40cd5078-d193-4d2c-8801-e8a57ee8ee61 · Plungės rajono apylinkės teismas

                                                                                                 Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-10-404/2015                                                                                          Proceso Nr. 1-50-1-00011-2011-4                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                        1.2.14.5.2; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.3;                                                   2.3.6.4.4.

                                                                              PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASN U O S P R E N D I SLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2015 m. vasario 9 d.Plun­gė              Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei, da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui Bronislovui Razmai, gynėjui advokatui Irmantui Motužiui, nu­ken­tė­ju­siajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A.

S.,nukentėjusiojo atstovams advokatams Mariui Griciui, J. P., vieÅ¡ame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iÅ¡­nag­ri­nė­jo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ , ku­rio­je V. P., gimęs 1962 m. sausio 1 d., Tauragės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir n u s t a t ė:V. P. kaltinamas svetimo turto įgijimu apgaule, t. y. turėdamas tikslÄ savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, žinodamas, kad jam priklausanti namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, 2002 m. gruodžio 12 d.

įregistruojant sutartinę hipotekÄ yra įkeista ir nuslėpdamas šį faktÄ , 2010-01-15 (kaltinime padaryta techninė metų klaida ir klaidingai nurodyti 2011), tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, su A. S. sudarė jam priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, pirkimo sutartį, kuri buvo areÅ¡tuota antstolės Ilonos Girdenienės 2009-08-27 turto areÅ¡to akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2009-08-28 įregistruotu turto areÅ¡to aktu Nr. (duomenys neskelbtini), A.

S. apie tai nieko nežinant, ir per keletÄ metų sumokėjus V. P. įsiskolinimÄ , apgaule įgijo iÅ¡ nukentėjusiojo A. S. 524.000 Lt, padarydamas nukentėjusiajam A. S. turtinę žalÄ už 524.000 Lt, taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Kaltinamasis V. P. duodamas parodymus teisme dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju pokalbis dėl namo pardavimo prasidėjo dar 2006 metų vasarÄ , kuriam patiko namas ir pats prašė jį parduoti.

Parduoti jis sutiko, sutarė kainÄ 530.000 Lt. PirmÄ kartÄ gavęs apie 100.000 Lt pradėjo naujo namo statybÄ sau, nes neturėjo kur gyventi. Dėl namo kainos ir pinigų įmokėjimo dalimis susitarė žodžiu, nes vienas kitu pasitikėjo. Buvo sutarta, kad per tris mėnesius sumokės visus pinigus, tada sutvarkys pirkimo dokumentus. A. S. žinojo apie namo įkeitimÄ bankui, skola buvo apie 70.000 Lt, jis planavo sumokėti pinigus gavus visÄ sumÄ už namÄ , nuimti areÅ¡tÄ , sutvarkyti dokumentus. Vietoj sutartų trijų mėnesių nukentėjusysis pinigus mokėjo kelis metus, viskas užsitęsė dėl to, kad nukentėjusysis laiku nesumokėjo aptartos sumos.

Prasidėjus krizei, 2009 metais A. S. mokėjo per mėnesį po 500-1000 Lt, žlugo jo įmonės verslas, jam buvo sunku baigti naujo namo statybÄ , nukentėjusiajam - sumokėti už namÄ pinigus, todėl Å¡is procesas dar labiau užsitęsė. Pripažįsta, kad naujÄ namÄ statėsi Å«kininkės Burbienės vardu, nes taip buvo galima pigiau įsigyti statybines medžiagas, Å¡i statyba niekaip nėra susijusi su jam pareikÅ¡tu kaltinimu, nes jis nukentėjusiojo apgauti neketino. PrieÅ¡ingai, jis pasirašė namų valdos pirkimo sutartimi įvardintÄ sutartį apie jam nukentėjusiojo įmokėtus pinigus, o aptartas sandoris neįvyko dėl paties nukentėjusiojo sÄ lygų nesilaikymo, nes vilkino mokėjimÄ . 2009 metais savo name leido apsigyventi nukentėjusiajam.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., teisme buvo pagarsinti kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad su A. S. buvo sutarta namÄ parduoti už 530.000 Lt, pinigus sumokant dalimis per kelis mėnesius, tada namas nebuvo areÅ¡tuotas, tik dėl jo paskolų bankui namas buvo įkeistas, nepamena ar apie tai sakė A. S.. 2010-01-15 buvo gauta paskutinė pinigų suma už parduodamÄ namÄ ir pasiraÅ¡yta namų valdos pirkimo sutartis, tačiau prieÅ¡ mėnesį iki Å¡ios sutarties, dėl skolos R. R., buvo areÅ¡tuotas jo turtas, todėl likusi A.

S. suma už namÄ buvo sumokėta R. R., kad bÅ«tų panaikintas turto areÅ¡tas (T.1, b.l. 54). Å iuos parodymus teisme kaltinamasis pripažino, iÅ¡skyrus aplinkybę, kad apie namo areÅ¡tÄ Å¾inojo nukentėjusysis, taip pat pripažino, kad dalį nukentėjusiojo gautų pinigų investavo kitiems kreditams bankui padengti - apie 100.000 Lt.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. teisme parodė, kad 2006 metų pabaigoje jis su kaltinamuoju pradėjo derybas dėl namo pirkimo, bÅ«dami daug metų pažįstami, vienas kitu pasitikėdami, žodžiu sutarė namo kainÄ 530.000 Lt, aptarė sÄ lygas, kad jis Å¡iuos pinigus dalimis sumokės V.

P. per 2-3 metus, leis name V. P. gyventi kol sumokės visus pinigus. Tuo metu V. P. kalbėjo apie skyrybas, kažkokias problemas su banku, todėl jokios sutarties nerašė, apie namo areÅ¡tÄ jam nieko nesakė. Sutarė, kad pinigai bus mokami kai jų reikės V. P., kai jis pinigų turės. Daug kartų V. P. ragino sutvarkyti dokumentus dėl namo pirkimo, tačiau kaltinamasis dėl įvairių priežasčių - finansinių sunkumų, žmonos nebuvimo, prašė šį procesÄ atidėti. Kai 2010 metais sumokėjo V.

P. įsiskolinimÄ R. R., pastarasis jam pasakė apie namo areÅ¡tÄ , todėl jis su kaltinamuoju surašė formaliÄ pirkimo sutartį apie sumokėtus pinigus. Jam buvo leista nuo 2009 metų pabaigos apsigyventi perkamame name ir jį tvarkyti, žinojo, kad V. P. statosi kitÄ namÄ . Jo manymu, kaltinamasis tyčia neįformindamas pirkimo-pardavimo sutarties, sukčiavimo bÅ«du užvaldė ir naudojosi jo sumokėtais pinigais, todėl turi bÅ«ti pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė teismo nuožiÅ«ra, o jam, už patirtus pergyvenimus, skolintus pinigus namo pirkimui, dėl to kilusias Å¡eimines problemas su žmona, kurios baigėsi iÅ¡tuoka, iÅ¡ kaltinamojo priteisti 20.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, konvertuojant į eurus, o ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako.

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad statė kaltinamajam namÄ , už kurį V. P. jam liko skolingas, todėl jis kreipėsi į antstolę. Vėliau 47.000 Lt skolÄ už V. P. jam sumokėjo A. S., tada jis pastarajam ir pasakė, kad namas yra užstatytas bankui ir jam namÄ reikės iÅ¡sipirkti. Liudytojas D. P. teisme parodė, kad apie namo pardavimÄ sužinojo iÅ¡ tėvo, pinigų sumokėjimo terminas buvo aptartas trys mėnesiai, tačiau realiai pinigai buvo mokami kelis metus.V. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymu, kad turėdamas tikslÄ savo naudai įgyti didelės vertės A.

S. pinigus, 2010-01-15 pirkimo sutartimi jam pardavė savo namÄ , įkeistÄ bankui bei areÅ¡tuotÄ antstolės ir nuslėpdamas šį faktÄ , taip apgaule iÅ¡ nukentėjusiojo A. S. įgijo 524.000 Lt ir padarė turtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti.Lietuvos teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-851/2001 ir kt.) reikalauja, kad siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti kaip apgaulingus, sudarančius sukčiavimo sudėties požymius, bÅ«tina nustatyti, ar asmuo, sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, suvokė, žinojo ir iÅ¡ anksto siekė Å¡ios sutarties nevykdyti, ir taip apgaulės bÅ«du užgrobti svetimÄ turtÄ .

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė - tai asmens suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų ir tokiu bÅ«du „privertimas" jį perduoti turtÄ kaltininko nuosavybėn ar laikinam valdymui.

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Taigi, tokiu atveju neiÅ¡vengiamai bÅ«tina nustatyti šį subjektyvųjį elementÄ - iÅ¡ankstinę asmens tyčiÄ siekti apgaulės bÅ«du tyčia ir neteisėtai užvaldyti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtÄ .  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija (kasacinė byla Nr. 2K-7-255/2012) konstatavo, kad sukčiavimo dalykas yra tik svetimas turtas.

Turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat, kai nei kaltininkas, nei tretysis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtÄ neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Taigi tokie kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaule užvaldo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , siekdamas realizuoti tikrÄ ar tariamÄ teisę į šį turtÄ , paprastai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį.

Kai nukentėjusysis apgaule įtraukiamas į jam nenaudingÄ sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentÄ , t. y. ar Å¡is ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo ar jį sudarius. BÅ«tent tai inter alia, atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimÄ arba civiliniu deliktu arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad Å¡alims žodžiu susitarus dėl vienokių sutarties vykdymo sÄ lygų, viena iÅ¡ Å¡alių, vykdydama sutartį, Å¡io žodinio susitarimo nesilaiko. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokie vienos iÅ¡ Å¡alių veiksmai, jeigu jie nepažeidžia sutartyje numatytų sÄ lygų, laikytini sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme.

Net ir pažeidus sutartyje numatytas sÄ lygas, tokie veiksmai paprastai gali bÅ«ti pripažinti sukčiavimu, jeigu apgaulė įtraukiant kitÄ Å¡alį į tokį sandorį buvo esminė ir Å¡alies pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapo neįmanomas. Dėl to iÅ¡kilęs ginčas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.   Šioje byloje sprendžiant, ar kaltinamojo V. P. veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iÅ¡ sutarties kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar Å¡i veika laikytina sukčiavimu, atsižvelgiant į tai, kokius ketinimus jis turėjo sudarydamas tokiÄ sutartį.

 Iš byloje esančios 2010-01-15 namų valdos pirkimo sutarties kopijos (T.1, b.l.

4) matyti, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 str. numatytiems preliminariosios sutarties formos ir turinio reikalavimams, CK 6.98 str. numatytai rankpinigių sampratai, labiau atitiktų CK 6.309 str. nuostatas dėl įsipareigojimo parduoti daiktÄ , kadangi V. P. 2009 metais leido A. S. apsigyventi jo name, Å¡ia sutartimi pripažino 477.000 Lt avanso įmokėjimÄ už perkamÄ namÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, pirkimas vyko nesivadovaujant CK 1.74 str. nuostatomis, jog sandoriai dėl gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo turi bÅ«ti notarinės formos.

Nukentėjusysis pats inicijavo namo pirkimÄ , iÅ¡ nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad namo kaina ir pinigų už jį sumokėjimas buvo aptartas žodžiu – pasitikėjimo pagrindu, numatytos sÄ lygos, tokios kaip leidimas V. P. statytis kitÄ namÄ ir gyventi parduodamame kol kitÄ pastatys, aptartas pinigų mokėjimo terminas, pagal nukentėjusįjį – keli metai, pagal kaltinamÄ jį – keli mėnesiai. Nukentėjusiojo teiginys, kad kaltinamasis tyčia vengė sudaryti namo pirkimo-pardavimo sutartį, teisiÅ¡kai vertinant yra susiklostę civiliniai teisiniai ginčai, kurių prigimtis - prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iÅ¡ sutartinės atsakomybės, kadangi A.

S. galėjo pasinaudoti CK 6.309 str. 3 d. numatyta teise teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ , kai V. P., įsipareigojęs parduoti namÄ , atsisakė įforminti sutartį įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teismas minėjo Å¡iame nuosprendyje, apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Å ioje byloje esminė apgaulė reikÅ¡tų, kad V. P. parduodamas namÄ , buvo nusprendęs Å¡io sandorio nevykdyti, o žodinis susitarimas buvo fiktyvus, sudarytas tam, kad bÅ«tų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtÄ - pinigus.

IÅ¡ nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad namo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo užbaigtas, todėl naujai pareikÅ¡tas patikslintas kaltinimas (T.1, b.l. 119), kad V. P. subjektyvioji tyčia pasireiÅ¡kė tada, kai 2010-01-15 sutarties pagrindu apgaule įgijo A. S. sumokėtus 524.000 Lt už perkamÄ namÄ , kadangi nuo nukentėjusiojo nuslėpė namo įkeitimÄ 2002-12-12 ir areÅ¡tÄ 2009-08-28, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios aptartos Å¡iame nuosprendyje vertinant surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. P. veika, pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule, nelaikytinos sukčiavimu (BK 182 str. 2 d.), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 str.), todėl V. P. iÅ¡teisintinas pagal BK 182 str. 2 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.2003 m. birželio 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime Nr. 40, 4.5 punkte nurodyta, kad teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, todėl ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., kur numatyta teisė ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.             Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302, 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., tei­smas             n u s p r e n d ž i a:             V.

P. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.             A. S. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str., panaikinti V. P. laikinÄ nuosavybės teisų apribojimÄ Ä¯ jo nekilnojamÄ jį turtÄ ir pinigines lėšas, areÅ¡tuotas pagal 2013-05-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartį.              KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bÅ«­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smÄ . Tei­sė­jas                                                          (paraÅ¡as)                                    Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis            Â