40cb5e80-e8a2-4775-9aaa-907cfc6c4d90 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-647-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01222-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui,kaltinamajam Z. M. (Z. M.), kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei, nukentėjusiajai S. M., vertėjai Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Z.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio            2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Z. M. naudojo fizinę bei psichinę prievartÄ artimoje aplinkoje, grasino nužudyti Å¡eimos narius, o bÅ«tent: jis 2017 m. sausio 8 d., apie 23.30 val., bÅ«damas apsisvaiginęs alkoholiu, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, mažametės ir nepilnametės dukrų akivaizdoje tyčia tampė savo žmonÄ S. M. (duomenys neskelbtini) už plaukų, pargriovęs jÄ ant grindų gulinčiÄ spardė kojomis, suduodamas ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame Å¡one, sėdmenyje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaros deÅ¡inėje, kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdydamas S. M. sveikatÄ , o tada rankose turimu plaktuku bute daužė namų apyvokos daiktus ir žodžiais grasino visus išžudyti, dėl ko nukentėjusioji S. M., praeityje jau ne kartÄ patyrusi Z.

M. smurtÄ , ir žinodama, kad be jos ir Z. M. tuo metu bute dar yra jų mažametė dukra E. M. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametė dukra E. M. (duomenys neskelbtini), turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais veiksmais Z. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 d.Kadangi Z. M., kuris yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinimų  paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Nors ikiteisminio tyrimo metu Z.

M. savo kaltės nepripažino, tvirtindamas, jog dėl girtumo nieko neatsimena (b. l. 36, 40-41, 43-48), teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Z. M. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. 2017-01-08, vakare, tikslaus laiko nebeatsimena, kartu su žmona ir dukromis grįžo namo, prieš tai svečiavosi pas žmonos tėvus. Namuose tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, susipyko dėl sutuoktinės tėvų, kurie yra prieš jį nusiteikę.

Konflikto metu sugriebė žmonÄ už plaukų, pargriovė ant grindų ir spardė kojomis. Kiek kartų įspyrė, neatsimena, tačiau neneigia, jog ne mažiau kaip 10 kartų. Atbėgo jaunesnioji dukra E., kuri atsigulė ant žmonos ir nebeleido muÅ¡ti, po ko jis daugiau prieÅ¡ žmonÄ ir nebesmurtavo. Tada, paėmęs plaktukÄ , ėmė daužyti per radiatorių, norėjo sudrausminti virÅ¡uje gyvenančius kaimynus (pastarieji nuomojasi butÄ , kelias naktis triukÅ¡mavo), tuo plaktuku sudavė ir per palangę, pataikė į kitus daiktus, neneigia, jog, bÅ«damas piktas, galėjo Å¡aukti visus išžudysiantis, tokius grasinimus iÅ¡sakė žmonai S..

Įvykio metu buvo neblaivus, išgėrė pas uošvius, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes blaivas taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo žmonos, labai myli dukras, nori patikinti, jog ateityje taip nebesielgs, šeimai dėl jo nekils jokio pavojaus.Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji S. M. parodė 2017-01-08, apie 13 val., su vaikais nuėjusi pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Z. M. niekas nekvietė, bet jis pats norėjo eiti.

Jis paliko juos pas jos tėvus ir trumpam kažkur išėjo. Sugrįžęs buvo su jais, visi bendravo, vartojo alkoholį, keitėsi dovanomis. Namo grįžo apie 20-21 val., tarp jos (nukentėjusiosios S. M.) ir Z. M. įvyko konfliktas. Sutuoktinis nesutaria su jos tėvais, pastarasis jai vėl priekaiÅ¡tavo ir bambėjo dėl jų elgesio. Nukentėjusioji jį subarė, paklausė, kas jam nepatinka, taip abu susiginčijo. Z. M. sugriebė jÄ už plaukų, pargriovė ant grindų, pradėjo spardyti į įvairias kÅ«no vietas.

Kiek tiksliai buvo smÅ«gių, nukentėjusioji pasakyti negalėjo, ne mažiau kaip 5 kartai. Ant kÅ«no yra mėlynių, visÄ kÅ«nÄ skauda, dėl sutuoktinio veiksmų ji jautė fizinį skausmÄ . Z. M. jÄ muÅ¡a jau ne pirmÄ kartÄ (anksčiau susitaikė), smurtauja iÅ¡gėręs, su pastaruoju gyvena, nes neturi kur iÅ¡eiti su vaikais. Butas priklauso Baltarusijoje gyvenančiai Z. M. motinai. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo spardoma, mažesnioji dukra E. atsigulė ant jos ir neleido muÅ¡ti. Tuo tarpu vyresnioji dukra E. paskambino nukentėjusiosios tėvams ir paprašė ateiti padėti.

Tuomet Z. M., paėmęs plaktukÄ , ėmė lakstyti po namus, kažkÄ daužė (kÄ tiksliai, ji nematė), nes taip ir gulėjo su dukra. Tėvams atėjus, dukra E. pastaruosius įsileido į butÄ . Tik tėvams užėjus į virtuvę, nukentėjusioji atsikėlė, pasakė tėvams, kad bijo bÅ«ti su Z. M., prašė paimti jÄ su vaikais pas save. Toliau nukentėjusioji S. M. parodė aplinkybes, susijusias su V. O. ir V. O. sužalojimu, pažymėjo, kad atvykus policijos pareigÅ«nams Z. M., kuris prieÅ¡inosi, buvo uždėti antrankiai, pastarasis pristatytas į policijos komisariatÄ (b. l. 15).Papildomai apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2017-01-08 įvykus konfliktui tarp jos ir Z.

M., kuris jÄ mušė, o ji (nukentėjusioji) gulėjo ant grindų (ant jos gulėjo mažoji dukra E. ir neleido muÅ¡ti), Z. M., iÅ¡ tamsiojo kambario pasiėmęs plaktukÄ , pradėjo viskÄ daužyti ir Å¡aukti visus išžudysiantis. Plaktuku sudaužė virtuvės palangę. Kur jis vėliau padėjo plaktukÄ , nematė, nes toliau taip ir gulėjo ant grindų su dukra. Nukentėjusioji teigė dėl tokių sutuoktinio žodžių labai iÅ¡sigandusi, nes Å¡is jÄ muÅ¡a jau ne pirmÄ kartÄ , dėl ko jo grasinimai gali bÅ«ti rimti.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties norėjo su vaikais iÅ¡eiti pas tėvus, nes galvojo, kad Z. M. gali jai ir vaikams pakenkti ar net nužudyti. Anksčiau policijos nekviesdavo, nes po muÅ¡tynių kitÄ dienÄ Z. M. žadėdavo daugiau negerti, ji pasigailėdavo pastarojo, be to, neturėjo kur iÅ¡eiti. Anksčiau Z. M. tik muÅ¡davo, bet negrasindavo, todėl ji iÅ¡sigando, kad jis tikrai gali padaryti taip, kaip sakė (b. l. 17-18).Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. M., iÅ¡klausiusi kaltinamojo Z. M. atsipraÅ¡ymÄ , nurodė atsipraÅ¡ymÄ priimanti, taip pat pažymėjo Å¡iuo metu nesanti tikra dėl bendros jos ir kaltinamojo ateities.Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V.

O. parodė, kad 2017-01-08, apie 20 val., iÅ¡ jos gyvenamosios vietos išėjo dukra S. M. su savo Å¡eima. Po kurio laiko paskambino anÅ«kė E. ir pasakė, kad Z. M. muÅ¡a S. Tikslaus laiko nepamena, galimai 2017-01-18, apie 23.30 val., ji kartu su vyru V. O. nuvyko į dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä® butÄ juos įleido anÅ«kė E. Virtuvėje ant grindų rado S., ant kurios sėdėjo pastarosios dukra. S. verkė. Liudytoja suprato, kad jos dukrÄ vėl sumušė Z. M.. Ji (liudytoja V. O.) norėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu iÅ¡kviesti policijÄ , bet Z.

M. siekė atimti telefonÄ , jÄ stumdė. JÄ pradėjo ginti vyras V. O.. Pastariesiems besistumdant, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Dukros bute matė sudaužytÄ palangę, Z. M. rankose matė plaktukÄ . Jai Z. M. negrasino nužudymu, bet dukra pasakojo, kad Z. M. jai (S.) grasino, kad visus išžudys, kÄ girdėjo ir jų vaikai. Kol S. rengėsi, Z. M. jÄ (liudytojÄ ) ir jos vyrÄ iÅ¡stÅ«mė į koridorių, nustÅ«mė liudytojÄ nuo laiptų (b. l. 20-21).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V.

O. parodė, kad 2017-01-08, vakare savo bute buvo susitikęs su dukra S. M. ir jos Å¡eimos nariais. Dukrai išėjus, po kurio laiko žmonai V. paskambino anÅ«kė E. ir pasakė, kad Z. M. muÅ¡a S. Jis su žmona greitai nuvyko į dukros Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ , į butÄ juos įleido anÅ«kė. Žmona užėjo pirma, jis paskui jÄ Ä¯bėgo į virtuvę, kurioje pamatė apsiverkusiÄ S. Pastaroji prašė pasiimti jÄ su vaikais pas save, nes Z. M. gali jÄ užmuÅ¡ti. AnÅ«kė E. atėjo visa drebanti, iÅ¡sigandusi, verkianti prisiglaudė prie liudytojo.

Tuo metu jo žmona V. pasakė kviečianti policijÄ , po ko Z. M. puolė jÄ (jo manymu, norėjo atimti telefonÄ ). Tada liudytojas puolė ginti žmonÄ , susistumdė su kaltinamuoju, o tuo metu žmona iÅ¡kvietė policijÄ . Z. M. iÅ¡stÅ«mė jį (liudytojÄ V. O.) ir jo žmonÄ V. iÅ¡ buto, laiptinėje Z. M. pastÅ«mė V. nuo laiptų. Liudytojas V. O. patvirtino dukros bute ant spintelės matęs plaktukÄ , dukra sakė, jog Z. M. plaktuku viskÄ namuose daužė, grasino visus išžudyti, buvo S. pargriovęs ant žemės, spardė, tampė už plaukų, kÄ matė vaikai (b. l. 24-25).Policijos pareigÅ«nės K.

T. 2017-01-09 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog             2017-01-09, apie 02.30 val., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė pranešė apie tai, kad 2017-01-09, apie 00.50 val., greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę pristatė V. O. (gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas kairio dilbio kaulo lūžimas, kaktos nubrozdinimas, bei V. O. (gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas kairės plaštakos 5-ojo piršto falangos lūžimas, kairės pėdos 1-ojo piršto sumušimas.

Moteris gydymui paguldyta į ortopedijos skyrių; vyras, suteikus medicininę pagalbÄ , iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Abu asmenys pristatymo į ligoninę metu paaiÅ¡kino, kad 2017-01-09 juos sumušė žentas Z. M. (gim. (duomenys neskelbtini). Dirbant pagal medžiagÄ ROIK 0117000014283, 2017-01-09, apie 02.40 val., susisiekta su V. O. jos kontaktiniu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ji nurodė esanti paguldyta į ligoninę, jos laukia operacija, bendrauti negali, nes po įvykio labai pavargo, patyrė didelį stresÄ .

PapraÅ¡yta trumpai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, V. O. nurodė, kad 2017-01-08, apie 23.55 val., jai paskambino jos anÅ«kė E. M. (gim. (duomenys neskelbtini), paprašė pagalbos, nes tuo metu tėvas Z. M. mušė mamÄ S. M., po ko V. O. iÅ¡ karto pranešė apie tai policijai bendruoju pagalbos telefonu, o pati kartu su vyru iÅ¡važiavo pas dukrÄ (duomenys neskelbtini). Atėjus Z. M. iÅ¡stÅ«mė juos pro buto duris į laiptinę, jÄ , panaudojant fizinę jėgÄ , nustÅ«mė nuo laiptų, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmÄ ; griÅ«dama nuo laiptų susižalojo galvÄ ir kairę rankÄ .

Kas vyko bute, V. O. teigė nemačiusi, tačiau atvykus dukra S. buvo apsiverkusi, iÅ¡sigandusi (b. l. 1).Policijos pareigÅ«nų V. M. ir I. L. 2017-01-09 tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, jog 2017-01-09 atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įėjus į butÄ , jame rado verkiančias, labai susijaudinusias S. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini). S. M. paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir jos vyro Z. M. įvyko konfliktas, kurio metu Z. M. griebė jÄ už plaukų, pargriovė ant grindų, gulinčiÄ daug kartų kojomis spardė per visÄ kÅ«nÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , vėliau paėmė į rankas plaktukÄ , pradėjo juo daužyti namus, grasinti, kad visus išžudys (b. l. 4, 5).Specialisto 2017-01-11 iÅ¡vadoje Nr. G 110/2017(01) nurodyta, jog S. M. padarytos poodinės kraujosruvos krÅ«tinės kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame Å¡one, sėdmenyje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros deÅ¡inėje, kairėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-09).

Morfologinių požymių, nurodančių skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai deÅ¡imt trauminių poveikių. Sužalojimai nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui. S. M. papildomai teismo medicinos specialistui paaiÅ¡kino, kad ji nuo smÅ«gių į veidÄ dengėsi rankomis, be sÄ monės nebuvo, med. pagalbos nesikreipė, apžiÅ«ros metu (2017-01-11) skundžiasi kaklo, nugaros, sėdmenų skausmais      (b. l. 13-14).Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-16 raÅ¡te Nr. A715-202/17 (2.13.2.17-AD15) nurodyta, kad Å¡eima nėra įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , praneÅ¡imų apie galimai pažeidžiamas vaikų teises ir teisėtus interesus nebuvo gauta.

Anot S. M., E. (gim.(duomenys neskelbtini) labai myli tėvÄ (Z. M.), o E. (gim. (duomenys neskelbtini) su juo nesutaria, kasdien barasi, konfliktuoja, prisibijo jo. S. M. teigimu, 2017-01-08 vakare, apie vidurnaktį, po vieÅ¡nagės pas moters tėvus, vyras Z. M. griebėsi prieÅ¡ jÄ smurto, rovė plaukus, mušė į visas kÅ«no vietas, gÄ sdino vaikus, kurių akivaizdoje viskas vyko. Dukra E. bandė mamai padėti, praÅ¡ydama tėvo, kad Å¡is nemuÅ¡tų motinos, tačiau Z. M. elgėsi vis agresyviau, po namus lakstė su plaktuku, grasino dukrai E., kuri paskambino seneliams (b. l. 11).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Z. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ artimajam Å¡eimos giminaičiui ar Å¡eimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui, kadangi Z. M., tempdamas žmonÄ už plaukų, pargriaudamas jÄ ant žemės ir spardydamas ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kÅ«no vietas, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame Å¡one, sėdmenyje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaros deÅ¡inėje, kairėje blauzdoje. Specialisto iÅ¡vada minėtus sužalojimus tiek visumoje, tiek kiekvienÄ jų atskirai įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ .BK 145 straipsnio 1 dalį įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nukentėjusioji S. M., patyrusi realų sutuoktinio smurtÄ , daugkartinius pastarojo smÅ«gius, bÅ«dama pargriauta ant grindų, kaltinamajam tokius smurtinius veiksmus atliekant vaikų akivaizdoje, Å¡iam nenurimstant, o prieÅ¡ingai – paėmus plaktukÄ ir juo pradėjus daužyti daiktus ir iÅ¡sakant grasinimus išžudyti, turėjo realų pagrindÄ bijoti, kad kaltinamasis savo grasinimus įgyvendins, juo labiau, kad smurto faktas Å¡eimoje nebuvo pirmas. Kaltinamasis buvo neblaivus, agresyvus, po tampymo už plaukų, pargriovimo ir suduotų smÅ«gių nenurimo, griebėsi plaktuko ir pradėjo grasinti nužudymu.

Apklausiama nukentėjusioji S. M. parodė, jog matydama, kaip kaltinamasis plaktuku viskÄ daužo ir Å¡aukia nužudysiantis, labai iÅ¡sigando, galvojo, kad jo grasinimai yra rimti. Kaip minėta anksčiau, atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti realaus grasinimo įgyvendinimo, kas Å¡iuo atveju kaip tik ir yra nustatyta.Kaltinamojo Z. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tiek jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tiek nukentėjusiosios S. M., liudytojų       V.

O. ir V. O. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Z. M. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Nusikalstamos veikos pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog nusikalstami veiksmai atlikti mažamečių dukrų akivaizdoje, nurodant, jog viena iš kaltinamojo dukrų yra mažametė (E. M., gim. (duomenys neskelbtini)), kita – nepilnametė (E. M., gim. (duomenys neskelbtini).Kaltinamojo Z.

M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo Z. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje ir nėra alkotesteriu užfiksuotų neblaivumÄ patvirtinančių duomenų, tačiau pats kaltinamasis pripažino nusikaltimų metu buvęs neblaivus, pažymėjo, jog girtumas buvo tas veiksnys, kuris ir nulėmė jo nusikalstamÄ elgesį.

Nukentėjusioji S. M. taip pat patvirtina, jog kaltinamasis nusikaltimų metu buvo neblaivus.Teismas, skirdamas Z. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys: praeityje neteistas (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas) (b. l. 61), administracine tvarka baustas, turi vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ (b. l. 60, tai pat iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog              2009-07-28 nutarimu baustas pagal ATPK 174 straipsnį), nedirbantis, darbo biržoje registruotas, nustatytas neįgalumas (neįgalumo pažymėjimÄ pateikė teismui), duomenų apie gydymÄ si VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra, taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis bÅ«tų įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ .Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam Z.

M. BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo trukmę abiem atvejais nustatant mažesnę už galimÄ skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį. Nustatant bausmės dydį įvertinama tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, teismo vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailestį, atsiprašė nukentėjusiosios, praeityje neteistas. Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba toliau tęsti darbo paieÅ¡kas darbo biržos pagalba bei BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pažymėtina, jog paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo bÅ«du (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam Z. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu Z. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka (2017-01-09, 00.42 val.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-10 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas 14 dienų, terminÄ skaičiuojant nuo 2017-01-09.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas                    7 dienoms, terminÄ skaičiuojant nuo 2017-01-22 (b. l. 29, 43-48). Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo) įskaitytinas į bausmę.Kaltinamajam Z. M. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, panaikintina. Teismo vertinimu, toliau taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę netikslinga.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirtina Å¡velnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nustatant Å¡iÄ tvarkÄ â€“ kiekvienÄ penktadienį ir antradienį nuo 9 val. iki 12 val. atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariatÄ (Algirdo g. 20, LT-03218 Vilnius).Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,                 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi,           308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             Z.

M. (Z. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Z. M. (Z. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti Z.

M. subendrintÄ Â Â Â Â Â Â 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. M. paskirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti pradėti dirbti arba visÄ bausmės atlikimo laikotarpį toliau tęsti darbo paieÅ¡kas darbo biržos pagalba bei paskirti Z.

M. baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-01-09 iki 2017-01-25 (iÅ¡ viso             17 parų), vienÄ laikino sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , panaikinti ir Z.

M. paleisti teismo posėdžių salėje.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti Z. M. kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nustatant Å¡iÄ tvarkÄ â€“ kiekvienÄ penktadienį ir antradienį nuo 9 val. iki 12 val. atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariatÄ (Algirdo g. 20, LT-03218 Vilnius).IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Julita Dabulskytė – Raizgienė