40c1de23-abe2-4cf5-811b-33b4ff2dbcf3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                   Civilinė byla Nr. e2A-343-730/2015Teisėja Inga Sakalauskaitė                                                           (Proceso Nr. 2-24-3-00493-2014-4)                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                                                52.3.; 63.1.; 121.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo R. B., atsakovės L. M. ir trečiojo asmens atsakovės pusėje su savarankiškais reikalavimais A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės bei trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais A. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį R. B. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3000,00 Lt skolÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 21 d. atsakovė įteikė ieÅ¡kovui neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį. Pagal minėtÄ vekselį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 3000,00 Lt.

Atsakovė savo prievolės, atsiradusios vekselio pagrindu, neįvykdė. IeÅ¡kovas 2014-02-03 atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ su raginimu įvykdyti prievolę, tačiau atsakymo iÅ¡ atsakovės negavo. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje su savarankiÅ¡kais reikalavimais pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentÄ , kuris įvardytas paprastuoju vekseliu, sudarytÄ Klaipėdos mieste, pagal kurį L. M. 2011-03-22 turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 3000,00 Lt skolÄ , priteisti atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 3000,00 Lt skolÄ už pavėsinės įrengimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog dokumentas, įvardytas ieÅ¡kinyje kaip vekselis, turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes jis nesudarytas Klaipėdoje, skiltyje, kurioje nurodoma, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieÅ¡kovui 3000,00 Lt, yra atsakovės nepasiraÅ¡ytas, todėl toks skolinis dokumentas neturi juridinės galios, turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitinkantis sandoris. Trečiasis asmuo nurodo, jog su ieÅ¡kovu 2012 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kuriÄ Â iÅ¡ ieÅ¡kovo medžiagų buvo pastatyta pavėsinė Klaipėdos rajono D. miestelyje prie ieÅ¡kovui priklausančios namų valdos, už kurios pastatymÄ trečiasis asmuo turėjo gauti 3000,00 Lt atlygį, tačiau ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės 3000,00 Lt skolÄ , 2068,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000,00 Lt skolÄ , 1109,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei, trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iÅ¡ pateikto paprastojo vekselio, pripažinto paskolos raÅ¡teliu, matyti, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 3000,00 Lt, todėl bÅ«tent atsakovė kaip vekselio davėja turi pareigÄ patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui iÅ¡duoti nebuvimÄ ar jo negaliojimo pagrindÄ .

Skolos dokumentas yra pas ieÅ¡kovÄ , atsakovė neturi piniginės prievolės įvykdymÄ (sumokant vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ) galinčio patvirtinti pakvitavimo (CK 6.65 straipsnis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnis), neįrodinėjo prievolę pasibaigus kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti, nes atsakovė neįrodė jokiais įrodymais pinigų grÄ Å¾inimo fakto ieÅ¡kovui.

Trečiojo asmens A. M. paaiÅ¡kinimus teismas vertino kritiÅ¡kai, nes jis yra atsakovės sutuoktinis ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. IeÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinimus juos davė nenuosekliai, nes teigė, kad vekselį pasirašė tada, kai grÄ Å¾ino skolÄ , o vėliau jau teigė, kad ji gražinusi skolÄ iÅ¡metė vekselį. Atsakovės ir trečiojo asmens prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentÄ , kuris įvardytas paprastuoju vekseliu, atmetė kaip nepagrįstÄ , nes, teismo nuomone, netinkamas ir neapdairus pačios atsakovės elgesys atliekant nesuprantamÄ teisinį veiksmÄ negali bÅ«ti pagrindu dokumento teisėtumui.

Be to, atsakovė pati pripažino, kad ant vekselio yra jos paraÅ¡as, ji jį pasirašė niekieno neverčiama, savo noru. Dėl antrojo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė pinigų perdavimo fakto trečiajam asmeniui už atliktus darbus, o trečiasis asmuo neįrodė atliktų darbų masto, nes liudytojas R. M. yra trečiojo asmens sÅ«nus, todėl jo parodymai įvertinti kritiÅ¡kai, be to, tai, kad trečiasis asmuo dengė tik stogÄ ir atliko stogo sutvirtinimo darbus, paliudijo ir liudytojas K..

Liudytojos V. S. ir V. B. parodymai dėl atsiskaitymo už stogo dengimo darbus nesutampa, nes V. S. nurodė, kad tai, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu atsiskaitė, matė ji ir V. B., ji nurodė, kad matė, kaip ieÅ¡kovas iÅ¡siėmė ir atskaičiavo 2000,00 Lt sumÄ ir jÄ perdavė trečiajam asmeniui, ir tai buvo pavėsinėje, o liudytojas V. B. nurodė, kad pinigus atidavė ieÅ¡kovas už stogo dengimÄ svetainėje ir atiduodant pinigus dalyvavo ieÅ¡kovas, jo sugyventinė, atsakovė ir trečiasis asmuo.

IeÅ¡kovas pripažino, kad už atliktus darbus jis turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 2000,00 Lt, o trečiasis asmuo neįrodė sutartos kainos, todėl teismas konstatavo, jog yra pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei L. M. ir trečiajam asmeniui A. M. 2000,00 Lt skolÄ už pavėsinės įrengimÄ .Patikslintame apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000,00 Lt skolÄ , 1109,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės ir trečiojo asmens naudai, panaikinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi įrodymais, kurių byloje nebuvo, taip iÅ¡ esmės buvo pažeistas CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, nes tokiu atveju priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo sprendime įvardyti byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės neatitinka posėdžio protokolo garso įraÅ¡e užfiksuotų byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų apie atsiskaitymo už pavėsinės stogo dengimo darbus faktÄ . Pirmosios instancijos teismas liudytojo V.

B. paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, argumentuodamas, jog V. B. yra geras ieÅ¡kovo draugas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių minėtÄ aplinkybę. Apeliaciniame skunde atsakovė ir trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos dalyvių santykius, buvusius iki dokumento, kuris įvardytas vekseliu, atsiradimo.

Nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovė skolÄ ieÅ¡kovui pripažino. Skoliniame dokumente atsakovė nėra įvardyta kaip vekselio davėja, kadangi nėra pasiraÅ¡iusi kaip vekselio davėja, tam skirtoje dokumento vietoje atsakovės vardo, pavardės ir paraÅ¡o nėra, todėl skolinis dokumentas neturi juridinės galios.Atsakovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo, skolinį dokumentÄ rašėsi siekdama raÅ¡tu patvirtinti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ . IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog skoliniame dokumente padaryta raÅ¡ymo klaida, nes iÅ¡ tikrųjų skola turėjo bÅ«ti gražinta 2014-03-22, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms.IeÅ¡kovas pripažino pavėsinės statymo faktÄ , aplinkybė, jog ieÅ¡kovas skolingas trečiajam asmeniui 3000,00 Lt, įrodyta liudytojų paaiÅ¡kinimais.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais apeliacinį skundÄ nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovė pripažino skolÄ ieÅ¡kovui, pagrindžia pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu.

Teismas teisingai vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ vekselį kaip skolos raÅ¡telį. Atsakovės argumentai, susiję su formaliais vekseliui keliamais reikalavimais, konkrečiu atveju neturi reikÅ¡mės. Atsakovė patvirtino pinigų gavimo faktÄ , kadangi paskolos dalykas buvo perduotas skolininkui, atsakovė privalėjo įrodyti, kad grÄ Å¾ino skolÄ ieÅ¡kovui. Atsakovė paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu dėstė nenuosekliai, nelogiÅ¡kai, nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pasirašė ant vekselio. Tačiau atsakovė neginčijo paraÅ¡o tikrumo vekselyje, pripažino, jog tai jos pačios valia padėtas paraÅ¡as.

Apeliaciniai skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ atsakovės 3000,00 Lt skola ieÅ¡kovui, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas iÅ¡ dalies – atsakovei ir trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 2000,00 Lt skola, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas byloje pateikė vekselį, rodantį, kad vekselio davėja L.

M. (atsakovė) 2011-03-22 iÅ¡davė vekselio gavėjui R. B. (ieÅ¡kovui) paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui iki 2011-03-22 sumokėti 3000,00 Lt. Vekselio grafoje, kurioje yra žyma „L. M., asmens kodas ir adresas“, vekselio davėjo vardo, pavardės ir paraÅ¡o nėra. Atsakovės L. M. paraÅ¡as yra grafoje, kad vekselį apmokėti gavo 2011-03-22, mokėjimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas 2014-02-03 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti 3000,00 Lt skolÄ iki 2014-03-03, nurodydamas, kad atsakovė pagal vekselį įsipareigojo sumokėti iki 2011-03-22.

IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti pastatyta pavėsinė prie gyvenamojo namo, atsakovo teigimu, prie ieÅ¡kovo R. B.. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad trečiasis asmuo dengė jam priklausančios pavėsinės stogÄ .Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir 3000 Lt (868 Eur) skolosNors Å¡iuo atveju ginčijamas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusÄ , tačiau tarp Å¡alių buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, Å¡i sprendimo dalis yra skundžiama, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl vekselio kaip vertybinio popieriaus teisinės galios.

Pagal Lietuvoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Ä®statyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 straipsnio 1 dalis).

Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besÄ lygiÅ¡ka mokėjimo pareiga ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismų praktikoje konstatuojama, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai.

Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog vekselyje atsakovė nėra įvardyta kaip vekselio davėja, kadangi nėra pasiraÅ¡iusi kaip vekselio davėja, tam skirtoje dokumento vietoje atsakovės vardo, pavardės ir paraÅ¡o nėra, todėl skolinis dokumentas neturi juridinės galios, turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip neatitinkantis imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis).

Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo ginčijamÄ vekselį pripažinti negaliojančiu ĮPVÄ® 78 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip neatitinkantį Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punkto reikalavimo dėl paprastÄ jį vekselį iÅ¡raÅ¡ančiojo asmens (paprastojo vekselio davėjo) paraÅ¡o, tai yra jog ginčijamas vekselis yra nepasiraÅ¡ytas.Pagal Ä®PVÄ® 78 straipsnį (1999-09-13 įstatymo redakcija, galiojusi vekselio sudarymo metu), dokumentas, kuriame nėra nors vieno iÅ¡ Å¡io įstatymo 77 straipsnyje iÅ¡vardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ dokumentas, kuriame nėra Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiÅ¡kia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Ä®PVÄ® ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.Formuojama teismų praktika, kad Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punkto aspektu darytina iÅ¡vada, kad privalomas paprastojo vekselio rekvizitas yra šį dokumentÄ iÅ¡raÅ¡ančiojo asmens (paprastojo vekselio davėjo) pasiraÅ¡ymas jam įprastu bÅ«du.

Esant ginčui teisme, faktas, ar paprastasis vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkto reikalavimus, nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).Kaip nustatyta, vekselio grafoje, kurioje yra žyma „L. M., asmens kodas ir adresas“, vekselio davėjo vardo, pavardės ir parašo nėra. Atsakovės L. M. parašas yra grafoje, kad vekselį apmokėti gavo 2011-03-22, mokėjimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).

Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovės ginčijame vekselyje, prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovė, jos paraÅ¡as yra. Atsakovė įrodinėjo, jog Å¡iuo atveju pasiraÅ¡ydama, kad vekselį apmokėti gavo, patvirtino savo paraÅ¡u, kad ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino pinigus. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog paraÅ¡as, esantis ant vekselio, yra jos pačios laisva valia pasiraÅ¡ytas, jį pasirašė niekieno neverčiama, savo noru. Taip pat atsakovė pripažino, jog skolinosi 3000,00 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo automobiliui pirkti.

Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad pasiskolintus 3000,00 Lt grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 2011 m. kovo mėnesį. Vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu bei aiÅ¡kinant lingvistine prasme, vekselyje esančio įraÅ¡o „Vekselį apmokėjimui gavau“ patvirtinimÄ asmens paraÅ¡u nėra pagrindo pripažinti kaip rodantį asmens patvirtinimÄ savo paraÅ¡u pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, jog ginčijamas vekselis buvo atsakovės pasiraÅ¡ytas, tik atsakovė faktiÅ¡kai yra pasiraÅ¡iusi vekselį ne ties vekselyje nurodytais vekselio davėjo rekvizitais, o tai, vertinant Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punkto prasme, neturi teisinės reikÅ¡mės.Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , jog atsakovė neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo nėra susipažinusi su skolos grÄ Å¾inimo įforminimo dokumentais, todėl pasiraÅ¡ydama vekselį, galvojo, jog patvirtina skolos grÄ Å¾inimo faktÄ , pažymėtina, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius.

Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas.

Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Taigi formuojama teismų praktika rodo, jog tuo atveju, jei pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ginčijamas vekselis ir bÅ«tų pripažintas kaip neturintis paprastojo vekselio galios, tai savaime nereikÅ¡tų atsakovės prievolės panaikinimo pagal vekselį ieÅ¡kovui, tai yra kad juo nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta atsakovės valia skolintis ir ji nesiskolino.Kaip nustatyta, ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodė, jog su Å¡alių pasiraÅ¡ytu neprotestuotinu paprastuoju vekseliu į notarÄ Ä¯statymo nustatytu terminu nesikreipė, kadangi tikėjosi, jog atsakovė įvykdys savo prievolę geranoriÅ¡kai.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas Ä®PVÄ® normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Ä®PVÄ® reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarÄ per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).

Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2010).

Tuomet bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡ esmės pasirašė paskolos sutartį, kuriÄ Ä¯formino kaip paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas Å¡iÄ prielaidÄ nuginčyti, turi įrodyti, kad yra prieÅ¡ingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grÄ Å¾inimÄ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog Å¡alis siejo paskoliniai santykiai, Å¡alys sudarė paskolos sutartį, kuriÄ Ä¯formino kaip paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog skolinosi 3000,00 Lt automobiliui pirkti, paaiÅ¡kino, jog paraÅ¡as, esantis ant vekselio, yra jos laisva valia pasiraÅ¡ytas, niekieno neverčiant. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė pinigus yra gavusi, tačiau įrodymų apie skolos grÄ Å¾inimÄ teismui nepateikė, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Dėl 3000,00 Lt skolos priteisimo už pavėsinės statymÄ IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000,00 Lt skola už pavėsinės pastatymÄ , nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi įrodymais, kurių byloje nebuvo, taip iÅ¡ esmės buvo pažeisti CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, nes tokiu atveju priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, be to, teismo sprendime įvardyti byloje dalyvavusių asmenų parodymai iÅ¡ esmės neatitinka posėdžio protokolo garso įraÅ¡e užfiksuotų byloje dalyvavusių asmenų parodymų apie atsiskaitymo už pavėsinės stogo dengimo darbus faktÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kad trečiasis asmuo atliko statybos rangos darbus ieÅ¡kovui.

Apeliaciniai skundai iÅ¡ esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi esminis ginčas kyla dėl įrodymų vertinimo, tai yra ar byloje pakanka leistinų įrodymų pripažinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovas už atliktus pavėsinės stogo statybos rangos darbus su trečiuoju asmeniu atsiskaitė, sumokėdamas 2000,00 Lt, ir ar byloje pakanka įrodymų, jog trečiasis asmuo pastatė visÄ pavėsinę ir negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 3000,00 Lt.Nesutiktina ir su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ .

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), tai yra šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kad trečiasis asmuo atliko statybos rangos darbus ieÅ¡kovui, tai yra dėl pavėsinės statybos darbų. IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog buvo susitarta, jog trečiasis asmuo uždengs tik pavėsinės stogÄ už 2000,00 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas yra sumokėjęs. Trečiasis asmuo įrodinėjo, jog susitarimas sudarytas ne dėl stogo uždengimo, bet dėl visos pavėsinės pastatymo, už darbÄ buvo sutartas 3000,00 Lt užmokestis, kurio ieÅ¡kovas nėra sumokėjęs. Kaip matyti, ginčas kilo dėl atliktų darbų masto ir atsiskaitymo už atliktus darbus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens teiginius apie susitarimÄ už pavėsinės pastatymÄ sumokėti 3000,00 Lt. Nors trečiasis asmuo su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, jis nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimÄ . IÅ¡ byloje esančio teismo posėdžių garso įraÅ¡o taip pat nenustatyta, jog liudytojai ar kiti įrodymai patvirtintų, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo buvo sutarę dėl visos pavėsinės pastatymo ir už atliktus darbus sutarta 3000,00 Lt suma.

Tai, kad ieÅ¡kovas buvo susitaręs, jog trečiasis asmuo uždengs tik stogÄ pavėsinei, įrodinėjo liudytojo J. K. parodymais, kuris parodė, jog su ieÅ¡kovu statė kartu pavėsinės kolonas. Tai, kad stogÄ dengė trečiasis asmuo ir jo sÅ«nus, parodė ir liudytojas V. B.. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog trečiasis asmuo neįrodė sutartos kainos už statybos darbus. Kadangi tokio pobÅ«džio bylose galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, todėl nepagrįstas atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais argumentas, jog teismas turėjo siÅ«lyti Å¡alims teikti papildomus įrodymus, jei teismui kilo abejonė dėl trečiojo asmens atliktų darbų vertės ir kiekio.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog V. S. ir V. B. parodymai apie atsiskaitymÄ su trečiuoju asmeniu nesutampa, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . IÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, jog liudytoja V. S. girdėjo, kaip pavėsinėje trečiasis asmuo susitarė su ieÅ¡kovu, jog pavėsinės stogÄ uždengti galėtų už 2000,00 Lt. Trečiasis asmuo, pabaigęs darbus, atėjo pas ieÅ¡kovÄ , paprašė sumokėti, ieÅ¡kovas iÅ¡sitraukė pinigus, atskaičiavo 2000,00 Lt ir atidavė trečiajam asmeniui, pinigų padavimo faktÄ matė ne tik liudytoja V.

S., bet ir liudytojas V. B.. Liudytojas V. B. nurodė, jog buvo atvykęs atsigerti kavos pas ieÅ¡kovÄ , kartu dalyvavo jo gyvenimo draugė V. S., visi sėdėjo kambaryje svetainėje. Matė, kaip ieÅ¡kovas sumokėjo apie 2000,00 Lt sumÄ trečiajam asmeniui už užbaigtus pavėsinės stogo darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, jog liudytojų parodymai apie atsiskaitymo aplinkybes nesutampa, kadangi, kaip nustatyta iÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o, liudytojai nurodė tapačias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir ta aplinkybė, jog liudytojai nurodė vienodas aplinkybes apie pinigų perdavimo faktÄ , neturi reikÅ¡mės, kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. S. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi liudytoja yra ieÅ¡kovo gyvenimo draugė. IeÅ¡kovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pagrįstai tikėtina, jog liudytoja V. S., kaip ieÅ¡kovo gyvenimo draugė, taip pat yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos V.

S. parodymais. Asmuo, bÅ«damas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus aiÅ¡kinimus, o dalį jų nutylėti, palankiai sau nupasakoti aplinkybes arba dar kitaip jas iÅ¡kreipti savo naudai, jo parodymai gali bÅ«ti nevisapusiÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s. Tiek liudytojas V. B., tiek liudytoja V. S., parodydami teismui aplinkybes apie atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu faktÄ , parodė, jog trečiasis asmuo atėjo praÅ¡yti ieÅ¡kovo sumokėti už atliktus darbus tuomet, kai abu liudytojai bei ieÅ¡kovas ieÅ¡kovo namuose Å¡nekučiavosi, gėrė kavÄ , liudytojas V.

B. buvo atvykęs į svečius. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog liudytojas V. B. artimai bendrauja su ieškovu ir jo gyvenimo drauge, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojo V. B. parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi jis yra ieškovo draugas. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, įrodančių, jog 2000,00 Lt ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui už pavėsinės stogo dengimo darbus, o tokia įrodinėjimo pareiga šiuo konkrečiu atveju teko ieškovui (CPK 178 straipsnis), ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo įrodymus ir jų pagrindu priėmė sprendimÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, ieÅ¡kovas tiesiog pareiÅ¡kia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad ieÅ¡kovas kitaip vertina liudytojų parodymus, nėra pagrindas padaryti iÅ¡vadai, jog buvo pažeistos įrodinėjimÄ reglamentuojančios civilinio proceso įstatymo normos.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui pripažinus, kad už atliktus darbus jis turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 2000,00 Lt, o trečiajam asmeniui neįrodžius sutartos kainos, buvo pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui 2000,00 Lt skolÄ už pavėsinės įrengimÄ .IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinių skundų motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                    Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                      Almantas Padvelskis                                                                                                   Marius Dobrovolskis