40cf616e-a9ea-4bce-94dd-4b995cef7758 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-143-413/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18110-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.4 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-180-1041/2021 pagal ieÅ¡kovės I. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Longrent“ ir V. M. dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno energija“, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I.

G. dėl iÅ¡laidų namo remontui atlyginimo ir teisės atlikti remonto darbus, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos – KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Kauno miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos raÅ¡ytojų sÄ junga. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. G. (toliau ir ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu (DOK-76912/2021-06-10) teismo prašė: 1.1. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Longrent“ (toliau ir atsakovės) 8 468 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 1.2. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo V.

M. (toliau ir atsakovo) 16 621 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 1.3. įpareigoti atsakovę UAB „Longrent“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suremontuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo sistemÄ , Å¡ilumos punktÄ , pateikti ieÅ¡kovei trečiojo asmens UAB „Kauno energija“ sudarytÄ gyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos, punkto techninės bÅ«klės apžiÅ«ros aktÄ , leidžiantį prijungti ieÅ¡kovės buto Nr. 1 patalpas prie centralizuotos Kauno miesto Å¡ildymo tiekėjo sistemos; 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis dvibučiame name (duomenys neskelbtini). Kitas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Longrent“, tačiau ieÅ¡kovė negali naudotis savo butu, nes daugiau kaip 10 metų iÅ¡ardyta namo Å¡ildymo sistema ir jos butas atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo. Atsakovas V. M. nuo 2009 m. iki 2010 m. siekdamas atsijungti savo patalpas nuo centrinio Å¡ildymo, iÅ¡ardė Å¡ildymo sistemÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas ieÅ¡kovės teises bei interesus, nors parduodamas butÄ kitam atsakovui, sandoryje patvirtino, kad toks sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

3. Atsakovas V. M. teisminiu keliu gavo leidimÄ atsijungti nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir įsirengti dujinį Å¡ildymÄ , tačiau su sÄ lyga, kad namo Å¡ildymo sistema bus sutvarkyta taip, kad ieÅ¡kovei ir toliau bus tiekiamas centrinis Å¡ildymas. Tačiau Å¡ios pareigos atsakovas neįgyvendino, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė praÅ¡omÄ priteisti 16 621 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalÄ . Turtinė žala paskaičiuota remiantis negautomis pajamomis, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi už savo buto nuomÄ per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Neturtinę 16 000 Eur žalÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo už ieÅ¡kovės per nurodytÄ laikotarpį patirtus ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę įtampÄ , kadangi ji negalėjo gyventi neÅ¡ildomame bute, juo naudotis ar iÅ¡nuomoti.

4. Atsakovė UAB „Longrent“, 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo bÅ«du įgijusi butÄ iÅ¡ atsakovo, apie ieÅ¡kovės pažeidžiamas teises dėl neatstatytos centralizuotos Å¡ildymo sistemos taip pat žinojo, tačiau nieko nedarė siekdama paÅ¡alinti šį teisės pažeidimÄ . Todėl, anot ieÅ¡kovės, bendrovė turėtų atlyginti ieÅ¡kovei 8 468 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturinės žalos atlyginimÄ už tuos pačius ieÅ¡kovės turtinius ir neturinius praradimus, kuriuos ji patyrė dėl Å¡io atsakovo kaltės per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. spalio 20 d.

5. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovų neteisėti veiksmai dėl padarytos turinės žalos yra tęstinio pobÅ«džio, nes ieÅ¡kovė apie atsakovo V. M. buto perleidimÄ kitam atsakovui UAB „Longrent“ sužinojo tik 2019 m. gavusi informacijÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centras, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, o dėl asmeninių neturinių teisių ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

6. Atsakovė UAB „Longrent“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu (DOK-11987/2020-01-27) prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos namo daliai tenkančias 8 181,81 Eur namo remonto iÅ¡laidas, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendinio visiÅ¡ko įvykdymo, pripažinti atsakovei teisę be ieÅ¡kovės sutikimo parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sÄ matinė vertė (be fasado Å¡iltinimo) – 92 844,50 Eur pagal UAB „DUX projektai“ parengtÄ paprastojo remonto projektÄ .

7. Nurodė, kad namo bÅ«klė buvo avarinė, susidarė statinio deformacijos ir griÅ«ties grėsmė, kuri kėlė pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Kadangi ieÅ¡kovė su atsakove nebendradarbiauja, įteikti korespondencijos jai nepavyksta, todėl atsakovė prašė suteikti jai teisę statybÄ leidžiantį dokumentÄ gauti be ieÅ¡kovės sutikimo. Atsakovė, vykdydama atitinkamų institucijų reikalavimus, buvo priversta investuoti savo lėšas į namo bendro naudojimo objektų ir konstrukcijų remontÄ .

IÅ¡ viso už remonto darbus sumokėta 23 376,59 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma sudaro turimÄ jos nuosavybės dalį bendrame dvibučiame name. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės I. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės UAB „Longrent“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Teismas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 181,81 Eur, 5 (penkių) proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (8 181,81 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 079,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas pripažino atsakovei UAB „Longrent“ teisę be ieÅ¡kovės I. G. sutikimo parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sÄ matinė vertė (be fasado Å¡iltinimo) 92 844,50 Eur, pagal UAB „DUX projektai“ parengtÄ paprastojo remonto projektÄ . Teismas priteisė atsakovui V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės I. G. 2 541 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 616,00 Eur žyminį mokestį ir 30,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5929 įsigijo 65/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu tapo šio namo bendrasavininku kartu su ieškove, kuriai atitinkamai priklauso 35/100 dalys namo, t. y. atsakovas yra antrame aukšte esančio buto Nr. 2 savininkas, o ieškovė – pirmame aukšte esančio buto Nr. 1 savininkė. Nuo 2010 metų namas yra nešildomas ir dėl to, anot ieškovės, yra kaltas atsakovas.

10. IeÅ¡kovė savo teisių pažeidimÄ ir padarytÄ jai žalÄ kildina iÅ¡ tokių neteisėtų atsakovo veiksmų: 1) radiatoriaus nuėmimo savo bute 2009 metais; 2) šildymo sistemos avarija 2009 m. gruodžio 24 d.; 3) šildymo sistemos vamzdžio nupjovimu rÅ«sio patalpoje 2009 metų pavasarį/vasarÄ ; 4) senų Å¡ildymo sistemos detalių (vamzdžių, kolektoriaus, sklendžių) demontavimu pradėjus namo Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijÄ , kuomet teisminiu keliu atsakovui buvo iÅ¡duotas leidimas tai daryti be ieÅ¡kovės sutikimo.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo V. M. neteisėtus veiksmus dėl senų Å¡ildymo sistemos detalių demontavimo paneigia 2017 m. balandžio 5 d. UAB „Įraža“ ginčo namo techninės bÅ«klės aktas Nr. 17-04/01, kuris parengtas ekspertams 2017 m. kovo / balandžio mėn. apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ (DOK-11987). Ekspertas J. R. nurodė, kad negali patvirtinti, jog akto 21-oje nuotraukoje užfiksuotas neužaklintas vamzdis yra nupjautas, nes visa Å¡ildymo sistema buvo nenaudojama apie 7 metus, dėl ko yra paveikta korozijos.

Å ildymo sistema susidėvėjusi dėl senumo, todėl neatmetama, kad ginčo vamzdis nulūžo nuo korozijos. Minėto eksperto argumentus patvirtino ginčo namo techninės bÅ«klės aktÄ parengusi ekspertė G. A.. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės samprotavimai apie vamzdžio nupjovimÄ ir tokiu bÅ«du pažeistas jos teises yra paneigti ekspertų iÅ¡vadomis. Be to, kaip pažymėjo teismas, jeigu vamzdis ir bÅ«tų nupjautas, nebÅ«tų veikusi visa Å¡ildymo sistema. Tačiau byloje buvo nustatyta prieÅ¡ingai, t. y. kad namo Å¡ilumos punktas ir Å¡ildymo sistema hidraulinį bandymÄ iÅ¡laikė, kad sistema užpildyta termofikaciniu vandeniu, kad bendro naudojimosi patalpose ir atsakovo bute Nr. 2 esantys Å¡ildymo prietaisai Å¡yla gerai.

Apie problemos likvidavimÄ ieÅ¡kovę 2010 m. balandžio 29 d. informavo trečiasis asmuo, nurodydamas, kad Å¡ilumos tiekimas gali bÅ«ti pradėtas bet kuriuo momentu pagal vartotojų pageidavimus (DOK-138356).

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su Å¡ildymo sistemos avarija 2009 m. gruodžio 24 d., paneigia Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) 2010 m. kovo 18 d. raÅ¡tas Nr. 2R-(07)-119, kuriame nurodyta, kad avarija 2009 m. gruodžio 24 d. įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl Å¡ildymo sistemos nusidėvėjimo. Atsakovui nutarta administracinę atsakomybę taikyti ne už Å¡ildymo sistemos avarijÄ , o už kliudymÄ likviduoti avarijÄ , argumentuojant, kad jo bute sugadinti Å¡ildymo prietaisai atjungti ir iÅ¡vežti remontuoti.

13. Pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų, susijusių su radiatorių išardymu savo bute 2009 m., teismas pažymėjo, kad neteisėtas tokių veiksmų pobūdis nebuvo nustatytas. Atsakovas paaiškino, kad jo bute sugadinti šildymo prietaisai buvo atjungti ir išvežti remontuoti. UAB „Įraža“ aktas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu namo šildymo sistema buvo stovinė. Todėl atsakovas, norėdamas nuimti savo bute radiatorius, turėjo užsukti sklendes šildymo sistemos susijungimo su radiatoriais vietose ir tokiu būdu jį nuimti. Atsakovui administracinę atsakomybę nutarta taikyti ne dėl šildymo prietaiso atjungimo ir išvežimo remontuoti, o dėl to, kad jis trukdė avarijos padarinių likvidavimui, neįsileisdamas atsakingų asmenį į savo patalpas. Atsakovas savo projekto dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo nebuvo pradėjęs realizuoti dėl ieškovės veiksmų – jos nebendradarbiavimo.

14. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, jo civilinė atsakomybė negalima.

15. Teismas pažymėjo, kad UAB „Įraža“ aktas paneigia ir antrojo bylos atsakovo – atsakovės UAB „Longrent“ neteisėtus veiksmus. Akte konstatuota, kad Å¡ilumneÅ¡is gyvenamojo namo Å¡ildymui buvo tiekiamas iÅ¡ trečiojo asmens centralizuotų miesto tinklų. Ta pačia Å¡ilumos trasa Å¡ilumneÅ¡is buvo tiekiamas ir greta esančiai mokyklai. Å ilumos trasa neeksploatuojama apie 7 metus. Po gyvenamajame name įvykusios avarijos, kai dėl trÅ«kusio Å¡ildymo sistemos vamzdžio buvo užlietos kai kurios patalpos, gyvenamasis pastatas neeksploatuojamas ir neÅ¡ildomas, o mokyklai Å¡ilumneÅ¡is yra ruoÅ¡iamas vietinėje naujai įrengtoje dujinio kuro katilinėje. Tai, kad Å¡iluminė trasa į ginčo namÄ neveikia, o jos atstatymui reikalinga apie 10 000,00 Eur, patvirtina trečiojo asmens duomenys (DOK-73306).

16. Atsakovė UAB „Longrent“ patvirtino, kad atsakovo V. M. pastato šildymo rekonstrukcijos projektas nebuvo pradėtas realizuoti, t. y. pastatas nuo centrinio šildymo sistemos nebuvo atjungtas, šildymas nesutvarkytas ir dujinis katilas nebuvo pastatytas. Apie tai, kad atsakovė būtų perėmusi tolimesnes atsakovo teises ir pareigas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (DOK-80819). Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, nurodė, kad atsakovui išduotas projektas yra techniškai pasenęs ir nebeįgyvendinamas, nes yra pasikeitę šiluminių tinklų parametrai ir šiluminių punktų veikimo principai.

17. Atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė neteisėtai įrengė dujinį Å¡ildymÄ savo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė gavo iÅ¡ akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 21 d. prisijungimo sÄ lygas Nr. 18-24360D, pastatė savo patalpose dujų katilÄ , sudarė dujų tiekimo sutarties priedÄ dėl dujų vartojimo paskirties patalpų Å¡ildymui, gavo 2018 m. gruodžio 5d. Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 13Ä®P2-251651 (DOK-132271).

18. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė UAB „Longrent“ yra negalima, todėl ieÅ¡kinys jos atžvilgiu taip pat atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 19. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra suėjęs sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas atsakovų atžvilgiu dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Dėl visų aukščiau aptartų atsakovo veiksmų reiÅ¡kiamam ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui yra suėjęs ir bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes, jos teigimu, tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 jai tapo aiÅ¡ku, kad dėl susiklosčiusios situacijos ji turi prisiimti atsakomybę (DOK-27460).

20. Teismas nurodė, kad toks ieÅ¡kovės argumentas nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui, kadangi minėtas administracinis ginčas buvo užbaigtas 2012 m. lapkričio 7 d., o su ieÅ¡kinių į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidusi pirmiau aptartÄ 3 metų sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 21. Teismas nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas yra kultÅ«ros paveldo objektas, turintis unikalų kodÄ kultÅ«ros vertybių registre Nr. 16566 (DOK-73306), o vertingosios savybės yra tai, kad 1946–1963 metais jame gyveno raÅ¡ytoja I.

S.. Å ios aplinkybės sÄ lygoja didesnę bendrasavininkų atsakomybę šį turtÄ saugojant. Tačiau namas, iki atsakovė ėmėsi remonto darbų, buvo avarinės bÅ«klės ir apleistas, jame gyveno benamiai (DOK-92647). IeÅ¡kovė neteikė atsakovei jokių pasiÅ«lymų ir/ar praÅ¡ymų dėl namo remonto, nepriėmė su atliekamu namo remontu susijusios korespondencijos (žr. prieÅ¡ieÅ¡kinio priedus (DOK-11987), todėl atsakovė neturėjo kitos iÅ¡eities, kaip tik pradėti remonto darbus be kito bendrasavininko sutikimo.

22. Teismas nustatė, kad atsakovė parengė namo paprastojo remonto techninį darbo projektÄ , polichrominius tyrimus, topografinę nuotraukÄ , organizavo stogo paprastojo remonto darbus (stogo konstrukcijų atnaujinimas ir sutvirtinimas, esamos stogo dangos nuardymas, stogo paruoÅ¡imas čerpių klojimui ir čerpių klojimas, laikinosios apsaugos nuo lietaus sumontavimas, liuko remonto darbai, kamino remonto darbai, latakų ant stogo sumontavimas, sniego gaudytuvų sumontavimas, Å¡iluminės stogo izoliacijos sumontavimas, suremontavo balkonÄ , pagal akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas, užsakė gyvenamojo namo prijungimo prie akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų projektÄ , sutvarkė elektros instaliacijÄ , sudarant ieÅ¡kovei galimybė naudotis sutvarkyta elektros instaliacija, atliko santechnikos montavimo, avarinės bÅ«klės vamzdynų keitimo darbus (kanalizacijos stovų keitimas) (žr. prieÅ¡ieÅ¡kinio priedus (DOK-11987).

23. Anot teismo, ieÅ¡kovė nurodė keletÄ argumentų, kodėl, jos nuomone, jai nekyla pareiga atlyginti visos už namo remontÄ praÅ¡omos sumos. Viena iÅ¡ priežasčių – ji nesinaudoja balkonu, kuris priklauso atsakovės patalpoms. Teismas atmetė šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ , kadangi pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Ä®statymas) 15 straipsnio 1 punktÄ , bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra ne tik bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), tačiau ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

24. Teismas pažymėjo, kad ginčo kaminas taip pat yra bendra inžinerinė namo konstrukcija, netgi jeigu jį laikyti, kaip teigia atsakovė, ventiliacijos anga (Ä®statymo 15 straipsnio 2 punktas). Be to, kaip ir balkono atveju, Å¡i konstrukcija taip pat kėlė grėsmę praeinančių žmonių sveikatai. Atsakovė atliko kamino avarinės bÅ«senos Å¡alinimo darbus, nes nuo neapskardinto kamino krito tinkas. Todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad avarinės bÅ«klės namui buvo reikalingi ir santechnikos montavimo bei avarinės bÅ«klės vamzdynų keitimo darbai, įskaitant kanalizacijos stovų keitimÄ .

25. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad remonto iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos be PVM, nes atsakovė gali jį susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pareigos vertinti priteistinos sumos kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 38 punktas). Tuo labiau, kad ieÅ¡kovė, neanalizuodama pirmiau aptarto reglamentavimo dėl PVM susigrÄ Å¾inimo ir nepateikdama įrodymų, kad atsakovė tikrai susigrÄ Å¾ins/susigrÄ Å¾ino PVM, tik deklaratyviai teigia, kad atsakovė gali tai padaryti (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad nekoreguotina priteistina iÅ¡laidų suma dar ir todėl, kad į praÅ¡omÄ priteisti sumÄ neįskaičiuotas darbo laikas, skirtas darbų organizavimui ir pan. Todėl negalima teigti, kad atsakovė nepagrįstai praturtės ieÅ¡kovės sÄ skaita.

26. Remdamasis nurodytu, teismas nusprendė, kad atsakovės priešieškinis yra pagrįstas ir jai iš ieškovės priteistina 8 181,81 Eur suma, t. y. proporcingai ieškovės valdomai turto daliai (363,00 Eur UAB „Įraža“ aktas + 50,00 Eur polichrominis tyrimas + 150,00 Eur toponuotrauka + 19 107,01 Eur stogo ir kamino darbai + 1 000,00 Eur balkonas + 1 171,09 Eur elektros instaliacija + 1 535,49 Eur santechnikos darbai, iš viso 23 376,59 Eur), t. y. proporcingai ieškovės valdomai turto daliai (23 376,59 Eur × 35 proc.) (CK 4.82 straipsnis), leidžiant atsakovei toliau atlikti remonto darbus be ieškovės sutikimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 27. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. G. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris Å¡io sudėtingo ginčo sprendime yra bÅ«tinas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1.

Teismas neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė tariamai V. M. kaltę kildina tik iÅ¡ 2009 m veiksmų. IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų ir apeliantės paaiÅ¡kinimų matyti, kad konfliktai dėl Å¡ildymo kilo su V. M. ir anksčiau, tačiau radiatorių nuėmimas 2009 m. nebuvo pagrindas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė nurodė kitus du svarbius įvykius – ne tik 2009 m. gruodžio 24 d. avarijÄ , bet ir 2010 m. kovo 2 d. avarijÄ . Å ių avarijų atsakovas nesistengė likviduoti ir netgi tam trukdė.

Tai, kad Å¡ildymo sistema nebuvo sutvarkyta beveik keturis mėnesius ir visas namas nebuvo Å¡ildomas ir apliejamas vandeniu, darė visokeriopÄ Å¾alÄ (turtinę, neturtinę) ne tik apeliantei, bet ir pačiam pastatui. 27.2. Nors apeliantė paaiÅ¡kino, kad atvykus į namÄ patalpos nebuvo Å¡ildomos, tačiau teismas į tai dėmesio neatkreipė ir kelis kartus savo sprendime akcentavo hidraulinių bandymų atlikimo aplinkybę. Apeliantė nedalyvavo 2009 m. balandžio 7 d. likviduojant avarijÄ V. M. naudojamose patalpose, palėpėje ir atliekant hidraulinius bandymus, o atvykusi į namÄ , rado jį neÅ¡ildomÄ .

PraneÅ¡imÄ ji gavo 2009 m. balandžio 29 d., o centralizuotas Å¡ildymas buvo nutrauktas nuo 2010 balandžio 16 d. Todėl teismo iÅ¡vada, kad nebuvo atjungta Å¡ildymo sistema nuo centralizuoto Å¡ildymo yra neteisinga. 27.3. 2010 metais atsakovas V. M. nebuvo suinteresuotas remontuoti centralizuoto Å¡ildymo sistemos, nes jis norėjo įsirengti dujinį Å¡ildymÄ . Tai patvirtina paties atsakovo elgesys ir pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuos teismas įvertino Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai. 27.4. Nors apeliantė kreipėsi į visas institucijas tikėdamasi, kad bus pajudintas Å¡ilumos punkto, sistemos remonto klausimas, tačiau to neįvyko ilgus metus.

Apeliantė, bÅ«dama garbingo pensinio amžiaus, neturėdama lėšų ir noro keisti Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo bÅ«dÄ , nesiėmė pati didelių lėšų reikalaujančių darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti V. M.. 27.5. Po teismo sprendimo ir nutarties priėmimo kitoje byloje, ginčas kilo ne dėl Å¡ilumos punkto keitimo ar remonto darbų, o dėl to, kad po antros avarijos buvo aplietas vandeniu apeliantės turtas, todėl ji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo.

Atsakovas savo skundais siekė apkaltinti I. G. dėl avarijos, patekti su draudimo įmonės atstovais į apeliantės patalpas. Tačiau apeliantei visgi buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka ir jos kaltė nenustatyta. 27.6. Abu atsakovai privalėjo Å¡ildymo punktÄ ir Å¡ildymo sistemÄ sutvarkyti taip, kad karÅ¡tas vanduo (skirtas patalpų Å¡ildymui-termofikacinis) tekėtų tik iÅ¡ Å¡ilumos punkto per I. G. pirmame aukÅ¡te esančias patalpas ir vėl į rÅ«syje esantį Å¡ilumos punktÄ , o savo aukÅ¡te nuėmus radiatorius, užaklinti vamzdžius.

V. M. privalėjo AB „Kauno energijai“ praneÅ¡ti, kad bÅ«tų sudarytas parengties Å¡ildymui aktas. Tačiau tai nebuvo padaryta. 27.7. Teismas nepripažino radiatorių demontavimo pagrindine priežastimi, dėl ko buvo pažeista vientisa namo Å¡ildymo sistema ir namas toliau negalėjo bÅ«ti Å¡ildomas centralizuotu bÅ«du. Nors teismas nenustatė, kad I. G. iÅ¡ dalies ar pilnai demontavo Å¡ildymo sistemÄ , tačiau nepagrįstai nepripažino ir atsakovų kaltės dėl Å¡ilumos punkto pažeidimo, dėl Å¡ildymo sistemos dalinės rekonstrukcijos.

Atsakovė UAB „Longrent“ pati pripažino, kad pirko turtÄ su dalinai iÅ¡ardytu Å¡ilumos punktu, kas neabejotinai patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad V. M. sugadino Å¡ilumos punktÄ ir Å¡ildymo sistemÄ . 27.8. IeÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo tik po to, kai I. G. sužinojo apie tai, kad UAB „Longrent“, tapusi dalies patalpų savininke, pasijungė dujinį Å¡ildymÄ . Å ios aplinkybės tapo žinomos ieÅ¡kovei po to, kai ji pareikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenis apie namo savininkus, t. y. 2019 metais.

IeÅ¡kovė buvo aktyvi ir rÅ«pestinga, nuolat rašė praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus į įvairias institucijas, kad greičiau bÅ«tų sudaryta galimybė jos patalpas pajungti prie Å¡ildymo. 27.9. Pasisakydama dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, apeliantė nurodė, kad ji turėjo pagrindÄ neduoti sutikimo dėl namo remonto darbų, kadangi nei ieÅ¡kovei, nei jos dukrai nebuvo pateiktas projektas, nebuvo leista su juo susipažinti, įvertinti projekto sprendinius, sÄ matas. Atsakovės laiÅ¡kai su neaiÅ¡kiu turiniu buvo siunčiami ieÅ¡kovės adresu, iÅ¡ anksto žinant, kad ji ten negyvena ir negali gyventi.

IeÅ¡kovė, kaip namo bendraturtė, tiesiog buvo ignoruota ir nuÅ¡alinta nuo galimybės dalyvauti namo remonto darbuose pasirenkant statybines medžiagas pagal rÅ«Å¡is ir kainas, darbų apimtis, statybos remontų darbų įmonę ir pan. Å ioje byloje ieÅ¡kovė buvo pastatyta prieÅ¡ faktÄ , t. y. praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ .

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 28.1. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo net 26 621 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovas jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovei padaryta turtine ir/ar neturtine žala, jeigu tokia aplamai buvo padaryta, dėl kurių padarymo atsakovas yra kaltas. 28.2.

IÅ¡ byloje esančių teismo posėdžių garso įrašų akivaizdu, kad nuo pat Å¡io proceso pradžios 2019 metų spalio mėnesį iki 2020 m. birželio 10 d. tiek ieÅ¡kovė, tiek jos atstovė, tiek ir jų iniciatyva pakviesta liudytoja – ieÅ¡kovės dukra I. G. nuosekliai aiÅ¡kino, kad V. M. nekiÅ¡o rankų prie mano ir ieÅ¡kovės bendro namo Å¡ildymo sistemos, nepjaustė nei vamzdžių, nei sandėliukų spynų, nes nedrįso. Atsakovas namo Å¡ildymo sistemos negadino. Å ildymo sistema 2016-2017 metais tikrai nebuvo iÅ¡ardyta, todėl teigti, kad UAB „Longrent“ nusipirko iÅ¡ atsakovo namÄ su iÅ¡ardyta Å¡ildymo sistema, bÅ«tų absurdiÅ¡ka ir nesÄ moninga.

Taigi, teismo posėdžio metu teikti nurodytų asmenų paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai skiriasi nuo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. 28.3. UAB „Longrent“ atstovė, duodama paaiÅ¡kinimus nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė įsigytu butu kurį laikÄ nesinaudojo, o remontuoti jį pradėjo tik 2017 metų pabaigoje. Dėl to visÄ nurodytÄ laikotarpį name niekas negyveno, jis nebuvo rakinamas ir/ar saugomas, dėl ko į jį visiÅ¡kai nesunkiai galėjo patekti paÅ¡aliniai asmenys, kÄ patvirtina ir teismui pateiktos foto nuotraukos, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matosi, kad namo rÅ«syje buvo įsikÅ«rę benamiai. 28.4.

Atsakovas niekada neturėjo raktų nuo namo rÅ«syje esančio Å¡ilumos punkto ir neturėjo galimybės į jį patekti. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nevykdė savo, kaip namo bendraturtės, pareigos, įtvirtintos CK 4. 83 straipsnio 3 dalyje, t. y. tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ . 28.5. Ä® bylÄ pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 24 d. namo Å¡ildymo sistemos avarija namo palėpėje įvyko ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl namo Å¡ildymo sistemos susidėvėjimo, dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę ir neturtinę žalÄ dėl namo Å¡ildymo sistemos avarijos yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pačios ieÅ¡kovės ir jos atstovės teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia ir neginčijamai patvirtina, kad naudotis namo Å¡ildymo sistema ieÅ¡kovė negalėjo iÅ¡imtinai tik dėl savo neveikimo. Per visÄ nurodytÄ laikotarpį ji nė karto nesikreipė į atsakovÄ , kaip namo bendraturtį, nebendradarbiavo ir nebandė spręsti klausimų, susijusių su bendros namo Å¡ildymo sistemos remontu ir jos eksploatavimu. Todėl akivaizdu, kad dėl tokio ieÅ¡kovės neveikimo atsakovui negali kilti deliktinė atsakomybė. 28.6.

Įstatyme numatytas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pasibaigė dar 2012 metų gruodžio mėnesį, tai yra daugiau kaip prieš devynerius metus, kadangi tiek iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, tiek iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir pačios ieškovės pripažinimo matyti, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos dar 2009 metų pabaigoje.

29. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Longrent“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 29.1. Apeliantė niekada nesikreipė į atsakovę UAB „Longrent“ su kokiu nors praÅ¡ymu ar pasiÅ«lymu dėl namo Å¡ildymo sistemos ar remonto. Pirmasis reikalavimas, kurį UAB „Longrent“ gavo per visÄ laikotarpį nuo namų valdos dalies įsigijimo, tai 2019 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovės advokatės Kristinos Česnauskienės pareikÅ¡ta pretenzija.

Atsakovų pirkimo-pardavimo sutartis neleidžia teigti apie sandorio Å¡alių teisių ir pareigų perėmimÄ , kitų aplinkybių, kurios patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę, taip pat nenustatyta. 29.2. Apeliantė viso proceso eigoje nuosekliai remiasi 2011 m. teismo sprendimu, kuriame teismas leido atsakovui V. M. derinti UAB „Vikis“ projektÄ be ieÅ¡kovės sutikimo, teigdama, kad bÅ«tent pagal šį teismo sprendimÄ atsakovui kilo pareiga rekonstruoti ieÅ¡kovės centrinį Å¡ildymÄ . Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė jau teigia, kad UAB „Longrent“ turi pasirengti naujÄ projektÄ (galimai savo lėšomis).

Taigi, apeliantė pati sau prieÅ¡tarauja, teigdama apie UAB „Longrent“ pareigÄ parengti projektÄ ir atstatyti ieÅ¡kovei centrinį Å¡ildymÄ , nenurodydama, kokiu pagrindu atsakovei tokia pareiga kyla. 29.3. Atsakovė UAB „Longrent“ neįgyvendino namo atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, nes namas buvo neÅ¡ildomas jau nuo 2010 m. gegužės mėnesio ir nepakeitė Å¡ildymo bÅ«do, todėl jai nekilo pareiga praneÅ¡ti AB Kauno energijai. Pastato bendraturtė ieÅ¡kovė toliau turi visas galimybes gauti centrinį Å¡ildymÄ Ä¯ savo butÄ , t. y. dujinio katilo pastatymas techniÅ¡kai nekliudo tiekti Å¡ildymÄ Ä¯ I.

G. patalpas per centrinio Å¡ildymo sistemÄ . 29.4. IeÅ¡kovės pareiga prisidėti prie remonto yra nustatyta įstatyme. IÅ¡ ieÅ¡kovės nepraÅ¡oma priteisti už balkono remonto darbus toje dalyje, kuria atsakovė naudojamasi balkonu individualiai. Ginčo atveju buvo suremontuotos balkono iÅ¡orinės konstrukcijos, kurios yra priskirtos prie gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų, ir kurios turi bÅ«ti prižiÅ«rimos bei iÅ¡laikomos namo bendraturčių. Kalbant apie santechnikos darbus, UAB „Longrent“ atliko bendro naudojimo kanalizacijos stovų keitimÄ bendro naudojimo patalpose.

Tai nesusiję nei su šiluminiu mazgu, nei su dujinio katilo pastatymu atsakovės UAB „Longrent“ patalpose. Apeliantė nenurodė jokio pagrindo, dėl ko priešieškinis turėtų būti atmestas, o juo labiau sumažintas per pusę. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 31. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

32. Apeliantė I. G. praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiÄ bÅ«tinybę lemia ginčo sudėtingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei nenurodžius jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, visoms Å¡alims pateikus procesinius dokumentus, kuriuose iÅ¡dėstyta aiÅ¡ki pozicija nagrinėjamais klausimais, praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. G. ir atsakovas V. M. iki 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8239, sudarymo, kuria V. M. pardavė, o atsakovė UAB „Longrent“ įgijo 65/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 489/752 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), buvo Å¡io turto bendraturčiai, kuriame 35/100 dalys pastato–gyvenamojo namo, 35/100 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių ir 263/752 dalys žemės sklypo nuo 1995 m. birželio 29 d. iki dabar asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei I.

G.. Po 2016 m. lapkričio 23d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kaip minėta, kitos dalies turto savininkas yra UAB „Longrent“. Ieškovė yra pirmame namo aukšte esančio buto Nr. 1 savininkė, o atsakovė–antrame namo aukšte esančio buto savininkė.

34. Anot ieÅ¡kovės, ginčo name ji negali gyventi daugiau kaip 10 metų dėl atsakovų kaltės, nes buvusi namo centralizuota Å¡ildymo sistema atjungta, iÅ¡ dalies iÅ¡ardyta, Å¡ildymo bÅ«das namo antrajam aukÅ¡tui pakeistas į dujinį, o pirmame aukÅ¡te esančiam ieÅ¡kovės butui Å¡ildymas nepajungtas. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji patyrė praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ .

35. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dviem pagrindais: pirma, kaip neįrodytÄ ; antra, dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 36. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

37. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, pripažinęs, jog ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktas). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , sprendime nurodydamas, kad apie savo teisių pažeidimÄ ji suprato iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012, kai jai tapo aiÅ¡ku, kad dėl susiklosčiusios ginčijamos situacijos ji turi prisiimti atsakomybę (DOK-27460). Teismas, vadovaudamasis byloje apklaustų liudytojų (atsakovės advokato ir ieÅ¡kovės dukters) paaiÅ¡kinimais, kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl nežinojimo apie pasikeitusį namo bendraturtį (atsakovę UAB „Longrent“ ), pažymėdamas, kad bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, nepasitikėdama atsakovės žodžiais, ji turėjo visas galimybes minėtas aplinkybes patikrinti vieÅ¡ame registre.

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo žinoti apie namo bendraturčių pasikeitimÄ , kadangi tikėti asmenų (atsakovės advokato Å . Mickevičiaus) paaiÅ¡kinimais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, nebuvo pagrindo.

42. Pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus (Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punktas), apeliaciniame skunde, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), <...>.

43. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atvejų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės vardu parengė specialias teisines žinias turintis asmuo (advokatė), tačiau apeliaciniame skunde nenurodytos nei aplinkybės, nei Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais remiantis bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų galima konstatuoti pirmosios teismo iÅ¡vadų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ ieÅ¡kinio senaties termino taikymui atsakovo V. M. atžvilgiu, nes teismo iÅ¡vados Å¡io atsakovo atžvilgiu iÅ¡ viso nekvestionuojamos.

44. Taigi, kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį 2019 m. spalio 31 d., ieÅ¡kinio senaties terminas atsakovo V. M. atžvilgiu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vėliausiai prasidėjo 2012 m. lapkričio 7 d., kai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 priėmimo ieÅ¡kovei tapo žinoma, kaip bÅ«tų galima iÅ¡spręsti Å¡ilumos tiekimo atnaujinimo klausimÄ (apylinkės teismo sprendimo 24.5 punktas). Å i teismo iÅ¡vada apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl naikinti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.

45. Pasisakant dėl parleisto ieÅ¡kinio senaties termino kito atsakovo (UAB „Longrent“) atžvilgiu, pastebėtina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė su ieÅ¡kove pradėjo aktyviai susiraÅ¡inėti nuo 2017 m. sausio 19 d. Tai, kad ieÅ¡kovė nesidomėjo jai prieinama viešųjų registrų informacija apie bandraturčio pasikeitimÄ neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė buvo neatidi ir nerÅ«pestinga, nes apie norimus atlikti namo remonto darbus jÄ turėjo informuoti atsakovė, bet ne atvirkščiai (ieÅ¡kovė atsakovę).

Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimams reikÅ¡ti atsakovės UAB „Longrent“ atžvilgiu ieÅ¡kovė buvo praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl civilinės atsakomybės ir jos sÄ lygų 46. CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

47. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

48. Viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų yra kalto asmens, padariusio žalos, nustatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Minėta, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmoji Å¡ildymo sistemos avarija ginčo name įvyko 2009 m. gruodžio 24 d. Valstybinė energetikos inspekcija (toliau ir VEI) tenkino ieÅ¡kovės skundÄ ir įpareigojo UAB „Pastatų priežiÅ«ros paslaugos“ likviduoti įvykusiÄ avarijÄ namo Å¡ildymo sistemoje ir Å¡ildymÄ name atstatyti iki 2010 m. kovo 31 d. Kaip nustatė teismas iÅ¡ VEI Kauno teritorinio skyriaus 2010 m. spalio 26 d. raÅ¡to Nr. 13-4-OV-322, Å¡iluminėje trasoje prie ginčo namo 2010 m. kovo 2 d.

įvyko dar viena avarija – termofikacinio vamzdyno trÅ«kimas, dėl ko buvo užlietas namo rÅ«sys bei apgadinti pamatai. Pagal trečiojo asmens pateiktÄ aktÄ 2010 m. kovo 3 d. sudaryta komisija nustatė, kad Å¡ilumos tiekimo trasa į namÄ atjungta užsukant ir užplombuojant sklendes dėl to, kad nustatytas vidaus sistemos vamzdžių trÅ«kimas. UAB „Pastatų priežiÅ«ros paslaugos“ darbuotojas 2010 m. balandžio 7 d. atliko Å¡ilumos punkto ir Å¡ildymo sistemos hidraulinius bandymus ir aktais konstatavo, kad namo Å¡ilumos punktas ir Å¡ildymo sistema hidraulinį bandymÄ iÅ¡laikė ir surašė aktÄ , jog sistema užpildyta termofikaciniu vandeniu.

Akte konstatuota, kad bendro naudojimosi patalpose ir bute Nr. 2 esantys Å¡ildymo prietaisai Å¡yla gerai. Apie problemos likvidavimÄ ieÅ¡kovė buvo informuota trečio asmens 2010 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad Å¡ilumos tiekimas gali bÅ«ti pradėtas bet kuriuo momentu pagal vartotojų pageidavimus.

50. Kilus Å¡alių ginčui dėl tolimesnio Å¡ildymo bÅ«do naudojimo, atsakovas V. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jam teisę derinti gyvenamojo namo apÅ¡ildymo sistemos rekonstrukcijos projektÄ Nr. 2010-01 su trečiuoju asmeniu be ieÅ¡kovės sutikimo ir vykdyti namo Å¡ildymo rekonstrukcijos darbus pagal gyvenamojo namo apÅ¡ildymo sistemos rekonstrukcijos projekto suderintÄ techninį projektÄ Nr. 2010-01 be ieÅ¡kovės sutikimo. Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 (CBP-23568), ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino jam I. G. ginčijamÄ teisę atlikti raÅ¡omus darbus be ieÅ¡kovės sutikimo.

51. Kaip paaiÅ¡kino atsakovas ir iÅ¡ kitų raÅ¡ytinių įrodymų (UAB „Įraža“ 2017 m. balandžio 5 d. ginčo namo techninės bÅ«klės aktas Nr. 17-04/01) nustatė teismas, atsakovas Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijos pagal techninį projektÄ Nr. 2010-1 (DOK-62944) nepradėjo ir senų Å¡ildymo sistemos detalių (vamzdžių, kolektoriaus, sklendžių) nedemontavo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io akto, jame pateiktų nuotraukų, ginčo namÄ apžiÅ«rėję ekspertai namo Å¡ilumos punkte užfiksavo sklendes, kolektorių ir vamzdžius.

52. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. M. nėra kaltas dėl atsakovei padarytos žalos. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus.

53. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, todėl apeliantės argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmestini.

55. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo V. M. veiksmai ar neveikimas buvo neteisėtas ir priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su ieÅ¡kovei padaryta žala. Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė nuo 2010 m. ginčo name negyvena ir jo bÅ«kle nesirÅ«pina. IeÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat nepagrindė, kad atsakovo bandymas įsivesti autonominį dujinį Å¡ildymÄ priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų kaip nors susijęs su ieÅ¡kovės negalėjimu naudotis centralizuota Å¡ildymo sistema.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka ne už tai, kad iÅ¡ardė centralizuotÄ Å¡ildymo sistemÄ , bet dėl to, kad jis trukdė avarijos padarinių likvidavimui, atsakingų asmenų neįsileisdamas į savo patalpas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo kaltės, turėjo pagrįstÄ pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

56. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir kito atsakovo (atsakovės UAB „Longrent“ ) civilinės atsakomybės sÄ lygų.

57. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pasisakydama dėl atsakovės civilinės atsakomybės ieÅ¡kovė tik fragmentiÅ¡kai nurodė, kad po 2016 m. lapkričio 23d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad dėl nefunkcionuojančios centrinės Å¡ildymo sistemos yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės, todėl Å¡i atsakovė, kaip ir pirmasis atsakovas, turėjo imtis priemonių atstatyti name centrinį Å¡ildymÄ .

58. Kaip buvo minėta, deliktinė atsakomybė galima tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

59. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė gavo iÅ¡ akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 21 d. prisijungimo sÄ lygas Nr. 18-24360D, pastatė savo patalpose dujų katilÄ , sudarė dujų tiekimo sutarties priedÄ dėl dujų vartojimo paskirties patalpų Å¡ildymui, gavo 2018 m. gruodžio 5 d. Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 13Ä®P2-251651 (DOK-132271) (žr. prieÅ¡ieÅ¡kinio priedai (DOK-11987).

Atsakovės veiksmų neteisėtumas įrengiant savo patalpoms alternatyvų Å¡ildymÄ dujomis byloje nenustatytas, Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo ir ieÅ¡kovė. Kiti atsakovės veiksmai dėl neva neteisėto centralizuotos Å¡ildymo sistemos iÅ¡ardymo (sugadinimo) taip pat nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡ios atsakovės atžvilgiu nenustatyti nei neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryÅ¡ys tarp tokių veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos (daromos) žalos.

60. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, ir iÅ¡ dalies ieÅ¡kinio senaties terminų taikymÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Dėl atsakovės UAB „Longrent“ prieÅ¡ieÅ¡kinio 61. Apeliantė nurodo, kad ji turėjo pagrindÄ nesutikti pasiraÅ¡yti ant sutikimo tuo metu, nes jai nebuvo nei perduotas, nei paliktas, nei dukrai perduotas projektas, nebuvo leista susipažinti, įvertinti projekto sprendinius, sÄ matas. I. G., kaip bendraturtė, tiesiog buvo ignoruota ir nuÅ¡alinta nuo galimybės dalyvauti pasirenkant statybines medžiagas pagal rÅ«Å¡is ir kainas, darbų apimtį, statybos remontų darbų įmonę ir pan. Å ioje byloje ieÅ¡kovė buvo pastatyta prieÅ¡ faktÄ , t. y. pinigų sumÄ .

62. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas yra kultūros paveldo objektas, kurio unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. 16566 (DOK-73306), o vertingosios savybės, kad 1946–1963 metais jame gyveno rašytoja I. S..

63. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 14 straipsnio 3 dalį valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo:

1) prižiÅ«rėti kultÅ«ros paveldo objektÄ , jo teritorijÄ , vietovę, laiku Å¡alinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamÄ mikroklimatÄ ; laiku atnaujinti želdinius, Å¡alinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje Å¡ienauti žolę ir genėti medžius, valyti Å¡iukÅ¡les, Å¡alinti tarÅ¡os Å¡altinius; istorinius želdynus – kultÅ«ros paveldo objektus prižiÅ«rėti ir tvarkyti pagal kultÅ«ros ministro patvirtintÄ paveldo tvarkybos reglamentÄ , skirtÄ istorinių želdynų tvarkybai ir suderintÄ su Aplinkos ministerija;

2) praneÅ¡ti už apsaugÄ atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei iÅ¡kilusiÄ grėsmę, kurios pats paÅ¡alinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo;

3) leisti kultÅ«ros ministro patvirtinta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultÅ«ros paveldo komisijos nariams ir pareigÅ«nams ar jų įgaliotiems specialistams apžiÅ«rėti kultÅ«ros paveldo objektÄ ar vietovę, fiksuoti kultÅ«ros paveldo objekto ar vietovės bÅ«klę ir sutartomis sÄ lygomis atlikti tyrimus. Å iuo atveju Å¡alys turi suderinti tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laikÄ ir nuostolių kompensacijÄ ;

4) savivaldybės paveldosaugos padaliniui pateikti saugomo objekto ar objekto, kuriam pradėta paskelbimo saugomu procedÅ«ra, tvarkybos projektus ir visus projektus, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinkÄ ;

5) sudaryti Å¡io ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sÄ lygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes;

6) leisti už apsaugÄ atsakingai institucijai kultÅ«ros paveldo objektÄ Å¾enklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis. Pagal NKPAÄ® 2 straipsnio 39 dalį valdytojas – kultÅ«ros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).

64. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys) yra bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

65. Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu butų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga remontuoti bendrÄ sias pastato konstrukcijas tenka abiem bendrasavininkiams, t. y. ne tik atsakovei, bet ir pačiai ieÅ¡kovei (CK 4.83 str. 3 d.). Bylos medžiaga patvirtina atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė vengia prisidėti prie pastato bendrųjų konstrukcijų remonto. Å ios aplinkybės neginčija ir ieÅ¡kovė, nurodydama, kad prisidėti prie minėtų darbų ji neturi finansinių galimybių.

67. Pažymėtina, kad dar 2010 m. lapkričio 16 d. vieÅ¡osios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akte Nr. 10-92 buvo konstatuoti esminiai pastato konstrukcijų trÅ«kumai dėl jo nepriežiÅ«ros: kaminas neapskardintas, plytos irsta ir byra; namo čerpių stogas visiÅ¡kai susidėvėjęs, yra iÅ¡kritusių čerpių, kiauras stogas praleidžia vandenį; pastogė Å¡lapia, kritulių vanduo merkia II aukÅ¡to perdangÄ ir sienas, irsta konstrukcijos; namo II aukÅ¡tas neÅ¡ildomas, į konstrukcijas, perdangÄ ir sienas yra patekęs pelėsis ir statybinis grybelis ardo laikančiÄ sias konstrukcijas, yra pavojingas žmogaus sveikatai;

II aukÅ¡to balkonas iÅ¡ apačios yra avarinės bÅ«klės, balkonÄ laikantis metalas suiręs; neleistinai suskilę rÅ«sio sienos. Dėl to dar 2010 metais ekspertai rekomendavo atlikti namo remonto darbus, nurodė, jog bÅ«tina skubiai keisti stogo dangÄ , medines stogo konstrukcijas, atlikti perdangos, sienų, balkono, rÅ«sio sienų remontÄ (DOK-73636/2021-06-04).

68. UAB „Įraža“ 2017 m. balandžio 5 d. statinio techninės bÅ«klės tyrimo akte Nr. 17-04/01 nurodyta, kad namo konstrukcijos turi eilę konstrukcinių defektų, pietvakarinė namo sienos bÅ«klė avarinė, gresia jos griÅ«tis, balkono apatinės plokÅ¡tumos tinkas supleišėjęs, didžioji dalis nukritusi, gali kristi ir likusi dalis, balkonas kelia pavojų žmonėms, balkono bÅ«klė avarinė, vandens nuvedimo nuo stogo sistema susidėvėjusi, dalis lietvamzdžių suirę, ant sienų ir lubų kaupiasi drėgmė, stogo čerpės susidėvėjusios, elektros instaliacija nesaugi, kyla gaisro pavojus. Dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad nenaudojamo pastato konstrukcijų bÅ«klė nuolat blogėja ir norint toliau saugiai naudoti pastatÄ ir užtikrinti normatyvinę jo kokybę, pastatas turi bÅ«ti remontuojamas, paÅ¡alinant nurodytus konstrukcinius defektus.

69. Antstolės A. A. 2017 m. liepos 21 d., 2019 m. liepos 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat konstatuota namo avarinė būklė. Tai matyti ir iš pridėtų nuotraukų.

70. Avarinę namo bÅ«senÄ nustatė ir Kauno miesto savivaldybės Centro seniÅ«nija, atlikusi 2017 m. rugsėjo 5 d. faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje (2017 m. rugsėjo 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 04-7-157).

71. Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnija 2017 m. rugsėjo 11 d. rašte konstatavo gyvenamojo namo konstrukcijų (stogo, balkono ir vienos iš terasos sienų) avarinę būklę, todėl namo bendrasavininkus (ieškovę ir atsakovę) įpareigojo vadovautis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taip pat bendraturčiai buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnį.

72. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrino namo priešgaisrinę būklę ir nustatė, kad namas neeksploatuojamas, 2017 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 13-1062(8.41) nurodė apie nustatytus gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus.

73. KultÅ«ros paveldo departamento Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡te Nr. (12.15-K)2K-1189 „Reikalavimas dėl pastato (duomenys neskelbtini).“ nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. patikrinus pastatÄ , nustatyta bloga namo bÅ«klė (nuo neigiamo aplinkos poveikio besiformuojančios drėgmės juostančios, dažai lupasi, byra tinkas; ypatingai blogos bÅ«klės pamatai (cokolinė pastato dalis), susiformavę deformaciniai plyÅ¡iai, trÅ«kinėja tinkas, plytų mÅ«ras pažeistas; virÅ¡ sienoje esančių lauko durų auga berželiai, teritorijoje auga dilgėlės, žolynai) ir pan. Pareikalauta iki 2019 m. spalio 1 d. paÅ¡alinti nuo namo pamatų ir virÅ¡ lauko durų augančius želdynus, paÅ¡alinti greta tvoros augančius dilgėlynus, surinkti iÅ¡kritusias plytų nuolaužas, įrengti laikinÄ STOP juosta, įspėjančiÄ praeivius apie sutrÅ«kinėjusį ir krentantį tinkÄ .

74. Atsakovė ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl namo konstrukcijų įvertinimo ir remonto. Tai patvirtina 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 3 d., 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2019 m. sausio 25 d, 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tai, kuriuose buvo informuojama apie namo konstrukcijų avarinę bÅ«klę, siÅ«loma bendru sutarimu spręsti namo remonto klausimus, teikiamos sÄ matos, tačiau į atsakovės raÅ¡tus atsakyta nebuvo.

75. Aptartos faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl tokio ieÅ¡kovės neveikimo, atsakovė turėjo teisinį pagrindÄ imtis iniciatyvos ir atlikti namo bÅ«tinus remonto darbus (sutvarkyti elektros instaliacijÄ , atlikti santechnikos montavimo, avarinės bÅ«klės vamzdynų keitimo (kanalizacijos stovų keitimas), kamino ir balkono inžinierinių konstrukcijų darbus) be ieÅ¡kovės sutikimo.

76. CK 4.83 straipsnyje įtvirtinta buto savininko teisė imtis bÅ«tinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iÅ¡ kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti iÅ¡laidas, proporcingas Å¡ių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, nereiÅ¡kia buto savininko pareigos imtis tokių priemonių. Juolab, kad savo iniciatyva imtis bendrųjų konstrukcijų remonto ir vėliau reikalauti atlyginti iÅ¡laidas, proporcingas bendrosios dalinės nuosavybės daliai, galėtų reikÅ¡ti didelę pradinę finansinę naÅ¡tÄ bendrasavininkiui ir didelę rizikÄ , jog jo vienaÅ¡aliÅ¡kai padarytos iÅ¡laidos ilgÄ laikÄ nebus atlygintos ir dėl jų atlyginimo gali tekti bylinėtis teisme.

Nepasinaudojimas teise vienašališkai imtis būtinųjų priemonių, kad būtų išvengta žalos (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.) nereiškia, jog prarandama teisė reikalauti neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo.

77. Atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo pastato avarinės bÅ«klės konstatavimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, į atsakovės iniciatyvÄ imtis pastato bendrųjų konstrukcijų remonto ir į ieÅ¡kovės pasyvų elgesį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės neveikimas, nesiimant priemonių bendrųjų namo konstrukcijų remontui, yra neteisėtas. Nepateisinamai ilgai besitęsiantis ieÅ¡kovės neveikimas padaro kitÄ bendraturtį „situacijos įkaitu“, o tai neatitinka sÄ Å¾iningo civilinių teisių įgyvendinimo principo (CK 1.5 str.). Todėl teismas pagrįstai tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 8 181,81 Eur patirtų bÅ«tinų namo remonto ir su tuo susijusių iÅ¡laidų atlyginimo.

78. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Longrent“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu (DOK-11987/2020-01-27) prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ne tik jos namo daliai tenkančias 8 181,81 Eur namo remonto iÅ¡laidas, bet ir pripažinti atsakovei teisę be ieÅ¡kovės sutikimo parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sÄ matinė vertė (be fasado Å¡iltinimo) – 92 844,50 Eur pagal UAB „DUX projektai“ parengtÄ paprastojo remonto projektÄ .

79. Šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2017 m. balandžio mėnesį parengus namo paprastojo remonto techninį darbo projektÄ , ieÅ¡kovei buvo siunčiami raÅ¡tai dėl remonto darbų atlikimo, tačiau ji laiÅ¡kų neatsiėmė ir žodžiu su atsakove nebendravo.

80. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

81. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime dėl Å¡io atsakovės reikalavimo teismas iÅ¡ viso nepasisakė, t. y. teismas nesiaiÅ¡kino ir nenurodė aplinkybių, kaip atsakovė siekė gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl namo remonto darbų, ar ieÅ¡kovė nepagrįstai nedavė sutikimo, ar buvo iÅ¡naudotos visos galimybės supažindinti ieÅ¡kovę su parengtu minėtu projektu, ar tokio projekto sÄ matinė vertė atitinka vertinimo kriterijus, ar ieÅ¡kovei ateityje neatsiras prievolė padengti jai tenkančiÄ remontų darbų ir medžiagų kainÄ .

82. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

83. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir Å¡ioje reikalavimų dalyje neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliacijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-502-1120/2021).

84. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl minėto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 85. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ dėl dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Longrent“, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

86. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovo V. M. atžvilgiu atmestas, minėtam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylos duomenimis, atsakovo teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ siekia 1210 Eur, kurios nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, nustatytų 8.11 punkte (maksimalus dydis yra 2036,32 Eur (1566,40 Eur (bruto) x 1,3).

Todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistino iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovei UAB „Longrent“ pripažinta teisė be ieÅ¡kovės I. G. sutikimo parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sÄ matinė vertė (be fasado Å¡iltinimo) 92 844,50 Eur, pagal UAB „DUX projektai“ parengtÄ paprastojo remonto projektÄ , ir atsakovei UAB Longrent“ iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

G. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡ias dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos 30,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, ir perduoti Å¡iÄ dalį nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas