40d0cf24-1560-4d18-a7c3-e5eaa1af4c49 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Almantas Padvelskis                                                       Civilinė byla Nr. e2A-1063-538/2016Teisėja Elena Pauliukienė                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-12824-2015-6)                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                   2.5.29.; 2.5.29.1.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. liepos 21 d.Klaipėda            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. B. (A. B.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams M. T. ir A. T. (A. T.) dėl piniginių lėšų ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 5000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. kovo 16 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudarytos žodinės paskolų sutartys, kurių pagrindu ieÅ¡kovas atsakovams paskolino 5000,00 Eur (pinigus pervedė į M.

T. banko sÄ skaitÄ ). Akcentavo, kad 2015 m. gegužės mėnesį įvykusio susitikimo metu iÅ¡ atsakovės buvo pareikalauta grÄ Å¾inti pervestas pinigines lėšas. M. T. žadėjo iki 2015 m. rugpjūčio skolÄ Â grÄ Å¾inti, bet pažado neiÅ¡tesėjo, todėl kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Atsakovė M. T. bei atsakovų atstovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad su atsakovu A. T. nuo 2013 m. gyvena santuokoje. Praėjus metams po santuokos sudarymo, tarpusavio santykiai tarp jų pablogėjo, todėl sutuoktiniai ėmė gyventi skyrium.

Tuomet atsakovė ir susipažino su ieÅ¡kovu, su kuriuo kartu vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį ir gyveno kartu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turėjo bankinių įsipareigojimų, t. y. jam buvo suteikta bÅ«sto kreditavimo sutartis ir finansinė nuoma automobiliui. IeÅ¡kovas, bÅ«damas jÅ«roje, siųsdavo pinigus į M. T. banko sÄ skaitÄ , kad ji vykdytų ieÅ¡kovo finansinius įsipareigojimus bei tvarkytų kitus jam svarbius reikalus. Teigė, kad ieÅ¡kovas leido atsakovei nusipirkti kailinius, kurių kaina siekė apie 579,00 Eur, bei iÅ¡ jo pinigų tenkinti kitus savo poreikius.

Pažymėjo, kad gyvenant kartu su ieÅ¡kovu bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti iÅ¡leisdavo ir savo pinigines lėšas, nes santykiai nebuvo paremti vien ieÅ¡kovo pareiga iÅ¡laikyti atsakovę ir save. Nurodė, kad minėtos sumos atsakovams niekada nebuvo suteiktos paskolos sÄ lygomis. Minėtos lėšos atsakovei buvo suteiktos siekiant jos palankumo. Prašė ieÅ¡kinio reikalavimus, kaip nepagrįstus, atmesti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-24 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 740,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovams M.

T. ir A. T. (A. T.). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ Å¡alis siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių, bet Å¡ių santykių ieÅ¡kovas neįrodė, todėl teismas laikė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti jo pirktus daiktus atsakovei, yra neteisėtas bei nepagrįstas. Teismas sprendė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo susiklostę artimi partnerių (sugyventinių) santykiai, kurių pagrindu vyko ieÅ¡kovo pinigų pervedimai atsakovei. Sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovo siųstos lėšos buvo iÅ¡ dalies panaudotos jo asmeninių reikalų tvarkymui ir dalis – padovanota asmeniÅ¡kai atsakovei, kaip partnerei.

Sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog tikroji ieÅ¡kovo bankinių pavedimų, kurių laukelyje jis nurodęs sÄ skaitos papildymÄ , valia buvo suteikti paskolÄ , o M. T. – įsipareigoti tam tikrais terminais grÄ Å¾inti jÄ . Pažymėjo, kad byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo A. T. įvykusias derybas, piniginių lėšų gavimÄ ar grÄ Å¾inimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė M. T. prievolę ieÅ¡kovui yra visiÅ¡kai įvykdžiusi, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio patenkinimui.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Teismo sprendimÄ ieÅ¡kovas laiko neteisėtu ir nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, dėl ko teismo sprendimo iÅ¡vados neatitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir vykdymo sÄ lygas, pagrindus, dovanojimo sutarties sudarymo pagrindus, dėl ko priimtas neteisingas sprendimas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo susiklostę sugyventinių santykiai, kurių pagrindu vyko pinigų pervedimai. Teigia, kad niekuomet su atsakove negyveno, bendro Å«kio nevedė. Pažymi, kad neturėjo tikslo dovanoti savo pinigų atsakovei, pervedamos lėšos buvo skolinamos atsakovų Å¡eimai. Teigia, kad atsakovui A. T. siuntė pretenzijÄ dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Mano, kad atsakovai yra nesÄ Å¾iningai praturtėję ieÅ¡kovo sÄ skaita, dėl ko atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ pinigų sumÄ turi grÄ Å¾inti kaip įgytÄ be teisinio pagrindo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus atsakovės raÅ¡ytinius duomenis bei tinkamai sprendė, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Patvirtino pirmosios instancijos teismui pateiktas patvirtintas aplinkybes dėl tarpusavio santykių su ieÅ¡kovu bei papildomai nurodė, kad tarp Å¡alių vykęs elektroninis susiraÅ¡inėjimas patvirtina aplinkybę, kad dalį pinigų, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų, ieÅ¡kovas atsakovei padovanojo, kitÄ dalis buvo panaudota ieÅ¡kovo įsipareigojimų vykdymui.Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl piniginių lėšų ir palÅ«kanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apelianto teigimu pinigų sumÄ , kuriÄ jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų, jis minėtiems atsakovams paskolino sudarydamas žodines sutartis. Be to, apelianto teigimu, atsakovai ieÅ¡kinio suma nepagrįstai praturtėjo. Taigi, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimus įrodinėja dviem savarankiÅ¡kais pagrindais: paskoliniais santykiais ir nepagrįstu praturtėjimu.Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Å ios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindÄ teigti, kad tokio pobÅ«džio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra bÅ«tina pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ .

Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ ir atlygį už skolinimÄ , jeigu toks priklauso.Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato privalomos raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ sutartis turi bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinės formos, ji gali bÅ«ti sudaroma tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti sandoriai, kurie turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi bÅ«ti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomÄ paprastÄ raÅ¡ytinę formÄ . Vieni iÅ¡ tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formÄ reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 eurų (pagal CK redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2015 m. sausio 1 d.

– 2000 Lt, arba 579,24 Eur), turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatymo ar Å¡alių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä , o kitais atvejais gali bÅ«ti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymu nustatant privalomÄ sandorio formÄ . Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu. RaÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).Ä® bylos dėl paskolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ .

Ä®rodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsnis). Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymÄ turi bÅ«ti sudaroma paprasta raÅ¡ytine forma, sudarymo. Teismų nustatyta, kad Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės paskolos sutarties bendrÄ ja paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme. Apeliantas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl paskolos grÄ Å¾inimo, savo reikalavimÄ grindė mokėjimo pavedimais, kuriais jis atsakovei pervedė 5000 Eur, t. y. jis teigė, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A.

T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame bÅ«tų įraÅ¡as apie paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui faktÄ , leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymÄ CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Å iuo atveju apeliantas, mokėjimo pavedimais pervesdamas atsakovei lėšas, nurodė paskirtį – sÄ skaitos papildymai. Taigi neįvardijus lėšų pervedimo paskirties kaip paskola, nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas vienos sutarties Å¡alies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui egzistavimas.

Jei priskirti šį dokumentÄ prie kitokių skolos dokumentų, tai ir jame turėtų atsispindėti prievolė grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ . Ä®vertinant tai, kad Å¡alis siejo artimi ryÅ¡iai (elektroninis susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas atsakove pasitikėjo: leido jai pervestais pinigais naudotis savo nuožiÅ«ra, mokėti ieÅ¡kovo komunalinius bei kitus mokesčius ir pan.), Å¡alių santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius.

Å iuo atveju apeliantas nepateikė kitų raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta paskolos davėjo valia suteikti atsakovams paskolÄ , t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas bÅ«tent paskolos dalykas. Dėl to nesant duomenų, kuriais bÅ«tų užfiksuotas bÅ«tent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar iÅ¡reikÅ¡ta suderinta paskolos sutarties Å¡alių valia, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad apeliantas neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti pinigus, neva paskolintus atsakovams.Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

V. v. Lietuvos profesinė sÄ junga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-396/2013; kt.).Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ lyga, jog asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, reiÅ¡kia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Å ioje byloje tokiÄ aplinkybę, t. y. kad atsakovai gavo lėšas be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovai, prieÅ¡ingai, teigdami, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v.

VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (jų turinį) apie Å¡alių bendravimÄ elektroniniais laiÅ¡kais, pagrįstai sprendė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę artimi santykiai, kurių pagrindu vyko ieÅ¡kovo pinigų pervedimai atsakovei. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo siųstos lėšos buvo iÅ¡ dalies panaudotos jo asmeninių reikalų tvarkymui ir dalis – padovanota asmeniÅ¡kai atsakovei, kaip nurodyta ieÅ¡kovo raÅ¡ytuose atsakovei elektroniniuose laiÅ¡kuose, kurių turinio ieÅ¡kovas neneigia (palto įsigijimui, laisvalaikio praleidimui ir pan.).Konstatavus, kad atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti pinigus gavo turėdama tam teisinį pagrindÄ , t. y. teikdama ieÅ¡kovui paslaugas jo pavedimu apmokant dalimi gautų pinigų atitinkamus mokesčius (CK 6.756 str.) bei dalį pinigų gavusi kaip dovanÄ (CK 6.465 str.), visų byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos Å¡iuo klausimu, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, todėl, be kita ko apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nėra pagrindo CK 6.237 straipsnio nuostatų taikymui, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad 2016-05-09 atsakovė sumokėjo 650 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo minėtai atsakovei (kaip apmokėjusiai advokatui už minėtas paslaugas) priteistina 650 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovei M.

T. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. 650 eurų iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                           Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjos                                       Raimonda Andrulienė                                                     Alvydas Žerlauskas