2019-03-01 Nr. AB-5541-3-62-3-02394-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-421-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02394-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.3; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Dainavos turtai“, uždaroji akcinė bendrovė „Poligrafiniai sprendimai“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 ir VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (1.1.7.)s-5531; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

2. Pareiškėjo paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 2015 m. rugpjūčio 20 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė tris prašymus: prašymą Nr. 9306585 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo ir kadastrinių duomenų bylos sudarymo (kadastrinių matavimų), prašymą Nr. 9306457 dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą ir prašymą Nr. 9323525 dėl archyvinės bylos dokumentų kopijų gavimo (dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas), kuriame nurodė, kad dalis prašymų jau yra patenkinta, o kitą dalį atsisakė tenkinti, nes pareiškėjas nėra įstatyme numatytas asmuo, galintis teikti atitinkamus prašymus. 2015 m. lapkričio 5 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė atsakymą pareiškėjo atstovui, kuriame nurodė, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į jį yra neįregistruotos, todėl prašomos dokumentų kopijos negali būti suteiktos. Pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Centriniam registratoriui. 2015 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centras sprendimu Nr. (1.1.7.)s-5531 (toliau – ir 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas) nusprendė, jog VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus priimtas sprendimas yra teisingas ir teisėtas.

3. Pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl jo prašymo Nr. 9306585 išnagrinėjimo, nurodė, kad nesutinka, jog statinys – kavinė-picerija, esanti (duomenys neskelbtini), yra laikinasis statinys, kadangi jis 1997 m. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), tuomet galiojusia tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtintos Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos (toliau – ir Laikinoji tvarka), 4 punktas nustatė, jog nuosavybės, patikėjimo ar kitas teises į statinius patvirtina Lietuvos Respublikos apskričių valdytojų komisijų išduoti baigtų statyti pastatų, statinių priėmimo naudoti aktai (4.3 p.) bei kiti dokumentai.

Laikinosios tvarkos 8 punkte imperatyviai nustatytas draudimas registruoti laikinus ar savavališkai pastatytus statinius, taip pat teisinė registracija draudžiama, jeigu teisės aktų nustatytais atvejais nepateikiama pajamų deklaravimo pažyma. Pareiškėjas 1997 m. birželio 10 d. VĮ „Respublikos inventorizacijos, projektavimo ir paslaugų biuras“ Alytaus filialo direktoriui pateikė prašymą teisiškai įregistruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei būtinus dokumentus, o 1997 m. birželio 30 d. Alytaus apskrities viršininko paskirta komisija, patikrinusi pateiktus dokumentus, priėmė Priėmimo naudotis aktą, kuriuo pripažino, kad statinys – picerija tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė jį naudoti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad niekada nėra pareiškęs prašymo išregistruoti statinį ir niekada to nesiekė. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai tie patys duomenys ir dokumentai buvo įvertinti dar kartą ir padarytos prieštaringos išvados – priėmimo naudoti aktas pripažintas neatitinkančiu reikalavimų ir picerija išregistruota. Kitų aplinkybių, dėl ko statinys galėtų būti išregistruotas, VĮ Registrų centras nenurodė. Nuosavybės teisių į minėtą statinį pareiškėjas nėra praradęs, jis nenugriautas, neparduotas, nei kitokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims. 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodoma, jog išregistravus statinį, buvo sudaryta nauja komisija, kuri 1998 m. sausio 22 d. parengė naują paviljono Nr. 2A (laikinąjį) priėmimo naudoti aktą, kuriame nurodytas eksploatavimo terminas iki 2000 m. lapkričio 23 d.

Tokio pobūdžio aktas (priėmimo naudoti aktas) yra pagrindas atlikti statinio teisinę registraciją. Jeigu šiuo aktu statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti kaip laikinasis, o laikinąjį statinį teisės aktai registruoti draudžia, aktas neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir būtų niekinis.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą Nr. 9306457 dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) įregistravimo į NTR. Šis prašymas įvykdytas nebuvo, o 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodoma, jog dokumentų, reikalingų statinio įregistravimui pareiškėjui nepateikus, VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo daryti išvados, kad prašymas buvo įregistruoti juridinį faktą dėl statinio įregistravimo. Visi reikalingi duomenys ir dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo teises į statinį yra VĮ Registrų centro archyvinėje byloje, dokumentai, kad statinys būtų tinkamai įregistruotas, jau nuo 1997 m. yra VĮ Registrų centre (archyve), o šių dokumentų pagrindu statinys buvo įregistruotas. Pareiškėjas yra nurodęs, jog neturi šių teisinei registracijai reikalingų dokumentų, dėl to yra pateikęs papildomą prašymą išduoti visų archyve esančių dokumentų patvirtintas kopijas, tačiau šios aplinkybės vertinamos nebuvo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. prašymu Nr. 9323525 paprašė archyvinės bylos dokumentų kopijų dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodyta, jog šis prašymas yra įvykdytas, ir konkrečiai pareiškėjo paprašytos dokumentų, t. y. 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo ir 2002 m. rugsėjo 20 d. toponuotraukų patvirtintinos kopijos buvo pateiktos. Tačiau prašyme pareiškėjas prašė leisti susipažinti ir išduoti visos archyvinės bylos patvirtintas kopijas, tai sudaro apie 25 lapus, o pateikus tik 2 dokumentų kopijas, prašymas negali būti vertinamas kaip įvykdytas. Pareiškėjo įsitikinimu, iš archyvinės bylos turinio yra akivaizdu, kad jis yra teisėtas statinio savininkas, būtent jo vardu picerija buvo įregistruota kaip nekilnojamasis statinys, todėl jis turi visas teises gauti dokumentus, susijusius su šio statinio registracija.

6. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą (Nr. 9306457) per 5 darbo dienas atlikti juridinio fakto įregistravimą NTR (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. paviešinti duomenis pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-479-470/2013 apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) tvarką. Teritorinis registratorius pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą išnagrinėjęs minėtą prašymą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių juridinio fakto įregistravimui, minėtą darbą atliko 2015 m. rugpjūčio 24 d. todėl pretenzijos dėl minėto prašymo įvykdymo nepagrįstos.

Šį prašymą pareiškėjas nurodo kaip teiktą dėl laikinojo statinio įregistravimo, nors tai prieštarauja faktinei situacijai, nes prašymas buvo dėl juridinio fakto įregistravimo. Pareiškėjas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą (Nr. 9306585) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikti nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių duomenų tikslinimą ir bylos sudarymą bei per 3 darbo dienas atlikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų paketo parengimą.

Vykdant minėtame prašyme nurodytą darbą matininkas pareikalavo iš pareiškėjo dokumentų, reikalingų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų tikslinimui atlikti, o pareiškėjui jų nepateikus, sutartis dėl minėto darbo atlikimo sudaryta nebuvo ir matininkas šio darbo neatliko. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių duomenų surinkimas, tikslinimas bei bylos sudarymas nėra išimtinai tik VĮ Registrų centro bei jo teritorinių padalinių atliekami darbai, dėl minėtų darbų atlikimo užsakovai (pareiškėjas) gali kreiptis į bet kuriuos asmenis, turinčius matininko kvalifikacinę kategoriją bei galinčius atlikti užsakomą darbą.

Pareiškėjas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą (Nr. 9323525) per 1 darbo dieną pateikti 2 dokumentų – V. S. 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dusmenėliai“ parengtos topografinės nuotraukos (suderinimo data: 2002 m. rugsėjo 20 d.) kopijas, minėti darbai atlikti 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir pareiškėjo atsiimti tą pačią dieną.

8. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog prašymų bei dokumentų pareiškėjas teritoriniam registratoriui dėl skunde nurodyto laikinojo statinio neteikė, o teritorinis registratorius šių klausimų nėra nagrinėjęs bei priėmęs sprendimų, pareiškėjo argumentai dėl laikinojo statinio negali būti šios nagrinėjamos bylos dalyku (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str., 1 p.). Pareiškėjas skundžia tris skirtingo pobūdžio bei turinio teritorinio registratoriaus atliekamų funkcijų procedūras, t. y. nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai; nekilnojamojo daikto įregistravimas; juridinio fakto apie žemės sklypo nustatytą naudojimosi tvarką įregistravimas; archyvinių dokumentų kopijų teikimas, nors pagal skundo turinį galima daryti išvadą, jog pareiškėjas turi kitų tikslų, susijusių būtent su skunde minimu laikinuoju statiniu, o ne su teritorinio registratoriaus atliktais darbais pagal pareiškėjo prašymus Nr. 9306457, 9323525, 9306585. Pareiškėjas teikdamas prieštaraujančius bei skundo esmės neatskleidžiančius argumentus, veikia nesąžiningai bei piktnaudžiauja administraciniu procesu (ABTĮ 84 str. 1 d. 6 p.).

9. Atsakovas nurodo, kad pagal NTR centrinio duomenų banko 2016 m. sausio 13 d. duomenis: NTR ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data: 1997 m. vasario 10 d.), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisės į jį po 1/2 dalį UAB „Dainavos turtai“ ir V. S.; NTR (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas nekilnojamasis daiktas – pastatas-administracinis-kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai: 2004, kadastro duomenų nustatymo data: 2004 m. gegužės 5 d.), esantis (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisės į jį po 1/2 dalį UAB „Poligrafiniai sprendimai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) Pub“. Pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų spręsti, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatoms.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dainavos turtai“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2006 m. gegužės 12 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Dainavos turtai“ sudarytoje sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklype, kurio dalis parduodama, yra įregistruotas vienintelis pastatas – administracinis-kavinė, o sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad pastatas – picerija „(duomenys neskelbtini)“ yra laikinas pastatas, kurį pareiškėjas įsipareigojo nugriauti iki 2006 m. gruodžio 31 d., bet nėra iki šiol nugriautas ir stovi žemės sklypo dalyje, kuria pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą naudojasi ieškovas. Todėl pareiškėjui apie statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“ teisinės registracijos panaikinimą neabejotinai buvo žinoma, pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galimai neteisėto laikino statinio išregistravimo. Pagal 1994 m. lapkričio 16 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 94-26, pareiškėjui buvo leista statyti du surenkamuosius paviljonus kavinei ir parduotuvei, kurie pagal teisės aktų nuostatas laikytini laikinaisiais statiniais. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2241- 657/2014 buvo nustatyta, kad tarp bylos šalių (t. y. pareiškėjo ir UAB „Dainavos turtai“) nėra ginčo dėl to, kad pastatytas ieškovui priklausantis statinys – picerija „(duomenys neskelbtini)“ yra laikinas statinys, kad pagal sutarties 5.6 punktą jis turėjo būti nugriautas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo nustatytos faktinės aplinkybės dėl statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“ laikino pobūdžio iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje neįrodinėtinos (ABTĮ 58 str. 2 d.). Pareiškėjas atskiro prašymo dėl statinio – picerijos, įregistravimo nėra pateikęs, o teritorinis ir centrinis registratorius dėl minėto prašymo nėra priėmę sprendimų, Pareiškėjo pareikštas reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti statinį – piceriją, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poligrafiniai sprendimai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas atskiro prašymo įregistruoti laikiną statinį – piceriją VĮ Registrų centro Alytaus filialui nėra pateikęs, VĮ Registrų centro Alytaus filialas tokio pareiškėjo prašymo nenagrinėjo ir dėl tokio prašymo nepriėmė sprendimo. Laikinų statinių kadastriniai matavimai nėra atliekami.

II. 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia tris skirtingo pobūdžio bei turinio teritorinio registratoriaus atliekamų funkcijų procedūras, t. y.: nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai; nekilnojamojo daikto įregistravimas; juridinio fakto apie žemės sklypo nustatytą naudojimosi tvarką įregistravimas; archyvinių dokumentų kopijų teikimas, tačiau pagal skundo turinį galima daryti išvadą jog pareiškėjas iškėlė ginčą teisme, kuriuo siekia įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į NTR pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kadangi minimi statiniai, pareiškėjo nuomone, nėra laikini.

16. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl sprendimų panaikinimo, nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 2015 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė tris prašymus: 1) prašymą Nr. 9306585 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo ir kadastrinių duomenų bylos sudarymo (kadastrinių matavimų); 2) prašymą Nr. 9306457 dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) įregistravimo į NTR; 3) prašymą Nr. 9323525 dėl archyvinės bylos dokumentų kopijų gavimo (dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554, kuriame nurodė, kad dalis prašymų jau yra patenkinta, o kitą dalį atsisakė tenkinti, kadangi pareiškėjas nėra įstatyme numatytas asmuo, galintis teikti atitinkamus prašymus. Pareiškėjas apskundė 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Centriniam registratoriui. 2015 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. (1.1.7.)s-5531 pripažino, jog VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus priimtas sprendimas yra teisingas ir teisėtas. Minėtais sprendimais buvo sprendžiama dėl pareiškėjo pateiktų 3 prašymų – VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateiktų prašymų Nr. 9306585, Nr. 9306457 bei Nr. 9323525 neįvykdymo (netinkamo įvykdymo).

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymu Nr. 9306585 prašė atlikti nekilnojamojo daikto (laikino statinio – picerijos), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimą ir sudaryti kadastro duomenų bylą. 1996 m. sausio 19 d. kadastro duomenų byloje užfiksuota laikina kavinė, esanti (duomenys neskelbtini) Šiam pastatui statyti buvo išduotas Alytaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1994 m. lapkričio 16 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 94-26 ir 1996 m. liepos 8 d. pažyma Nr. 159, kurioje pažymima, jog statinį galima eksploatuoti bei Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 1997 m. birželio 30 d. patvirtintas priėmimo naudoti aktas. Alytaus apskrities viršininko administracija 1997 m. rugsėjo 8 d. pateikė Alytaus filialui savo 1997 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo akto įforminimo“, kuriame nurodė, kad „statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktas įformintas pažeidžiant organizacinio tvarkomojo reglamento „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ STR 1.11.01:1996 reikalavimus ir dėl to buvo atlikta teisinė registracija“ ir įpareigoja „statinio (duomenys neskelbtini) savininką V. S. kreiptis į Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą dėl teisinės registracijos panaikinimo“ bei apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovą „įforminti statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktą pagal Reglamento reikalavimus“. Vykdant minėtą įsakymą, statinio teisinė registracija panaikinta pagal pareiškėjo 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimą, taip pat Alytaus apskrities viršininko sudaryta komisija 1998 m. sausio 22 d. parengė naują paviljono Nr. 2A (laikinas) priėmimo naudoti aktą (adresas iš (duomenys neskelbtini) į 2A pakeistas Alytaus miesto valdybos 1996 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 404). Šiame akte nurodyta, kad „laikiną statinį leidžiama eksploatuoti iki 2000 m. lapkričio 23 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininkas savo 2001 m. sausio 15 d. rašte Nr. 03 „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto“ pakartotinai informavo Alytaus filialą apie tai, kad kavinė-picerija yra laikinas statinys.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas nustato, jog laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 5 punktas nurodo, kad laikinų statinių kadastriniai matavimai neatliekami. Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, sprendė, jog VĮ Registrų centro Alytaus filialas pagrįstai atsisakė vykdyti pareiškėjo prašymą atlikti laikino statinio kadastro duomenų tikslinimo ir kadastro duomenų bylos sudarymo darbus.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymu Nr. 9306457 prašė įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-479-470/2013, kartu su prašymu pateikė žemės sklypo planą, parengtą 2013 m. kovo 2 d., kuris turėjo būti teikiamas teismui nustatyti žemės naudojimąsi tarp bendraturčių. Pateikdamas prašymą, pareiškėjas pateikė tik žemės sklypo planą ir tiksliai nenurodė – kokį juridinį faktą pageidauja įregistruoti. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal pateiktą žemės sklypo planą galima registruoti juridinį faktą apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 2-479-470/2013 nustatytą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Geoturtas” parengtą planą. Ši informacija buvo nurodyta prašymo Nr. 9306457 pastabų lauke, įrašius, kad naudojimosi tvarkai nustatytas dokumentas 2013 m. spalio 15 d. Nr. 2-479-470/2013 yra el. archyve. Kadangi prašyme pareiškėjas pasirašė, teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nebuvo suformulavęs tokio pobūdžio prašymo.

20. Teismas, atsižvelgęs tai, kad pareiškėjas su prašymu pateikė tik žemės sklypo planą, o ne statinio įregistravimui reikiamus dokumentus ir į tai, jog teisės aktai nenumato juridinio fakto apie statinio (laikino) įregistravimą, konstatavo, jog nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjo teiginys, kad prašymas buvo teikiamas įregistruoti juridinį faktą dėl statinio įregistravimo. Pareiškėjo prašymą Nr. 9306457 įregistruoti juridinį faktą apie 2013 m. spalio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-479-470/2013 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, VĮ Registrų centro Alytaus filialas įvykdė. Iš viešai prieinamos NTR informacijos matyti, jog įrašas apie minėtą juridinį faktą galioja nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 20 d. prašymu Nr. 9323525 prašė pateikti 2 konkrečių dokumentų, t. y. 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo bei 2002 m. rugsėjo 20 d. toponuotraukos kopijas, prašymo pastabos lauke nurodė, kokių dokumentų kopijas turi parengti atsakovas, tai: „Įmonės vadovo nurodytų kopijų: pareiškimas (1997 m. lapkričio 4 d.), toponuotrauka (2002 m. rugsėjo 20 d.)“.

22. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis nustato, jog dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kitos žymos kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik savininkams, daiktinių teisių turėtojams: asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; teismams ir teisėtvarkos institucijoms; advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms; notarams; antstoliams; mokesčių administratoriams. Atsižvelgiant į šią nuostatą, buvusiems savininkams gali būti teikiamos dokumentų, kuriais remiantis NTR buvo įregistruotas jiems priklausęs nekilnojamasis daiktas, taip pat jų daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kitos žymos. Siekiant gauti kitų, negu pareiškėjas nurodė prašyme Nr. 9323525, dokumentų kopijų, kuriais remiantis buvo įregistruota laikina kavinė, esanti (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo nuosavybės teisės į ją, pareiškėjas privalėjo atsakovui pateikti motyvuotą prašymą, nurodant, kokių konkrečiai dokumentų kopijas pageidauja gauti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas Nr. 9323525 dėl 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimo bei 2002 m. rugsėjo 20 d. toponuotraukos kopijų išdavimo yra įvykdytas. Aplinkybę, kad pareiškėjas gavo dokumentų kopijas, patvirtino pats pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. prašyme dėl informacijos suteikimo ir veiksmų atlikimo. Pareiškėjas teigė, kad pateikdamas prašymą Nr. 9323525 prašė išduoti visos archyvinės bylos kopiją, tačiau tokius pareiškėjo teiginius paneigia VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateikto pareiškėjo prašymo Nr. 9323525 kopija.

23. Teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijams, ABTĮ 91 straipsnyje nurodytus pagrindus, kuriems esant viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra naikintinas, konstatavo, kad nenustatyta teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, o skundžiami atsakovų sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti, patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, yra teisėti, naikinti jų nėra pagrindo.

24. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti statinį – piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), į NTR ir sudaryti Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, nustatė, kad iš byloje pateiktos ištraukos iš Alytaus miesto Statybos ir architektūros valdybos kooperatinių garažų ir visų kitų pastatų, statinių kapitalinio remonto 1994–1995 metų leidimų knygos matyti, jog Alytaus miesto architektūros ir urbanistikos skyrius 1994 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. 94-26, kuriuo pareiškėjui leista pagal 1994 m. spalio 24 d. patvirtintą projektą statyti laikinus statinius – „laikinojo tipo du surenkami paviljonai kavinei ir parduotuvei Rotušės a.

Nr. 2“. Alytaus apskrities viršininko 1997 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 322 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti Alytaus mieste komisijos skyrimo“ sudaryta komisija pripažino tinkamu naudoti laikiną statinį – „kavinė-picerija (duomenys neskelbtini)“ (projekte nurodytas „1“). Alytaus apskrities viršininkas 1997 m. birželio 30 d. patvirtino laikino statinio – kavinės priėmimo naudoti aktą. Atsižvelgdamas į tai, kad priėmimo aktas Nr. 1 buvo įformintas pažeidžiant organizacinio tvarkomojo reglamento STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ reikalavimus ir neteisingai atlikta laikino statinio – kavinės, teisinė registracija, tuometinis Alytaus apskrities viršininkas išleido įsakymą Nr. 391, kuriuo įpareigojo pareiškėją kreiptis į Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą dėl teisinės registracijos panaikinimo, taip pat įpareigojo apskrities Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovą – Alytaus miesto vyr. inspektorių įforminti priėmimo aktą Nr. 1 pagal STR 1.11.01:1996 reikalavimus.

Priėmimo aktas Nr. 1 patikslintas / įformintas STR 1.11.01:1996 nustatyta tvarka (nurodyta statinio rūšis – „laikinas“ bei data – 2000 m. lapkričio 28 d., iki kurios leista kavinę naudoti). VĮ Registrų centro Alytaus filialas, vadovaudamasis įsakymu Nr. 391, pareiškėjo 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimu, panaikino laikino statinio – kavinės, teisinę registraciją. Užbaigus kito, pagal leidimą leisto statyti, laikino statinio – paviljono Nr. 2, statybą, pareiškėjui pateikus prašymą, Alytaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 914 „Dėl laikino paviljono Nr. 2 priėmimo naudoti komisijos sudarymo Alytaus mieste“ sudaryta komisija pripažino tinkamu naudoti kitą laikiną statinį – „Paviljonas Nr. 2“. Alytaus apskrities viršininkas 1999 m. sausio 22 d. patvirtino paviljono priėmimo naudoti aktą. Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 94-s „Dėl laikino statinio eksploatacijos pratęsimo“ pareiškėjo pastatytų laikinų statinių eksploatacija pratęsta iki 2002 m. gegužės 27 d. 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (5.6 punktas) UAB „Dainavos turtai“ ir pareiškėjas susitarė, jog pareiškėjas įsipareigoja savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikiną pastatą – piceriją „(duomenys neskelbtini)“ iki 2006 m. gruodžio 31 d., o neįvykdęs šio įsipareigojimo pardavėjas neprieštarauja, kad laikiną pastatą nugriautų pirkėjo pasirinkta statybinė organizacija, ir privalo apmokėti visas pirkėjo turėtas išlaidas, susijusias su pastato nugriovimu.

25. Teismas sprendė, kad pareiškėjas ginčą sieja su administracinių aktų priimtų 1991–1997 m., teisėtumu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui apie skundžiamą Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 391 buvo žinoma netrukus po jo priėmimo. Pareiškėjo sutikimas dėl teisinės registracijos panaikinimo, adresuotas Alytaus apskrities administratoriui, pareiškėjo 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimas, adresuotas Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, neabejotinai patvirtina žinojimo faktą. Be to, VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2001 m. gruodžio 6 d. sprendime „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo atsisakyta registruoti daiktines teises į laikinus statinius, yra nurodęs skundžiamą Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 391, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 20 d. asmeniškai VĮ Registrų centro Alytaus filiale susipažino su nekilnojamojo turto registro ir kadastro archyvine byla, VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (1.1.7.)s-5531 taip pat įvardintas skundžiamas įsakymas Nr. 391 bei nurodytas visas jo turinys. Taigi, prieš naikinant neteisingą laikino statinio – kavinės, teisinę registraciją, pareiškėjui teikiant sutikimą dėl teisinės registracijos panaikinimo, adresuotą Alytaus apskrities administratoriui, 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškimą, adresuotą Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą ginčijamą įsakymą Nr. 391. Oficialūs rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, VĮ Registrų centro 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (1.1.7.)s-5531) tik patvirtina faktą, jog pareiškėjui žymiai anksčiau, negu jis teigia (2016 m. kovo 22 d. vykusiame teismo posėdyje), buvo žinomas Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 391 ir jo turinys.

26. Teismas konstatavo, kad gindamas tariamai pažeistas teises, pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, nepateisinamai ilgai (19 metų) delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje analizuoti administracinius aktus, praėjus 19 metų po jų priėmimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas.

27. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus miesto architektūros ir urbanistikos skyrius 1994 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui išdavė leidimą, kuriuo pareiškėjui buvo leista žemės sklype, pagal 1994 m. spalio 24 d. patvirtintą projektą, statyti laikinus statinius – du surenkamus paviljonus kavinei ir parduotuvei (duomenys neskelbtini) Visi kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjo žemės sklype pastatyti kavinė ir paviljonas yra laikini statiniai. Šis faktas, nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2241-657/2014 ir iš naujo neįrodinėtinas nagrinėjant šią bylą (civilinė byla prijungta prie nagrinėjamos bylos).

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė byloje ekspertizės aktą, kurio išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad 1997 m. lapkričio 4 d. datos V. S. pareiškimą Alytaus miesto inventorizavimo biuro direktoriui dėl teisinės registracijos surašė ir žemiau pasirašė ne V. S.. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu dar kartą teikė teismui prašymą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo. Teismas prašymą atmetė.

29. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo skirti rašysenos ekspertizę dėl 1997 m. dokumentų ištyrimo, kurie turėtų reikšmę ginčijant Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ ir kitus priimtus administracinius aktus, tačiau teismas atsisakė priimti nagrinėti skundą šioje dalyje ir nesprendžia nagrinėjamoje administracinėje byloje 1994–1997 metais priimtų administracinių aktų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti statinius NTR, nei pateiktas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog ekspertizė atlikta iš dokumento kopijos, nei prašoma atlikti rašysenos ekspertizė neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui.

III. 30. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

31. Pareiškėjas nurodo, kad ginčas kilo dėl to, jog dėl VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, kuriais per klaidą buvo išregistruotas pareiškėjui priklausantis statinys, jo teisės yra pažeidžiamos. Savo teisėms apginti pareiškėjas ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą su aukščiau minėtais prašymais, tačiau prašymai buvo ignoruojami ir / ar sprendžiami nepagrįstai ir neteisingai.

32. Pareiškėjas nesutinka su atsakovų ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad statinys kavinė-picerija, esanti (duomenys neskelbtini), yra laikinasis statinys. Pareiškėjas teigia, kad statinys 1997 m. buvo įregistruotas NTR galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Jei statinys kavinė-picerija būtų neatitikęs reikalavimų, ar būtų buvęs pripažintas laikinuoju statiniu, jo registracija apskritai nebūtų buvusi vykdoma, o Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos išduotas statinio priėmimo naudoti aktas patvirtino pareiškėjo teisę į statinį ir leido jį įregistruoti NTR. Tik įstatymų numatyta tvarka nuginčijus teisinę pastato registraciją, pastatas galėjo būti išregistruotas iš NTR. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog NTR šis statinys buvo įregistruotas nepagrįstai, ar kokiu kitu pagrindu registracija būtų nuginčyta ar įstatymų nustatyta tvarka pripažinta neteisėta, todėl statinio teisinės registracijos panaikinimas yra akivaizdžiai neteisėtas.

33. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju susidarė situacija, kai tie patys duomenys ir dokumentai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir Nekilnojamojo turto registro nuostatus buvo įvertinti dar kartą ir padarytos priešingos išvados – priėmimo naudoti aktas pripažintas tariamai neatitinkančiu reikalavimų ir statinys kavinė-picerija išregistruotas. Kitų aplinkybių, dėl kurių statinys galėtų būti išregistruotas, VĮ Registrų centras nenurodė. Nuosavybės teisių į minėtą statinį V. S. nėra praradęs, statinys nei nugriautas, nei parduotas, nei kitokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims.

34. Pareiškėjas teigia, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodoma, jog išregistravus statinį, buvo sudaryta nauja komisija, kuri 1998 m. sausio 22 d. parengė naują paviljono Nr. 2A (laikinąjį) priėmimo naudoti aktą, kuriame nurodytas eksploatavimo terminas iki 2000 m. lapkričio 23 d. Tokio pobūdžio aktas yra pagrindas atlikti statinio teisinę registraciją. Jeigu šiuo aktu statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti kaip laikinasis, o laikinąjį statinį teisės aktai registruoti draudžia, priėmimo naudoti aktas neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir būtų niekinis. Tačiau minėtas aktas surašytas ne kaip laikinam statiniam, duomenų apie ginčo statinio laikinumą nėra.

35. Pareiškėjas teigia, kad jo turimo paviljono Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti akto kito egzemplioriaus turinys akivaizdžiai neatitinka VĮ Registrų centro pateikto dokumento turinio, nes VĮ Registrų centro pateiktame priėmimo naudoti akte yra prispausdintas tekstas „(laikinas)“ (pirmame, antrajame ir ketvirtajame akto puslapiuose) bei „laikiną statinį leidžiama eksploatuoti iki 2000 11 23“ (antrajame akto puslapyje), o pareiškėjo turimame dokumente tokių įrašų nėra. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti šio akto originalą ir byloje paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar minėti įrašai padaryti tuo pačiu spausdinimo veiksmu ir tuo pačiu spausdinimo įrenginiu, kaip ir kiti dokumente esantys įrašai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos prašymus atmetė, todėl šie prašymai dėl ekspertizių skyrimo teikiami iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

36. Pareiškėjas teigia, kad susidarė situacija, kuomet VĮ Registrų centras neišduoda pareiškėjo prašomų ir statinio registracijai reikalingų dokumentų, tačiau šių dokumentų reikalauja iš pareiškėjo, o jų nepateikus – atsisako atlikti registracijos veiksmus. Atsakovai į bylą teikė suklastotus dokumentus (pareiškėjo neva rašytus pareiškimus dėl teisinės registracijos panaikinimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, su neteisėtai prispausdintais tekstais), ir teismas šių įrodymų pagrindu netenkino pareiškėjo prašymų (tiek procesinių prašymai dėl ekspertizių, tiek materialinio pobūdžio prašymų dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus).

37. Pareiškėjas tvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. prašyme Nr. 9323525 prašė leisti susipažinti ir išduoti visos archyvinės bylos patvirtintas kopijas, tai sudaro apie 25 lapus, o pateikus tik 2 dokumentų kopijas, prašymas negali būti vertinamas kaip įvykdytas. Iš archyvinės bylos turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjas yra teisėtas statinio savininkas, būtent jo vardu kavinė-picerija, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota kaip nekilnojamasis statinys. Todėl pareiškėjas turi visas teises gauti dokumentus, susijusius su šio statinio registracija; dokumentų neišdavimas pagal teisėtus prašymus pareiškėjui užkerta kelią ginti savo teises ir reikalauti, kad VĮ Registrų centro padaryta klaida neteisėtai išregistruojant statinį, būtų ištaisyta. VĮ Registrų centras, nors ir turi archyvinėje medžiagoje visus teisinei registracijai reikalingus dokumentus, pareiškėjo prašymus vertina neteisėtai, paviršutiniškai, formaliai, nesigilina į tikrąsias situacijos aplinkybes, todėl nepagrįstai ir neteisėtai netenkina nei vieno pareikšto prašymo.

38. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčo statinio išregistravimas yra neteisėtas, atliktas ne administracinio akto, sandorio ar įstatymo pagrindu, o savavališkai, VĮ Registrų centro iniciatyva, galbūt suklastojus V. S. prašymą, tačiau ir toks pareiškėjo prašymas nebūtų pagrindas teisinei registracijai panaikinti. Atsakovų nurodomas 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ nesudaro pagrindo teisinei registracijai panaikinti. Pareiškėjas teigia, kad jis neginčija minėto akto turinio savaime, tačiau ginčija atsakovų veiksmus – teisinės registracijos panaikinimą.

39. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovai jam taip ir nepateikė jokio administracinio akto, kurio pagrindu ginčo turtas buvo išregistruotas iš NTR. Neturėdamas dokumento (akto), kurio pagrindu turtas buvo išregistruotas, pareiškėjas negalėjo šio akto ginčyti. Atsakovams į bylą pateikus archyvinę bylą dėl statinio – picerijos, esančios (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad tikslins skundo reikalavimus ir ginčys dokumentą, kurio pagrindu turtas išregistruotas. 2016 m. balandžio 27 d. skundu pareiškėjas prašė atnaujinti apskundimo terminą dėl 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 391 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti akto įforminimo“ ginčijimo ir šį įsakymą panaikinti, kadangi atsakovai nurodė būtent šį administracinį aktą kaip pagrindą, dėl kurio statinys buvo išregistruotas iš NTR. Teismas nepriėmė pareiškėjo patikslinto skundo ir tokiu būdu užkirto pareiškėjui kelią ginti savo pažeistas teises.

40. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neįvardinti konkretūs materialinės teisės bei administracinio proceso pažeidimai, kuriems esant turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir tenkinamas pareiškėjo apeliacinis skundas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apsiriboja savo teiktų prašymų teritoriniam registratoriui nagrinėjimu ir teritorinio bei centrinio registratoriaus priimtų sprendimų subjektyviu vertinimu, nurodant, jog nė vienas jo prašymas nebuvo įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo V. S. prašymus, teiktus teritoriniam ir centriniam registratoriams, atliko priimtų sprendimų objektyvų vertinimą, ištyrė visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir, atsižvelgęs į visų proceso dalyvių žodinius paaiškinimus byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas sutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundais siekia galutinio tikslo – laikinojo statinio – picerijos, esančios (duomenys neskelbtini)., Alytaus m., ir daiktinių teisių į jį įregistravimo NTR, todėl savo paties teiktus prašymus teritoriniam registratoriui traktuoja kitaip, negu pats yra juos teikęs, asmeniškai pasirašant. Tikėtina, kad dėl šios priežasties pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ir nagrinėja klausimus, nesusijusius su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dainavos turtai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą, o pareiškėjui skirti maksimalią įstatyme nustatytą baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

43. UAB „Dainavos turtai“ nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, dėl kurių per klaidą buvo išregistruotas pareiškėjui priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio laikino statinio – picerijos teisine registracija NTR ir neva neteisėtais atsakovų veiksmais ją išregistruojant 1997 m.

Šis klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas jokio prašymo įregistruoti laikiną statinį – piceriją, VĮ Registrų centro Alytaus filialui nėra pateikęs. Net pareiškėjui kreipusis dėl laikino statinio – kavinės, registracijos, toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, kadangi statinys – picerija yra laikinas statinys, kurio registracija NTR pagal galiojančius teisės aktus nėra galima; galioja ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas bei panaikintas 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 391 ir kiti teismo sprendime nurodyti aktai, kurių pagrindu buvo panaikinta neteisėta laikino statinio – picerijos, registracija.

Apie priimtą sprendimą išregistruoti laikiną statinį – piceriją, ir tokio sprendimo pagrindą sudarančius dokumentus pareiškėjui buvo žinoma jau seniai, tačiau jis jam nuosavybės teise priklausančio laikino statinio registracijos panaikinimo teisėtumo nekvestionavo. Šiais klausimais nagrinėjamoje byloje buvo priimtos net dvi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. balandžio 11 d.), kuriomis buvo atmesti nepagrįsti pareiškėjo prašymai bei atskirieji skundai. UAB „Dainavos turtai“ nuomone, pareiškėjas nesąžiningai naudojasi administraciniu procesu, byloje nurodo akivaizdžiai melagingas faktines aplinkybes, remiasi aplinkybėmis, kurios nėra bylos nagrinėjimo dalyku, taip sąmoningai bandydamas suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą bei kitus bylos dalyvius, nepagrįstai vilkindamas procesą, didindamas visų kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidas, todėl yra pagrindas taikyti įstatyme nustatytą baudą.

Be to, prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą administraciniu procesu skyrimo pareiškėjui 2016 m. gegužės 12 d. atsiliepime į pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. patikslintą skundą yra pareiškęs ir atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poligrafiniai sprendimai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą, priteisti iš pareiškėjo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

45. UAB „Poligrafiniai sprendimai“ nuomone, pareiškėjo argumentai, kad teisinė registracija buvo panaikinta neteisėtai, nebeturi jokios teisinės reikšmės, kadangi nei 1997 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 391, nei 2001 m. gruodžio 6 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Alytaus filialo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į laikinus statinius – kavinę-piceriją ir paviljoną, esančius (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Po šių aktų priėmimo yra praėję ne mažiau kaip 16 metų. Kadangi pareiškėjas neskundė 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į minėtus laikinus statinius, nėra pagrindo nagrinėti jo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių apie minėtų sprendimų neteisėtumą, nepagrįstumą, bei teiginių apie neteisėtai panaikintą teisinę registraciją. Pareiškėjui priklausantis statinys – kavinė-picerija, yra laikinas statinys, kuris pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalį NTR neregistruojamas. Pareiškėjo prašymas skirti rašysenos ekspertizę 1998 m. sausio 22 d. statinio priėmimo aktui dėl pastato Nr. 2, yra nesusijęs su pareikštais reikalavimais, nes pareiškėjas prašo įpareigoti įregistruoti pastatą – kavinę, o ne pastatą – paviljoną. Pareiškėjo argumentai, kad byloje esančio priėmimo naudoti akto originalas skiriasi nuo pareiškėjo turimos niekur nepatvirtintos kopijos, nesudaro pagrindo abejoti oficialiu įrodymu. Pareiškėjo prašomos ekspertizės atlikimas byloje teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjo prašymai, pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialui netenkinti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje kilo ginčas dėl teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei teritorinio registratoriaus įpareigojimo įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre bei sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 2015 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė tris prašymus: 1) prašymą Nr. 9306585 dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo ir kadastrinių duomenų bylos sudarymo (kadastrinių matavimų); 2) prašymą Nr. 9306457 dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) įregistravimo į NTR; 3) prašymą Nr. 9323525 dėl archyvinės bylos dokumentų kopijų gavimo (dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554, kuriame nurodė, kad dalis prašymų jau yra patenkinta, o kitą dalį atsisakė tenkinti, kadangi pareiškėjas nėra įstatyme numatytas asmuo, galintis teikti atitinkamus prašymus. Pareiškėjas apskundė 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Centriniam registratoriui. 2015 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. (1.1.7.)s-5531 pripažino, jog VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus priimtas sprendimas yra teisingas ir teisėtas.

50. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Šio įstatymo 13 straipsnyje sureguliuotas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimas. Nekilnojamojo turto kadastro objektai apibrėžti 5 paminėto įstatymo straipsnyje. Laikino statinio sąvoka atskleista statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, be kita ko nurodant, kad laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai aiškino teisę, detaliai ištyrė ir įvertino (ABTĮ 56 str. 6 d.) byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis sutikdama teisėjų kolegija faktinių aplinkybių vertinimo nekartoja. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustatyta teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, o skundžiami atsakovų sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti, patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, yra teisėti, taip pat nenustatytas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre bei sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą.

52. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

53. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jis turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, galutiniu procesiniu sprendimu iš esmės apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Poligrafiniai sprendimai“ ir UAB „Dainavos turtai“ teisės, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poligrafiniai sprendimai“, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus: sutartį dėl teisinės pagalbos su advokate K. R., sąskaitą už suteiktas advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 400 Eur sumai bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtos sumos sumokėjimą. UAB „Poligrafiniai sprendimai“ prašomas priteisti išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje atlyginimo dydis (400 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl priteistinas iš pareiškėjo.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dainavos turtai“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas: atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties parengimą – 308,55 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties parengimą – 308,55 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 058,75 Eur, susipažinimą su pareiškėjo pateiktais papildomais dokumentais bei prašymo dėl papildomų dokumentų parengimą ir pateikimą teismui – 272,25 Eur ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 90,75 Eur, iš viso išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 2 038,85 Eur ir pateikė patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šios išlaidos neviršija nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, todėl priteistinos iš pareiškėjo. UAB „Dainavos turtai“ prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Poligrafiniai sprendimai“ iš pareiškėjo V. S. 400 (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dainavos turtai“ iš pareiškėjo V. S. 2 038,85 Eur (du tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė