2019-01-09 Nr. AB-738-3-61-3-02339-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-50-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02339-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas) , Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. S-1605-06 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą patikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą Vilniaus m. Valakupių girininkijos (duomenys neskelbtini) miškų kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo (toliau – ir Sklypas) teritorijoje pagal nepriklausomų aukščiausios kvalifikacijos miškotvarkos specialisto UAB „Želdynų vizija“ 2016 m. vasario 23 d. išvadą (toliau – Išvada).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sklypas neatitinka miškų kvartalo reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (toliau – Miškų įstatymas), todėl nepagrįstai inventorizuotas kaip valstybinės reikšmės miškas. Sklype augantys medžiai nepriskiriami miško medžiams, o priskiriami parko medžiams ir yra menkaverčiai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal jo prašymą UAB „Želdynų vizija“ vietoje nustatė tikrąją padėtį ir patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės miškų Valakupių girininkijos taksoraščio duomenys, kurių pagrindu buvo inventorizuojama mišku apaugusi teritorija, neatitinka tikrovės. Vadovaudamasis Išvada, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, tačiau ji neatsižvelgė į tai, kad Sklype auga ne miško, o dekoratyviniai medžiai, kurie į mišku apaugusį plotą buvo įtraukti nemotyvuotai.

4. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–24).

5. Tarnyba nurodė, kad buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Kadastras) duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad Sklypo aprašomieji duomenys, registruoti Kadastre, tikslintini pagal Kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1028 (toliau – Aktas) 4 priede pateiktus duomenis. Atitinkamai, nustačius Kadastro duomenų klaidas, ginčijamu Sprendimu buvo patikslinti Kadastro aprašomieji duomenys. Nustatyta, jog Sklype auga kultūrinės kilmės amerikinių uosių medynas (0,3 skalsumo), pasodinta įvairaus amžiaus ąžuolų, juodųjų pušų. Šį faktą, pasak Tarnybos, patvirtina ir UAB „Želdynų vizija“ pateikta Išvada.

6. Tarnyba pažymėjo, kad Sklypas registruotas Kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teritorija, patenkanti į nurodytą Sklypą, Tarnybos turimais duomenimis miško žemės plotui priskirta nuo 1986 metų. Tarnyba nurodė, kad Sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (tai buvo nustatyta 2010 m. birželio 2 d. atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje), todėl, Tarnybos nuomone, šį Sklypą išbraukti iš miško žemės ploto nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 61–64).

8. Teismas nurodė, kad iš Akto priedo Nr. 2 aiškiai matyti, jog į Sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotai. Teismas pakartojo Tarnybos atsiliepimo argumentus, kad Akto priede Nr. 4 užfiksuota, jog Sklype auga kultūrinės kilmės amerikinių uosių medynas (0,3 skalsumo), pasodinta įvairaus amžiaus ąžuolų, juodųjų pušų ir, kad šios faktinės aplinkybės nustatytos ir UAB „Želdynų vizija“ Išvadoje. Teismas taip pat pakartojo Tarnybos atsiliepimo argumentus, kad Sklypas Kadastre yra registruotas Vyriausybės nutarimu.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Konstatavęs Sprendimo teisėtumą, teismas atmetė taip pat ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 10. Pareiškėjas T. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 66–70).

11. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba nesikreipė papildomos informacijos į Vilniaus miesto savivaldybę, todėl pareiškėjas pats kreipėsi į ją ir gavo 2017 m. vasario 8 d. raštą, kuriame konstatuota, kad Sklypo numeracija ankstesniuose miškotvarkos projektuose nesutampa su šiuo metu galiojančia 2012 metų numeracija. Pareiškėjo nuomone, Sklypo numeracijos nesutapimai turėjo įtakos nepagrįstam Tarnybos Sprendimui, nes Tarnyba nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 1986 m. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, 2005 m. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – tai vienas ir tas pats Sklypas. Tarnyba rėmėsi tik 2012 m. duomenimis ir visiškai neįvertino priežasčių, dėl kurių aukščiau aprašyti plotai, kuriuose faktiškai miškų nebuvo – 1986 m. buvo inventorizuoti kaip miško žemės plotai.

12. Pareiškėjas pastebi, kad teismas visiškai nenagrinėjo UAB „Želdynų vizija“ 2016 m. vasario 23 d. išvados, o tik atkartojo Tarnybos atsiliepimo argumentus. Teismas nevertino, dėl kokių priežasčių Tarnyba į kai kurias aplinkybes, konstatuotas Išvadoje, atsižvelgė, o kitų aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė. Dėl išsamių duomenų trūkumo Tarnyba nenustatė priežasčių, dėl kurių miškotvarkos projektuose atsirado medžių skalsumo, miško išdėstymo Sklype, Sklypo numeracijos skirtumai ir neatitikimai, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.

13. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnį, prireikus, teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas proceso dalyvių prašymų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes.

14. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 74–76).

15. Tarnyba pažymi, kad byloje pateikti duomenys (2010 m. birželio 2 d. Kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 459 ir 2016 m. balandžio 26 d. Aktas) patvirtina, jog Sklypas pagrįstai Vyriausybės nutarimu yra registruotas Kadastre (priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams). Tai, pasak Tarnybos, patvirtina ir pareiškėjo pateikti dokumentai (1986 m., 2005 m. (2000 m. inventorizacija), 2012 m. miškotvarkos taksoraščių ištraukos – pateiktuose dokumentuose nurodyto medyno skalsumas didesnis nei 0,3).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. gegužės 2 d. Sprendimu (b. l. 10) nepakeitė Miškų valstybės kadastro duomenų ir nepatikslino valstybinės reikšmės miškų schemos pareiškėjo prašomu būdu (pagal UAB „Želdynų vizija“ 2016 m. vasario 23 d. Išvadą).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 2 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu išbraukti iš Kadastro Vilniaus miesto Valakupių girininkijos (duomenys neskelbtini) miškų kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą ir patikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą, nes šiame Sklype yra natūrali pieva, kurioje auga pavieniai menkaverčiai medžiai (b. l. 17). Pareiškėjas nurodė, kad šį faktą patvirtina UAB „Želdynų vizija“ Išvada. Tarnyba, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2016 m. gegužės 4 d. rašte Nr. R2-612 „Dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo“ nurodė, kad tam, jog įvertinti, ar Sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje (b. l. 8–9). Tarnyba pareiškėjui paaiškino, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog Kadastro duomenys tikslintini (Sklype auga kultūrinės kilmės amerikinių uosių medynas (0,3 skalsumo), pasodinta įvairaus amžiaus ąžuolų, juodųjų pušų). Tarnyba nurodė, kad, remdamasi patikrinimo metu nustatytais faktais, Sprendimu patikslino Kadastro aprašomuosius duomenis bei pažymėjo, kad ginčo Sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, todėl šį Sklypą išbraukti iš miško žemės ploto nėra teisinio pagrindo.

18. Nesutikdamas su tuo, kad Sprendimu nebuvo pakeisti Kadastro duomenys išbraukiant Sklypą iš Kadastro, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai nenagrinėjo Išvados, nevertino, dėl kokių priežasčių Tarnyba į kai kurias aplinkybes, konstatuotas Išvadoje, atsižvelgė, o kitų aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė. Pareiškėjo nuomone, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes.

20. ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nevertintos Išvados yra susiję su pirmosios instancijos teismo galimai pažeistomis procesinės teisės normomis.

21. 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašas paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė byloje esančios Išvados ir nebuvo aktyvus nustatant bylai svarbias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu dėl minėtos Išvados teismo posėdyje pasisakė tiek pareiškėjo atstovė, tiek ir Tarnybos atstovas. Be to, teismas teiravosi Tarnybos, ar ši su Išvada sutinka ar nesutinka. Tarnybos atstovas atsakė, kad sutinka su Išvada tiek, kiek joje nurodyta, kad Sklypas yra apaugęs medžiais, taip pat sutinka dėl nustatyto skalsumo. Tai, kad teismas nevertino Išvados taip, kaip ją vertino pareiškėjas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškina, jog nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jo nuomone, Sklypo numeracijos nesutapimai, nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 8 d. rašte, turėjo įtakos Sprendimo nepagrįstumui. Tarnyba, pasak pareiškėjo, nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 1986 m. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, 2005 m. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – tai vienas ir tas pats Sklypas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išbraukti Sklypą iš Kadastro, Tarnybai nenurodė su sklypų numeracija susijusių argumentų, todėl Tarnyba, priimdama pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, neturėjo pagrindo rinkti ir vertinti minėtų duomenų. Tokių argumentų pareiškėjas neteikė ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas buvo priimtas beveik po metų nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturėjo vertinti minėto rašto ir neturėjo pasisakyti dėl to, kad skirtingais laikotarpiais skirtingai numeruojamas sklypas galbūt yra ne vienas ir tas pats sklypas.

23. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad ginčo Sklypas būtų pripažintas ne mišku ir, atitinkamai, išbrauktas iš Kadastro. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Sklypas yra inventorizuotas kaip valstybinės reikšmės miškas, todėl yra priskiriamas prie valstybės išperkamos ir negrąžintinos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procese.

24. Miško sąvoka pateikta Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintos miško aikštelės, kirtavietės, žuvę medynai).

25. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokių Miško įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų neatitinka Sklypas, kad jis, pareiškėjo nuomone, negalėtų būti laikomas mišku ir turėtų būti išbrauktas iš Kadastro. Pareiškėjas, remdamasis Išvada, akcentuoja, kad Sklype didžioji dalis augančių medžių yra ne vietinės kilmės, todėl yra menkaverčiai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad medžių vertė bei kilmė nelemia to, ar žemės sklypas, kuriame jie auga, gali būti laikomas mišku. Kaip minėta, žemės ploto priskyrimo miškui prasme reikšmingas tik žemės sklypo dydis, jame augančių medžių skalsumas ir medžių aukštis. Pareiškėjo pateikta Išvada nepaneigia Tarnybos argumentų, kad ginčo Sklype yra miškas. Priešingai, Išvadoje, kurios duomenis teisingais pripažįsta ir pareiškėjas, nurodyta, kad Sklypo plotas yra 0,3 ha, Sklype augančių medžių skalsumas 0,34, medžių vidutinis aukštis 15,3 m (b. l. 5–6). Išvadoje nurodyta aplinkybė dėl dalies Sklype augančių medžių kultūrinės kilmės nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl Tarnyba, priimdama Sprendimą, iš viso neatsižvelgė į tai, ar Sklype augantys 84 medeliai buvo pasodinti (galimai aplinkinių gyventojų) laikantis Miškų įstatymo reikalavimų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tam, ar žemės sklypas gali būti laikomas mišku nėra teisiškai reikšmingos jame augančių medžių atsiradimo aplinkybės. Be to, šiuo atveju miško konstatavimui būtinas ne mažesnis kaip 0,3 skalsumas buvo nustatytas, neįvertinus pareiškėjo minimų 84 medelių. Išvados 2 punkte aiškiai nurodyta, kad 0,34 skalsumas buvo nustatytas vertinant 1 lentelėje (Išvados 1 punkte) aprašytus 28 medžius (b. l. 6).

27. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo nurodytais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. (T. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius