2019-05-22 Nr. AB-11756-3-61-3-04637-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-36-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04637-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017 pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo bei grąžinimo į tarnybą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. P2-1127 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. P2-1469 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“; 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. K3-313 „Dėl T. P. atleidimo iš pareigų“; 3) grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš darbo eitas pareigas; 4) įskaičiuoti darbo stažą į valstybės tarnybos stažą dėl neteisėto atleidimo nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 6) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. birželio 12 d. pradėjo dirbti Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriuje vyriausiuoju specialistu (A lygio 10 kategorija). Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. S1-37 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1.4 punkte numatyta vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių ( toliau - ir Skyrius); taip skyrius buvo reorganizuotas ir prie skyriaus buvusių funkcijų pridėtos viešųjų pirkimų funkcijos, o į skyrių perkelti du buvusio Strateginio planavimo, investicijų ir ūkio plėtros skyriaus vyriausieji specialistai, atsakingi už viešuosius pirkimus, taip pat visiems darbuotojams buvo įteikti įspėjimai dėl jų pareigybių naikinimo ar keitimo ir jie, jei nebus siūlomos naujos pareigybės arba su siūlomomis pareigybėmis nesutiks, bus atleisti iš darbo, kol nepatvirtintas naujas pareigybių ir darbuotojų sąrašas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1469 patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Jame numatyta steigti naują – skyriaus vedėjo pavaduotojo – pareigybę (A lygio 11 kategorija). Įsteigus naują pavaduotojo pareigybę, dalis esminių funkcijų iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, pavyzdžiui, korupcijos prevencija, teisės aktų derinimas, skyriaus vedėjo pavadavimas jo kasmetinių atostogų ar nedarbingumo metu ir kt., buvo panaikintos ir priskirtos naujai įsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, nors visos minėtos funkcijos tinkamai jo buvo atliekamos apie 2 metus, o jo paties prašymų sumažinti darbo krūvį naikinant funkcijas nebuvo.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad nors paminėtu 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu buvo naujai įsteigta Skyriaus pavaduotojo pareigybė, skyriuje nebuvo paskelbtas joks konkursas valstybės tarnautojui į šią pareigybę priimti, ir taip pareiškėjui buvo užkirsta galimybė dalyvauti konkurse.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. P2-1127 1.1.2 punkte numatyta panaikinti jo užimamą Skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorija). Nurodė, kad šio įsakymo pagrindas buvo A. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame teigiama, jog, pasikeitus Statybos įstatymui ir Teritorijų planavimo įstatymui bei savivaldybei parengus bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo planus, sumažėjo civilinių ir administracinių bylų nurodytų įstatymų taikymo klausimais, be to, sumažėjo bylų dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto ir savivaldybės butų privatizavimo, mažėja gyventojų, besikreipiančių į savivaldybės administraciją dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Bet pareiškėjo atleidimo laikotarpiu yra likę 14 bylų, kurių jis nesuspėjo pabaigti, o pareiškėjų, kurie kreipėsi dėl pirminės teisinės pagalbos, bendras skaičius sudaro 176. 2016 m. spalio 27 d. pareiškėjas gavo atsakovo direktoriaus įspėjimą Nr. K8-41, kad jeigu iki 2016 m. gruodžio 30 d. jis nebus paskirtas į kitas pareigas, bus atleistas iš einamų pareigų. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. K3-313 pareiškėjas buvo atleistas iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų nuo gruodžio 30 d.

6. Pareiškėjas pabrėžė, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. K3-313 ir 2016 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. P2-1127 dėl pirminio įsakymo pakeitimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Jais siekiama ne optimizuoti Skyriaus darbą, o prisidengiant formaliomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) nuostatomis atleisti jį iš teisėtai einamų valstybės tarnautojo pareigų. Iš skyriuje dirbančių darbuotojų panaikinta tiktai vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos), t. y. jo pareigybė, ir tuo pagrindu jis atleistas iš darbo. Visos pareiškėjo naikinamos pareigybės vykdomos funkcijos darbovietėje išlieka, tačiau perkeliamos naujai numatytai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, kurios visus specialiuosius reikalavimus jis atitinka ir joks asmuo į jas nėra paskirtas. Mažinant darbuotojų skaičių pareiškėjui turėjo būti suteikta pirmenybė likti darbe, kadangi pareiškėjo kategorija yra aukštesnė už kitų skyriaus darbuotojų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo pareigybė pradėta naikinti nuosekliai dviem etapais – iš pradžių po vykusios reorganizacijos atimtos vykdytos funkcijos, užimančios daug laiko, t. y. korupcijos prevencija ir teisės aktų derinimas, fiktyviai priskirta viena funkcija – buvimas administracinės komisijos sekretoriumi, nors jis sekretoriumi buvo ir kitose komisijose. Darbovietėje nevyko struktūrinis pertvarkymas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, panaikindamas pareigybę, peržengė diskrecijos ribas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi panaikinimas atliktas be kompetentingo organo, t. y. savivaldybės tarybos, sprendimo. Be to, siekdamas realaus, o ne fiktyvaus optimizavimo veiksmų įgyvendinimo, darbdavys galėjo nepriimti naujų darbuotojų, o perskirstyti funkcijas esamiems darbuotojams.

8. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visus naujos pareigybės specialiuosius reikalavimus, todėl su turima patirtimi visas numatytas funkcijas galėtų atlikti. Be to, naujai steigiama pareigybė parengta nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, kadangi iš esmės Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas gali eiti ir asmuo, turintis A lygio 10 kategoriją, o tarp numatytų kategorijų mažiausios ir didžiausios pasirinkimas – įstaigos vadovo diskrecijos teisė.

9. Pareiškėjas pabrėžė, kad darbdavys tyčia siekia pareiškėją atleisti iš darbo, iš teisėtai einamų pareigų naikindamas jo pareigybę ir įsteigdamas kitą pareigybę ir jai perduodamas pareiškėjo vykdomas pareigas ir funkcijas. Šiuos teiginius įrodo tai, kad per paskutinius 1,5 metų pareiškėjas sulaukė 4 tarnybinių patikrinimų. Taigi tai yra tęstiniai darbdavio veiksmai siekiant sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas ir atleisti iš darbo, neatsižvelgiant nei į pareiškėjo kompetenciją, nei į rezultatus.

10. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl siekio atleisti jį iš darbo valstybės tarnyboje patyrė didelę priespaudą, nuolatinį pažeminimą, prieš jį buvo naudojami itin brutalūs metodai, nors darbas buvo puikus, vertinant visus pasiektus rezultatus teisminėse bylose. Taigi apie prieš pareiškėją vykdytus tendencingus veiksmus privalo būti informuota prokuratūra ir iškeltos baudžiamosios bylos, nes dėl nuolatinių ir neteisėtų vykdomų tarnybinių patikrinimų pareiškėjas patyrė didžiulę žalą. Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga davė sutikimą dėl jo tik po to, kai jau buvo aišku, kad jis bus atleistas. Taigi tai rodo fiktyvius ir neteisėtus profesinės sąjungos veiksmus. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė paniekinimą ir pažeminimą, pablogėjo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata. Tokie atsakovo veiksmai pareiškėjui yra nesuprantami, kadangi visą laiką dirbdamas elgėsi teisingai, teisėtai ir sąžiningai. Savo pareigas pareiškėjas vykdė atsakingai, atsiribodamas nuo bet kokių politinių interesų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. P. skundą.

12. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teismas turi įvertinti, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo pareigybės panaikinimas atliktas be kompetentingo organo, t. y. savivaldybės tarybos, sprendimo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 buvo nuspręsta įvykdyti struktūrinius pertvarkymus Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Šio sprendimo 1.4 punkte buvo nuspręsta įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių. Sprendimo 3 punktu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus sprendimo 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Teismas sprendė, jog Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu suteikė administracijos direktoriui diskrecijos teisę organizuoti Skyriaus veiklą bei tvirtinti darbuotojų pareigybės aprašymus, ir tai visiškai atitiko įstatymų numatytą reguliavimą. 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 buvo nuspręsta panaikinti Skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pareigybę. Teismas konstatavo, kad priimdamas ginčijamą įsakymą administracijos direktorius įgyvendino jam suteiktą diskrecijos teisę organizuoti Skyriaus veiklą, atsižvelgiant į darbuotojų poreikį šiame skyriuje. Šis įsakymo priėmimas laikytinas 2015 m. struktūrinio pertvarkymo įgyvendinimo sudėtine dalimi, todėl papildomas savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo reikalingas.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo pareigybės panaikinimas ir atleidimas iš pareigų būtų pateisinamas tik tuomet, jei darbovietėje apskritai nebeliktų jo atliktų funkcijų, jos taptų nebereikalingos, o šiuo atveju jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos išlieka, jos perduodamos dar neįsteigtai skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, todėl jo pareigybė naikinama neteisėtai, nurodė, jog, palyginus atsakovo direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200 patvirtintą Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą ir atsakovo direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 patvirtintą Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, matyti, kad į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą yra perkeltos kai kurios, tačiau ne visos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat yra ir tų funkcijų, kurių nebuvo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme. Taigi matyti, kad Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas yra platesnis nei šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Be to, vedėjo pavaduotojo pareigybės kategorija yra 11, o vyriausiojo specialisto – 10. Teismas pabrėžė, jog nors išliko dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų, tačiau negalima išvada, kad išliko pareiškėjo pareigybė. Įvertinus šios naujos pareigybės funkcijų apimtį ir paskirtį matyti, jog buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus pavaduotojo pareigybė. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo realus, teisėtas ir pagrįstas.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad, mažinant darbuotojų skaičių, jam turėjo būti suteikta pirmenybės teisė likti darbe arba suteikta galimybė likti pareigose vykdant vidinį konkursą, nes jis atitinka vedėjo pavaduotojo pareigybei keliamus reikalavimus, nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo panaikinta tik pareiškėjo pareigybė, todėl jam pirmenybės garantija negalėjo būti taikoma.

16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog 2016 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu Nr. K8-43 atsakovas pareiškėją informavo apie esančias laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes. Įgyvendinant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantijas, abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – turi bendradarbiauti ir sąžiningai naudotis savo teisėmis bei vykdyti nustatytas pareigas. Tik nustačius aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti iš esmės pažeidžiančiomis atleidžiamo iš tarnybos darbuotojo teises pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija pasirinkti pareigas ir būti paskirtam į tas pareigas, būtų pagrindas pripažinti atleidimą iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą neteisėtu. Šio ginčo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, jog neketino rinktis bei eiti kitų pareigų, nes norėjo likti esamose pareigose arba eiti skyriaus pavaduotojo pareigas (A lygio 11 kategorija), nors pareiškėjo užimamos pareigos buvo A lygio 10 kategorija.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad profesinė sąjunga davė sutikimą dėl jo pareigybės panaikinimo tik po to, kai jau buvo aišku, jog jis bus atleistas, pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnis nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėjas buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos narys, jis nebuvo išrinktas nei į atstovaujamąjį, nei į valdymo organą, todėl, remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, išankstinio profesinės sąjungos sutikimo norint atleisti jį iš einamų pareigų nereikėjo.

18. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti jam patirtą žalą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Trakų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kurie šiuo atveju yra viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą atmetė.

19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad ginčijami įsakymai yra teisėti bei pagrįsti, ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

21. Teismas nustatė, jog byloje iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo pareigybę ir jį atleido iš užimamų pareigų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs ginčijamų aktų neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokiu pareiškėjo vertinimu.

22. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 nusprendė atlikti Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymus, be kita ko, vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių (1.4 punktas), taip pat patvirtinti naują Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūros redakciją (2 punktas). Minėto savivaldybės tarybos sprendimo 3 punktu atsakovo direktorius buvo įpareigotas atlikti teisinius ir organizacinius veiksmus šio sprendimo 1 punkto nuostatoms įgyvendinti. Teismas atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, jog pirmiau minėto sprendimo 2 punktu patvirtinta savivaldybės administracijos struktūra yra detalizuota skyriaus lygmeniu, t. y. joje nurodyti konkretūs struktūriniai ir teritoriniai padaliniai (konkretūs skyriai ir seniūnijos), tačiau konkrečios pareigybės, jų skaičius padaliniuose nenurodyti.

23. Teismas taip pat nurodė, kad paminėto savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200, be kita ko, patvirtino Skyriaus nuostatus (1.9 punktas) ir šio skyriaus tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, pareiginius nuostatus ir pareigybių skaičių (2.9 punktas). Be to, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1469 patvirtino savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą (1 punktas). Iš paminėtų Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų matyti, kad administracijos Skyriuje buvo patvirtintos skyriaus vedėjo (A13); skyriaus vedėjo pavaduotojo (A11); vyriausiojo specialisto (A11); dvi vyriausiojo specialisto (A10) ir dvi vyriausiojo specialisto (A9) pareigybės.

24. Teismas nustatė, kad ginčijamu 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. P2-1127 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. panaikino Skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybę (1.1.2 punktas). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad panaikindamas minėtą vyriausiojo specialisto pareigybę savivaldybės administracijos direktorius veikė ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus), teismas nepritarė tokiam vertinimui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigybes savivaldybės administracijoje tvirtina administracijos direktorius. Byloje vertinamu atveju vienos pareigybės panaikinimas nesukėlė poreikio keisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 patvirtintą Trakų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, kadangi joje konkretus pareigybių skaičius konkrečiame struktūriniame padalinyje nėra detalizuotas. Dėl šios priežasties prieš priimant ginčijamą 2016 m. spalio 26 d. įsakymą nebuvo būtinybės keisti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. S1-37, o savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas savivaldybės tarybos nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, turėjo kompetenciją panaikinti ginčo pareigybę.

25. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atmetė pareiškėjo argumentą, jog pareigybė VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu gali būti panaikinta tik tuomet, kai tam tikroje institucijoje apskritai nebelieka funkcijų, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas, kai jos išnyksta. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, kad į Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą yra įtraukta dalis, tačiau ne visos, Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme taip pat yra ir funkcijų, kurių nėra vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme.

26. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo įsteigta vien siekiant fiktyviai panaikinti pareiškėjo pareigybę, juo labiau kad, kaip minėta, ji buvo įsteigta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P2-1200, dalis joje nurodytų funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tiesiogiai sietinos su faktine aplinkybe, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. S1-37 vietoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus buvo nuspręsta įsteigti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių. Vien faktinė aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu į šią pareigybę nebuvo priimtas valstybės tarnautojas (nepaskelbtas konkursas), savaime neleidžia teigti, jog ši pareigybė įsteigta fiktyviai.

27. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyta kita valstybės tarnautojo pareigybė (A lygis, 9 kategorija) buvo įsteigta iki 2015 m. vykdytų struktūrinių pertvarkymų, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. P2-729, o valstybės tarnautoja į šias pareigas buvo paskirta nuo 2013 m. spalio 8 d. Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (pagal darbo sutartį) buvo įsteigta 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. P2-897, taigi taip pat iki minėtų struktūrinių pakeitimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų įsteigęs kitą tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigybę, į kurią būtų priimtas asmuo, atliekantis funkcijas, kurios iš esmės būtų analogiškos pareiškėjo vykdytoms. Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ir pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose iš esmės pripažįsta, kad dalį pareiškėjo funkcijų atlieka likę Skyriaus darbuotojai. Nors pareiškėjas teikė argumentus, susijusius su likusiomis neišnagrinėtomis bylomis, kuriose jis atstovavo atsakovui, ir kitais nuolatinio pobūdžio darbais, teismas pažymėjo, kad šių darbų tolesnio atlikimo organizavimas yra atsakovo kompetencija.

28. Teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje tiriamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo pareigybės panaikinimas nebuvo realus, kad jis yra fiktyvus. Įvertinus atliktus vidinius struktūrinius pertvarkymus, nėra pagrindo teigti, kad skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės įsteigimas buvo fiktyvus, be to, nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu aptariamas funkcijas atlieka likę skyriaus darbuotojai, taigi realiai tam tikras funkcijas gali atlikti mažiau žmonių, nei iki ginčo pareigybės panaikinimo, o ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina pertvarkos realumą.

29. Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teigė, kad jo pareigybės panaikinimas yra fiktyvus, nes sietinas vien tik su pareiškėjo konfliktu su mere ir administracijos direktoriumi, teismas nepritarė tokiam vertinimui. Viena vertus, apskritai neatmestina, kad tokio pobūdžio aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareigybės panaikinimo fiktyvumo. Vis dėlto pirmiau įvardytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad byloje vertinamu atveju panaikindamas pareiškėjo pareigybę atsakovas iš esmės optimizavo skyriaus darbą. Įvertinus byloje pateiktą garso įrašą, neatmestina tikimybė, kad tarp pareiškėjo ir jo nurodytų asmenų buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Tačiau pareiškėjas iš esmės teikė argumentus dėl konflikto su skyriaus vedėju, mere, o pareiškėjo ginčijamus teisės aktus priėmė administracijos direktorius. Todėl dėl pirmiau minėtų priežasčių vien šios konfliktinės situacijos buvimas byloje vertinamu atveju nesudarė pagrindo traktuoti pareiškėjo pareigybės panaikinimo kaip fiktyvios valstybės tarnybos santykių reguliavimo požiūriu. Todėl šį apeliacinio skundo argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

30. Teismas nustatė, kad byloje nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. K8-41 buvo įspėtas apie tai, jog 2016 m. gruodžio 30 d. bus panaikinta jo pareigybė, o jei jis nebus paskirtas į kitas pareigas – 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas bus atleistas iš einamų pareigų. Taip pat nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas 2016 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu Nr. K8-43 informavo pareiškėją apie tuo metu buvusias laisvas pareigybes Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Iš šio pranešimo turinio matyti, pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčijo, jog buvusios laisvos pareigybės buvo aukštesnės už pareiškėjo turėtąsias (A12 ir A11), o laisvai žemesnei kategorijai (Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, A9) buvo nustatytas specialusis išsilavinimo reikalavimas – turėti aukštąjį biomedicinos mokslo studijų srities visuomenės sveikatos, veterinarinės medicinos srities išsilavinimą, kurio pareiškėjas neturėjo. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija siejama su kitomis to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigomis, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – su žemesnės kategorijos pareigomis. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis atitiko Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojui keliamus reikalavimus, todėl turėjo pirmenybę būti paskirtas į jas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ši pareigybė buvo A11 kategorijos, taigi paminėtos VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantijos šiuo atveju netaikytinos.

31. Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jis turėjo 3,5 metų darbo stažą, todėl turėjo pirmenybę būti paliktas tuo metu Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirbusio pakaitinio valstybės tarnautojo, pagal darbo sutartį dirbusio darbuotojo atžvilgiu, teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad, atleidžiant asmenį pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pareigybės panaikinimo, darbdavys nėra saistomas pareigos tokiam asmeniui siūlyti užimti laisvų ar steigiamų pagal darbo sutartis pareigų (žr., pvz., 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1453/2014, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012). Atsižvelgdamas į pakaitinio darbuotojo specifinį teisinį statusą (VTĮ 2 str. 10 d., 14 str. 2 d., 44 str. 1 d. 6 p.), teismas analogiškai vertino ir pareiškėjo argumentus dėl jo pirmenybės likti darbe pakaitinio darbuotojo atžvilgiu. Pareiškėjo nurodoma pareigybė ginčui aktualiu metu buvo užimta: į ją paskirta valstybės tarnautoja, kuriai 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2018 m. vasario 16 d. Be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, apskritai negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nebent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną asmenų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 dalyje, kategoriją. Dėl pirmiau minėtų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl netinkamai taikytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir DK 135 straipsnio nuostatų buvo atmesti kaip nepagrįsti.

32. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad priimdamas ginčijamus sprendimus atsakovas pažeidė teisės normas, reguliuojančias tokio pobūdžio sprendimų derinimą su profesinėmis sąjungomis. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas ginčui aktualiu metu nebuvo profsąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokio profesinės sąjungos sutikimo nereikėjo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais), teismo vertinimu, tai yra bendro pobūdžio nuostata, kuri nustato imperatyvą derinti normoje nurodytus klausimus „įstatymų nustatytais atvejais“. Šiuo atveju įstatymo 21 straipsnio 1 dalis traktuotina kaip specialioji teisės norma, nes ji skirta sureguliuoti būtent su darbdavio pareiga gauti profsąjungos sutikimą atleidžiant darbuotoją susijusius santykius. Taigi nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovo pareiga byloje vertinamu atveju kilo iš Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. Galiausiai pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. spalio 25 d. valdybos posėdyje pritarė byloje vertinamam pareigybės panaikinimui.

33. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teikė argumentus, susijusius su Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos įtraukimu atsakovu šioje byloje. Pareiškėjui 2017 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikus patikslintą skundą, teismas 2017 m. kovo 28 d. posėdžio metu protokoline nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl šios profsąjungos įtraukimo atsakovu atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą gautas 2017 m. sausio 23 d., pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. raštu patvirtino, kad apie visus byloje atliktus procesinius veiksmus, įskaitant paskirtą bylos nagrinėjimo datą, jam yra žinoma. Patikslintas skundas, kaip minėta, buvo pateiktas 2017 m. kovo 27 d., taigi praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 50 straipsnyje nurodytą terminą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šios skundo dalies priėmimui nepritarė, taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai šios skundo dalies nepriėmė. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

34. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą. Šią neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėto jo atleidimo iš valstybės tarnybos. Šiuo aspektu teismas visų pirma pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, faktinėms bylos aplinkybėms taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio, o 6.250 straipsnio normos (analogiškai žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2401/2013). Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Nagrinėjamu atveju taikomas DK 250 straipsnis (žr. LVAT 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo sprendimo bei veiksmų, turėjo šioje byloje įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 str.), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Vis dėlto vertindamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog šioje byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo panaikinant ginčo pareigybę ir atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.

35. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas jį diskriminavo – nebuvo tenkinami jo prašymai komisijai, nebuvo rengiami komisijos posėdžiai, nebuvo tiriami jo pranešimai apie A. Č. veiksmus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, teismas pažymėjo, jog diskriminacijos apibrėžimas siejamas su tam tikrų mažiau palankių sąlygų taikymu asmeniui, nei jos būtų taikomos kitam asmeniui ar jo grupei. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jis buvo traktuojamas mažiau palankiai, nebuvo pagrindo spręsti buvus diskriminaciją.

36. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neturtinės žalos atlyginimą siejo su A. Č. veiksmais ir neveikimu, tačiau, kaip minėta, ginčijamus aktus yra priėmęs administracijos direktorius, taigi A. Č. šioje byloje nėra patrauktas atsakovu. Be to, nors pareiškėjas teikė argumentus ir dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad pareiškėjo pradėtose administracinėse bylose dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo (konkrečiai, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2016-4; Nr. 3-61-3-02008-2016-2) pareiškėjas taip pat kėlė neturtinės žalos, kurią kildino iš tarnybinių nuobaudų paskyrimo, atlyginimo klausimą, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakė.

37. Teismas dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl apeliacinį skundą atmestė kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

IV. 38. Pareiškėjas T. P. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017. Prašymas grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

39. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. vasario 20 d. visuomenei žiniasklaidos priemonėmis buvo paskelbta informacija apie teisininkų – teisėjų, advokatų, kitų asmenų galimą korupciją teismuose sprendžiant bylas. Dėl šios situacijos pareiškėjas pradėjo domėtis prieinamomis informacijos priemonėmis ir gilintis, kokie teisėjai nagrinėjo administracinę bylą Nr. A-4274-858/2017 dėl pareiškėjo tyčinio ir neteisėto atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų.

40. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariai Irmantas Jarukaitis ir Skirgailė Žalimienė dirba Vilniaus universitete, Teisės fakultete, taip pat šiame fakultete dirba ir atsakovo atstovas advokatas Arnas Paliukėnas, kuris atsakovą atstovavo administracinėje byloje. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, minėti teisėjai ir atsakovo advokatas Arnas Paliukėnas turėjo realią ir atvirą galimybę bendrauti ne tik proceso ir procesinių veiksmų metu, tačiau ir kitoje aplinkoje, Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Todėl šiuo atveju egzistavo reali galimybė, kad galėjo būti daroma vienokia ar kitokia įtaka arba poveikis teisėjams priimti atitinkamą sprendimą byloje. Kadangi Vilniaus universiteto Teisės fakultete narių skaičius nėra didelis, pareiškėjo įsitikinimu, tiek teisėjai, tiek advokatas vienas kitą pažinojo ir turėjo ojektyvią galimybę bendrauti. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl šios priežasties teisėjai Irmantas Jarukaitis ir Skirgailė Žalimienė privalėjo nuo bylos nusišalinti, jos nagrinėti negalėjo. Todėl byla turėtų būti atnaujinta ir išnagrinėta iš naujo.

41. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Teisėjų etikos kodekso nuostatomis, kuriose yra reglamentuotas teisėjų nešališkumas ir teisingumo vykdymo principai, asmenų procesinės teisės.

42. Pareiškėjas prašyme taip pat remiasi administracine byla Nr. eA-854-602/2018, kurioje Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, nagrinėdamas bylą konstatavo, kad situacija, kai iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog bylą nagrinėjusi teisėja ir pareiškėjo atstovė pagal pavedimą aktyviai bendrauja socialiniame tinkle, objektyviuoju aspektu gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovui aplinkybė dėl teisėjos ir pareiškėjo atstovės draugiškų ryšių galėjo kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui objektyviuoju teisėjo nešališkumo aspektu šioje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo instituto, buvo pažeista atsakovo teisė į nešališką teismą, dėl ko buvo nustatytas pagrindas konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

43. Pareiškėjas įsitikinęs, kad teisėjai nagrinėdami bylą buvo šališki, teigia, kad tai lėmė ir paties sprendimo nepagrįstumą bei nelogiškumą. Byloje buvo nagrinėjamos ir motyvacinėje dalyje aptariamos nereikšmingos bylai aplinkybės, kurių pasekoje buvo padarytos atsakovui palankios išvados dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Teismas visiškai nesigilino ir nevertino bylos esminės medžiagos, pareiškėjo pateiktų įrodymų, pareiškėjo byloje nurodytų faktinių aplinkybių.

44. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.

45. Atsakovo vertinimu, prašyme dėstoma subjektyvi, deklaratyvi, niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomonė ir išvedžiojimai dėl teismo tariamo šališkumo ir priklausomumo. Priešingai nei klaidingai bandoma įteigti pateiktame prašyme, atsakovo atstovas nėra asmeniškai pažįstamas su pareiškėjo minimais apeliacinį skundą nagrinėjusiais teisėjais, o prašyme nurodomi deklaratyvūs teiginiai, jog neva galėjo būti daroma vienokia ar kitokia įtaka arba poveikis teisėjams priimti atitinkamą sprendimą byloje, tėra grindžiami vien paties pareiškėjo keliamomis prielaidomis.

46. Atsakovas pabrėžia, kad teisėjai ir atsakovo atstovas visą laiką dėstė skirtingose katedrose: teisėjai Irmantas Jarukaitis ir Skirgailė Žalimienė dėstė Viešosios teisės katedroje (Tarptautinės ir Europos sąjungos teisės katedroje), o atsakovo atstovas advokatas Arnas Paliukėnas visą laiką dėstė tik Privatinės teisės katedroje (anksčiau Darbo teisės katedroje), minimi teisėjai ir atsakovo atstovas nepalaikė jokių artimų, draugiškų santykių, jų nesiejo ir nesieja jokie pavaldumo ryšiai.

47. Atsakovas pažymi, jog informacija, kad prašyme minimi teisėjai ir atsakovo atstovas dėsto Vilniaus universitete Teisės fakultete, buvo vieša ir laisvai pasiekiama visą šios bylos nagrinėjimo laikotarpį, todėl šią informaciją pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo sužinoti dar iki apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą, bet kuriuo proceso metu teikti teisėjams nušalinimą, tačiau šia savo teise pareiškėjas nepasinaudojo. Atsakovo vertinimu, visa tai leidžia teigti, kad pareiškėjas be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti, todėl toks prašymas turėtų būti netenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 48. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

49. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. (EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

50. Pareiškėjas T. P. prašo atnaujinti procesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numatantį, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

51. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, bei kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

53. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą iš esmės grindžia savo nuomone, jog apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėję teisėjų kolegijos nariai buvo pažįstami su atsakovo atstovu ir todėl šališki. Tačiau tokia aplinkybė nėra niekaip nesusijusi su bylos įrodinėjimo dalyku, dėl tokios aplinkybės ginčijami teisiniai santykiai neatsirado, nepasikeitė ir nepasibaigė, ji negalėjo turėti esminės reikšmės bylai. Abejonė teismo sudėties šališkumu negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, taigi ir pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu yra nepagrįstas ir netenkintinas.

54. Papildomai vertindama pareiškėjo argumentus dėl galimai neteisėtos sudėties teismo, teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, yra numatyta ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota, nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų pažeidimus. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

55. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie sprendimą priėmusius teisėjus – jų mokslinis-pedagoginis darbas vienoje įstaigoje su atsakovo atstovu - nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų, kad bylą nagrinėjusius teisėjus ir kitos ginčo šalies atstovą siejo pavaldumo, draugystės ar kitokie neformalūs santykiai, kurie būtų kliūtis nešališkam bylos nagrinėjimui ar keltų pagrįstas abejones teisėjų nešališkumu. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo papildomai pateiktas susirašinėjimas socialiniame tinkle su pašaliniu fiziniu asmeniu.

56. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017 yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl šis prašymas atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma.

57. Pareiškėjas pareiškė prašymą jo 2019 m. gegužės 21 d. pateiktą prašymą ir papildomus įrodymus pripažinti nevieša bylos medžiaga. Teisėjų kolegija šį prašymą tenkina, nes pateikta informacija susijusi su privačiu asmenų susirašinėjimu bei asmens duomenimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017 pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo bei grąžinimo į tarnybą.

Pripažinti T. P. 2019 m. gegužės 21 d. pateiktą prašymą bei papildomus įrodymus – 21 lapą - nevieša bylos medžiaga, neteikti jos susipažinti ir kopijuoti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius