A-552-3115-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-3115/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00884-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 1-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 30 sprendimą Nr. SS-5 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ (toliau – ir sprendimas Nr. SS-5); 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. S-82 „Dėl J. J. darbingumo lygio termino“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-82); 3) įpareigoti Tarnybą nustatyti J. J. 40 procentų darbingumo lygį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. liepos 27 d.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2001 m. serga I tipo diabetu. Nuo vaikystės iki 18 metų jai buvo nustatytas invalidumas, o nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis pagal bazinį darbingumą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punktu. Ji serga nepagydoma liga, privalo kelis kartus per dieną vartoti gyvybiškai svarbius vaistus (insuliną). Dėl atsirandančių komplikacijų jos sveikata tik prastėja. 2011 m. liepos 28 d. pareiškėja kartu su savo motina O. J. atvyko į Tarnybos Vilniaus VI teritorinį skyrių dėl J. J. ankščiau nustatyto 40 procentų darbingumo lygio pratęsimo. Pareiškėja Tarnybos specialistui pateikė užpildytą nustatytos formos prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo su priedais. Tarnybos vyriausiasis specialistas po pateiktų dokumentų patikrinimo pareiškėjai žodžiu nurodė, kad jai bus padidintas darbingumo lygis nuo 40 procentų iki 50 procentų, nes pareiškėja pateikė Tarnybai Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos bakalauro diplomą. Pareiškėja žodžiu Tarnybos specialistui paaiškino, kad po Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos bakalauro diplomo gavimo įstojo į Kopenhagos verslo mokyklą ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tęs studijas bei informavo, kad kitą dieną pateiks šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą. Nurodė, jog šiuo metu laikinai dirba ir netrukus išvažiuos studijuoti į Kopenhagą. Pildydama prašymo formą, paskelbtą Tarnybos tinklalapyje, pareiškėja neturėjo galimybės nurodyti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tęs dienines universitetines studijas Kopenhagos verslo mokykloje, nes prašymo formoje nenumatyta tokia galimybė. Prašymo formoje ji pažymėjo, kad dirba, nes mokslų atostogų metu laikinai dirbo. Laikinai dirbti su pertraukomis pareiškėja pradėjo nuo 18 metų ir iki 2011 m. birželio mėnesio jai susikaupė apie 2 metų bendras darbo stažas. Faktas, kad besimokydama laikinai dirbo, negalėjo turėti įtakos jos darbingumo lygio nustatymui, nes Tvarkos aprašo 23 punktas taikomas visiems besimokantiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba.

Pažymėjo, kad pareiškėja 2011 m. liepos 29 d. atvyko į Tarnybą, parašė prašymą ir pridėjo 2011 m. liepos 6 d. elektroninį laišką, gautą iš Kopenhagos verslo mokyklos per mokyklos interneto prieigą. Pateiktame mokslo įstaigos rašte nurodyta, kad pareiškėja iki 2011 m. birželio 22 d. elektroniniu būdu per „Admission Flow“ sistemą turėjo patvirtinti savo sutikimą mokytis. Toks patvirtinimas atstoja studijų sutartį su Kopenhagos verslo mokykla. Tarnybos darbuotojas pareiškėjos minėto prašymo nepriėmė motyvuodamas tuo, kad reikalingas patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą. 2011 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja tarnybos specialistui pateikė prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo ir Kopenhagos verslo mokyklos elektroninį laišką su oficialiuoju vertimu į lietuvių kalbą. 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja iš Tarnybos gavo dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo. Iš dokumentų turinio matyti, kad priimdama sprendimą, Tarnyba neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus dokumentus, tarp jų ir papildomus. Prie Tarnybos 2011 m. liepos 29 d. rašto dėl darbingumo lygio nustatymo Nr. R-3819, išsiųsto pareiškėjai paštu, buvo pridėta 2011 m. rugpjūčio 2 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 2363. 2011 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja pateikė Tarnybos direktoriui prašymą peržiūrėti minėtą Tarnybos sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo Tvarkos aprašo 38 punkte nustatyta tvarka. Prie prašymo pridėjo tokio pat turinio, kaip jau buvo pateikta Tarnybai anksčiau, elektroninio laiško forma oficialų raštą iš Kopenhagos verslo mokyklos su antspaudu ir parašu. 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymai nelaikytini pakartotiniu kreipimųsi dėl nustatyto nedarbingumo lygio pakeitimo, kadangi naujų aplinkybių, kurių Tarnyba nežinojo iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 2363 priėmimo datos, neatsirado, taip pat nebuvo pateikta kitų dokumentų, įrodančių naujus faktus.

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjos motina gavo Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. R-11640, kuriame buvo prašoma papildomai pateikti mokslo metų pradžioje išduodamo studento pažymėjimo kopiją bei informuota, kad pareiškėjos Neįgalumo ir darbingumo byloje esantys dokumentai bus pakartotinai vertinami nuo prašomų dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjai atsiuntus nuskenuotą studento pažymėjimą, jos motina pateikė šio dokumento kopiją Tarnybai elektroniniu paštu, tačiau Tarnybos darbuotojas pareiškė, kad būtina pateikti studento pažymėjimą. Studijų metu pareiškėja negalėjo pateikti Tarnybai šio dokumento originalo, nes studento pažymėjimas buvo jai reikalingas. Grįžusi į Vilnių, pareiškėja 2011 m. gruodžio 27 d. pateikė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui studento pažymėjimo originalą. 2012 m. sausio 16 d. pareiškėja gavo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-5, kuriuo Tarnybos Vilniaus VI teritorinio skyriaus 2011 m. liepos 29 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3662 priimtas sprendimas buvo pakeistas, atstatytas pareiškėjai anksčiau nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, bet tik nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Manydama, kad buvęs 40 procentų nedarbingumo lygis pareiškėjai buvo nepagrįstai atstatytas tik nuo 2011 m. gruodžio 30 d., o ne nuo 2011 m. birželio 29 d., pateikė Komisijai 2012 m. sausio 30 d. prašymą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo.

Pareiškėjos nuomone, Komisija nevertino visų pareiškėjos 2012 m. sausio 30 d. prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų bei dėl jų nepasisakė, o tik išvardijo Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. 10585 esančius dokumentus bei nurodė kokiais atvejais Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą. Pažymėjo, kad pareiškėja 2011 m. liepos 28 d. žodžiu ir 2011 m. liepos 29 d. raštu pareiškė Tarnybos darbuotojui, kad ji yra besimokantis asmuo ir kad pateiks rašytinį įrodymą šiai aplinkybei patvirtinti, tačiau Tarnyba darbuotojas neatsižvelgė į šiuos pareiškimus ir priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu pripažino Tarnybos Vilniaus VI teritorinio skyriaus klaidą bei atstatė pareiškėjai 40 procentų darbingumo lygį, buvusį iki neteisėto 2011 m. liepos 29 d. sprendimo. Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą, nepagrįstai reikalavo papildomų įrodymų, todėl sprendimas buvo priimtas tik 2011 m. gruodžio 30 d. Be to, Tarnyba nepagrįstai nustatė 40 procentų darbingumo lygį ne nuo 2011 m. birželio 29 d., o nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjos 2011 m. liepos 29 d. prašymas nustatant jai darbingumo lygį atsižvelgti į tai, kad ji yra besimokanti, bei pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymas dėl Tarnybos sprendimo Komisijos pripažinti pakartotinais ir kodėl Komisija remiasi Tvarkos aprašo 35 punktu. Taip pat Tarnyba nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos pateikti studento pažymėjimą, nes Tvarkos aprašo 10.4 punkte nurodyta, jog asmuo pateikia Tarnybai dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją, o ne studento pažymėjimą.

Pareiškėja pabrėžė, kad ginčijami sprendimai yra be motyvų, jų turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, kadangi yra nepagrįsti jokiais objektyviais, naujai paaiškėjusiais pareiškėjos sveikatos pagerėjimo medicininiais duomenimis.

Sumažinus pareiškėjos bazinio darbingumo procentus, sumažėjo jos socialinė išmoka, todėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V479 vertintinas kaip diskriminacinio pobūdžio – jis pablogino neįgaliųjų padėtį. Dėl Tarnybos 2011 m. liepos 29 d. klaidingo sprendimo dėl 50 procentų darbingumo lygio nustatymo bei Komisijos sprendimo J. J. atsirado papildomos neigiamos teisinės pasekmės. Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, jog 31.1–31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus. Pareiškėjos atveju ginčo sprendimai sudaro jai prievolę papildomai, neatsižvelgiant į jau praėjusį terminą, dar 6 metus kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo iki tol, kol jai darbingumo lygio terminas bus nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus. Priėmus pareiškėjos padėtį bloginančius Tarnybos sprendimus, buvo pažeista Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 16 dalis, Konstitucijos 29 ir 52 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindimų teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis, 34 straipsnis 1 dalis.

Pažymėjo, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymu, remdamasi Tvarkos aprašo 38.1 punktu, kreipėsi į Tarnybos direktorių ir nurodė, kad nesutinka su Tarnybos sprendimu ir skundžia jį, todėl toks prašymas laikytinas ne prašymu atlikti pakartotinį darbingumo lygio nustatymą, o skundu dėl 2011 m. liepos 29 d. Tarnybos Vilniaus VI teritorinio skyriaus sprendimo. Iš Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymą Tarnyba išnagrinėjo ne Tvarkos aprašo 38.1. punkto, nustatančio skundų, pateiktų Tarnybos direktoriui, nagrinėjimo tvarką ir terminus, nustatyta tvarka, bet Tvarkos aprašo 35–37 punktų, reglamentuojančių pakartotinį darbingumo vertinimą, nustatyta tvarką.

Pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymą priėmė nagrinėti ir nagrinėjo ne Tarnybos direktorius, o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius. Dėl Tarnybos kaltės pareiškėja faktiškai nėra pasinaudojusi skundo Tarnybos direktoriui pateikimo ir jo išnagrinėjimo teise, nustatyta Tvarkos aprašo 38 punkte. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, nenagrinėjo jokių naujų duomenų ir nepagrįstai nustatė pareiškėjai didesnį darbingumo lygį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.

Tarnyba nuo 2011 m. liepos 28 d. žinojo visas aplinkybes apie pareiškėjos priėmimą mokytis ir turėjo per 15 dienų priimti sprendimą, tačiau jį priėmė 2011 m. liepos 29 d., nesulaukusi pažadėto rašytinio įrodymo – mokymosi patvirtinančio rašto. Prašymo dėl darbingumo nustatymo forma neaiški ir neinformatyvi, Tvarkos apraše nenurodyta, kokių reikia dokumentų, Tarnybos internetinėje svetainėje nurodyta, kad reikalinga pažyma apie mokymąsi. Tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta, kad kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu Tarnybai yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data.

Pažymi, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Tarnyba šių nuostatų netaikė. Priimant sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nurodytų institucijų priimtais ginčijamais sprendimais taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teisėtų lūkesčių principas ir bendrasis teisės principas non reformatio in peius, kadangi pareiškėjos darbingumo lygis buvo padidintas, remiantis ne jos sveikatos būklės, vertinimu, o nepagrįstų Tarnybos reikalavimų pagrindu.

Tarnybos neteisėtais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinis skyrius atsiliepime (I t., b. l. 41-45) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2011 m. liepos 28 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Vilniaus VI teritorinį skyrių su prašymu pakartotinai įvertinti darbingumo lygį. Pareiškėja buvo informuota, kaip remiantis pristatytais dokumentais bus atliekama administracinė procedūra. Pareiškėjos teiginiai, jog ji nežinojo bei neturėjo galimybės nurodyti besimokančiojo statuso, yra nepagrįsti, nes tokia pati situacija jos atžvilgiu susiklostė jau ne pirmą kartą – 2006 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja savo skunde Tarnybos direktoriui nurodė, kad buvo neatsižvelgta, jog ji yra moksleivė. Jau tuo metu siekiant, kad susiklosčiusi situacija nesikartotų, pareiškėjai buvo išaiškintas Tvarkos aprašo 48 punkte nurodytos atsakomybės turinys, t. y. asmuo atsako už jo paties pateiktos informacijos teisingumą.

Nesutikdama su teritorinio skyriaus 2011 m. liepos 29 d. priimtu sprendimu Nr. DL -3662, pareiškėja kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai išsamiai paaiškino pareiškėjai, kad darbingumo lygio vertinimas yra kompleksiškas procesas, susidedantis iš medicininių (bazinis darbingumas) bei profesinių–funkcinių (darbo aplinkybės) ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimo. Jei asmuo, dalyvaujantis darbingumo lygio vertinime priklauso tam tikrai mokymosi įstaigai, t. y. turi moksleivio, studento statusą, tuomet yra vadovaujamasi Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta išimtimi, kad besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui. Tokiu atveju nėra vertinami profesiniai–funkciniai (darbo aplinkybės) kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Nagrinėjamu atveju minėti kriterijai iš esmės koreguoja nustatyto darbingumo lygio procentinę išraišką, todėl itin svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius asmens, kaip besimokančio mokymosi įstaigoje, statusą. Administracinės procedūros metu tiek pati pareiškėja, tiek jos motina buvo operatyviai informuotos, kad pakartotinis darbingumo vertinimas bus atliktas, kai pareiškėja pateiks dokumentų originalus, patvirtinančius studento statusą atitinkamoje mokymosi įstaigoje.

Pažymėjo, kad pareiškėja klaidingai nurodo, kad visą laiką buvo reikalaujama pateikti tik studento pažymėjimą. Pagal susiklosčiusią veiklos praktiką buvo atsižvelgta, kad remiantis Lietuvos studentų sąjungos pateikiama informacija tai yra vienintelis studento statusą patvirtinantis asmens dokumentas Lietuvoje. Tarnyba kreipdamasi dėl papildomų dokumentų paminėjo šį dokumentą, neabejotinai ir neginčijamai įrodantį asmens statusą. Be to, pareiškėjos atstovė, iškilus sunkumams dėl studento pažymėjimo pateikimo bei siekiant neapriboti galimybių įgyvendinti savo teises, buvo ne kartą konsultuota dėl galimybės pateikti ir kitokio pobūdžio dokumentus, patvirtinančius besimokančiojo statusą. Situacija, kai vertintojas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovautųsi ne teisės aktuose griežtai apibrėžtomis procedūromis ir tiksliai įvardintais reikalavimais, bet pasikliaudamas išimtinai subjektyviais motyvais ar nuomone, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsniu, šiuo atveju į pareiškėjos paaiškinimus buvo objektyviai reaguojama, stengiamasi spręsti iškilusius klausimus konstruktyviai, tačiau administracinės procedūros eiga buvo sutrikdyta, nes pats asmuo laiku neįvykdė jam teisės aktais priskirtų pareigų, t. y. dokumentas patvirtinantis pareiškėjos studentės statusą buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 27 d. Nei studijų sutartis, nei studento pažymėjimas iki šios datos Tarnybai nebuvo pristatyti.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos pateiktas 2011 m. liepos 6 d. Kopenhagos verslo mokyklos Priėmimo tarnybos elektroninis laiškas (su vertimu) nepatvirtina, kad pareiškėja buvo studentė ar minėtas laikotarpis laikytinas studentų atostogomis, t. y. asmuo negali būti laikomas turinčiu besimokančiojo statusą, todėl nuostata, numatanti išimtį darbingumo lygio vertinimo metu, netaikoma. Patvirtinimo raštuose yra pateikiama informacija apie pareiškėjai suteikiamą galimybę pasirinkti studijas tam tikrame universitete bei patvirtinama, kad asmuo atitinka visus kandidatui keliamus reikalavimus, tačiau Tvarkos aprašo 23 punktas taikomas, kai asmuo pateikia dokumentą, nurodantį ne ketinimą ar galimybę įgyti besimokančiojo statusą, kuriuos iki tam tikros datos galima atšaukti bei keisti, tačiau faktinį asmens priklausomumą tam tikrai akademinei bendruomenei, t. y. įgytą studento statusą. Tarnyba, atliekanti asmens darbingumo lygio vertinimą šią situaciją sprendė konstruktyviai prašydama asmens pateikti informatyvesnį dokumentą, t. y. studijų sutartį, studento pažymėjimą ar panašaus pobūdžio dokumentą. Pareiškėjos skundo priedų sąraše nurodyta pažyma, patvirtinanti studijų veiklą, kuri oficialiai išversta ir patvirtinta notarės 2012 m. sausio 13 d., Tarnybai nebuvo pristatyta, Tarnyba su ja susipažino tik 2012 m. kovo 20 d. gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo persiųstą pareiškėjos skundą. Kai pakartotinis darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 35.3 punktu, t. y. dėl to, kad asmuo nesutinka ir kreipėsi dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo Tarnyboje priėmimo diena. Šiuo atveju sprendimas pakeisti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą buvo priimtas remiantis teisės aktų reikalavimais, po to kai buvo pateikti visi dokumentai, leidžiantys objektyviai įvertinti asmens darbingumo lygį, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 30 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 12-21) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pabrėžė, kad Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą: baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną (35.1 p.); pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims (35.2 p.); asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu (35.3 p.); vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą (35.4 p.); jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai (35.5 p.). Šios nuostatos suponuoja labai plačią Tarnybos diskreciją – nagrinėdama asmens, kuris nesutinka su Tarnybos teritorinio padalinio sprendimu (35.3 punktas), kaip kad buvo šios administracinės bylos kontekste, Tarnyba gali pakartotinai įvertinti asmens darbingumą. Atsakovas tai ir atliko. Dar daugiau, pagal Tvarkos aprašo 35.3, 35.4 ir 35.5 punktus, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo NDNT priėmimo diena. Būtent todėl, kad pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymas buvo patenkintas (jai nustatytas 40 proc. darbingumas), dėl tokio patenkinimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-5 būtent 2011 m. gruodžio 30 d., tai todėl pareiškėjai J. J. nuo 2011 m. gruodžio 30 d. ir buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Kadangi pareiškėja šioje administracinėje byloje kėlė ginčą tik dėl termino, tai teismas padarė išvadą, jog jos skundas yra visiškai nepagrįstas, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. SS-5 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. S-82 „Dėl J. J. darbingumo lygio termino“ yra visiškai teisėti ir pagrįsti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktoji Kopenhagos verslo mokyklos 2011 m. liepos 6 d. pažyma (I t., b. l. 13) pagrįstai Tarnybos įvertinta, kaip nepagrindžianti pareiškėjos studijų fakto, nes tai tik prielaida studijoms: pareiškėja dar papildomai turėjo pateikti oficialius įrodymus, jog ji pareiškė valią būti priimtai į Kopenhagos verslo mokyklą, o tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ji, prieš priimant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinio skyriaus sprendimą, įformintą 2011 m. liepos 29 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3662, Tarnybai nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjos skundžiami Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą nustatyti J. J. 40 procentų darbingumo lygį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. liepos 27 d. tėra išvestinis iš reikalavimų panaikinti minėtus sprendimus, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja J. J. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 25-34) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tvarkos aprašo 34-38 ir 40 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 29 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.

Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Netyrė ir nevertino visų pareiškėjos nurodytų argumentų, į bylą pateiktų įrodymų ir nepasisakė dėl kokių priežasčių juos atmeta.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, kai pareiškėja 2011 m. liepos 28 d. kreipėsi į Tarnybą, jai buvo nurodyta pateikti, be kita ko, pažymą apie mokymąsi. Jos nuomone, teismas padarė šią klaidingą išvadą remdamasis tuo, kad pareiškėjos atstovo pasirašytame 2012 m. kovo 19 d. skunde pirmosios instancijos teismui pridedamų rašytinių įrodymų sąrašo 15 punkte pažymėtas rašytinis įrodymas – Ištrauka iš NDNT internetinės svetainės (I t., b. 1. 30). Pažymi, kad pačiame dokumente nėra informacijos, kurioje svetainėje šis įrodymas buvo rastas, todėl atkreipia dėmesį, kad nuoroda į Tarnybos internetinę svetainę yra klaidinga. Pažymi, kad ištrauka gauta pareiškėjos motinos O. J. ne iš Tarnybos internetinės svetainės, o iš interneto svetainės www.medmail.lt, priklausančios Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikai. Kadangi pareiškėja gydosi Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikoje, kai 2011 m. liepos 28 d. kreipėsi į Tarnybą, ji vadovavosi ne minėta Šeimos medicinos klinikos interneto svetainės informacija, o Karoliniškių poliklinikoje kartu su medicininiais dokumentas išduota „Atmintine pacientui“ kurioje nurodyti kiti dokumentai, kuriuos pacientas turi pateikti Tarnybai kartu su medicininiais dokumentais. Todėl mano, kad teismo sprendimas grindžiamas neteisinga prielaida, kad besikreipiantys asmenys žino, kokių dokumentų reikia teikti norint įrodyti besimokančio asmens statusą.

3. Teismas neįsigilino į ginčo ir skundo esmę, nes ginčas vyksta ne dėl nustatyto nedarbingumo termino, o dėl nedarbingumo termino pradžios. Pažymi, kad Tvarkos aprašo 34 punktas vienareikšmiškai nenustato, nuo kuriuo Tarnybos sprendimo dienos nustatytina nedarbingumo lygio termino pradžios data, t. y., ar nuo Tarnybos pirmo klaidingo sprendimo nustatyti pareiškėjai 50 proc. darbingumo lygį, t. y. nuo 2011 m. birželio 29 d., ar nuo Tarnybos kito sprendimo, priimto po jos skundo išnagrinėjimo ir patenkinimo iš dalies, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Tarnybai pakartotinai vertinti pareiškėjos darbingumo lygį, kaip nustato Aprašo 35 punktas, nereikėjo, nes pareiškėjai, kaip įstojusiai mokytis į aukštąją mokyklą, darbingumo lygis nustatytinas vadovaujantis Aprašo 23 punktu, t. y. Tarnybai nereikėjo papildomai vertinti jos funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos darbingumui (Darbingumo lygio vertinimo aktas 22-24 p.), o reikėjo tik konstatuoti faktą, kad ji yra besimokantis asmuo ir nustatyti jį pagal bazinį darbingumą (Aprašo 23 punktu). Atkreipia dėmesį, kad jei Tarnyba laikė, kad pareiškėjos pateikta 2011 m. liepos 6 d. pažyma yra nepakankama, tačiau papildomų įrodymų nepareikalavo, o po skundo Tarnybai pateikimo (2011 m. rugpjūčio 30 d.), nepagrįstai pareikalavo studento pažymėjimo pateikimo, kuris tik papildomai patvirtintų Tarnybai jau žinomą faktą, kad pareiškėja įstojo mokytis į Kopenhagos verslo mokyklą.

4. Teismo išvada, jog Kopenhagos verslo mokyklos 2011 m. liepos 6 d. pažyma nepagrindžia pareiškėjos studijų fakto, nes tai tik prielaida studijoms, yra nepagrįsta, kadangi šioje pažymoje aiškiai parašyta, kad jos sutikimo mokytis pateikimo paskutinė diena yra 2011 m. birželio 22 d. Kadangi pažyma buvo išrašyta jau po šios dienos, o būtent 2011 m. liepos 6 d., akivaizdu, kad pažyma išduodantį įstaiga patvirtina, jog pareiškėja jau davė sutikimą mokytis ir kad nuo 2011 m. liepos 6 d. yra Kopenhagos verslo mokyklos studentė. Todėl teismo argumentai, kad pareiškėja dar papildomai turėjo pateikti oficialus įrodymus, jog ji pareiškė valią būti priimtai į Kopenhagos verslo mokyklą yra nepagrįsti, kadangi būtent Tarnyba privalėjo pareikalauti iš pareiškėjos papildomų įrodymų dar iki priimant 2011 m. liepos 29 d. sprendimą (Tvarkos aprašas 14 ir 37 punktai).

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2727/2011 iškėlė norminę bylą dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punkto teisėtumo ištyrimo. Mano, kad iškeltina norminė byla ir dėl Tvarkos aprašo 34, 35, 36, 37, 38 ir 40 punktų teisėtumo ištyrimo, nes minėtų punktų nuostatos prieštarauja ne tik viena kitai, bet ir teisės aktų imperatyvioms normoms (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 16 d., Mokslo ir studijų įstatymo 47 str., Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 8 str. 2 p., Viešojo administravimo įstatymo 1, 3, 14, 26 str. str., Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintu Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12, 15, 16, 43 punktams).

6. Tik po pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimo apeliantės atstovas pastebėjo, kad teismas priimant ginčijamą sprendimą rėmėsi svarbiausiu šioje byloje rašytinio įrodymo – 2011 m. liepos 6 d. Kopenhagos verslo mokyklos (anglų k. „Letter of Acceptance“) netinkamu (netiksliu) vertimu (I t., b. l. 13, 82). Byloje pateikti 2011 m. liepos 6 d. rašto dėl besąlygiško priėmimo mokytis du variantai: 2011 m. liepos 6 d. raštas iš Kopenhagos verslo mokyklos elektroninės priėmimo sistemos „Admission flow“ (I t., b. l. 12, 81) ir oficialus Kopenhagos verslo mokyklos rašto originalas (I t., b. l. 15, 78), tačiau teismas savo sprendime rėmėsi tik iš elektroninės priėmimo sistemos „Admission flow“ gauto 2011 m. liepos 6 d. rašto klaidingu vertimu (I t., b. 1. 13), o teisingo 2011 m. liepos 6 d. Kopenhagos verslo mokyklos rašto vertimo (I t., b. 1. 16) nevertino ir juo nesirėmė. Kopenhagos verslo mokyklos 2011 m. liepos 6 d. rašte dėl besąlygiško priėmimo mokytis vertime į valstybinę kalbą įsivėlė techninė klaida – praleistas sakinys, nurodantis datą: „Galutinis terminas birželio 22 d., 12 val.“ Pažymi, kad aptikta vertimo į lietuvių kalbą techninė klaida iš esmės pakeičia dokumento turinio suvokimą bei aiškinimą. Mano, kad teismas šios klaidingos interpretacijos pagrindu neteisingai išsprendė bylą.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 52-56) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.

Papildomai nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kad dokumentų, informuojančių apie besimokančiojo statusą pateikimas (išreikalavimas) yra Tarnybos pareiga, o kokius dokumentus privalo pateikti pareiškėja ji nežinojo. Pažymi, kad neįgaliojo statuso gavimas nėra privalomo pobūdžio socialinė garantija, t. y. asmuo turėdamas funkcinių sutrikimų laisva valia kreipiasi į NDNT dėl, šiuo atveju, darbingumo lygio nustatymo. Be to, tiek teisės aktuose, tiek Tarnybos internetinėje svetainėje, tiek teikiant informaciją telefonu yra kiekvieną kartą informuojami asmenys apie tai, kokie dokumentai yra būtini, pateikiant prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo. Be to, pareiškėja dėl darbingumo lygio nustatymo kreipiasi ne pirmą kartą, o pakartotinai.

2. Sutinka su teismo išvada, kad Kopenhagos verslo mokyklos 2011 m. liepos 6 d. pažyma pagrįstai Tarnybos įvertinta, kaip nepagrindžianti pareiškėjos studijų fakto, nes tai tik prielaida studijoms: pareiškėja dar papildomai turėjo pateikti oficialius įrodymus, jog ji pareiškė valią būti priimta į Kopenhagos verslo mokyklą, o tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ji prieš priimant sprendimą nepateikė. Todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjos teiginiai, kad ji darbingumo lygio NDNT teritoriniame skyriuje metu jau buvo įgavusi besimokančiojo asmens statusą. Pažymi, kad pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui priedų sąraše buvo pateiktas dokumentas Nr. 7 pažyma (2011 m. rugpjūčio 29 d.), liudijanti apie studijų veiklą, kuri oficialiai išversta ir patvirtinta notarės 2012 m. sausio 13 d. Tarnybai pristatyta nebuvo ir Tarnyba su ja susipažino tik 2012 m. kovo 20 d. gavusi pirmosios instancijos teismo persiųstą J. J. skundą. Teismas pagrįstai nelaikė šios pažymos sukeliančios teisines pasekmės Tarnybos priimtų sprendimų atžvilgiu, nes ji nebuvo pateikta sprendimų priėmimo metu. Be to, pareiškėjos motina teismo posėdžio metu pripažino, kad informatyvesnė pažyma niekada nebuvo pateikta bei negalėjo paaiškinti kitų, nei asmeninės - finansinės priežastys, kurios objektyviai trukdė pateikti būtent šią pažymą. Pareiškėja pati neįvykdė pareigų ir tokiu būdu vilkino procesą, nors buvo ne kartą informuota, kad sprendimas bus priimtas nuo prašomų pateikti dokumentų gavimo dienos.

3. Nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentai dėl nurodytų Tvarkos aprašo nuostatų netinkamumo ir prieštaringumo tuo pagrindu, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra iškelta norminio pobūdžio byla dėl Tvarkos aprašo 6 punkto taikymo. Pažymi, kad 6 punkto nuostata, dėl kurios yra iškelta norminė byla yra visiškai nesusijusi ir netaikoma pareiškėjos atveju.

4. Pareiškėjos pateikti dokumentai yra laikytini naujais dokumentais nagrinėjamos bylos kontekste, nes nei vienas iš L. P. kreipimosi prieduose minimų dokumentų nebuvo pateikti priimant 2012 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ar pareiškėjos skundžiamus Komisijos ir Tarnybos sprendimus. Tai, kad pareiškėjos atstovas papildomus dokumentus teismui pateikė tik 2012 m. spalio 17 d., t. y. jau gavęs Tarnybos atsiliepimą į pateiktą skundą bei 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. R- 24927, 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. R-28985, 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. R-34297 pateiktus Tarnybos išaiškinimus, rodo, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2011 m. gruodžio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais – atsakovas netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, nors privalėjo iš karto nustatyti pareiškėjai 40 procentų darbingumo lygį nuo jos prašomos datos; be to, vertindamas darbingumo lygį , nesilaikė Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše nustatytų procedūrų.

Pirmosios instancijos teismas laikė atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, atsakomybę už reikalingų dokumentų savalaikį nepateikimą perkeldamas pačiai pareiškėjai.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Šią įstatymo normą įgyvendinantis teisės aktas buvo priimtas 2005 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo aprašo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas aktualus bylai Tvarkos aprašas. Pareiškėjos ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. A1-206/V-464 redakcijos Tvarkos aprašas.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo besimokantiems asmenims, yra vertinami tik medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4, 5, 6 punktai). Funkciniai, profesiniai bei kiti kriterijai tokiais atvejais nevertinami. Tuo tarpu asmenims, kurių darbingumo lygis vertinamas jiems baigus mokymąsi, netekto darbingumo procentui turi įtakos ir profesiniai kriterijai, numatyti Kriterijų aprašo 2 priede.

Nagrinėjamu atveju nustatytos bylos faktinės aplinkybės yra tos, kad J. J. nuo 2009 m. birželio 29 dienos buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dvejiems metams, kaip besimokančiam asmeniui. Pareiškėja 2011 m. birželio 21 d. baigė Vilniaus Universiteto tarptautinio verslo mokyklos bakalauro studijas ir įstojo į Kopenhagos verslo mokyklą magistro studijoms, kurias turėjo pradėti 2011 m. rugsėjo 1 d. 2011 m. liepos 29 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Vilniaus VI teritorinį skyrių dėl darbingumo lygio nustatymo, prašydama jį nustatyti atgaline data nuo 2011 m. birželio 29 d. Prie prašymo J. J. pridėjo Kopenhagos verslo mokyklos 2011 m. liepos 6 d. pranešimą, kad ji yra priimta į dienines dviejų metų universitetines studijas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos Vilniaus VI teritorinis skyrius šio pranešimo nevertino tinkamu dokumentu, patvirtinančiu besimokančio asmens statusą ir J. J. nuo 2011 m. birželio 29 d. nustatė 50 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjai apskundus šį sprendimą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui, pastarasis pareikalavo papildomų dokumentų ir, 2011 m. gruodžio 27 d. gavęs J. J. studento pažymėjimą, nuo 2011 m. gruodžio 30 dienos nustatė jai 40 procentų darbingumo lygį. Dėl šių sprendimų pareiškėjai atsirado tokios neigiamos pasekmės : jai 2011 m. liepos-gruodžio mėnesiais buvo nustatytas didesnis nei iki tol buvęs nedarbingumo lygis, tuo pačiu laikotarpiu ji gavo mažesnes socialines išmokas; be to, taip buvo atimta galimybė ateityje pareiškėjai taikyti Tvarkos aprašo 33 punktą ir suėjus šešerių metų terminui nustatyti nedarbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo, nes pareiškėja nuo 2001 metų serga diabetu, jos sveikata negerėja. Minėtam pareiškėjos darbingumo lygio padidėjimui turėjo įtakos tik ta aplinkybė, kad, atsakovo nuomone, kreipimosi dieną pareiškėja nepateikė dokumento, liudijančio jos, kaip besimokančio asmens statusą.

Nagrinėdamas ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.) administracinis teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą ir teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtais norminiais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, spręsdamas ginčą turėjo nustatyti, ar pareiškėjos skundžiamu aktu įformintas jos darbingumo lygio vertinimas (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus aktas) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Tvarkos aprašo 23 punktas numato, kad besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu darbingumo lygis nustatomas, prilyginant baziniam darbingumui. Atsakovas neginčija, kad Tarnybos Vilniaus VI teritoriniame skyriuje prieš priimant 2011 m. liepos 29 d. sprendimą Nr.DL-3662, iš pareiškėjos nebuvo pareikalauti papildomi dokumentai, galintys patvirtinti jos, kaip studentės ( besimokančio asmens) statusą, tačiau teigia, kad 2011 m. liepos mėnesį pareiškėja jau nebuvo Vilniaus universiteto studentė ir dar nebuvo Kopenhagos verslo mokyklos studentė, šis vasaros laikotarpis negali būti prilyginamas studentų atostogoms. Teisėjų kolegija su tokiu besimokančio asmens sąvokos aiškinimu nesutinka. Vien ta aplinkybė, kad kreipimosi metu pareiškėja jau buvo baigusi studijas vienoje aukštojoje mokykloje ir dar tik ruošėsi studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje, negali būti vertinama kaip pakankamai įrodanti, jog pareiškėja tuo metu nebuvo besimokantis asmuo. Kaip taisyklė, kalendorinių metų viduryje baigiasi mokslo metai mokymosi įstaigose ir norintys toliau studijuoti asmenys teikia prašymus aukštosioms mokykloms pradėti studijas nuo rugsėjo 1 d. Jei aiškinti besimokančio asmens statusą tokiu būdu, kaip tai daro atsakovas, tai neįgalieji, kurių darbingumo lygio vertinimo terminas baigiasi liepos - rugpjūčio mėnesiais būtų nepagrįstai diskriminuojami, lyginant su tais neįgaliaisiais, kurių darbingumo lygio vertinimo terminas baigiasi mokslo metų laikotarpiu, nes pastarųjų darbingumo lygis būtų nustatomas naujam terminui ir nesikeistų net ir baigus vieną mokymosi įstaigą. Teisėjų kolegija mano, kad Tvarkos aprašo 23 punkto išimtis turi būti taikoma ir tiems neįgaliesiems, kurių darbingumo lygio vertinimas atliekamas laikotarpiu tarp vienos mokymo įstaigos baigimo ir mokymosi kitoje įstaigoje pradžios, jei toks procesas vyksta tais pačiais kalendoriniais metais. Dėl šios priežasties Tarnybos Vilniaus VI teritorinis skyrius privalėjo pareikalauti iš pareiškėjos papildomų dokumentų, liudijančių apie jos priėmimą į aukštąją mokyklą ir sprendimą priimti tik gavęs tokius dokumentus ir juos tinkamai įvertinęs. To Tarnybos teritorinis skyrius nepadarė, todėl jo sprendimas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus buvo pagrįstai pakeistas, nustatant pareiškėjai 40 procentų darbingumo lygį kaip besimokančiam asmeniui.

Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 28 ir 29 punktai, pareiškėjui to prašant, leidžia nustatyti darbingumo lygį atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai. Kompleksiškai įvertinusi J. J. pateiktus dokumentus, liudijančius jos, kaip besimokančio asmens statusą (2011 m. liepos 6 d. elektroninį laišką iš Kopenhagos verslo mokyklos, 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kopenhagos verslo mokyklos raštą bei 2011 m. gruodžio 27 d. pristatytą studento pažymėjimą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas galėjo taikyti minėtas Tvarkos aprašo nuostatas ir nustatyti pareiškėjai darbingumo lygį nuo 2011 m. birželio 29 d. Tam negalėjo kliudyti ir Tvarkos aprašo 34 punktas, nes jame vartojama sąvoka „sprendimo NDNT priėmimo diena“, ją aiškinant kartu su pareiškėjos atvejui aktualiu Tvarkos aprašo 35.3 punktu, turėtų būti suprantama kaip sprendimo teritoriniame skyriuje priėmimo diena. Tokiu atveju susiklostytų tokia teisinė situacija, kad teritoriniam skyriui po ankstesnio darbingumo lygio termino pabaigos priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris vėliau panaikinamas ar pakeičiamas pakartotinio vertinimo metu, naujas darbingumo lygio nustatymo terminas būtų skaičiuojamas ne nuo ankstesnio darbingumo lygio nustatymo termino pabaigos, o nuo vėlesnės datos, tuo, net ir nesant neįgaliojo kaltės, sukeliant jam neigiamas teisines pasekmes, susijusias su socialinių išmokų negavimu. Tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, jo teisėtų lūkesčių ir teisinio aiškumo elementams.

Dėl atsakovo argumentų, susijusių su dokumentų nepateikimu, pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktame 2011 m. liepos 6 d. elektroniniame laiške buvo aiškiai išreikšta Kopenhagos verslo mokyklos pozicija, kad J. J. yra priimta į magistro studijas. Turint omenyje, kad šis raštas parašytas jau po to, kad buvo pasibaigęs studijų patvirtinimo terminas, atsakovas be pagrindo vertino šį raštą tik kaip informaciją apie galimybę studijuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. rašte Kopenhagos verslo mokykla dar kartą patvirtino pareiškėjos priėmimą studijuoti, tačiau Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius į šiuos dokumentus neatsižvelgė.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, vadovaudamasi tiek Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsniu, tiek Tvarkos aprašu, tiek ir teisingumo bei protingumo kriterijais, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, mano, kad skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, o atsakovas įpareigotinas nustatyti pareiškėjai 40 procentų darbingumo lygį nuo jos prašytos datos, t.y. nuo ankstesnio darbingumo lygio termino pabaigos.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to netinkamai taikė reikalingas materialinės teisės normas, tai teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 143 straipsnio pagrindu ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 30 sprendimą Nr. SS-5 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. S-82 „Dėl J. J. darbingumo lygio termino“; įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti J. J. 40 procentų darbingumo lygį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. birželio 29 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan