 2013 m. kovo 9 d., Å¡ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Parodė, kad krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje padarytas sužalojimas nėra bÅ«dingas griuvimui ar atsitrenkimui į kietus bukus daiktus, Å¡is sužalojimas padarytas tik suduodant.

Kairiame dilbyje 3 kraujosruvos padarytos suduodant, galėjo bÅ«ti padarytos ginantis arba sugriebus už kairio dilbio ranka. Kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje padarytos kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos tiek spiriant, tiek nugriuvus tiek atsitrenkus į kietÄ daiktÄ . Nurodė, kad sugriebus už marÅ¡kinėlių taip sužaloti krÅ«tinę negalima, tuo pačiu metu galėjo bÅ«ti suduotas ir smÅ«gis, asmuo galėjo tiksliai nediferencijuoti.Liudytojo A. Ž. parodymais nustatyta, kad jis 2013 m. kovo 8 d., apie 19 - 20 val., paskambino kaimynui A.

G., pasiÅ«lė iÅ¡gerti brendžio. Å is pasiÅ«lymÄ priėmė ir pasiÅ«lė jam atvažiuoti pas jį į namus. Jis nupirko butelį brendžio ir atvažiavo pas A. G. į namus, jie nuėjo į garaÅ¾Ä , bendravo, gėrė brendį. Buvo atėjusi jo mažametė duktė su drauge ir pasakė, kad eina palydėti draugę. A. G. jam pasakojo, kad jį provokuoja jo žmona ir vyresnioji dukra. Apie 22.30 val. jis iÅ¡vyko. Po trijų dienų A. G. jam pasakė, kad namuose buvo buitinis konfliktas, konkrečiau nieko nesakė.Liudytojo N. L. parodymais, kurie buvo pagarsinti BPK 276 str. 1 d. ir 4 d. tvarka, nustatyta kad 2013-03-09 jis dirbo kartu su vyresniuoju patruliu Ž.

S., radijo Å¡aukiniu „433“.Apie 03.27 iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu adresu smurtauja neblaivus vyras. Atvykus namuose rado dvi moteris, kurių viena prisistatė G. G., o kita U. B.. Jiems atvykus namo antrame aukÅ¡te, balkone stovėjo vyras, kuris kažkÄ rėkavo. G. G. jiems paaiÅ¡kino, kad kai ji grįžo namo, jos dukra U. jai papasakojo, kad A. G. bÅ«damas neblaivus smurtauja. Jai grįžus į namus vyras jÄ pradėjo įžeidinėti, naudodamas necenzÅ«rinius žodžius, stumdė, grasino susidoroti.

ApžiÅ«rėjus namus matėsi netvarka-virtuvėje mėtėsi Å¡ukės- buvo sudaužyta lėkÅ¡tė. Kambaryje buvo iÅ¡mėtyti ir sudaužyti gėlių vazonai, bei dvi vazos. Parodė, kad pareiÅ¡kėjos dukra visÄ laikÄ verkė, buvo susijaudinusi, jos marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti. Ji jiems paaiÅ¡kinusi, kad A. G. bÅ«damas neblaivus griebė jai už plaukų, spyrė koja, jos atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, bandė iÅ¡varyti iÅ¡ namų. Parodė, kad ant G. G. kÅ«no iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė, o ant U.

B. kÅ«no matėsi sužalojimai krÅ«tinės srityje – toje vietoje, kur buvo suplėšyti marÅ¡kinėliai, buvo paraudę, taip pat paraudimas buvo ir ant kairės rankos. A. G. buvo rastas namo antrame aukÅ¡te. IÅ¡ pažiÅ«ros ir elgesio matėsi, kad jis gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Parodė, kad jis apie įvykį nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, tik garsiai rėkė. Liudytojo Ž. S. parodymai analogiÅ¡ki liudytojo N. L. parodymams. Liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad prieÅ¡ 1 - 2 metus jis buvo atvykęs į kaltinamojo namus, kaip policjos pareigÅ«nas gavus praneÅ¡imÄ apie smurtÄ Å¡eimoje praneÅ¡ime nurodytu adresu, tai buvo Panemunės rajono gale, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune.

Buvo paimtas pareiÅ¡kimas iÅ¡ Å¡eimininkės dukters, kadangi prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, kurį jos teigimu panaudojo jos patėvis, jos virÅ¡utinė rÅ«bų dalis buvo suplėšyta, kambaryje, esančiame deÅ¡inėje koridoriaus pusėje, buvo nuversta gazoninė gėlė, buvo Å¡ukės. Jis surašė protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ ir tarnybinį praneÅ¡imÄ apie šį įvykį. Neatsimena, ar matė A. G. įvykio vietoje, tačiau matė, kaip buvo vykdomas konvojavimas, pats vežė pastarÄ jį.

A. G. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo neriÅ¡li kalba, jis prieÅ¡inosi, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų, jis atsisakė tikrintis blaivumÄ , todėl buvo vežamas į priklausomybės ligų centrÄ pas medikus, dėl jo elgesio net reikėjo kviesti psichiatrÄ .Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį taip pat rėmėsi 2013-03-09 U. B. protokolu – pareiÅ¡kimu, kuriame ji nurodė, kad 2013-03-09, apie 02.00 val. nakties jos patėvis A. G. tampė jÄ už plaukų, už rankų, suplėšė jos marÅ¡kinėlius, sužalojo kairiÄ jÄ kojÄ , iÅ¡vadino jÄ ir jos mamÄ necenzÅ«riniais žodžiais, vartojo prieÅ¡ jas fizinį ir psichologinį smurtÄ , 2013-03-09 tarnybiniu praneÅ¡imu ROIK Nr. 0113000115761 dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo patvirtinama, kad 2013-03-09 apie 03.27 val. kai iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kviesti patruliai Ž.

S. ir N. L., kurie užfiksavo aplinkybes įvykio vietoje, 2013-03-09 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuris patvirtina, kad 2013-03-09 nuo 04.31 val. iki 05.20 val. buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu virtuvėje užfiksuotos baltos spalvos lėkÅ¡tės Å¡ukės; po laiptais, vedančiais į antrÄ aukÅ¡tÄ matoma grindyse įrengta pakeliama plokÅ¡tė, kurioje sumontuotas rankenos pagrindas, tačiau nėra kilpos-rankenos detalės; kambaryje užfiksuota iÅ¡mėtyti vazonai ir vazos (1 t., b.l. 18 - 23), 2013-03-13 daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuris patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėti marÅ¡kinėliai, baltos spalvos, užfiksuoti įplyÅ¡imai; taip pat apžiÅ«rėtos vazos Å¡ukės mėlynos spalvos, lėkÅ¡tės Å¡ukės baltos spalvos, metalinė vaza, kriÅ¡tolinė vaza ir metalinė rankenos dalis, kurios vienas Å¡oninis laikiklis yra sulankstytas (1 t., b.l. 30 - 31).Apkaltinamasis nuosprendis taip pat grindžiamas 2013-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G662/13(02), kuri patvirtina, kad U.

B. padaryta poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-03-09 kontakto su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje.Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b.l. 36), 2013-03-09 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 253, patvirtinančiu, kad A.

G. 2013-03-09, 09,55 val., buvo nustatytas 1,32 ‰ girtumas, 2013-04-22 akistatos tarp nukentėjusiosios U. B. ir įtariamojo A. G. protokolu patvirtinančiu, kad kiekvienas iÅ¡ jų pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų bei 2013-04-22 akistatos tarp nukentėjusiosios G. G. ir įtariamojo A. G. protokolu patvirtinančiu, kad kiekvienas iÅ¡ jų pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų.Apylinkės teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , jog teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – A.

G., nukentėjusiųjų U. B., G. G., liudytojų A. Ž., N. L., Ž. S., A. K. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. G. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius. Byloje pateiktus garso įrašus ir kompaktines plokšteles teismas nelaikė įrodymais, motyvuojant tuo, kad įrodymai baudžiamojoje byloje renkami įstatymo nustatyta tvarka, o kaltinamojo pateikti buitiniai įrodymai nelaikytini įrodymais.

Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, o teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus įrodymus, sprendžia ar jų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekiant objektyvumo ir bylos iÅ¡nagrinėjimo visapusiÅ¡kumo, buvo nuspręsta apklausti liudytojas A.

J., D. G. ir perklausyti nuteistojo A. G. pateiktus garso įraÅ¡us, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kaip įrodymų, ir kuriuos savo apeliaciniame skunde prašė iÅ¡tirti nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas atsisakydamas tirti dalį duomenų, tuo pačiu neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , nepagrįstai konstatavo, kad duomenų visuma patvirtina nuteistojo A. G. nusikalstamus smurtinius veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajai U.

B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o G. G. sukėlusius fizinį skausmÄ Ä®vertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kadangi vertinant byloje esančius įrodymus dėl U.

B. ir G. G. atžvilgiu fizinio smurto panaudojimo, yra pagrįstų abejonių ir duomenų nepakanka. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. G. savo kaltės nepripažino, teigė, kad nei U. B., nei sutuoktinės G. G. nemušė, jų kambariuose nebuvo, pareigÅ«nus į namus įleido jis, ir U. B. ir G. G. pareigÅ«nams pradėjo aiÅ¡kinti, kad jų atžvilgiu smurtaujama. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiami pareigÅ«nai (savo parodymus jie patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) nenurodė aplinkybių, patvirtinančių neginčijamÄ smurto pavartojimo faktÄ .Apeliacinės instancijos teisme perklausius ir iÅ¡tyrus nuteistojo praÅ¡omus garso įraÅ¡us, nukentėjusioji G.

G. patvirtino, kad įraÅ¡yta jos ir dukters U. B. balsai ir jų kalba, kuria iki įvykio dienos grasino nuteistajam, jog sulaukus palankaus momento, jos su policijos pareigÅ«nų pagalba įgyvendins savo planus apkaltinti A. G. naudojant smurtÄ ir iÅ¡keldinti jį iÅ¡ gyvenamojo namo. Kaip patvirtina garso įraÅ¡as iÅ¡ kompaktinės plokÅ¡telės, pavadintos „U. Lapkričio 11 d. failo 42WMA“ (T 1 b. l.

91) Moteris 1 (iÅ¡ teksto suprantama, kad tai G. B.) pasako: „Tu man neaiÅ¡kink, kÄ norėsiu, tÄ darysiu, čia mano namai. Viskas, dabar prasidėjo mano Å¡ou. Fsio. Laba diena, čia aÅ¡ gyvenu ir darau kÄ noriu“, „IÅ¡junginėsiu, kÄ tik norėsiu, tÄ ir darysiu. Čia mano namai, o ne tavo, viskas. Pasibaigė tavo karalystės. Viskas“. Moteris 2 (iÅ¡ konteksto supranama, jog kalba G. G. (T 1 b. l. 92): „Taip mes dviese, o tu vienas. PažiÅ«rėsim kas.“. Moteris1 (U. B.), G. G. iÅ¡kvietus policijÄ kalbėjo:

„Laukiu, tegul greičiau atvažiuoja, dabar žinau kÄ viskÄ padarysiu, aÅ¡ jau seniai turėjau padaryti. Gerai, dabar padarysim viskÄ kÄ planavau...“Garso įraÅ¡o iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ kompaktinės plokÅ¡telės, pavadintos „G. 80 min“, failo „812.0079.WMA-1.doc“ užfiksuoti tokie nukentėjusiosios (G. G.) žodžiai grasinant apie tariamÄ susidorojimÄ su A. G. kalėjime (T 1 b. l. 130): „ViskÄ padarysiu, suplėšysiu,<....>, taip padarysiu, kad <...> tu <...> Å¡ančiuose bÅ«si pats didžiausias lopas.

Taip aÅ¡ padarysiu. AÅ¡ laukiu kol tu prisipilsi. <...> AÅ¡ rasiu tÄ laikÄ . AÅ¡ lauksiu, aÅ¡ padarysiu. <...> Pamatysi, ant kiek aÅ¡ viskÄ padarysiu. Pas mane viskas yra. Va taip sudėliota. Pas mane visi mentai <...> sudėlioti“, Tęsiant pokalbį apie policijos pareigÅ«nus, nukentėjusioji kalbėjo, jog policijoje sakė „tik reikia iÅ¡laukti. Sakė iÅ¡lauk tu GitÅ«lka <...> Å¡itÄ <....> mes padėsim į vietÄ â€œGarso įraÅ¡o iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ kompaktinės plokÅ¡telės, pavadintos „G. 80 min“, failo „812.0079.WMA-2.doc“ (T1 b. l. 149) moteris (G.

G.) perpasakoja savo pokabį su pareigÅ«nu, kuris sako: „G. daryk kažka b...“ ji į tai atskiusi „Sakau: jo padarysiu, n...sakau susiplėšysiu maikę, iÅ¡veÅ¡ mane, aÅ¡ padarysiu. Å pokas pasakė, baisiausiai gyvenimo tau noriu, kad ateitų jisai pas mane. Nu ne pas mane, bet ateitų“ IÅ¡ visų garso įrašų (T 1 b. l. 84-166), juos lyginant su nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, neabejotinai matyti, kad tiek U. B., tiek G. G. turėjo sumanymÄ Ä¯gyvendinti A. G. atžvilgiu planus, kad jis name, priklausančiame jam, negyventų ir kad pagal jų kuriamÄ scenarijų, bÅ«tų jam iÅ¡kelta baudžiamoji byla bei nuteistas, o nuosprendžiu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡is jų palnas nagrinėjamu atveju ir buvo įgyvendinamas.

T. y. minėtÄ vakarÄ A. G. su draugu gėrė brendį, tai nurodė liudytojas A. Ž., patvirtinęs, jog kovo 8 d. jis nusipirkęs butelį brendžio, nuvyko pas A. G., kur abu garaže vaiÅ¡inosi, bendravo. IÅ¡ jo namų liudytojas iÅ¡vyko apie 22.30 val. – A. G. buvo iÅ¡gėręs. Liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad tuo metu buvo namuose U. B.. Taip pat nenurodė ir aplinkybės, kad jie vaiÅ¡inosi virtuvėje, kuomet tokiÄ aplinkybę nurodė nukentėjusioji U. B.. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad atvykę namuose matė numestus gėlių vazonus, stiklo Å¡ukes, tačiau atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ (T 1 b. l. 18-23), dalyvavo tik U.

B., kodėl nei A. G., nei G. G. nebuvo pakviesti į šį procesinį veiksmÄ ar į protokolÄ neįraÅ¡yti, nenustatyta, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jie Å¡ioje apžiÅ«roje nedalyvavo. Minėtos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, neleidžia aukÅ¡tesniajam teismui besÄ lygiÅ¡kai vadovautis Å¡iuo įvykio apžiÅ«ros protokolu. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole taip pat pateikti suplėšyti U. B. marÅ¡kinėliai. MarÅ¡kinėlių suplėšymas taip pat buvo planuojamas nukentėjusiųjų, kÄ patvirtina ir iÅ¡tirti garso įraÅ¡ai.Å iuose garso įraÅ¡uose užfiksuoti nukentėjusiųjų pokalbiai paneigia ir tai, kad nukentėjusioms buvo grasinama susidorojimu, iÅ¡varymu iÅ¡ gyvenamų patalpų, ir kad dėl smurtinio nuteistojo elgesio jos buvo įbaugintos.

Atvirkščiai iÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad pačios nukentėjusios įvairiu bÅ«du grasino nuteistajam ir jokios grėsmės iÅ¡ pastarojo nejautė, nurodė, kad turi užnugarį ir tarp bausmę atliekančių asmenų ir tarp policijos pareigÅ«nų. Apeliacinėje instancijoje teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos A. J. ir D. G..Liudytoja A. J. parodė, kad ji nuvažiuodavo pas A. G., žino apie 2013-03-09 iÅ¡kilusį triukÅ¡mÄ iÅ¡ A. skambučio. A. mama susirgo, bÅ«davo ten – A. namuose, ji nuvažiuodavo jo lankyti.

U. ir G. ten provokavo. A. pasakojo, kad jį provokuoja, grasina visaip. Konfliktas vyko dėl to, kad norėjo iÅ¡ namų A. iÅ¡varyti. Namai A., įgyti iki santuokos. Ä®vykio nematė, tik žino iÅ¡ A. pasakojimo.Liudytoja D. G. parodė, jog įvykio tiesiogiai nematė. Kai A. paleido, jos labai puolė jį, grasino visaip. Liudytoja (A. G. mama) buvo po operacijos ir atėjo pas A. pagyventi. Taip pat paaiÅ¡kino, kog jos iÅ¡tisai provokavo, iÅ¡metė lovÄ lauk, patalynę. Jau po kovo 9 d. jos iÅ¡tisai grasino, kad jos susidraskys, kad vėl jį uždarytų.

G. G. gyveno jau su kitu vyru. Liudytoja nurodė, kad G. G. jÄ buvo pastÅ«musi, buvo mėlynių ir ji turi pažymÄ iÅ¡ medikų. U. sakė, kad viskÄ darys, kad juos iÅ¡skirtų. Apie tai, jog A. bÅ«tų sužalojęs U., ar tampęs G., jai nežinoma. Namas ir žemė yra A. nuosavybė įgyta iki santuokos. Liudytojai žinoma apie tai, kad A. G. darė įraÅ¡us, kur jos grasina. Nukentėjusioji G. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad namas yra bendra nuosavybė, tik žemės sklypas yra A.

G.. NamÄ nori pasidalinti. Jo dalybos yra viena iÅ¡ konflikto priežasčių. Taikytis neiÅ¡eina dėl turto dalybų. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas aptarė iÅ¡tirtus įrodymus, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai netyrė ir nevertino minėtų garso įrašų, kurie kitų duomenų visumoje leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiųjų pateikiama versija, argumentuodamas tuo, jog byloje pateikti garso įraÅ¡ai ir kompaktinės plokÅ¡telės negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kadangi įrodymai baudžiamojoje byloje renkami įstatymo nustatyta tvarka, o A.

G. pateikti buitiniai įrodymai nelaikytini įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas aplinkybes bylai spręsti, gali būti pripažintas įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004).

Kita vertus, tais atvejais, kai privačiai padarytas pokalbių garso įraÅ¡as pateikiamas kaip įrodymas, teismas gali juo remtis tik patikrinęs jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinęs jo patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino A. G. praÅ¡ymo dėl garso įrašų perklausymo, kadangi pačio įraÅ¡o turinys sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pokalbiai vyko tarp A.

G., U. B., G. G., bei tarp A. G. ir G. G. tarpusavio konfliktų laikotarpiu. Šių pokalbių įrašymo aplinkybes nurodė tiek A. G., tiek apie daromus įrašus iš pokalbių turinio žinojo ir G. G., šios aplinkybės iš esmės sutampa, tad aukštesnysis teismas patikrino garso įrašo atsiradimo aplinkybes ir įsitikino jo patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apylinkės teismo įrodymų vertinimas, atsisakius tirti A. G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus ir baudžiamojoje byloje esančius garso įrašus, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Todėl esant aukščiau nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų parodymai, policijos pareigÅ«nų, atvykusių po tariamo įvykio praėjus kelioms valandoms, paaiÅ¡kinimai ir specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiosios U. B. užfiksuotus sužalojimus neabejotinai neįrodo A. G. neteisėtų veiksmų, numatytų BK 140 str. 1 d.Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Aukščiausias Teismas ne kartÄ yra pasisakęs formuojant teisminę praktikÄ , kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A.

G. pagal BK 140 str. 1 d. (dvi veikos) nuteistas nepagrįstai, apylinkės teismui skundžiamame nuosprendyje padarius iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis dėl A. G. pripažinimo kaltu naikintinas ir A. G. atžvilgiu priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 str. 1 p.), atitinkamai civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ė: nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. A. G. iÅ¡teisinti pagal BK 140 str. 1 d. (U. B. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir pagal BK 140 str. 1 d. (G. G. sukeltas fizinis skausmas), neįrodžius, jog jis padarė Å¡ias nusikalstamas veikas.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.U. B. ir G. G. civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo, atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                     Gytis Večerskas Teisėjai                                                                 Valdas Vitunskas                                                                              Albinas Antanaitis