40c42dda-bc12-4dbb-b685-d86a069f0fdf · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A- 1380-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34189-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51539-18, trečiasis asmuo J. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 8600 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. 2018 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skirta 2 mėnesių kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo N. V., J.

V. ir L. V.. Taip pat teismas įpareigojo 2 mėnesius nesiartinti arčiau Å¡ių asmenų 100 metrų ir nesilankyti jų gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), su jais nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundÄ panaikinti kardomÄ jÄ priemonę atmetė; 1.2. Kadangi teismas, skirdamas kardomÄ jÄ priemonę gyventi skyriumi ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), skyrė nerealias pagal to meto jo gyvenimo aplinkybes sÄ lygas, 2018 m. spalio 28 d. grįžo į (duomenys neskelbtini).

Nors ir buvo nustatytas kardomosios priemonės pažeidimas, policija nesilaikė teismo nutarimo skirti griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę - apriboti laisvę, tačiau leido dalyvaujant policijos pareigÅ«nams per 1 val. susirinkti asmeninius daiktus, o policijos patrulis nuvežė į benamių nakvynės namus, (duomenys neskelbtini), ir tarėsi, kad ieÅ¡kovÄ priimtų nakvoti; 1.3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-asis skyriaus prokuroras Mantas JanuÅ¡kevičius 2018 m. gruodžio 21 d. ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51539-18 nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo procesas truko 1 mėnesį ir 25 dienas, tačiau ieÅ¡kovas sužinojo apie nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ tik praėjus 2 savaitėms, kai gavo registruotu laiÅ¡ku iÅ¡ prokuratÅ«ros praneÅ¡imÄ ; 1.4. žalÄ grindžia tuo, kad 2018 m. spalio 26 ir 27 d. buvo be teisinio pagrindo laikomas ikiteisminio tyrimo areÅ¡tinėje, o ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdytas nesant tam pagrindo ir teisėsaugos pareigÅ«nams ignoruojant pateiktus nekaltumo įrodymus. Ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rÅ«pestingai.

Nuo pat 2018 m. spalio 26 d. policijos tyrėjai, prokuratÅ«ra ir teismai disponavo garso ir vaizdo įraÅ¡ais, įrodančiais jo nekaltumÄ , bei teismo medicinos ekspertės apžiÅ«ros iÅ¡vada, kurie akivaizdžiai įrodė neteisėtÄ sÅ«naus elgesį, kad bÅ«tent sÅ«nus smurtavo prieÅ¡ seserį ir jį. Dėl priimtos teismo nutarties neteko galimybės gyventi ir naudotis savo vieninteliu bÅ«stu (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtis tuo metu buvo kartu su J. V., užsidirbti pinigų, nes vykdė individualiÄ veiklÄ , iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ .

Tokios aplinkybės sukėlė emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ , nepatogumus, pasunkėjo lėtinė sinusito liga, sumažėjo jo bendravimo galimybės uždirbti lėšų pragyvenimui.

2. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad: 2.1. ieÅ¡kovas nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių faktų apie neteisėtus pareigÅ«nų ir teismo veiksmus (neveikimÄ ), todėl yra pagrindas teigti, jog nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų – pareigÅ«nų ir teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas; 2.2. ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas be pagrindo, teisėsaugos pareigÅ«nams ir teismui aplaidžiai vykdant savo pareigas ir ignoruojant ieÅ¡kovo nekaltumo įrodymus.

Atlikus ikiteisminį tyrimÄ pagal J. V. pareiÅ¡kimÄ , prokuroras įvertino surinktus duomenis ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi konflikto su sÅ«numi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmÄ ar sužaloti sveikatÄ . Tokia prokuroro iÅ¡vada paneigia ieÅ¡kovo teiginius, jog teisėsaugos pareigÅ«nai ignoravo faktÄ , kad ieÅ¡kovas patyrė sÅ«naus smurtinius veiksmus, norėdamas apginti dukrÄ ir apsiginti pats; 2.3. ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiÅ¡kia, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo.

Nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo faktÄ turi patvirtinti objektyvÅ«s duomenys, o vien ikiteisminio tyrimo nutraukimo fakto ir ieÅ¡kovo subjektyvaus vertinimo nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant pagrindo; 2.4. pagrįstÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovo skundas dėl paskirtos kardomosios priemonės netenkintas konstatuojant, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo nusikalsti, be to, tų duomenų pakako ne tik pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet ir pareikÅ¡ti įtarimÄ ieÅ¡kovui bei skirti jam kardomÄ jÄ priemonę; 2.5. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo yra paduotas praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

3. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad: 3.1. neteisėtiems veiksmams konstatuoti turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas elgėsi neteisėtai ir nerÅ«pestingai; 3.2. byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų valstybės veiksmų esmingumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese; 3.3. ieÅ¡kovas praÅ¡omos priteisti 2000 Eur turtinės žalos, kuriÄ Ä¯vardija kaip negautas pajamas, nepagrindė jokiais įrodymais.

Pateikta 2018 metų deklaracija neįrodo, kad ieÅ¡kovas per 1 mėnesį ir 25 dienas (kiek truko ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu) bÅ«tų uždirbęs 2000 Eur, be to, taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kotis darbo. IeÅ¡kovas siekia pasipelnyti valstybės sÄ skaita; 3.4. neturtinė žala grindžiama samprotavimais, nepateikti neturtinę žalÄ pagrindžiantys įrodymai. IeÅ¡kovas nėra atleidžiamas nuo patirtos neturtinės žalos įrodinėjimo, tačiau neįrodė civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties.

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino.

5. Remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51539-18 metu priimtais policijos pareigÅ«nų, teismų ir prokuratÅ«ros procesiniais sprendimais teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. spalio 26 d. pagal nukentėjusiojo asmens N. V. įstatyminės atstovės J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, kadangi surinkti duomenys buvo pakankami ieÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡ti įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.

6. Teismas nustatė, kad pakako duomenų ir kardomajai priemonei skirti, todėl ji paskirta Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 28 d. nutartimi. Pažymėjo, kad kardomosios priemonės teisėtumÄ patikrino Vilniaus apygardos teismas, priimta 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi konstatavęs, jog kardomoji priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi pakako duomenų, jog ieÅ¡kovas galėjo nusikalsti, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti asmenys įtariamÄ jį charakterizavo kaip į agresijÄ linkusį asmenį.

7. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime taip pat nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, tačiau savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.

8. Pažymėjo, kad neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais gali bÅ«ti laikomas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tokie neteisėti veiksmai nenustatyti, kadangi ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, o nustačius, kad ieÅ¡kovas nusikalstamos veikos nepadarė, nes konflikto su sÅ«numi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmÄ ar sužaloti sveikatÄ , buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo trukmę, nustatė, jog iki teisminis tyrimas vyko operatyviai (truko 1 mėnesį ir 25 dienas) ir nebuvo nepagrįstai vilkinimas, be to, ieškovas neprisidėjo prie trumpesnės ikiteisminio tyrimo trukmės, kadangi apklausiamas 2018 m. spalio 27 d. atsisakė duoti parodymus.

9. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo argumentus teismas laikė, jog ieÅ¡kovas nenurodė, kurie bÅ«tent policijos pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ar teisėjų / teismo veiksmai buvo neteisėti, kuo pasireiÅ¡kė jų neteisėtumas. Pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, jog ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, jam vadovavę prokurorai ir kardomosios priemonės taikymÄ nagrinėję teismai bÅ«tų pažeidę BPK normų nuostatas. Taip pat nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas bÅ«tų padarę klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Pasisakydamas dėl ieškovo padarytų 2018 m. spalio 26 d. garso ir vaizdo įrašų teismas pažymėjo, kad jie Vilniaus apygardos teismo buvo išklausyti ir dėl jų pasisakyta teismo nutartyje, jie buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau galimai nebuvo pakankami ieškovo nekaltumui įrodyti, dėl ko buvo būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ieškovo patirtus tam tikrus nepatogumus dėl gyvenamosios vietos, darbo paieškų ir pan., laikė pateisinamus artimos aplinkos subjektų saugumo interesų užtikrinimu.

10. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Laikė, kad praÅ¡omos priteisti 2000 Eur turtinės žalos, kuri įvardinta kaip negautos pajamos, nepagrindžia su ieÅ¡kiniu pateikta 2018 metų pajamų deklaracija. Teismas pritarė atsakovams, kad taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kotis darbo. Taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepagrindė ir neturtinės žalos, kadangi nepateikė duomenų, jog dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, patyrė dvasinę įtampÄ , iÅ¡gyvenimus, kurie neigiamai paveikė jo psichinę bÅ«senÄ ir sveikatÄ .

11. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 21 d., kuomet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2022 m. sausio 9 d., t. y. praleidus 3 metų senaties terminÄ , o ieÅ¡kovas termino atnaujinti nepraÅ¡o.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Apeliantas M. V. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d., praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų veiksmų ikiteisminiame tyrime atlyginimo, iÅ¡nagrinėti. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus: 12.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinys teisme pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d., ieÅ¡kiniui nustatytas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, o patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2022 m sausio 9 d. Kadangi patikslintas buvo priimtas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 115 straipsnio 3 dalį paÅ¡alinus procesinio dokumento trÅ«kumus, jis laikomas paduotas pradinį jo pateikimo dienÄ . Todėl ieÅ¡kinys pagal teisinį reglamentavimÄ laikytinas paduotu 2021 m. gruodžio 20 d. ir nėra praleistas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas, nurodydamas, jog ieÅ¡kinys pateiktas praleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo nepraÅ¡o atnaujinti, buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus; 12.2. skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teisėjas 2002 m. liepos – 2005 m. lapkričio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu trečiasis asmuo ir buvusi sutuoktinė J. V. nuo 2003-2004 metų dirba Å¡ioje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Todėl priimdamas sprendimÄ teisėjas galimai buvo neobjektyvus; 12.3. skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo pateikti garso ir vaizdo įraÅ¡ai galimai nebuvo pakankami nekaltumui įrodyti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nei prokuratÅ«rai, nei teismams nebuvo pateiktas nė vienas vaizdo įraÅ¡as.

Teismas taip pat 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nurodydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus klaidingai pažymėjo, kad teismui pateikti ne visi priedai. Minėtos aplinkybės pagrindžia aplaidų civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ; 12.4. teismas nepagrįstai sprendė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neÅ¡aliÅ¡kai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teisėjai neatliko aplaidžių veiksmų ar nebuvo tyčia nusistatę. Prokurorai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir teisėjai privalėjo įdėmiai iÅ¡klausyti pateiktus garso įraÅ¡us, kuriuose aiÅ¡kiai girdisi sÅ«naus elgesys ir kurie pagrindžia, jog tiek pareiÅ¡kimas, tiek ikiteisminis tyrimas buvo tyčia suplanuotas.

13. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad: 13.1. apeliantas ieÅ¡kinyje nenurodė, kokie policijos pareigÅ«nų, prokuroro ir/ar teismo veiksmai buvo neteisėti bei kuo pasireiÅ¡kė veiksmų neteisėtumas. Nepateikė įrodymų, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, jam vadovavę prokurorai ir kardomosios priemonės taikymÄ nagrinėję teismai bÅ«tų pažeidę BPK normų nuostatas, o teismai nenustatė padarytų klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę apelianto teisių pažeidimui baudžiamajame procese; 13.2. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 pradėtas nukentėjusio asmens įstatyminės atstovės pareiÅ¡kimu pagal BPK nuostatas tikslu patikrinti įtarimÄ , aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas, nenustatyta, o atlikus ikiteisminį tyrimÄ ir įvertinus surinktus duomenis prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi konflikto su sÅ«numi metu neturėjo tyčios sukelti fizinio skausmo ar sužaloti sveikatÄ .

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nuo pat sulaikymo pradžios policijos tyrėjai, prokuroras, teisėjai turėjo jo nekaltumo įrodymus ir ikiteisminis tyrimas neturėjo bÅ«ti pradėtas, o teisėsaugos pareigÅ«nai ignoravo faktÄ , jog ieÅ¡kovas patyrė smurtinius veiksmus norėdamas apginti dukrÄ ir apsiginti pats; 13.3. nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepaneigia pagrįsto įtarimo egzistavimo ankstesnėje proceso stadijoje ir nėra pakankamas daryti iÅ¡vadai, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant pagrindo.

Apelianto argumentai, jog nuo pat sulaikymo pradžios policijos tyrėjai, prokuroras, teisėjai turėjo jo nekaltumo įrodymus yra subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais; 13.4. apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas aplaidžiai nagrinėjo ieÅ¡kinio procesinius dokumentus. Apeliantas prie ieÅ¡kinio pateikė įrodymus, tame tarpe, ir vaizdo bei garso įraÅ¡us, kurie, jo teigimu, įrodo jo nekaltumÄ , tačiau neprašė prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51539-18 medžiagos, prie kurios buvo prijungtos CD laikmenos, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu.

Tokiu bÅ«du apeliantas suklaidino teismÄ dėl vaizdo ir garso įrašų pateikimo fakto, kadangi nepateikė teismui įrodymų apie ikiteisminio tyrimo metu pateiktus tik garso įraÅ¡us; 13.5. apeliantas nepagrindė patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Taikyta kardomoji priemonė nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kotis darbo, o pateikta deklaracija nepagrindžia, jog apeliantas per vienÄ mėnesį bÅ«tų uždirbęs 2000 Eur. Nors apeliantas nėra įpareigojamas įrodyti patirtos neturtinės žalos dydžio, tačiau jam tenka pareiga pagrįsti jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir mastÄ .

Neturtinė žala grindžiama samprotavimais, nepateikiant jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos kriterijus. Apeliantui neįrodžius deliktinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo atlyginti jo nurodytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

14. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad: 14.1. skundžiamas sprendimas priimtas iÅ¡nagrinėjus visus civilinėje byloje pateiktus įrodymus, objektyviai įvertinus tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo atstovų argumentus, tinkamai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylÄ , praÅ¡ymų dėl teisėjo nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė, todėl abejonės dėl teisėjo objektyvumo nepagrįstos; 14.2. apeliantas nepateikia jokių argumentų ir motyvų, reikÅ¡damas nesutikimÄ su skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis.

Apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikti įrodymai (garso įraÅ¡ai) buvo vertinami netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai. Subjektyvus įsitikinimas, kad tam tikri pateikti duomenys ikiteisminio tyrimo metu turėjo bÅ«ti vertinami kitaip nei jie buvo įvertinti, nesudaro pagrindo pripažinti pareigÅ«nus atlikus neteisėtus veiksmus; 14.3. apelianto ieÅ¡kinys visų pirma buvo atmestas motyvuojant tuo, jog neįrodytos CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos - pareigÅ«nų ar teismo neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nepraleisto ieškinio senaties termino būtų reikšmingas tik tokiu atveju, jei teismas ieškinį būtų atmetęs motyvuodamas vien tik praleistu ieškinio senaties terminu. Civilinė byla išsamiai išnagrinėta, todėl argumentas dėl ieškinio senaties laikytinas šalutiniu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo ikiteisminiame tyrime, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog trečiojo asmens J. V. pareiÅ¡kimo, kad 2018 m. spalio 26 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas M. V. (tėvas) smurtavo prieÅ¡ savo mažametį sÅ«nų N. V., gim. (duomenys neskelbtini)., t. y. užsuko sÅ«nui ausį, užlaužė kairę rankÄ , paguldęs sÅ«nų ant lovos visu kÅ«nu atsigulė ant jo ir tokiais savo veiksmais sukėlė sÅ«nui N. V. fizinį skausmÄ , Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. spalio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51539-18 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

20. IeÅ¡kovas, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2018 m. spalio 26 d. buvo sulaikytas įtariant įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. IeÅ¡kovui 2018 m. spalio 27 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kad jis smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – mažamečiam sÅ«nui N. V.. Nukentėjusiuoju pripažintas N. V.. Vyresnioji tyrėja V. K. 2018 m. spalio 28 d. priėmė nutarimÄ paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį, nesant BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sÄ lygų.

21. Prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydamas paskirti ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo N. V., J. V., L. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 28 d. nutartimi prokuroro pareiÅ¡kimÄ tenkino ir:1) skyrė įtariamajam M. V. (ieÅ¡kovui) kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo N. V., J. V. ir L. V. 2 mėnesiams;

2) įpareigojo M. V. minėtu laikotarpiu nebendrauti, neieškoti ryšių su N. V., J. V. ir L. V. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m. atstumu bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini);

3) įspėjo M. V., kad už Å¡ių įpareigojimų nesilaikymÄ jam gali bÅ«ti paskirta kita griežtesnė kardomoji priemonė.

22. IeÅ¡kovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 28 d. nutartį Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas vertino, kad kardomoji priemonės paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi skiriant kardomÄ jÄ priemonę ieÅ¡kovui pakako duomenų, jog pastarasis galėjo nusikalsti. Teismas nurodė, jog kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium paskirtis yra apsaugoti ikiteisminio tyrimo metu nuo smurto Å¡eimoje pažeidžiamus asmenis, motyvavo, dėl ko ieÅ¡kovui buvo skirta bÅ«tent tokia kardomoji priemonė.

23. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroras Mantas JanuÅ¡kevičius 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsniu, 216 straipsniu, nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51539-18, panaikino ieÅ¡kovui paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi konflikto su sÅ«numi metu neturėjo tyčios sukelti jam fizinį skausmÄ ar sužaloti sveikatÄ .

24. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad dėl pradėto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo nesant tam pagrindo, teisėsaugos pareigÅ«nams ignoruojant pateiktus nekaltumo įrodymus, o ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusiam prokurorui pažeidus bendrÄ pareigÄ elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rÅ«pestingai, patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs policijos pareigÅ«nų, teismų ir prokuratÅ«ros atliktus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , teisėsaugos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nenustatė. Sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino.

26. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis nesutinka, įrodinėja, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas buvo objektyvus, aplaidžiai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neÅ¡aliÅ¡kai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teisėjai neatliko aplaidžių veiksmų. Dėl teisėjo (ne) objektyvumo 27. Apeliantas visų pirma apeliaciniame skunde reiÅ¡kia abejones pirmosios instancijos teismo objektyvumu. Nurodo, jog galimas abejones objektyvumu kelia tai, jog skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teisėjas ir apelianto buvusi sutuoktinės (trečiasis asmuo byloje) kartu anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini).

28. Viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga. Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

29. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ . Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). 30. 1Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėjo asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

Vertinant objektyviuosius teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai. Pagal Europos Žmogaus Teisių TeismÄ (toliau - EŽTT), objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Miller ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotÄ sprendimÄ byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ ). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ (žr.

EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimÄ byloje Pullar prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93).

31. Nagrinėjamu atveju vertinant apelianto argumentus dėl nagrinėjusio civilinę bylÄ teisėjo galimo Å¡aliÅ¡kumo pažymėtina tai, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ gali bÅ«ti reikÅ¡mingos tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobÅ«dis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, PodoreÅ¡ki v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007).

32. Ä®vertinus Å¡iuos Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjęs teisėjas ir buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė anksčiau dirbo toje pačioje darbovietėje ( apie 2003-2005 metus), objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Neįrodyti teisėjo ir buvusios ieÅ¡kovo sutuoktinės ryÅ¡iai, kurie galėtų turėti įtakos neÅ¡aliÅ¡kam ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Kita vertus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiam teisėjui. Taigi apelianto subjektyvaus pobÅ«džio pasvarstymai nesudaro prielaidų manyti, kad byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡kai ar neobjektyviai. Dėl apeliacinio skundo esmės 33. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo, taip pat nepagrįsto ir neteisėto kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyriumi nuo vaikų ir sutuoktinės, taip pat 2 mėnesius nesiartinti arčiau Å¡ių asmenų 100 metrų ir nesilankyti jų gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), su jais nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių, – taikymo.

34. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neÅ¡aliÅ¡kai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar teisėjai neatliko aplaidžių veiksmų ar nebuvo tyčia nusistatę. Nurodo, kad tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ paneigia pateikti garso ir vaizdo įraÅ¡ai, pagrindžiantys aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Å¡aliÅ¡kai ir aplaidžiai.

35. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-63-378/2018, 34 punktas).

37. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas.

Turi bÅ«ti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimÄ (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

39. Pagal kasacinio teismo praktikÄ siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas; kt.).

40. BPK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti, vienas kurių - gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, Å¡alių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog gavus trečiojo asmens (nukentėjusiojo įstatyminės atstovės) pareiÅ¡kimÄ dėl galimos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas. Taigi ikiteisminis tyrimas pradėtas tikslu patikrinti įtarimÄ ir, kaip matyti iÅ¡ tolimesnio proceso ikiteisminiame tyrime, surinkus ir įvertinus duomenis Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto JanuÅ¡kevičiaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius ieÅ¡kovo tyčios konflikto metu sukelti mažamečiam vaikui fizinį skausmÄ ar sužaloti sveikatÄ .

Apelianto argumentai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ieÅ¡kovas patyrė smurtinius veiksmus, o ne atvirkščiai, nesudaro pagrindo vertinti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, o toks ieÅ¡kovo įrodymų neįvertinimas pagrindžia pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ tikrinami atitinkami faktai ir duomenys baudžiamajame procese nustatytomis priemonėmis, taigi tokie ieÅ¡kovo nurodomi įrodymai kartu su kitais duomenimis reikÅ¡mingi atliekant tolimesnius procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime.

Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas, įvertinus surinktų duomenų visumÄ , nutrauktas po 1 mėnesio ir 25 dienų, o tai, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo įvertinti ieÅ¡kovo nurodomi įrodymai, nesudaro pagrindo pripažinti pareigÅ«nų veiksmų neteisėtais.

42. Spręsdamas dėl to, ar ikiteisminis tyrimo pradėjimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtais veiksmais, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, jog ieÅ¡kovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi ir nustatyta, jog paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi skiriant kardomÄ jÄ priemonę pakako duomenų vertinimui, jog ieÅ¡kovas galėjo nusikalsti. Taip pat matyti, jog įvertinta ir ikiteisminio tyrimo trukmė (truko 1 mėn. 25 d.), konstatuojant, jog ikiteisminis tyrimas vyko operatyviai, o nustačius, jog nusikalstama veika neatlikta, priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir panaikinta kardomoji priemonė.

Taigi apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tiek pradedant ikiteisminį tyrimÄ , tiek ir atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmai nepripažintini neteisėtais.

43. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka remdamasis abstrakčiais argumentais, detaliai aptardamas apeliaciniame skunde padarytus garso ir vaizdo įrašus. Kaip jau buvo minėta, tokie apelianto įrodymai nepaneigia pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog tiek ikiteisminis tyrimas pradėtas, tiek ir procesiniai veiksmai atlikti pagal BPK nuostatas, tinkamai teisėsaugos pareigūnams vykdant savo pareigas. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, jog ikiteisminis tyrimas buvo suplanuotas tyčia, todėl ir toks apelianto argumentas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio teiginiu. Teisėjų kolegija, perklausiusi byloje esančius garso įrašus, nenustatė, jog policijos tyrėja 2018 m. spalio 28 d. būtų elgusis nediskretiškai ar, kaip nurodė apeliantas, menamais klausimais šantažavusi dėl tėvystės atėmimo.

44. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, jog apylinkės teismas aplaidžiai nagrinėjo civilinę bylÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys tokios iÅ¡vados nesuponuoja. Tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ikiteisminiame tyrime buvo pateikti vaizdo įraÅ¡ai, nekeičia sprendime padarytų iÅ¡vadų ir nesudaro pagrindo atliktų veiksmų ikiteisminiame tyrime vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

45. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundÄ nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, susijusių su reikalaujama priteisti turtine ir neturtine žala. Todėl apeliantui žalÄ grindžiant tik samprotavimais ir nepateikiant jokių įrodymų dėl patirtos žalos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadoms, ir jų nekartodama plačiau dėl to nepasisako.

46. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliantui, jog skundžiamame sprendime padaryta neteisinga išvada dėl praleisto trijų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos reikšti.

47. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

48. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ skaičiuoja nuo Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro priimto 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 2022 m. sausio 9 d., praleido sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad ir ieÅ¡kinio netenkinti sudaro pagrindÄ ir praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

49. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinė byla perduota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui teismingumo klausimui spręsti. Teismingumo klausimas iÅ¡spręstas 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi, civilinę bylÄ perduodant nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2022 m. sausio 9 d., jis nagrinėjusio bylÄ teisėjo rezoliucija priimtas.

50. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina procesinio dokumento trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dienÄ . Taigi remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, iÅ¡ tiesų laikytina, jog apeliantas savo teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo realizavo nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d. Kadangi pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su praleistu ieÅ¡kinio senaties terminu padaryti neteisingai nustačius ieÅ¡kinio senaties pabaigÄ ir nesivadovaujant CPK 115 straipsnio 3 dalimi, tokia pirmosios instancijos teismo klaida iÅ¡taisoma ir iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų Å¡alintini argumentai, susiję su ieÅ¡kinio senaties terminu.

51. Tačiau nepaisant pirmosios instancijos teismo klaidingų iÅ¡vadų dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, laikytina, jog skundžiamas sprendimas aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu yra teisingas. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, pasisakant dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo ir ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų, dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasisakyta tik iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, todėl klaidingos iÅ¡vados dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino neturi lemiamos teisinės reikÅ¡mės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl civilinės bylos baigties 52. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo bei kardomosios priemonės taikymo tinkamai taikė CPK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ , remiantis apelianto skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su praleistu ieÅ¡kinio senaties terminu. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė JÅ«ra Marija Strumskienė Eglė Surgailienė