40c5467a-e162-4dc9-a1f1-e4f37f20c9b3 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Pirmosios instancijos teismo                              Civilinė byla Nr. e2A-900-227/2015Teisėja Vilma Stukaitė                                           Teism. proc. Nr. 2-50-3-00504-2015-7                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.8.; 33.; 128.15.2.; 121.21                                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Panevėžys  Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Nijolės D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-809-842/2015 pagal pareiÅ¡kėjo S. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. G., Utenos rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ir             n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį faktÄ Ä¯ ½ dalį nekilnojamojo daikto -spirito gamyklos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti nuosavybės teises į jÄ . Nurodė, kad Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v (toliau tekste – ir Potvarkis)jam( S. S.) jam ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo S. J. turėtÄ spirito daryklÄ natÅ«ra. PareiÅ¡kėjo sesuo 1998-09-21 raÅ¡tu Utenos rajono žemėtvarkos skyriui Vyžuonose pareiÅ¡kė, ji savo spirito varyklos pastato dalį atiduoda broliui S. S..

Tokį pareiÅ¡kimÄ ji patvirtino notariÅ¡kai 2007-12-20. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į D. G. Potvarkiu suteiktÄ spirito gamyklos pastato dalį neįregistruotos. Utenos apskrities virÅ¡ininko 1998-12-28 sprendimu Nr. 36955-40-7930 S. S. atkurtos nuosavybės teisės į visÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame yra spirito gamyklos pastatas. Nuo nuosavybės teisių į pastatÄ atkÅ«rimo tik pareiÅ¡kėjas Å¡iuo pastatu naudojosi, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo, atliko remonto darbus, vykdė KultÅ«ros paveldo inspekcijos nurodymus.

Jis nepertraukiamai, atvirai ir sÄ Å¾iningai valdo pastatÄ daugiau nei dvideÅ¡imt metų, tačiau dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto perleidimo sutartis negali į dalį pastato įregistruoti nuosavybės teisių ir prašė nustatyti daikto įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Nustatė, kad S. S. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį spirito gamyklos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos D.

G., priteisė iÅ¡ suinteresuoto asmens A. G. 235 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjui ir 3,58 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v pareiÅ¡kėjui S. S. ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dvare jų tėvo S. J. turėtÄ spirito daryklos pastatÄ natÅ«ra. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-03-26 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad spirito gamyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini).

Daiktinės teisės įregistruotos tik į ½ minimo pastato pareiÅ¡kėjo S. S. vardu , o į likusiÄ Â½ neregistruotos jokio kito asmens vardu ir valstybei, bei savivaldybei Å¡is turtas nepriklauso. Pripažino, kad aplinkybę, jog 1992 m. Potvarkiu atkÅ«rus nuosavybės teises į spirito gamyklos pastatÄ jį valdyti kaip savo pradėjo pareiÅ¡kėjas, patvirtina Utenos apygardos Utenos rajono KultÅ«ros paveldo inspekcijos 1992-07-13 leidimas Nr. 8, leidžiantis p. S. S. atstatyti (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos bokÅ¡to stogo dangÄ , 1993-04-27 kvietimas Nr. 76 atvykti į Utenos rajono valdybos statybos ir urbanistikos skyrių sudaryti teisinių dokumentų asmeniui priklausančiai buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklai, 1993-05-12 KultÅ«ros paminklo – pastato apžiÅ«ros aktas bei tos pačios dienos Ä®sipareigojimas saugoti architektÅ«ros paminklÄ , taip pat vėlesni dokumentai - 2010 m. kultÅ«ros paveldo objekto bÅ«klės patikrinimo aktas, reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus, 2014 m. bei 2015 m. kultÅ«ros paveldo objekto patikrinimo aktai, visi suraÅ¡yti valdytoju nurodant S. S..

Ä®vertino, kad 1998-09-21 D. G. Utenos rajono žemėtvarkos skyriui Vyžuonose parašė praÅ¡ymÄ , nurodydama, kad jai ir broliui grÄ Å¾intos (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos savÄ jÄ dalį atiduoda broliui S. S., o 2007-12-20 notariÅ¡kai patvirtintu pareiÅ¡kimu D. G. nurodė, kad pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad 1998-09-21 atsisakė ir Å¡iuo metu atsisako savo nuosavybės teisių į spirito gamyklos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausančiÄ dalį savo brolio S. S. naudai.

Pripažino, kad nors teisės aktų reikalavimus atitinkanti nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau D. G. atlikti veiksmai patvirtina, kad ji pati, savo laisva valia, taip pat konkliudentiniais veiksmais bei raÅ¡tu raÅ¡ytais pareiÅ¡kimais perdavė pareiÅ¡kėjui valdyti ½ spirito varyklos pastato, kuriuo pareiÅ¡kėjas nuo nuosavybės teisių į pastatÄ atkÅ«rimo 1992 metais rÅ«pinosi. Ä®vertino, kad D. G. valiÄ patvirtina ir atlikti veiksmai nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procese, S. S. nuosavybės teises į žemę praÅ¡ant atkurti prie grÄ Å¾into (duomenys neskelbtini) dvaro, o likusiÄ Å¾emės dalį grÄ Å¾inant natÅ«ra D.

G., kuriÄ ji pageidavo gauti Vilniaus apskrityje. Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 1998-09-22 paruošė pažymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo S. S. į 1,30 ha buvusio savininko J. S. žemės, D. G. į 8,21 ha buvusio savininko J. S. žemės. Utenos apskrities 1998-12-28 sprendimu Nr. 36955-40-7930 nuosavybės teisės į žemę prie spirito gamyklos pastato atkurtos S. S.. Pripažino, kad daiktÄ kaip savo pareiÅ¡kėjas atvirai ir nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų, kÄ patvirtina pastato remonto darbai, susiraÅ¡inėjimas su valstybinėmis institucijomis, taip pat ir D.

G. teisių perėmėjo nurodymas pareiÅ¡kime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Ä®vertino, kad iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo D. G. teisių perėmėjas nekėlė ginčo dėl nekilnojamojo daikto dalies valdymo. Vadovavosi Civilinio Kodekso 4.68, 4.23, 4.26, 4.70, 4.69 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013 nurodančia, jog įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisių įgijimo sudarymo klaidos, bei pareiÅ¡kimÄ tenkino.

Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , advokatės teiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ir pobÅ«dį, kelionės iÅ¡/į Vilnių, kur yra advokatės darbo vieta, laikÄ , teismo posėdžio trukmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.16 p., 8.19 p., pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens A.

G. priteisė 35 EUR už praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įraÅ¡o vieÅ¡ame registre parengimÄ , 80 EUR už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , 120 EUR už atstovavimÄ teisme, viso pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteisė 235 EUR pareiÅ¡kėjo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 3,58 EUR iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų teikimu, valstybei, įvertinus jų susidarymo priežastis. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. G. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti ir civilinę bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas sprendimu buvo patenkintas be tinkamo įstatyminio pagrindo, nesiremiant pagrindiniais įstatymų reikalavimais, neatsižvelgiant į apelianto prieÅ¡taravimus dėl įgyjamosios senaties fakto nuostatos taikymo negalimumo. Teigia, kad Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v pareiÅ¡kėjui ir jo seseriai- apelianto mamai D. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo S. J. turėtÄ spirito varyklos pastatÄ ir Å¡is pastatas tapo bendros nuosavybės daiktu.

PareiÅ¡kėjas, valdydamas savo nekonkretizuotÄ bei natÅ«ra nepadalintÄ naudojamÄ dalį, tuo pačiu dalyvauja ir viso pastato valdyme bei naudojime. Todėl patenkintas jo praÅ¡ymas reiÅ¡kia valdymo fakto nustatymÄ paties pareiÅ¡kėjo S. S. daliai. Teigia, kad įgyjamosios senaties pagrindu daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise keliems asmenims, negali tapti vienintelio savininko nuosavybe. Motinos D. G. 2007-12-20 vienasmeninis notaro patvirtintas pareiÅ¡kimas savo turiniu ir forma nesukelia jokių pasekmių ir nekeičia Potvarkio turinio bei esmės. KliÅ«tys įgyjamajai senačiai taikyti pareiÅ¡kėjui buvo gerai žinomos.

Ji yra paveldėtojas ir jo teises patvirtina VĮ Registrų centro 2015-02-27 sprendimas Dėl D. G. pareiškimų atsisakyti nuosavybės teisių į dalį pastato nepriimtinumo; viso mamos D. G. palikimo priėmimas ir jo dalyvavimas pastato paveldėjimo priėmime ir tvarkyme, nesant paveldėjimo teisės liudijimo gavimo terminų; prašymas Vilniaus m. 6 notarų biuro notarei L.D. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo daliai pastato. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu yra paduotas skundas dėl notaro veiksmų.

Sprendime klaidingai iÅ¡spręstas tariamas ½ dalies spirito varyklos (gamyklos) pastato paveldėjimo nepriėmimo klausimas, laikant, kad suinteresuotas asmuo po palikėjos mirties Å¡ios dalies nepaveldėjo ir teisių neįgijo. Paveldėtos dalies iÅ¡skyrimu (atidalijimu) suinteresuotas asmuo galėjo pradėti rÅ«pintis nuo 2008-05-17, mamai mirus. Praėjo septyneri metai, o ne ilgesnis nei 10 metų laikas, todėl nėra nustatytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui tenkinti (CK 4.68 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ginčo objektas nėra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v ,,Dėl nuosavybės teisės atstatymo S. S. ir D. G.“ pareiÅ¡kėjui ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo S. J. turėtÄ spirito varyklos pastatÄ (duomenys neskelbtini) dvare.

PareiÅ¡kėjas S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti visas pareiÅ¡kėjo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, jog pretendentų valia dėl teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pasidalijimo buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, pareiÅ¡kėjui atiteko visas ginčo pastatas, o jo sesuo už tai gavo ženkliai didesnę tenkančiÄ atkurtinos žemės dalį. Å ios aplinkybės neginčija ir apeliantas. BÅ«tent dėl to visÄ pastatÄ nuo suteikimo momento prižiÅ«rėjo tiktai pareiÅ¡kėjas, investavo lėšas į stogo remontÄ , atliko kitus remonto ir priežiÅ«ros darbus, rÅ«pinosi aplinkos tvarkymu.

VieÅ¡ame registre savo daiktinių teisių į pastato dalį D. G. neįregistravo, o praėjus 15 metų nuo Potvarkio dėl pastato dalies suteikimo savo valiÄ patvirtino notaro patvirtintu pareiÅ¡kimu. Suinteresuotas asmuo siekia pakeisti mirusiosios D. G. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ arba paveldėti daugiau, nei mirties diena turėjo palikėja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įgyjamosios senaties pagrindu daiktas, bendrosios nuosavybės teise priklausantis keliems asmenims, negali tapti vienintelio savininko nuosavybė, kadangi toks draudimas nenumatytas CK 4.69 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). O. G. 2007-12-20 vienasmenis notaro patvirtintas pareiÅ¡kimas sudarytas notarinės formos, o tai sÄ lygoja apie D.

G. valios aiÅ¡kumÄ ir apibrėžtumÄ atsisakyti savo nuosavybės teisių į spirito gamyklos pastato jai priklausančiÄ dalį pareiÅ¡kėjo naudai, pareiÅ¡kimas kartu su 1998-09-21 D. G. praÅ¡ymu Utenos rajono žemėtvarkos skyriui (kurių apeliantas neginčija) bei kitais įrodymais sudaro įrodymų visetÄ , kuris pagrindžia aplinkybę, kad D. G. atsisakė savo nuosavybės teisių. Notarinės formos pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti laikomas sandoriu, dėl to pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kreiptis į teismÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas- pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo daiktinės teisės į ginčo objektu tapusiÄ spirito gamyklos pastato dalį. Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo nustatyta jog pareiÅ¡kėjas įgyjamÄ ja senatimi yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo turtÄ .

Teigia, kad nėra nustatytos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui tenkinti, nes nepraėjęs 10 metų terminas, kuris bÅ«tinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ pripažinimui. Su tokiu apeliantu teiginiu teisėjų kolegija sutinka.Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str.11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ , kas reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str.3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, kai teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.), kas reiÅ¡kia, jog asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja. CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra pirmiau nurodytų sÄ lygų visuma.

Be to, Lietuvos Aukščiausias teismas civilinė byloje Nr. 3k-3-103/2015, aiÅ¡kindamas įgyjamosios senaties normų taikymÄ , nurodė, kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas daiktÄ valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktÄ , nors tas daiktas ir turi savininkÄ , jei Å¡is per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktÄ valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas.

DaiktÄ valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomÄ savininkÄ , nes niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus ( CK 4.93 str. 2 d) ir savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ( CK 4.95 str.)Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra sÄ lygos, leidžiančios pripažinti, jog nuosavybę į ginčo objekto dalį pareiÅ¡kėjas įgijo įgyjamÄ ja senatimi- nepertraukiamo pastatų valdymo ne mažiau kaip deÅ¡imt metų.

Tokios iÅ¡vados daromos sekančiais motyvais.Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v pareiÅ¡kėjui S. S. ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dvare jų tėvo S. J. turėtÄ spirito daryklos pastatÄ , grÄ Å¾inant minėtÄ pastatÄ natÅ«ra. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-03-26 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjo S. S. nuosavybės teisė registruota į ½ minimo pastato aukščiau minėto potvarkio pagrindu, įraÅ¡as galioja nuo 2007-10-23.

Daiktinės teisės į likusiÄ Â½ pastato dalį kito asmens vardu neregistruotos, valstybei, ar savivaldybei daiktas nepriklauso. Svarbu tai, jog minėtu potvarkiu buvo atkurtos nuosavybės teisės ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir jo seseriai, D. G., ir bÅ«tent Å¡io potvarkio pagrindu jai atsirado nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ -ginčo pastato dalį. Å io potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija.

Nutarimo 1, 7 dalyse įtvirtinta, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti teisiškai registruojami, o jeigu jie priklauso keliems savininkams, tai turi registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Kaip nuosavybės teisės dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, gali būti ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai.

Taigi, būtent minėto Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkio pagrindu nuosavybės teisės į pastato dalį atsirado pareiškėjui (jis nuosavybę išviešino įregistravęs Nekilnojamojo turto registre nuosavybę į ½ pastato) ir D. G.- šios bylos suinteresuoto asmens mamai. Šis potvarkis nenuginčytas ir nepakeistas. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre D. G. vardu, nepaneigia fakto, jog ½ dalies ginčo statinio nuosavybės teise priklausė jai (D.

G.). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė laikoma įgyta nuo atitinkamo administracinio akto atkurti nuosavybės teisės priėmimo dienos. Å iuo atveju tiek pareiÅ¡kėjas, tiek D. G. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atkurti jiems nuosavybės teises į pastatÄ natÅ«ra ir po to, kai buvo priimtas jų praÅ¡ymÄ atitinkantis administracinis aktas, juo bÅ«tent abu įgijo nuosavybės teises į pastatÄ ir abu, bÅ«dami pastato savininkais, turėjo teisę jiems priklausančiomis pastato dalimis laisvai disponuoti, t. t.

įregistravus nuosavybę minėto potvarkio pagrindu parduoti savo turto dalį ar kitaip jį rikiuoti. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog: Utenos apygardos Utenos rajono KultÅ«ros paveldo inspekcija 1992-07-13 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 8, leidžiantį pareiÅ¡kėjui S. S. atstatyti (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos bokÅ¡to stogo dangÄ ; pareiÅ¡kėjas 1993-04-27 kvietimu Nr. 76 buvo pakviestas atvykti į Utenos rajono valdybos statybos ir urbanistikos skyrių sudaryti teisinių dokumentų asmeniui priklausančiai buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklai; 1993-05-12 suraÅ¡ytas KultÅ«ros paminklo – pastato apžiÅ«ros aktas bei tos pačios dienos Ä®sipareigojimas saugoti architektÅ«ros paminklÄ .

Tai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi visu spirito gamyklos pastatu. Tačiau minėtos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jau tuo metu daiktas buvo valdomas kaip savas. Nors pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip viso daikto savininkas, tačiau jis suvokė arba turėjo suvokti, kad ne jis vienas, tačiau ir jo sesuo turi teisę į spirito gamyklos pastatÄ , nes, kaip minėta, galiojančiu Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v buvo atkurtos jiems abiems nuosavybės teisės į pastatÄ lygiomis dalimis.

Tuo pačiu sutiktina su apeliantu, kad spirito gamyklos pastato dalys nėra konkretizuotos, todėl pareiÅ¡kėjas, kaip bendraturtis, rÅ«pindamasis savo dalimi, tuo pačiu dalyvavo viso pastato valdyme bei naudojime. Taip pat byloje nustatyta, kad D. G. 1998-09-21 praÅ¡yme Utenos rajono žemėtvarkos skyriui nurodė, kad jai ir broliui grÄ Å¾intos (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos savÄ jÄ dalį atiduoda broliui S. S., o 2007-12-20 notariÅ¡kai patvirtintu pareiÅ¡kimu ji nurodė, kad pareiÅ¡kia ir garantuoja, jog 1998-09-21 atsisakė ir Å¡iuo metu atsisako savo nuosavybės teisių į spirito gamyklos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausančiÄ dalį savo brolio S. S. naudai.

Pastebėtina, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, t.y. D. G. praÅ¡ymo pateikimo metu, nagrinėjo Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punktÄ tokie praÅ¡ymai turėjo bÅ«ti pateikiami apskričių virÅ¡ininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyriams vadovams arba seniÅ«nijos teritorijose dirbantiems miestų, rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojams pagal žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio buvimo vietÄ .

Tačiau praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nekilnojamÄ jį turtÄ ir su tuo susijusius kitus praÅ¡ymus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 1997-07-09 iki 1999-06-02) 17 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjo kita institucija-  Vyriausybės nustatyta tvarka miesto, rajono savivaldybės meras (valdyba) ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.MinėtÄ 1998-09-21 praÅ¡ymÄ D.

G. adresavo Utenos rajono žemėtvarkos skyriui, tvarkančiam dokumentus iÅ¡imtinai susijusius su žemės grÄ Å¾inimu. Todėl Å¡is praÅ¡ymas neatsietinai vertinamas kartu su kitais jos ir pareiÅ¡kėjo pateiktais praÅ¡ymais Å¡iai institucijai, bÅ«tent siekiant atkurti nuosavybę į žemę, nes, kaip minėta, praÅ¡ymus/atsisakymus nuosavybės į pastatus nagrinėjo kita vyriausybės paskirta institucija. Taip D. G. taip pačiais 1998 metais be minėto praÅ¡ymo žemėtvarkos skyriui buvo pateikusi ir kitokio turinio praÅ¡ymÄ - praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti prie spirito varyklos žemę natÅ«ra kartu su broliu, o likusiÄ Å¾emės dalį- lygiaverčiu miÅ¡ko sklypu Vilniaus apskrityje.

Šiame prašyme nenurodyta data ir jis neregistruotas. Iš to, kad atkūrus nuosavybės teisę į žemę dalis jos natūra paskirta prie pastato vieno S. S. vardu, manytina, kad tai ankstesnis, nei vėlesnieji prašymai. Todėl 1998-09-21 prašymas žemėtvarkos skyriui, kuriuo ji nurodo atsisakanti savo dalies spirito varyklos brolio naudai, bei esant pareiškėjo S. S. tos pačios dienos prašymui priskirti jam priklausančios žemės dalį prie varyklos, o nuo likusios jis atsisako sesers naudai, kaip ir buvo padaryta, dėl šių dokumentų turinio ir adresato - Vyriausybės įgaliotai institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus, o ne sprendžiančiai nekilnojamojo turto nuosavybės klausimus, bei esant įstatymų nuostatoms, nustatančioms, jog, atkūrus nuosavybės teisę natūra į pastatus, turėjo būti skubiai sprendžiamas klausimas dėl žemės prie šių pastatų ir atvirkščiai, vertintinas kaip D.

G. siekis, kad atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemę, dalis žemės bÅ«tų grÄ Å¾inta broliui S. S. natÅ«ra prie spirito varyklos. SekančiÄ dienÄ po Å¡io pareiÅ¡kimo (1998-09-22) žemėtvarkos skyrius iÅ¡davė pažymas dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. IÅ¡ jų matyti, kad S. S. turi nuosavybės teisę į 1,30 ha žemės, kas atitinka žemės sklypo, kuriame yra spirito gamyklos pastatas plotÄ . Ä®vertinus tÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui S. S. ir jo seseriai D.

G. tuo metu jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dvare jų tėvo S. J. turėtÄ spirito daryklos pastatÄ Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v, tai praÅ¡ymas, pareikÅ¡tas žemėtvarkos skyriui siekiant iÅ¡spręsti žemės nuosavybės klausimus, negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip D. G. valios perleisti savo broliui spirito gamyklos pastato dalį patvirtinimas. Todėl termino pradžia įgyjamajai senačiai negali bÅ«ti siejama su1998-09-21 D. G. praÅ¡ymu, kaip nepagrįstai mano pareiÅ¡kėjas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo 2007-12-20 pareiÅ¡kimo notarei suraÅ¡ymo dienos prasideda CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 metų termino skaičiavimas. Nors minėtame pareiÅ¡kime nurodoma, kad D. G. paaiÅ¡kina ir garantuoja, jog dar 1998-09-21 atsisakė savo nuosavybės teisių, tačiau įvertinus, kad minėtas 1998-09-21 D. G. Utenos rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas praÅ¡ymas siejamas su nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimu ir negali bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kus jos valios perleisti savo nuosavybės į statinį dalį iÅ¡reiÅ¡kimas ar sandoris, negalima daryti iÅ¡vados, kad daiktÄ kaip savo pareiÅ¡kėjas atvirai ir nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų.

Nesant sudarytos teisės aktų reikalavimus atitinkančios nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties, manytina, jog aiÅ¡kiai savo valiÄ dėl turto perleidimo S. S. iÅ¡reiÅ¡kė 2007-12-20 pareiÅ¡kimu ir nuo Å¡io momento pareiÅ¡kėjas turėjo pagrindÄ manyti, kad nėra kito asmens, kuris turi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ . Tačiau pareiÅ¡kimo pateikimo teismui (2015-03-30) bei Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra suėjęs CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas, duodantis pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Todėl sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog S. S. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį spirito gamyklos pastato, į kuriÄ nuosavybės teisės buvo atkurtos D. G..Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo, kad 2007-12-20 notarine tvarka patvirtintu pareiÅ¡kimu jam buvo perleista nuosavybės teisė į ½ pastato dalį, t.y. kad jis nuosavybę įgijo kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 4.47 str. 1 d.12 p). PraÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad nuosavybę į ½ dalį jis įgijo įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti tenkinamas, nes nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo (2007-12-20) iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos nėra 10 metų (CK 4.68 str. 1 d).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė netinkamas iÅ¡vadas bei priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kimo netenkinti pareiÅ¡kėjui neįrodžius visų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų (konstatuota, kad neįrodytas valdymas daugiau kaip 10 metų) (CPK 236 str. 1 d. 2 p). Patenkinus suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti, priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žyminis mokestis, sumokėtas suinteresuoto asmens už apeliacinį skundÄ ir paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo S. S. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) : 41 Eur žyminio mokesčio suinteresuotam asmeniui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 3,58 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į VMI sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.      Teisėjai                                                                                     Margarita Dzelzienė                                                                                                             Ramunė Čeknienė                                                                                            Nijolė D.

S.