Legislator Case Law & Legislation
40c0c699-1393-4dff-8d74-13dac2bd3e87 AI generated

40c0c699-1393-4dff-8d74-13dac2bd3e87 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 40c0c699-1393-4dff-8d74-13dac2bd3e87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-26-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00366-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Lijanai Saldukienei,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,nuteistajam G.

Legislator headnote

AI generated

40c0c699-1393-4dff-8d74-13dac2bd3e87 · Å iaulių apygardos teismas: BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-26-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00366-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Lijanai Saldukienei,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,nuteistajam G.

Ž.,civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, G.

Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ G. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1991,80 Lt turtinei žalai atlyginti.Pripažinta civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidų proceso iÅ¡laidomis ir jos priteistos iÅ¡ G. Ž..Kolegija n u s t a t ė: G. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.40 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ loÅ¡imo salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡lauždamas loÅ¡imo automato „Magic game II“ durelių užraktÄ , įsibrovė į saugyklÄ , iÅ¡ ten pagrobė svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 150 Lt vertės metalinę pinigų surinkimo dėžę su dėžėje buvusiais 777 Lt, iÅ¡ viso pagrobė 927 Lt vertės svetimÄ turtÄ .Be to, jis 2012 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.40 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, vagystės iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ loÅ¡imo salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), metu, sugadino svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 26,62 Lt vertės loÅ¡imo aparato „Magic Games II“ programuojamÄ elektroninę spynelę, 173,03 Lt vertės monetų nubyrėjimo detalę „Kompl Kanalsystem 680“, 139,15 Lt vertės metalines detales, 242 Lt vertės programuojamÄ mechaninę spynelę, iÅ¡ viso sugadino svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 580,80 Lt vertės turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

Ž. praÅ¡o 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, įrodymus vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai, subjektyviai ir rėmėsi abejonių keliančiais ir netinkamai įformintais įrodymais, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nekaltumo prezumpcijÄ .

Nurodo, kad jis lošimo salone aparato nesugadino, o apie lošimo aparato vagystę sužinojo iš draugo E. T., su kuriuo įvykio metu buvo lošimo salone. Pastebi, kad įvykio metu lošimo salone buvo ir daugiau žmonių, kurie, kaip ir jis, lošė minėtu aparatu. Teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jo kaltę patvirtina liudytojų E. K., I. M., R. M., E. T. ir M. B. duoti parodymai, tačiau teismas šių liudytojų parodymų neanalizavo ir nesulygino su kitais duomenimis. Tvirtina, kad nors liudytojos I.

M. ir R. M. atpažino jį kaip tÄ vakarÄ prie aparato loÅ¡usį asmenį, tačiau Å¡ių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad jis padarė nusikaltimÄ , kadangi ne jis paskutinis, kaip parodė liudytoja I. M., lošė prie apiplėšto loÅ¡imo aparato. Liudytoja E. K. parodė, kad peržiÅ«rėjusi kitÄ dienÄ vaizdo įraÅ¡Ä , jai susidarė įspÅ«dis, jog prie aparato sėdėjęs žmogus (nurodė į jį (apeliantÄ )) kažkÄ laužia, kad po to prie to paties loÅ¡imo aparato lošė M.

B., nors ir trumpai lošė, pats aparatas nebuvo sugedęs ir veikė, buvo iÅ¡laužta tik aparato apačia. Teigia, kad liudytoja E. K. davė prieÅ¡taringus parodymus, kas paskutinis lošė prie minėto aparato. Teisme liudytoja E. K. pripažino, kad iÅ¡plėštas aparatas yra blogai filmuojamas bei vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai nesimato, kad asmuo iÅ¡laužtų dėžę ir jÄ iÅ¡neÅ¡tų. Teigia, kad liudytojos E. K. parodymai, kaip ir liudytojos R. M., neįrodo jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, kadangi Å¡ios liudytojos įvykio metu nematė, kas pavogė loÅ¡imo aparato dėžę.

Apeliantas nurodo, kad liudytojo E. T. parodymai patvirtina tik tai, kad jie kartu buvo loÅ¡imo salone, kad kartu išėjo iÅ¡ salono ir jis (apeliantas) nesinešė jokios dėžės, kad kitÄ dienÄ abu bendravo, bet nežino, kÄ galėjo reikÅ¡ti pasakymas telefonu „aÅ¡ ten palikau pirÅ¡tus“ ar „dėžės palaikymÄ â€œ, gal, kad jie tÄ vakarÄ sėdėjo ir lošė prie to aparato. Taigi ir liudytojo E. T. parodymai taip pat nepatvirtina jo kaltės. Nurodo, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti nenuoseklius ir prieÅ¡taringus liudytojo M.

B. parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu parodęs, jog suprato, jog jis (apeliantas) su draugu, prieinančiu prie loÅ¡imo aparato, iÅ¡plėšė aparatÄ , apie tai nepranešęs salono darbuotojams, iÅ¡sigando ir išėjo namo, o teisme liudytojas prisipažino ikiteisminio tyrimo metu parodymus davęs veikiamas narkotikų, todėl apeliantas mano, kad Å¡is liudytojas davė parodymus tokius, kokių norėjo kriminalistai. Apeliantas taip pat nurodo, kad ant iÅ¡plėšto aparato buvo rasti tik M. B. pirÅ¡tų pėdsakai.

Mano, kad, jei M. B. vartoja narkotikus, tai pastarajam reikėjo pinigų ir M. B. galėjo įvykdyti vagystę, kadangi M. B. paskutinis žaidė prie to apvogto aparato. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas M. B. parodymuose esančių prieštaravimų nepašalino. Nesutinka su teismo išvada, kad 2012-06-19 protokole dėl techninėmis priemonėmis surinktų duomenų, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti, fiksavimo ir panaudojimo užfiksuoti duomenys (du telefoniniai pokalbiai tarp jo (apelianto) ir E. T.) patvirtina, jog po vagystės jis (apeliantas) planavo kaip paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, ieškojo liudytojų, kurie patvirtintų jo sugalvotus paaiškinimus.

Teigia, kad tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi Å¡ios iÅ¡vados nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymais, o byloje esantys faktai patvirtina tik tai, kad buvo padarytas nusikaltimas, kad įvykio vietoje ant dangčio nuo pavogtos dėžės rasti M. B. pirÅ¡tų pėdsakai, tačiau Å¡is asmuo nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teigia, kad telefoniniai pokalbiai patvirtina jo nekaltumÄ : apie vagystę sužinojo kalbėdamasis telefonu su E. T., o kadangi salone jį pažįsta, kad vagystės vakarÄ ten lošė, kad yra teistas už vagystes, todėl pagalvojo, kad jį policijos pareigÅ«nai apklausinės, dėl to E. T. ir pasakė apie paliktus pirÅ¡tų pėdsakus, neprašė draugo su Reneta meluoti, o tik pasakyti teisybę, kad jis (apeliantas) jokios vagystės nepadarė.

Be to, pokalbio turinys, atskiri žodžiai patvirtina, kad jis visų vagystės aplinkybių nežinojo. Taip pat apeliantas nurodo, kad jo kaltės nepatvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, kurie patvirtina, kad jis lošė prie apvogto aparato, kad prie jo (apelianto) prieidavo E. T., kad iÅ¡eidamas iÅ¡ loÅ¡imo salono, jis nieko neiÅ¡sinešė. Tvirtina, kad teismas rėmėsi vien tik abejonių keliančiais ir netinkamai įformintais įrodymais bei jų pagrindu nieko nepatvirtinančiais liudytojų paaiÅ¡kinimais, todėl teismas turėjo visas abejones vertinti jo naudai ir jį iÅ¡teisinti.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.IÅ¡ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų nuteistojo G.

Ž. argumentų matyti, kad jis iÅ¡ esmės ginčija įrodymų patikimumÄ ir jų vertinimÄ dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrino bylÄ tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniu skundu.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl G.

Ž. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė ir jo nekaltumÄ patvirtina liudytojo E. T. parodymai, o kiti byloje esantys duomenys jo kaltės nepatvirtina. Tačiau nuteistojo parodymus, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nuteistasis G. Ž. teisme parodė (2 t. 5–6 b. l.), kad įvykio dienÄ gal nuo 21 val. iki 23.40 val. buvo loÅ¡imo salone su draugu E. T. ir jo drauge R., ir žaidė prie kelių loÅ¡imo aparatų, tarp jų ir prie apvogtojo, kad prie Å¡io loÅ¡imo aparato lošė ir kiti kazino lankytojai, bet jis to loÅ¡imo aparato neapvogė, jokios dėžės iÅ¡eidamas iÅ¡ loÅ¡imo salono neiÅ¡sinešė.

Nuteistasis pripažino, kad jis po įvykio, praėjus gal vienam mėnesiui, gal kelioms savaitėms, telefonu kalbėjo su E. T. apie įvykį, kad bÅ«tent E. T. jam pranešė apie vagystę loÅ¡imo salone, bet jis pastarojo nieko neprašė paliudyti. Liudytojas E. T. teisme (1 t. 188-189 b. l.) patvirtino įvykio dienÄ loÅ¡imo salone buvęs su G. Ž. ir žaidę prie loÅ¡imo aparatų, kad tÄ vakarÄ , kai jau buvo išėjęs iÅ¡ kazino, iÅ¡ pažįstamo, vardu L. arba A., kurio kitų duomenų nežino, jis sužinojo, jog buvo iÅ¡plėštas loÅ¡imo aparatas.

Liudytojas taip pat patvirtino, kad G. Ž. skambino, ir jis G. Ž. pasakė apie tai, kad buvo apvogtas lošimo aparatas ir pastarasis pasakė, jog dabar jį kvietinės, kadangi ankščiau buvo teistas. Liudytojas neigė, kad G. Ž. jo kažko prašė paliudyti. Minėtų nuteistojo ir liudytojo parodymų, jog E. T. skambino G. Ž. ir pastarajam pranešė apie vagystę lošimo salone ir kad apeliantas liudytojo neprašė paliudyti, nepatvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys – telefoninių pokalbių suvestinės (1 t. 82–85 b. l.).

IÅ¡ G. Ž. pokalbių telefonu suvestinių matyti, kad telefoninis pokalbis tarp nuteistojo ir liudytojo E. T. vyko iÅ¡ karto po įvykio – 2012-02-29 9.47 val., o ne po mėnesio ar kelių savaičių, kaip apklausos metu nurodė pats apeliantas. Ir ne liudytojas E. T. paskambino G. Ž., o pats nuteistasis paskambino liudytojui. Taip pat iÅ¡ 2012-02-29 vykusio telefoninio pokalbio matyti, kad ne E. T. pranešė G. Ž. apie loÅ¡imo salone įvykdytÄ vagystę. Å io pokalbio turinys liudija, kad paÅ¡nekovai jau žinojo apie įvykdytÄ vagystę.

Pastebėtina, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. nurodė apie vagystę sužinojęs iÅ¡ savo žmonos. Taigi, paties apelianto parodymuose yra prieÅ¡taravimų apie tai, kada ir iÅ¡ ko sužinojo apie loÅ¡imo salone įvykdytÄ vagystę. Taip pat byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad E. T. anksčiau nei įvyko judviejų telefoninis pokalbis, pranešė G. Ž. apie vagystę loÅ¡imo salone. Be to, liudytojas E. T. teigė, kad jam apie vagystę kazino pranešė jam paskambinęs pažįstamas A., bet pastarasis jam nesakė, kas ir iÅ¡ kur buvo pavogta (1 t. 71–72, 188–189 b. l.).

Tačiau iš E. T. ir G. Ž. telefoninio pokalbio matyti, kad pats G. Ž. pradėjęs pokalbį apie savo paliktus pirštų pėdsakus ant lošimo aparato, kalbėjo būtent apie lošimo aparato metalinę dėžę, o tai rodo, kad apeliantas ir liudytojas jau 2012-02-29 ryte žinojo, kas buvo konkrečiai pavogta, ir kad G. Ž. lietė būtent apvogtojo lošimo aparato metalinę dėžę. Liudytojo E. T. teiginys, kad jis apie vagystę kazino sužinojo iš pažįstamo L. arba A., yra nelogiškas, kadangi, kaip pats liudytojas apklausos metu nurodė, kad su tuo asmeniu jis nebendrauja, nežino to asmens jokių kitų duomenų (pavardės, mobiliojo ryšio telefono numerio).

Dėl to nelogiÅ¡ka, kad asmuo, su kuriuo liudytojas nebendrauja, žino jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir po įvykio skambino praneÅ¡ti apie įvykdytÄ vagystę bÅ«tent E. T.. Taip pat iÅ¡ telefoninio pokalbio matyti, kad nors G. Ž. tiesiogiai neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo, jog E. T. paliudytų jo alibi neiÅ¡plėšus loÅ¡imo aparato, tačiau, paÅ¡nekovui iÅ¡sakęs savo versijÄ apie pirÅ¡tų pėdsakus ant loÅ¡imo aparato metalinės dėžės atsiradimo aplinkybes, nurodė, kad liudytojų buvo, ir E. T. sutiko ne tik pats tai paliudyti, bet ir nurodė, jog tai padarys ir jo draugė, vardu R..

Toks telefoninis pokalbis liudija, kad G. Ž. tarėsi su liudytoju dėl jam palankių parodymų davimo (jo versijos patvirtinimo). Be to, iÅ¡ telefoninio pokalbio matyti, kad E. T. pokalbio pradžioje klausė G. Ž., ar pastarasis niekur daugiau nelindo, o tai sugretinus su kitomis pokalbio metu užfiksuotomis aplinkybėmis (pirÅ¡tų pėdsakais, metaline dėže, loÅ¡imu) rodo, kad apeliantas loÅ¡imo salone ne tik lošė, bet ir iÅ¡traukė iÅ¡ loÅ¡imo aparato metalinę dėžę su pinigais. Apelianto versijos, kad prie jo priėję du vyriÅ¡kiai davė jam palaikyti iÅ¡ loÅ¡imo aparato iÅ¡trauktÄ metalinę dėžę su pinigais, yra nepagrįsta, nes vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota, jog prie apelianto bÅ«tų priėję du vyriÅ¡kiai ir davę kažkÄ palaikyti.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ loÅ¡imo salono vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prie apvogtojo loÅ¡imo aparato ilgiausiai lošė apeliantas ir prie jo prieidavo liudytojas E. T.. Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prie apvogtojo loÅ¡imo aparato nors ir lošė kiti asmenys, tačiau ilgiausiai lošė tik G. Ž., o po to buvo priėjęs liudytojas M. B., kuris prie loÅ¡imo aparato prabuvo vos kelias minutes. Liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis priėjęs loÅ¡ti prie loÅ¡imo aparato įmetė monetÄ ir iÅ¡girdęs, kad ji nukrito „ne ten, kur reikia“, pasilenkė ir pamatė, kad iÅ¡laužtos aparto durelės, Å¡alia stovi dangtis, iÅ¡ inercijos paėmė į rankas tÄ dangtį, bei iÅ¡sigandęs išėjo iÅ¡ loÅ¡imo salono, apie apvogtÄ loÅ¡imo aparatÄ nepasakęs kazino darbuotojoms.

IÅ¡ esmės tokius parodymus, apie tai, kaip jo pirÅ¡tų pėdsakai atsirado ant apvogto loÅ¡imo aparato dangčio, liudytojas M. B. davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas parodė matęs, kaip prie to loÅ¡imo aparato lošė G. Ž. ir vis pasilenkdavęs kažkÄ darydavo, nuolatos žvalgydavosi, buvo labai neramus, todėl jis suprato, kad G. Ž. darė „kažkÄ negero“, tačiau teisme liudytojas teigė nematęs, kÄ prie loÅ¡imo aparato veikė G.

Ž., kad pastarojo salėje nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė tokius, kokių reikėjo kriminalistams, nes buvo vartojęs narkotikų ir norėjo, kuo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ policijos. Kaip iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, jis pakeitė tik dalį savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, susijusių tik su G. Ž. atliktais veiksmais, o parodymus apie savo pirÅ¡tų pėdsakų atsiradimÄ ant apvogto loÅ¡imo aparato dangčio, patvirtino. Liudytojo M. B. paaiÅ¡kinimÄ , jog jis davė pareigÅ«nams reikalingus parodymus vien dėl to, kad buvo vartojęs narkotikų ir norėjo kuo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ policijos, paneigia jį apklaususio pareigÅ«no parodymai.

Liudytojas S. Z. parodė, kad M. B. kvietėsi pasiaiÅ¡kinti, kaip pastarojo pirÅ¡o pėdsakai atsirado ant apvogto loÅ¡imo aparato, kad M. B. pats geranoriÅ¡kai davė parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes, t. y. apie tai, jog matė loÅ¡iantį G. Ž., kuris vis pasilenkdavo prie aparato apačios (2 t. 74–75, 100 b. l.). Liudytojas S. Z. taip pat nurodė, kad apklausos metu M. B. neatrodė apsvaigęs nuo narkotikų bei pats M. B. teigė „esÄ s Å¡varus nuo narkotikų“. M. B. apklausos protokole nurodyta, kad liudytojas perskaitė savo apklausos protokolÄ ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad apklausos protokolas suraÅ¡ytas teisingai (1 t. 66–67 b. l.).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas M. B. prieÅ¡ apylinkės teisme vykusį teismo posėdį buvo etapuotas iÅ¡ pataisos namų į Å iaulių tardymo izoliatorių, o ten nuo 2013-03-21 buvo laikomas ir apeliantas, pagrįstai manoma, kad tada liudytojui buvo padaryta įtaka dėl jo duotų parodymų ir dėl to teisme M. B. pakeitė dalį savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. TokiÄ liudytojo parodymų keitimo priežastį įvardino ir M. B. liudytoju apklausęs pareigÅ«nas S. Z..

Ä®vertinus tai, kad M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, kad buvo apklaustas jį apklausęs pareigÅ«nas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo M. B. parodymus, jog jis matė, kaip G. Ž. loÅ¡damas vis pasilenkdavo prie loÅ¡imo aparato apačios, nuolatos žvalgydavosi, buvo neramus, įvertino kaip apelianto kaltę pagrindžiantį įrodymÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. B. duoti parodymai sutampa su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis, liudytojų I.

M., R. M., E. K. parodymais. Liudytojos I. M. ir R. M., apklaustos iÅ¡ karto po įvykio – 2012-02-29 nuo 00.30 iki 02.05 val. patvirtino, kad prie apvogtojo loÅ¡imo aparato lošė vienas ir tas pats asmuo – apie 40 metų neaukÅ¡tas, plikai skusta galva vyriÅ¡kas, todėl manančios, jog tik tas vyriÅ¡kis galėjęs apvogti, kad prie to vyriÅ¡kio vis prieidavo jaunas vyriÅ¡kis (1 t. 46, 47, 56, 57, 187–188 b. l., 2 t. 100–101 b. l.). Å ios liudytojos atpažino ne tik loÅ¡usį minėtÄ vyriÅ¡kį, t. y.

G. Ž., bet ir prie jo prieidavusį E. T. (1 t. 48–51, 52–55, 58–61, 62–65 b. l.). Liudytojų I. M. ir R. M. parodymus patvirtina liudytojos E. K. parodymai, jog prie apvogtojo loÅ¡imo aparato lošė nuolatinis loÅ¡imo salono klientas, su juo buvo vaikinas, vardu E., kad vagystę galėjo įvykdyti tik jos apibÅ«dintas vyriÅ¡kis. Minėtus vyriÅ¡kius – G. Ž. ir E. T., liudytoja atpažino iÅ¡ jai pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų (1 t. 38–41, 42–45 b. l.). Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad ji peržiÅ«rėjusi filmuotÄ medžiagÄ susidarė įspÅ«dį, jog loÅ¡imo aparatÄ apvogti galėjo tik prie jo ilgai lošęs asmuo, nes jis vis pasilenkdavo, taip pat išėjęs į laukÄ kažkÄ dėjo į savo automobilio bagažinę ir po to iÅ¡važiavo, o po to prie to paties loÅ¡imo aparato kitas salono lankytojas žaidė labai trumpai, vos kelias minutes (2 t. 56–58, 99 b. l.).

Tokius liudytojos teiginius patvirtina byloje esančiose kompaktinėse plokÅ¡telėse esantys vaizdo įraÅ¡ai (1 t. 34–35 b. l., 2 t. 89–92 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kaip vyriÅ¡kis kailine kepure (teisme G. Ž. pripažino tÄ dienÄ buvęs su tokia kepure) loÅ¡damas vis pasilenkia už loÅ¡imo aparato, o prie jo priėjęs E. T. jį pridengia. Liudytoja E. K. paaiÅ¡kino, kad loÅ¡iant prie aparato nereikia niekur pasilenkti. Be to, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu aptikti laužimo pėdsakai, o prie protokolo esančios fotonuotraukos liudija, kad loÅ¡imo aparato saugykla, iÅ¡ kurios buvo pavogta metalinė dėžė su pinigais, yra rakinama (1 t. 23–26 b. l.).

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad M. B. prie loÅ¡imo aparato buvo vos kelias minutes ir pasilenkęs prie loÅ¡imo aparato rado jį jau iÅ¡plėštÄ , daroma iÅ¡vada, kad M. B. neturėjo realios galimybės per tokį trumpÄ laikÄ sugadinti svetimÄ turtÄ â€“ loÅ¡imo aparato saugyklÄ ir iÅ¡ jos pagrobti metalinę dėžę su pinigais. Atsižvelgiant į paminėtų įrodymų visumÄ bei į tai, kad apeliantas prie loÅ¡imo aparato lošė labai ilgai ir vis pasilenkdavo prie loÅ¡imo aparato apačios, kad jau kitÄ dienÄ po vagystės G.

Ž. telefonu kalbėjosi su E. T. apie vagystę iÅ¡ kazino loÅ¡imo aparato, konkrečiai įvardino pavogtÄ detalę, daroma iÅ¡vada, kad loÅ¡imo aparatÄ apvogė bei svetimÄ turtÄ sugadino tÄ vakarÄ prie loÅ¡imo aparato ilgiausiai lošęs ir vis loÅ¡imo metu pasilenkdamas apeliantas. Nors nusikaltimo vietoje ant apvogto loÅ¡imo aparato dangčio nebuvo rasti apelianto pirÅ¡tų pėdsakai, tačiau jie galėjo bÅ«ti nerasti dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl to, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo paimti tik 4 pėdsakai, iÅ¡ kurių tik trys pėdsakai buvo tinkami identifikuoti asmenį (1 t. 28–31 b. l.), taip pat vieni pirÅ¡tų pėdsakai galėjo uždengti kitus pėdsakus.

Be to, G. Ž. pokalbis telefonu su E. T. rodo, kad apeliantas buvo įsitikinęs, jog paliko savo pirÅ¡tų pėdsakus. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina G. Ž. kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos.

Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir G. Ž. iÅ¡teisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡o nuteistasis.Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, bei vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis, pagrįstai apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas, skirdamas apeliantui subendrintÄ bausmę, nepažeidė BK 63, 64 straipsnių nuostatų. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės. Nustačius, kad G. Ž. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo G.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkė                                                                                    Virginija ŽindulienėTeisėjai                                                                             Irena Ivanovienė                                                                             Nijolė Matuzevičienė