2025-04-23 Nr. AB-6977-3-64-3-00220-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-464-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00220-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė (nurodė rezoliucinėje dalyje) panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. raštą Nr. R8-278 ir įpareigoti atsakovą tinkamai užtikrinti 2025 m. sausio 17 d. pranešimo išnagrinėjimą.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: 1) sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį; 2) pareiškime konkrečiai, nuosekliai, glaustai ir tiksliai nurodyti visą pareiškimo dalykui išnagrinėti reikšmingą informaciją, faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (vengiant perteklinių (emocijas išreiškiančių), tačiau iš esmės jokios įrodomosios reikšmės dėl ginčo dalyko neturinčių teiginių, klausimų ir samprotavimų), iš pareiškimo faktinio pagrindo pašalinant neaiškius klausiamojo pobūdžio argumentus bei samprotavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 7 p.); 3) aiškiai, konkrečiai ir tiksliai rezoliucinėje pareiškimo dalyje nurodyti pareiškimo dalyką, t. y. pareiškėjo reikalavimus, juos suformuluojant taip, kad atitiktų teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 93 str.), jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.) ir pareiškimo dalyku nebūtų reiškiama į administracinių teismų kompetencijos ribas nepatenkantys reikalavimai bei iš pareiškimo turinio pašalinant ar patikslinant ABTĮ 88 straipsnio sprendimų rūšių neatitinkančius reikalaujamo pobūdžio teiginius: „Ginčo dalykas (reikalavimas): patikrinti, ar institucija (viešojo administravimo subjekto) teisėtai ir pagrįstai priėmė tokį sprendimą. Nustačius įstatymo pažeidimus, panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą; „Kreipdamasi į teismą prašau (ABTĮ 1 str. 2 d., CPK 179 str.) apginti pažeistas mano teises / interesus į viešojo administravimo subjekto veikloje esančius įstatymų pažeidimus, į juos žvelgiant per BK 25, 178, 228 ir 294 str., CK 1.64, 6.230, 6.268 straipsnių nuostatų prizmę“; „įpareigoti atsakovę tinkamai užtikrinti 2025 m. sausio 17 d. pranešimo išnagrinėjimą“ (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, įvardintą patikslintu pareiškimu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą laikė nepaduotu vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslintas skundas savo turiniu iš esmės identiškas pradiniam skundui. Teismas nustatė, kad šalinant teismo nutartimi nustatytus bylą inicijuojančio skundo trūkumus pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu nebuvo pašalintas nei vienas pareiškėjo trūkumas: pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog už reiškiamą skundą sumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir nepagrindė pareiškime nurodyto teiginio, jog nuo žyminio mokesčio pareiškėjas yra atleistas; nepatikslino skundo faktinio pagrindo ir dalyko.

Teismas pabrėžė, kad iš pareiškėjo skundo turinio, kuris suformuluotas nekonkrečiai ir neaiškiai, nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, paduodamas jį teismui ir kokios yra pareiškėjo siekiamo iškelti administracinio ginčo ribos, nes pareiškimo faktinio pagrindo turinys kelia pagrįstų abejonių, jog dalis pareiškimo reikalavimų yra integruoti į faktinio pagrindo tekstą, tačiau yra suformuluoti tiek neaiškiai, jog iš esmės paliekama teismui pačiam pasirinkti kokio galimo rezultato pareiškėjas siekia pareiškimu bei kaip išspręsti ginčą. Be to, pareiškėjo skundas yra nerišlus, pareiškėjas kelia neaiškius klausiamojo pobūdžio argumentus, samprotavimus, tezes, tačiau nuosekliai ir aiškiai neišdėsto aplinkybių, iš kurių būtų galima suprasti ginčo esmę ir nustatyti būdus, kuriais teismas galėtų apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Tokios skundo faktinio pagrindo ir / ar dalyko formuluotės sudaro kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdo, apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas, t. y. esminiai pareiškimo turinio trūkumai.

Teismas sprendė, kad kadangi pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų tinkamai nepašalino, teismas skundą laiko nepaduotu ir grąžina pareiškėjui.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti, nes pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą, ir pareiškėjo skundą grąžinti iš esmės nagrinėti tam pačiam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad netenkinus atskirojo skundo prašo paaiškinti, kodėl varžomos jo teisės. Pareiškėjas pažymi, kad nuo žyminio mokesčio jis turi būti atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad bylą pageidauja nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo P. V. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, visų pirma pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavus, kad šalinant teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytus bylą inicijuojančio skundo trūkumus pareiškėjo pateiktu patikslintu pareiškimu nebuvo pašalintas nei vienas skundo trūkumas: nepateikti įrodymai, jog už reiškiamą skundą sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis ir nepagrįstas skundo teiginys, jog nuo žyminio mokesčio pareiškėjas yra atleistas; nepatikslintas skundo faktinis pagrindas ir dalykas.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis numato, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: <...> 7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 8) pareiškėjo reikalavimas. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Dėl žyminio mokesčio

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją, šalinant trūkumus, sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį, kadangi pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. ginčas nesusijęs su viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, šalindamas trūkumus, nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, laikėsi pozicijos, kad turi būti nuo žyminio mokesčio atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tokios pozicijos pareiškėjas iš esmės laikėsi ir atskirajame skunde.

ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Vadovaujantis 35 straipsniu administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (1 d.). <...> Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Jeigu pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu atsisako procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas primoka trūkstamą žyminio mokesčio dalį (3 d.).

ABTĮ 36 straipsnis 1 dalis įtvirtina neapmokestinamų žyminiu mokesčių skundų rūšis. ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai jis nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. raštą Nr. R8-278 ir įpareigoti atsakovą užtikrinti 2025 m. sausio 17 d. pranešimo išnagrinėjimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra priimtas pareiškėjo netenkinantis viešojo administravimo subjekto sprendimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčas kyla iš viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, ir taikyti ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad siekdamas inicijuoti ginčą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. rašto Nr. R8-278 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo užtikrinti 2025 m. sausio 17 d. pranešimo išnagrinėjimą, pareiškėjas privalėjo sumokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Nagrinėjamu atveju nesumokėdamas 22,50 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjas šia palankia aplinkybe nepasinaudojo, todėl prisiima su tuo susijusias teisines pasekmes, t. y. jo skundas laikytinas nepaduotu pareiškėjui neištaisius esminių skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Atsižvelgus į tai, įvertinus pareiškėjo patikslinto skundo turinį, konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė motyvų, kodėl vadovaujantis minėta norma pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (pvz. duomenis apie turtinę pareiškėjo padėtį), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nemotyvavo savo teiginio, kad jis nuo žyminio mokesčio atleistinas.

Pažymėtina, kad ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi, administraciniai teismai gali vadovautis CPK normomis tik tais atvejais, kai ABTĮ tiesiogiai tai nurodo. Teisinis reguliavimas, susijęs su žyminiu mokesčiu administracinėse bylose, yra įtvirtintas ABTĮ 34–38 straipsniuose, kurie CPK normų taikymo nenumato, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą skundo trūkumui pašalinti (sumokėti žyminį mokestį), minėtas trūkumas esminis ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal pareiškėjo pateiktą skundą, o pareiškėjui šio skundo trūkumo nepašalinus, pagrįstai ir teisėtai skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Dėl neaiškaus skundo faktinio pagrindo ir dalyko

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo faktinį pagrindą ir dalyką: 1) pareiškime konkrečiai, nuosekliai, glaustai ir tiksliai nurodyti visą skundo dalykui išnagrinėti reikšmingą informaciją, faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (vengiant perteklinių (emocijas išreiškiančių), tačiau iš esmės jokios įrodomosios reikšmės dėl ginčo dalyko neturinčių teiginių, klausimų ir samprotavimų), iš pareiškimo faktinio pagrindo pašalinant neaiškius klausiamojo pobūdžio argumentus bei samprotavimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); 2) aiškiai, konkrečiai ir tiksliai rezoliucinėje pareiškimo dalyje nurodyti pareiškimo dalyką, t. y. pareiškėjo reikalavimus, juos suformuluojant taip, kad atitiktų teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 93 str.), jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.) ir skundo dalyku nebūtų reiškiama į administracinių teismų kompetencijos ribas nepatenkantys reikalavimai bei iš pareiškimo turinio pašalinant ar patikslinant ABTĮ 88 straipsnio sprendimų rūšių neatitinkančius reikalaujamo pobūdžio teiginius: „Ginčo dalykas (reikalavimas): patikrinti, ar institucija (viešojo administravimo subjekto) teisėtai ir pagrįstai priėmė tokį sprendimą. Nustačius įstatymo pažeidimus, panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą; „Kreipdamasi į teismą prašau (ABTĮ 1 str. 2 d., CPK 179 str.) apginti pažeistas mano teises / interesus į viešojo administravimo subjekto veikloje esančius įstatymų pažeidimus, į juos žvelgiant per BK 25, 178, 228 ir 294 str., CK 1.64, 6.230, 6.268 straipsnių nuostatų prizmę“; „įpareigoti atsakovę tinkamai užtikrinti 2025 m. sausio 17 d. pranešimo išnagrinėjimą“ (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi nusprendęs skundą laikyti nepaduotu, konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, kuris yra analogiškas pradiniam skundui, neištaisė esminio skundo trūkumo (nepatikslino skundo faktinio pagrindo ir dalyko) ir tai yra kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdo, apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio, kuris suformuluotas nekonkrečiai ir neaiškiai, nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, paduodamas jį teismui ir kokios yra pareiškėjo siekiamo iškelti administracinio ginčo ribos, nes pareiškimo faktinio pagrindo turinys kelia pagrįstų abejonių, jog dalis pareiškimo reikalavimų yra integruoti į faktinio pagrindo tekstą, tačiau yra suformuluoti tiek neaiškiai, jog iš esmės paliekama teismui pačiam pasirinkti kokio galimo rezultato pareiškėjas siekia pareiškimu bei kaip išspręsti ginčą. Be to, pareiškėjo skundas yra nerišlus, pareiškėjas kelia neaiškius klausiamojo pobūdžio argumentus, samprotavimus, tezes, tačiau nuosekliai ir aiškiai neišdėsto aplinkybių, iš kurių būtų galima suprasti ginčo esmę ir nustatyti būdus, kuriais teismas galėtų apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Kaip minėta, ABTĮ 24 straipsnis numato, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Akcentuotina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo 2025 m. sausio 20 d. raštą Nr. R8-278 ir įpareigoti atsakovą užtikrinti tinkamai 2025 m. sausio 17 d. pranešimo išnagrinėjimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo patikslinto skundo yra pakankamai aišku, kokio materialinio teisinio rezultato savo patikslinto skundo reikalavimais siekia pareiškėjas – panaikinti nurodytą administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo pranešimą išnagrinėti iš naujo.

Nors iš tiesų pareiškėjas patikslintame skunde cituoja tam tikrus įstatymus konkrečiai ir aiškiai nesusiedamas su ginčijamu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. R8-278, tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl netikslaus ir neaiškaus skundo faktinio pagrindo ir dalyko, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini iš 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 5 d. nutarčių.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei atskirosios nutarties priėmimo

Pareiškėjas pateikia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis teismas išaiškintų teisės į teisminę gynybą principo įgyvendinimą / realizavimą.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Aiškindamas šią proceso teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto (jo normos ar normų) konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-245-822/2019, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1014-492/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-282-520/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl taikytinų normų konstitucingumo, aiškių teisinių ir faktinių pagrindų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat pateikia prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo.

ABTĮ 149 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas šio įstatymo 110 straipsnyje nustatytais atvejais gali priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, dėl kurių nėra pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, yra ištaisytos šia nutartimi (pašalinant motyvus), todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 149 str.).

Dėl bylos baigties

Nepaisant pašalintų motyvų išlieka esminiai skundo trūkumai, nurodyti šios nutarties skyriuje dėl žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galutinis Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutarties rezultatas – laikyti skundą nepaduotu, yra teisingas ir pagrįstas, todėl minėta nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis