2021-04-21 Nr. AB-8255-3-61-3-03902-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-247-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03902-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3E-1013 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2021 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1–3 punktus.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė sujungti šią administracinę bylą su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI4-1342-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03905-2020-4).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. vasario 19 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą kol įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimas administracinėje byloje Nr. A-682-525/2021.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad šioje byloje teismas neturi galimybės išspręsti visų teisiškai reikšmingų klausimų ir visapusiškai įvertinti ginčijamo teisės akto teisėtumo. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos 8 bylos, kuriose keliami iš esmės tie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kylantys iš to paties teisinio santykio, susidariusio dėl atsakovo priimtų ginčijamų nutarimų nustatyti VIAP lėšas ir kainą atitinkamiems metams (Nr. eI4-4-596/2021, Nr. A-682-525/2021, Nr. eI4-9-1063/2021, Nr. eA-1971-525/2021, Nr. eI4-35-535/2021, Nr. eI4-232-473/2021, Nr. eI4-502-811/2021, Nr. eI4-686-281/2021) dėl ankstesniems atitinkamiems metams nustatytų VIAP lėšų ir kainų. Ši administracinė byla dėl atsakovo 2021 metams nustatytos VIAP kainos ir dėl VIAP lėšų skyrimo iš VIAP kainos. Pažymėjo, kad LVAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-682-525/2021 objektas – atsakovo 2013 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. O3-442, pakeistas atsakovo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3-704, kuriuo nustatytos VIAP lėšos ir kainos 2014 metams.

Atkreipė dėmesį, kad abejose bylose dalyvauja tie patys proceso dalyviai, abi bylos yra susijusios su atsakovo nutarimų, nustatančių skirtingiems metams VIAP lėšų skyrimą atitinkamiems asmenimis, jų dydžius ir VIAP kainas, abiejų bylų atveju atsakovo nutarimai ginčijami tiek dėl jų prieštaravimo ES teisės aktams (valstybės pagalbos taisyklėms ir ES Direktyvoms, įskaitant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB), ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Šių administracinių bylų sąsajumą teisiniu požiūriu pagrindžia faktas, kad kitos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos (Nr. eI4-4-596/2021, eI4-4-596/2021, eI4-9-1063/2021, eI4-35-535/2021, eI4-232-473/2021, eI4-502-811/2021) yra sustabdytos iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas būtent LVAT administracinėje byloje Nr. A-682-525/2021.

Nurodė, kad LVAT administracinė byla Nr. A-682-525/2021 procesine prasme yra pažengusi toliausiai, joje gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2019 m. gegužės 15 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-706/17. Ši byla atsižvelgiant į Ministerijos prašymą LVAT 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi sustabdyta, kol Europos Komisija priims galutinį sprendimą valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44725 (2019/NN). LVAT administracinėje byloje Nr. A-682-525/2021 nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, susiję su Europos Komisijos tyrimo galima įtaka nagrinėjamiems teisiniams santykiams, turėtų būti aktualūs ir šios bylos kontekste.

Atsakovo atstovai dėl bylos sustabdymo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu. Ministerijos nuomone, tarp šios ir LVAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-682-525/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys. Valstybės pagalbos taisyklių pažeidimas turi būti įrodinėjamas kiekvienais metais atskirai, priklausomai nuo tų metų ekonominio ir teisinio konteksto.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltpool“ atstovė palaikė Ministerijos poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-682-525/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06606-2013-7).

Teismas nustatė, kad Europos Komisija pradėjo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą (valstybės pagalbos bylos Nr. SA.44725 (2019/NN). Šis tyrimas pradėtas dėl 2013–2018 metais taikytų VIAP sistemos priemonių, susijusių su elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse bei elektros energijos sistemos rezervų užtikrinimu, t. y. ir dėl VIAP, kurias ginčo laikotarpiu (2021 m.) teikia Vyriausybės nutarimu nustatyti gamintojai, gaminę elektros energiją nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti; šias iš VIAP lėšų kompensuojamas VIAP Europos Komisija preliminariai įvertino kaip neteisėtą valstybės pagalbą, kuri buvo įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį.

Teismas nurodė, kad iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog LVAT nagrinėjama administracinė byla Nr. A-682-525/2021, kurioje, kaip ir šioje byloje, pareiškėjas skundžia atitinkamus atsakovo priimtus nutarimus ne tik dėl prieštaravimo valstybės pagalbos taisyklėms, bet ir dėl atitinkamų nutarimų prieštaravimo Direktyvos 3 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui. LVAT 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A-682-525/2021 nagrinėjimas sustabdytas iki Europos Komisija priims galutinį sprendimą valstybės pagalbos byloje Nr. S A.44725 (2019/NN).

Teismas vertino, kad LVAT byloje Nr. A-682-525/2021 pasisakys iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, ir jų teisinio įvertinimo, nes abiejose bylose iš esmės tais pačiais motyvais ginčijami atsakovo nutarimai dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams (LVAT bylos atveju nagrinėjamas 2014 m. VIAP schemos teisėtumas, nagrinėjamojoje byloje – 2021 m. VIAP schemos teisėtumas).

Atsižvelgdamas į tai, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), teismas sprendė, jog yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti, kol LVAT bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-682-525/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06606-2013-7).

Teismas nurodė, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą atsakovo procesinis prašymas sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eI4-1342-809/2021 negali būti išspręstas. Pažymėjo, kad kitos proceso šalys dėl šio atsakovo prašymo pozicijos raštu nepateikė, posėdžio metu prašymas dėl bylų sujungimo nebuvo išnagrinėtas, todėl šioje proceso stadijoje atsakovo prašymas negali būti išspręstas. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, bus sprendžiamas atsakovo prašymas sujungti šią administracinę bylą su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI4-1342-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03905-2020-4).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp LVAT bylos ir šiame ginče nagrinėjamos situacijos yra prejudicinis ryšys, kadangi nagrinėjamoje byloje keliami klausimai nėra visiškai identiški LVAT bylai. Teismas klaidingai įvertino, jog šioje administracinėje byloje gali būti svarbu įvertinti Europos Komisijos bylos Nr. SA.44725 reikšmę nagrinėjamoje byloje, taip pat teismas neturėjo pagrindo remtis LVAT suformuota pozicija byloje Nr. eAS-209-261/2019, kadangi byla buvo sustabdyta kitokių faktinių aplinkybių pagrindu, be to, bylos sustabdymas prieštarauja proporcingumo principui.

Ministerija teigia, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kuriu nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtu neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Ministerijos nuomone, tarp LVAT bylos bei šiame ginče nagrinėjamos bylos nėra jokio prejudicinio ryšio, kadangi nagrinėjami tik iš dalies persidengiantys klausimai, kurie įvertinus visas reikšmingas aplinkybes nėra tapatūs, be to, teismas jau dabar turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Šios administracinės bylos objektas yra Tarybos Nutarimo 1–3 punktai, kuriais Taryba nustatė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas ir kainas 2021 metams tik atsinaujinantiems energijos ištekliams ir su jais susijusioms veikloms remti. Tai reiškia, kad 2021 metais elektros energijos vartotojai faktiškai mokės tik už vieną VIAP paslaugą, susijusią su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Taigi, analizuojant skundžiamo Nutarimo aktualius punktus galima aiškiai pastebėti, kad jame yra nagrinėjamos tik dvi potencialios valstybės pagalbos gavėjų grupės: asmenys, gaminantys elektros energiją naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kurie naudą gauna tiesioginėmis išmokomis arba gaudami „nemokamas” paslaugas (tokie naudos gavėjai aiškiai įvardinami skundžiamo Nutarimo 1.1, 1.2, 1.2.1, 1.2.2 p. formuluotėse) bei VIAP lėšų administratorius - UAB „Baltpool”.

Tuo tarpu LVAT bylos, dėl kurios sustabdyta ši administracinė byla, objektas yra atskiras Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimas, kuriuo nustatomos VIAP lėšos 2014 metais (toliau – ir Nutarimas dėl 2014 m.). Komisija, Nutarimu dėl 2014 m. nustatydama VIAP lėšas 2014 metams, skirtingai nei Nutarimu dėl 2021 m. (kuriame nustatyta tik parama elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių), be paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių papildomai nustatė ir lėšas už šias VIAP: 1) perdavimo sistemos operatoriui NordBalt jungties strateginiam projektui įgyvendinti; 2) bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams; 3) Vyriausybės nutarimu nustatytiems gamintojams už elektros energijos gamybą nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti: remtinai elektros energijos apimčiai supirkti, dengiant kintamąsias elektros energijos gamybos sąnaudas; pastoviosioms elektros energijos gamybos sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, padengti bei neatitikimams tarp gamintojui praėjusiais kalendoriniais metais Komisijos nustatytų ir faktiškai patirtų sąnaudų padengti; 4) asmenims už su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą.

Taigi LVAT nagrinėjamoje byloje yra vertinamos kur kas platesnė VIAP schemos atitiktis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, t. y. LVAT byloje vertinama, ar 2014 metais mokėtos VIAP lėšos tais kalendoriniais metais VIAP paslaugas teikiantiems asmenims yra valstybės pagalba ir ar tokia valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

Pažymi, kad ši byla skiriasi nuo minėtos LVAT bylos ir tuo, jog skundžiamo Tarybos Nutarimo priėmimo metai sąlygoja skirtingą faktinių aplinkybių visumą, kurių atžvilgiu turi būti vertinami šie klausimai. LVAT byloje vertinamas su Europos Komisija iš anksto nesuderintos valstybės pagalbos skyrimo klausimas, tuo atveju šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinamų VIAP lėšų mokėjimas elektros gamintojams, gaminantiems elektrą iš atsinaujinančių išteklių, buvo suderintas dviem Europos Komisijos sprendimais.

Taigi šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje ir LVAT byloje vertinami skirtingo laikotarpio (atitinkamai 2021 m. ir 2014 metų) VIAP lėšų klausimai: 2021 metų byloje, skirtingai nei 2014 metų byloje, sprendžiamas klausimas tik dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip valstybės pagalbos, vertinimo. Tuo tarpu LVAT nagrinėjamoje byloje yra vertinamos kur kas platesnes VIAP schemos, be paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimančios platesnį VIAP paslaugų spektrą, atitiktis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms. Taip pat LVAT byloje vertinama be išankstinio suderinimo suteikta valstybės pagalba, kai šioje administracinėje byloje šis klausimas jau yra išspręstas Europos Komisijos sprendimais, gavus Europos Komisijos leidimą.

Nurodytos aplinkybės lemia ir skirtingą klausimų, į kuriuos teismas turėtų atsakyti, apimtį. Šiame ginče nebekyla klausimų dėl valstybės pagalbos išankstinio suderinimo, dėl skirtingų VIAP priemonių, todėl ir pats klausimas yra atsietas nuo kitų VIAP bylų. Taigi VIAP atitikimo Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, LVAT byloje nustatytinos faktinės ir teisinės aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi LVAT byla yra gerokai platesnė.

Ministerija teigia, kad teismas jau dabar turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Skundžiamu Nutarimu suteikta valstybės pagalba jau buvo suderinta su Europos Komisija, todėl kliūčių teismui nagrinėti šią administracinę bylą nėra. Teismas nutartyje nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių, kurios turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje ir kurių nenustatymas būtų kliūtis nagrinėti administracinę bylą, kol nebus išnagrinėta LVAT byla. Ministerijos nuomone, administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir, atsižvelgdamas į Europos Komisijos sprendimą suderinti valstybės pagalbą atsinaujinantiems energijos ištekliams, visapusiškai vertinti Nutarimo dėl 2021 m. VIAP teisėtumo klausimą.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje yra poreikis vertinti Europos Komisijos bylos Nr. SA.44725 preliminaraus vertinimo reikšmę šioje byloje bei tai laikė viena iš aplinkybių, lemiančių, kad yra pagrindas sustabdyti šią administracinę bylą. Europos Komisijos byloje Nr. SA.44725 yra nurodyta, kad valstybės pagalbos priemonė apėmė dviejų rūšių paslaugas: (a) gamybos paslauga atrinktas pagalbos gavėjas turėjo pagaminti tam tikrą iš anksto nustatytą kvotinį kiekį elektros energijos ir už kiekvieną pagal šią kvotą pagamintą megavatvalandę (MWh) gavo kompensaciją; (b) rezervų paslauga: atrinktas pagalbos gavėjas turėjo užtikrinti tam tikrą iš anksto nustatytą elektros energijos gamybos pajėgumą (megavatais) ir rinkoje siūlyti gaminti elektros energiją tokia kaina, kuri atitinka išvengiamas elektrinės einamąsias sąnaudas, kad energiją gamintų tik tuo atveju, jei rinkos kaina atitinka jos einamąsias sąnaudas. Pagalbos gavėjas gavo kompensaciją už turimus pajėgumus nepriklausomai nuo to, ar faktiškai gamino elektros energiją.

Šiame ginče yra aktualūs tik du Europos Komisijos sprendimai, kuriais valstybės pagalba yra suderinama, t. y. Europos Komisijos 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. SA.50199, pagal kurį skirstomos VIAP lėšos pagal schemą galiojančią 2019–2025 m. bei Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. SA.45765, pagal kurį skirstomos VIAP lėšos nuo 2010 m. Teismo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje gali būti reikalinga įvertinti visiškai jokios sąsajos neturinčio sprendimo reikšmę bei, be kita ko, iš to kildinamas poreikis sustabdyti bylą, nes toks pats klausimas yra nagrinėjamas kitoje byloje, yra nepagrįsta.

Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje yra pagrindas remtis LVAT suformuota pozicija byloje Nr. eAS-209-261/2019. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas buvo priimtas kitokių aplinkybių kontekste, kurios sudarė pagrindą svarstyti bylos sustabdymą. Šiuo atveju, byla yra sustabdyta laukiant galutinio sprendimo valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44725 (2019/NN), kuriame yra sprendžiamas strateginio rezervo valstybės pagalbos klausimas, t. y. klausimas, nesusijęs su šio ginčo dalyku, o LVAT pateikti išaiškinimai neturės tokios reikšmės šioje byloje ketinamam priimti sprendimui, jog būtų pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą.

Ministerijos vertinimu, bylos sustabdymas nėra proporcinga priemonė, kuri sąlygos nepagrįstą proceso užtęsimą. Teismo nutartis sustabdyti bylą iš esmės lemia, kad šis ginčas nebus nagrinėjamas bent jau iki tol, kol bus priimtas visiškai su šiuo ginču nesusijęs Europos Komisijos sprendimas. Be to, Europos Komisijos priimtas sprendimas taip pat galės būti apskųstas (o pareiškėjas savo tokia teise tikrai naudojasi, kaip matyti iš VIAP skundų skaičiaus), tai sąlygos, kad ši byla bus sustabdyta reikšmingam laikotarpiui, vien dėl to, jog kitoje byloje yra laukiama visiškai su šia byla nesusijusio sprendimo.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje paminėta LVAT byla jau dabar yra nagrinėjama septynerius metus, o atsižvelgus į Europos Komisijos sprendimą bei galimybę jį apskųsti, tikėtina, bus nagrinėjama dar labai ilgą laiką. Taigi, šių aplinkybių kontekste, stabdyti šį procesą, laukiant kol bus priimtas visiškai nesusijęs Europos Komisijos sprendimas bei išnagrinėta LVAT byla yra neproporcinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas jau dabar gali išnagrinėti šią bylą ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Pareiškėjas atsiliepime į Ministerijos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog LVAT byloje bus pasisakoma iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, ir jų teisinio įvertinimo, nes abiejose bylose iš esmės tais pačiais motyvais ginčijami atsakovo nutarimai dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams (LVAT bylos atveju nagrinėjamas 2014 m. VIAP schemos teisėtumas, nagrinėjamojoje byloje – 2021 m. VIAP schemos teisėtumas).

LVAT byloje yra nagrinėjama eilė šiai bylai teisiškai reikšmingų klausimų. Tiek LVAT byloje, tiek ir šioje byloje skundžiamais Tarybos nutarimais VIAP lėšos buvo skiriamos tiems patiems asmenims, o būtent: asmenims, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių bei su šia veikla susijusias veiklas teikiantiems asmenims; perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams už atsinaujinančių energijos išteklių gamybos balansavimą perdavimo ir skirstomajame tinkluose ir VIAP lėšų administratoriui VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti. Taigi dėl nurodytų priežasčių egzistuoja prejudicinis ryšys tarp LVAT bylos ir šios bylos.

Teigia, kad Tarybos nutarimais nustatomos VIAP lėšos ir kainos ankstesniais laikotarpiais turi įtakos priimant nutarimus ir nustatant VIAP kainas ateinantiems laikotarpiams. Tarybos nutarimais nustatomos VIAP kainos yra nustatomos vadovaujantis Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Aplinkybę, kad Tarybai nustatant VIAP lėšų dydį yra vertinamos ir ankstesniais laikotarpiais nustatytos VIAP lėšos patvirtina ir Tarybos pažyma, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Šioje pažymoje nurodoma, kad skaičiuojant VIAP lėšas, skirtas elektros energijos gamintojams už elektros energijos gamybą, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius yra įvertinami ir skirtumai tarp prognozuotų ir išmokėtų VIAP lėšų 2019–2020 metais. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais Tarybos priimti nutarimai dėl VIAP kainų turi prejudicinį ryšį su sekančiais VERT nutarimais patvirtina ir teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI4-502-811/2021 nagrinėjamo Tarybos nutarimo nustatyti VIAP lėšas ir kainas 2020 metų pirmajam pusmečiui nustatytų VIAP lėšų ir kainų punktu buvo nustatytos VIAP lėšos AB „Ignitis grupė“ dėl 2018 m. susidariusio faktiškai patirtų sąnaudų ir gautų pajamų skirtumo elektros energijos rezervų užtikrinimo elektrinėsė). Minima rezervų užtikrinimo paslauga yra ir Europos Komisijos atliekamo tyrimo Nr. SA.44725 objektas. Europos Komisijos tyrimas turės įtakos sprendžiant dėl ankstesniais laikotarpiais nustatytų VIAP lėšų, kurios dėl nurodytų priežasčių bus reikšmingos ir sprendžiant dėl VIAP lėšų nustatymo 2021 metų laikotarpiui. Dėl šio Europos Komisijos tyrimo yra sustabdyta ir LVAT byla.

Pažymi, kad Tarybos nutarimų dėl VIAP kainų nustatymo skirtingų laikotarpių prejudicinį ryšį taip pat yra konstatavęs ir LVAT.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar su šiomis VIAP susijusios VIAP sistemos priemonės (ne)pripažintinos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, todėl svarbu įvertinti tokio Europos Komisijos tyrimo Nr. SA.44725 (toliau – ir Komisijos tyrimas) reikšmę nagrinėjamoje byloje. ESTT yra nurodęs, kad nacionaliniai teismai turi vengti Komisijos sprendimams prieštaraujančių sprendimų, net jei jie yra laikino pobūdžio. Todėl kai Komisija yra pradėjusi formalią tyrimo procedūrą dėl įgyvendinamos priemonės, nacionaliniai teismai privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų atsižvelgta į galimą pareigos sustabdyti minėtos priemonės įgyvendinimą pažeidimą.

Komisijos tyrime yra vertinamos tos pačios VIAP, kurioms kaina yra nustatoma šioje byloje skundžiamu Nutarimu.

Pareiškėjo nuomone, egzistuoja pakankamas pagrindas šioje byloje remtis LVAT pozicija suformuota byloje eAS-209-261/2019. Minima LVAT administracinė byla Nr. eAS-209-261/2019 yra tik viena iš analogiškų administracinių bylų, kuriose LVAT pagrįstai nustatydavo, kad byla turi būti sustabdyta iki bus priimtas sprendimas LVAT byloje, kuri procesiškai yra toliausiai pažengusi. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šioje byloje pateiktu LVAT teisės aiškinimu ir pozicija.

Pažymi, kad bylos sustabdymas yra reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant išvengti teisinėje sistemoje sukurti tarpusavyje prieštaraujančius precedentus, kurie sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl neaiškaus teismų aiškinimo, taip pat prieštarautų Komisijos tyrime priimtam sprendimui.

Bylos nestabdant ir ją nagrinėjant nesulaukus galutinio sprendimo LVAT byloje galimai bus suformuoti keli, vienas kitam prieštaraujantys precedentai, suformuoti iš esmės identiškose bylose.

Nagrinėjamu atveju bylos stabdymas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti, kad teisinėje sistemoje būtų formuojami nuoseklūs teismų precedentai ir nebūtų pažeidžiamos ABTĮ 15 straipsnio nuostatos bei nukrypstama nuo LVAT, o taip pat ir Konstitucinio Teismo suformuotos teismų praktikos.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp LVAT bylos ir šios bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakius į LVAT byloje iškilusius klausimus, ar atitinkama VIAP teikimo ir finansavimo priemonių sistema yra laikytina valstybės pagalba, ar atitinka kitus ES teisės aktus, taip pat ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus, LVAT byloje nustatyti prejudiciniai faktai turės reikšmę šios bylos teisės aiškinimo ir taikymo klausimams. Todėl yra pagrindas stabdyti bylą, kol įsiteisės sprendimas LVAT byloje.

Atsakovas Taryba atsiliepime į Ministerijos atskirąjį skundą prašo teismo priimant sprendimą išsamiai įvertinti šiame atsiliepime bei Ministerijos skunde nurodytas aplinkybes.

Taryba atkreipia dėmesį, kad 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo prašoma pasisakyti dėl pareiškėjo pateikto prašymo stabdyti nagrinėjamą bylą, kol įsiteisės LVAT sprendimas byloje Nr. A-682-525/2021, Taryba prašė spręsti klausimą teismo nuožiūra, tačiau atitinkamai atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ir pareiškėjo minimoje LVAT byloje, dėl kurios prašoma stabdyti bylą, ginčijami skirtingo laikotarpio nutarimai, t. y. bylose nėra tapatus ekonominis ir teisinis kontekstas, todėl pagrįstai kyla abejonės dėl bylų prejudicinio ryšio.

Ministerija pateiktame apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus dėl nagrinėjamos bylos ir LVAT bylos ryšio, t. y. bylų ekonominio ir teisinio konteksto tapatumo, kuris sąlygotų daryti išvadas dėl bylų prejudicinio ryšio. Taryba sutinka su Ministerijos pateiktais argumentais, kad teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje privalėjo įvertinti aplinkybes, jog nagrinėjamoje byloje ir LVAT byloje keliami klausimai nėra visiškai identiški.

Tarybos įsitikinimu, Ministerija pagrįstai kelia klausimą, kad nagrinėjamoje byloje ir LVAT byloje yra nagrinėjami skirtingo laikotarpio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų klausimai, kas savaime lemia ir skirtingą teisinį ginčo kontekstą t. y. nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip valstybės pagalbos, vertinimo, kai tuo tarpu LVAT byloje sprendžiamas klausimas dėl platesnio VIAP paslaugų spektro. Skirtingas nagrinėjamos bylos ir LVAT bylos teisinis, ekonominis bei faktinis kontekstas turi esminę reikšmę formuojant poziciją dėl bylų prejudicinio ryšio.

Taryba taip pat sutinka su Ministerijos išdėstyta pozicija, kad priimant sprendimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo būtina tinkamai įvertinti bylų kontekstą pripažįstant poreikį nagrinėjamoje byloje vertinti Europos Komisijos bylos Nr. SA.44725 preliminaraus vertinimo reikšmę bei taip pat įvertinti nagrinėjamos bylos sustabdymo reikšmę greitam, efektyviam bei ekonomiškam bylos išnagrinėjimui. Įvertinus LVAT bylos eigą akivaizdu, kad nagrinėjamą bylą sustabdžius iki tol, kol bus išnagrinėta LVAT byla, atitinkamai nagrinėjamos bylos procesas savaime bus užvilkintas, todėl priimant sprendimą dėl nagrinėjamos bylos ir LVAT bylos prejudicinio ryšio itin svarbu tinkamai įvertinti visas nagrinėjamos bylos sustabdymui svarbias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad pritaria Ministerijos atskirojo skundo argumentams. Akcentuoja, kad detaliai įvertinus Tarybos Nutarimo turinį, akivaizdu, jog ši byla skiriasi nuo LVAT bylos. Nutarimo 1 punkte aiškiai nustatoma, jog viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos 2021 metams skiriamos tik atsinaujinantiems energijos ištekliams ir su jais susijusioms veikloms remti. Nutarimo 2 ir 3 punktai yra skirti VIAP kainai nustatyti, t. y. kainai, kuria yra padengiamos VIAP lėšos. Kadangi Nutarimu VIAP lėšos skiriamos gamintojams, elektros energiją gaminantiems naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, todėl ir VIAP kaina yra nustatoma tik šioms lėšoms padengti.

Nurodytos aplinkybės skiria šią bylą ir LVAT bylą, kadangi jose vertinami skirtingos apimties VIAP lėšų klausimai. Tai yra 2021 metų byloje sprendžiamas klausimas tik dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip valstybės pagalbos, vertinimo, tuo tarpu LVAT byloje yra vertinamos kur kas platesnės VIAP schemos, apimančios platesnį VIAP paslaugų spektrą, atitiktis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms. Be to, tai lemia, kad šiame ginče yra aktualūs tik du Europos Komisijos sprendimai, kuriais valstybės pagalba jau yra suderinta, t. y. Europos Komisijos 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. SA.50199, pagal kurį skirstomos VIAP lėšos pagal schemą, galiojančią 2019-2025 m., bei Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. SA.45765, pagal kurį skirstomos VIAP lėšos nuo 2010 m. Todėl pirmosios instancijos teismui šiose bylose nebereikia svarstyti klausimų dėl valstybės pagalbos išankstinio suderinimo, dėl skirtingų VIAP priemonių.

Be to, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje byloje gali būti reikalinga įvertinti Europos Komisijos sprendimo Nr. SA.44725 reikšmę, yra nepagrįsta. Šioje byloje yra nagrinėjamos VIAP lėšos, susijusios su energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, todėl šiam ginčui tiesiog negali būti aktualus Europos Komisijos sprendimas Nr. SA.44725 (dėl kurio yra sustabdyta LVAT byla), kuriame nagrinėjama VIAP, susijusi su strateginiu rezervu.

Taigi nurodytos aplinkybės lemia, kad tarp šios bylos ir LVAT bylos nėra prejudicinio ryšio, kadangi teismas turėtų pasisakyti dėl skirtingos apimties valstybės pagalbos schemų, kurių laikotarpis šiuo atveju taip pat lemia skirtingą situacijos vertinimą (šiame ginče ginčijamas Nutarimas priimtas jau suderinus valstybės pagalbą su Europos Komisija). Be to, šios bylos sustabdymas iki LVAT bylos išnagrinėjimo lems nepagrįstą šios bylos vilkinimą, kadangi LVAT byloje nagrinėjami klausimai nebus nagrinėjami dar pakankamai ilgą laiką laukiant Europos Komisijos sprendimo, o ši byla jau šiuo metu gali būti nagrinėjama paties teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-682-525/2021, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad LVAT byloje Nr. A-682-525/2021 pasisakys iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, ir jų teisinio įvertinimo, nes abiejose bylose iš esmės tais pačiais motyvais ginčijami atsakovės nutarimai dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams (LVAT bylos atveju nagrinėjamas 2014 m. VIAP schemos teisėtumas, nagrinėjamojoje byloje – 2021 m. VIAP schemos teisėtumas), t. y., kad tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir LVAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-682-525/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys, todėl administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas nepagrįstai, be to, pažeistas proporcingumo principas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (privalomasis sustabdymo pagrindas), kadangi tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-261/2019; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; kt.).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑619-261/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑254‑525/2020).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad tarp šios administracinės bylos ir LVAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-682-525/2021, neegzistuoja prejudicinis ryšys, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-682-525/2021 pasisakys iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, ir jų teisinio įvertinimo, nes abiejose bylose iš esmės tais pačiais motyvais ginčijami atsakovo nutarimai dėl VIAP lėšų skyrimo atitinkamiems asmenimis, jų dydžių ir VIAP kainų, tik nustatytų skirtingiems metams.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018).

Šiuo aspektu paminėtina, kad fakultatyvusis bylos nagrinėjimo sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014). Taip pat yra pripažįstama, kad, kai nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose yra aktualūs tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių, byla turi būti stabdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-991/2014).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog remiantis nacionaline teise gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (pvz., žr. 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Herbst prieš Vokietiją (pareišk. Nr. 20027/02), 78 p.). Tačiau tokia priemonė, t. y. sprendimas sustabdyti bylą, turi būti proporcinga, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., žr. 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Stork prieš Vokietiją (pareišk. Nr. 38033/02) 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-682-525/2021 pagal pareiškėjų akcinių bendrovių „Achema“, „Lifosa“ ir „Orlen Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, kurioje iš esmės Komisijos nutarimas ginčijamas tais pačiais teisiniais bei faktiniais aspektais kaip ir šioje administracinėje byloje, tačiau skirtingu laikotarpiu. Šioje administracinėje byloje 2017 m. gruodžio 7 d. buvo priimta nutartis su prašymu kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo klausimu, ar VIAP atitinkančių paslaugų teikimo ir jų finansavimo (kompensavimo) priemonių sistema (VIAP schema), galiojusi 2014 metais, ar jos dalis laikytina valstybės pagalba. ESTT 2019 m. gegužės 15 d. priėmus prejudicinį sprendimą, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, tačiau 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki Europos Komisija priims galutinį sprendimą valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44725 (2019/NN). Pastebėtina, kad vienas iš klausimų šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat yra keliamas dėl su VIAP susijusių VIAP sistemos priemonių (ne)pripažinimo valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

Taigi akivaizdu, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-682-525/2021 yra aktualūs tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, t. y. bus sprendžiamas klausimas dėl Komisijos nutarimų, kuriais Komisija nustatė VIAP elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP, tik skirtingais laikotarpiais, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nors ir ne tuo pagrindu, tačiau pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-682-525/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06606-2013-7).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei nacionalinių teismų pareigą vengti Europos Komisijos sprendimams prieštaraujančių sprendimų, yra neproporcinga priemonė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimo aktualiu aspektu, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė