2020-10-21 Nr. AB-19636-3-62-3-01513-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1517-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01513-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Druskininkų savivaldybei ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija, Komisija) 2018 m. liepos 2 d. sprendimą dėl V. S. elgesio (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas manė, jog Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant esmines procedūras, dvigubo baudimo draudimo principą, be to, Sprendimą priėmė Etikos komisija, kuri neturėjo kompetencijos nagrinėti Sprendime nurodytų aplinkybių.

3. Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus tyrimo bei sprendimo priėmimo terminus. Etikos komisija tyrimą dėl pareiškėjo pagal L. R. pranešime nurodytas aplinkybes pradėjo 2018 m. kovo 21 d. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018 m. balandžio 17 d. posėdžio protokolo, Etikos komisija šiame posėdyje nusprendė pratęsti tyrimo terminą iki 2018 m. gegužės 21 d., tačiau Sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. liepos 2 d. Duomenų apie tai, jog Etikos komisija būtų pratęsusi tyrimo terminą daugiau nei iki 2018 m. gegužės 21 d., pareiškėjas neturi. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 7 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 11 dalyje, Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T1-203 (2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. T1-132 redakcija) (toliau – ir Etikos komisijos nuostatai), 33 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tyrimas dėl pareiškėjo (tyrimą pradėjus 2018 m. kovo 21 d.) privalėjo būti užbaigtas ne vėliau kaip 2018 m. birželio 20 d., o Sprendimas priimtas ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 27 d. Tačiau ginčo atveju Sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. liepos 2 d.

4. Pareiškėjas rėmėsi Kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 10 dalimi. Pareiškėjui nuo pat tyrimo pradžios nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas, taip pažeidžiant jo procesines teises, būtent – asmens teisę į gynybą. Pareiškėjui siųstame Etikos komisijos 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. S12-943-3.5. „Pranešimas dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio“ konkrečios Kodekso nuostatos ar principai nenurodomi. Taigi, pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios nežinojo ir negalėjo žinoti, dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Pareiškėjo teigimu, vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą kaip neteisėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

5. V. S. 2018 m. gegužės 21 d. gavo Etikos komisijos 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. S12-1957-3.5. „Dėl Etikos komisijos tyrimo“, kuriame nurodoma, kad Etikos komisija vadovaudamasi Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Etikos komisijos nuostatų 38.6 punktu 2018 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą tyrimo dėl pareiškėjo elgesio metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai. Gavęs šį raštą pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog tyrimas dėl jo yra baigtas ir yra priimtas vienas iš Kodekso 9 straipsnyje numatytų sprendimų. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018 m. gegužės 21 d. rašto Nr. S12-1956-3.5. „Dėl viešojo intereso gynimo“, Etikos komisija įgyvendino 2018 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą ir medžiagą perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Tačiau, nepaisant 2018 m. gegužės 18 d. priimto Etikos komisijos sprendimo perduoti medžiagą prokuratūrai, 2018 m. liepos 2 d. buvo priimtas dar vienas sprendimas, t. y. Sprendimas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog Etikos komisija atliko du tyrimus ir priėmė du sprendimus, nors to daryti neturėjo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013).

6. Pareiškėjas gyvenimo aprašymą Lietuvos Respublikos Seimui (tiksliau – G. L., kuris jį pateikė Seimo pirmininkui) pateikė ne kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys, o kaip asmuo, kandidatuojantis į valstybės pareigūno (Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) nario) pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas valstybės politiku laikytinas dėl to, kad jis yra savivaldybės tarybos narys, darytina išvada, jog Kodekse įtvirtinti reikalavimai taikytini pareiškėjui tik tuo atveju, jeigu jis vykdo savo, kaip tarybos nario, veiklą. Dėl šios priežasties Etikos komisija neturėjo kompetencijos nagrinėti ir tirti šių aplinkybių, kadangi tai buvo visiškai nesusiję su pareiškėjo V. S., kaip tarybos nario, veikla.

7. Atsakovas su skundu nesutiko.

8. Paaiškino, kad Komisija priimdama sprendimą termino nepraleido. Pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole yra aiškiai nurodyta, kad tyrimas bus užbaigtas ir sprendimas dėl V. S. elgesio teisėtumo ar neteisėtumo priimtas gavus prokuratūros įvertinimą (informaciją). Teigė, kad 2018 m. gegužės 18 d. posėdyje Komisija priėmė sprendimą pratęsti tyrimą, iki bus gautas prokuratūros atsakymas. Su šiuo Komisijos sprendimu V. S. buvo supažindintas. Neapskundęs 2018 m. gegužės 18 d. posėdyje priimto sprendimo, V. S. su juo sutiko, ir jis yra privalomas pareiškėjui ir Komisijai. Net jeigu teismo būtų nustatyta, kad buvo pažeistas sprendimo priėmimo terminas, akivaizdu, jog tai savaime nesudaro besąlyginio pagrindo naikinti savo esme teisėto ir pagrįsto sprendimo, t. y. priimto tinkamai nustačius faktus ir pritaikius teisės normas.

9. Pareiškėjas skunde nurodo tik procedūrinius pažeidimus, tačiau neneigia pačios sprendimo esmės, t. y. prokuratūros nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis priimtas skundžiamas aktas. Pareiškėjas nepagrindė, kad egzistuoja ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, todėl pripažintina, kad termino praleidimas yra procedūrinis pažeidimas, kuris nėra esminis. Vertinant termino praleidimo (jeigu toks būtų nustatytas) priežastis turi būti įvertinta, kad terminas buvo praleistas ne dėl Komisijos neveikimo ar procedūrų vilkinimo, o dėl to, kad buvo laukiama svarbios informacijos iš prokuratūros. Termino pratęsimo metu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 2 d., savarankiški aktyvūs Komisijos tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių jokių suvaržymų ar nepatogumų nepatyrė.

10. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

11. Komisija pareiškėją informavo apie: gautą fizinio asmens skundą, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pradėtas tyrimas; padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą. L. R. pranešime nurodytos aplinkybės apie V. S. elgesį yra aiškios ir suprantamos. Todėl teiginys, kad pareiškėjas nesupranta, kuo yra kaltinamas, vertintinas kaip dirbtinis bandymas išvengti atsakomybės. Taigi, pareiškėjui iš 2018 m. kovo 22 d. pranešimo buvo aišku, dėl kokių faktų pradėtas tyrimas (dėl tikrovės neatitinkančių duomenų ir dokumentų apie išsilavinimą pateikimo) ir dėl kokių pažeidimų jis yra kaltinamas (Kodekso 4 str. numatytas Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimas). Komisijos vertinimu, pažeidimo įvardijimas yra žymiai efektyvesnė asmens teisių užtikrinimo forma, negu nuoroda į teisės aktų dalis ar punktus.

12. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad Komisija užbaigia tyrimą ir priima galutinį sprendimą. Atvirkščiai – 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole yra aiškiai nurodyta, kad gavus prokuratūros įvertinimą (informaciją) bus priimamas sprendimas dėl V. S. elgesio teisėtumo ar neteisėtumo. Taigi, pareiškėjui buvo pranešta, kad 2018 m. gegužės 18 d. yra priimtas tik tarpinis procedūrinis sprendimas kreiptis į prokuratūrą ir iš prokuratūros gautą informaciją ateityje panaudoti priimant sprendimą dėl pareiškėjo veiksmų. V. S. su tokiu Komisijos sprendimu sutiko ir jo neskundė, šis sprendimas tapo privalomu pareiškėjui ir Komisijai. V. S. skunde iš esmės nesutinka su tuo, kad Komisija atliko tarpinį veiksmą – informacijos perdavimą prokuratūrai, protokole aiškiai nurodydama, kad tyrimas yra nebaigtas. Manydamas, kad šis veiksmas buvo neteisėtas, pareiškėjas jį turėjo skųsti teismui.

13. Skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas kaip atlikto tyrimo baigiamasis aktas. Taigi, informacijos perdavimas prokuratūrai nėra pareiškėjo nubaudimas, todėl šiuo atveju dvigubo nubaudimo principas netaikytinas ir nebuvo pažeistas. Pareiga pranešti apie nusikalstamas veikas yra kiekvieno piliečio ir institucijos pilietinė pareiga. Vadovaujantis Kodeksu, tyrimo tikslas yra nustatyti, ar buvo padarytas Kodekso pažeidimas.

14. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo iš esmės pakeistas Komisijos priimamų sprendimų teisinis reguliavimas. Pasikeitęs teisinis reguliavimas lemia tai, kad ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu sukurti precedentai neturi būti taikomi kitoms, naujo teisinio reguliavimo pagrindu atsiradusioms, teisinėms situacijoms.

15. Atsakovo teigimu, kandidatavimas į VRK nėra „valstybės politiko asmeninis, šeimos ir namų gyvenimas, intymus gyvenimas“, taip pat tai nėra „veikla, nesusijusi su valstybės politiko pareigomis, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas“. Be to, net ir privataus gyvenimo požymius atitinkantis elgesys tam tikrais atvejais nelaikomas privačiu gyvenimu („Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi“). Todėl oficialus tikrovės neatitinkančios informacijos ir dokumentų apie politiko išsilavinimą pateikimas oficialioms institucijoms turi esminės reikšmės viešiesiems interesams, toks elgesys nelaikomas privačiu gyvenimu, t. y. priklauso Komisijos kompetencijai.

II. 16. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018 m. liepos 2 d. sprendimą dėl V. S. elgesio. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 500 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

17. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame savo gyvenimo aprašyme V. S. nurodė, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir / ar džiazinio fortepijono specialybę Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus aukštesniojoje ekonomikos mokykloje įgijo bankininkystės specialybę, Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro ir / ar ekonomikos magistro kvalifikacinius laipsnius ir Gėtės institute Duisburge (Goethe Institut) įgijo aukštąjį vokiečių kalbos išsilavinimą. Etikos komisija tyrimą dėl V. S. pagal L. R. 2018 m. kovo 14 d. pranešime nurodytas aplinkybes, įskaitant aplinkybes apie V. S. 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą gyvenimo aprašymą, pradėjo 2018 m. kovo 21 d. 2018 m. balandžio 10 d. buvo išsiųsti prašymai pateikti turimą informaciją į visas tarybos nario V. S. nurodytas mokymo įstaigas. Iš mokymo įstaigų gautos informacijos paaiškėjo, kad aukštosios mokyklos Gėtės instituto (Goethe Institut) Duisburgo mieste nėra, taip pat paaiškėjo, kad V. S. galbūt nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo.

18. 2018 m. gegužės 18 d. Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta vadovaujantis Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Etikos komisijos nuostatų 38.6 punktu tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai su prašymu įvertinti Etikos komisijos tyrimo metu surinktą medžiagą ir ginant viešąjį interesą pradėti tyrimą, ar V. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir, jei ne, ar be vidurinį išsilavinimą patvirtinančio brandos atestato V. S. teisėtai įgijo banko tarnautojo kvalifikaciją Vilniaus aukštesniojoje ekonomikos mokykloje bei bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete, ar jo įgyti aukštojo mokslo diplomai yra galiojantys, ar nebuvo klastojami dokumentai ar pateikta klaidinanti informacija, ar V. S. veiksmuose galbūt yra nusikalstamos veikos požymių, siekiant įgyti išsilavinimą. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolo, 4 punktu buvo nuspręsta apie priimtą sprendimą informuoti ir pareiškėją V. S..

19. Vilniaus apygardos prokuratūra 2018 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 2.VI-60 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. IBPS-S-290857 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

20. Etikos komisija 2018 m. liepos 2 d. Sprendimu nusprendė: pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – pagarbos žmogui ir valstybei, skaidrumo ir viešumo, sąžiningumo ir padorumo principus; rekomenduoti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui V. S. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; Sprendimo kopiją išsiųsti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui V. S., Druskininkų savivaldybės merui R. M. ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai; Sprendimą paskelbti Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad V. S. 2017 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame gyvenimo aprašyme pateikė tikrovės neatitinkančią bei melagingą informaciją apie savo išsilavinimą, sąmoningai klaidindamas tiek savo rinkėjus, tiek Seimo narius, kurie priėmė sprendimą dėl jo skyrimo į VRK narius.

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutiko su pareiškėjo išdėstytais argumentais dėl to, jog ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus tyrimo bei sprendimo priėmimo terminus.

22. Etikos komisija tyrimą dėl pareiškėjo pagal L. R. pranešime nurodytas aplinkybes, įskaitant aplinkybes apie V. S. 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą gyvenimo aprašymą, pradėjo 2018 m. kovo 21 d. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018 m. balandžio 17 d. posėdžio protokolo, Etikos komisija posėdyje nusprendė pratęsti tyrimo terminą iki 2018 m. gegužės 21 d., tačiau ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. liepos 2 d. Duomenų apie tai, jog Etikos komisija būtų pratęsusi tyrimo terminą daugiau nei iki 2018 m. gegužės 21 d. (tai buvo nuspręsta 2018 m. balandžio 17 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje), byloje nėra.

23. Nors atsakovas teigė, jog 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole yra aiškiai nurodyta, kad tyrimas bus užbaigtas ir priimamas sprendimas dėl V. S. elgesio teisėtumo ar neteisėtumo gavus prokuratūros įvertinimą, toks neapibrėžtas teiginys nelaikomas termino pratęsimu. Protokole turi būti aiškiai nurodoma, ar terminas pratęsiamas, kokiam laikui ir tokį termino pratęsimą reglamentuojanti teisės norma, kad toks termino pratęsimas nesukeltų abejonių ir interpretacijų šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas siūlo skaitantiems protokolą asmenims patiems susiprasti, jog terminas yra pratęstas neapibrėžtam laikui ir neaišku, kokia teisės norma vadovaujantis.

24. Teismas vadovavosi Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 11 dalyje ir Etikos komisijos nuostatų 33 punkte įtvirtintais terminais sprendimams priimti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, jog tyrimas dėl pareiškėjo V. S. (tyrimą pradėjus 2018 m. kovo 21 d.) privalėjo būti užbaigtas ne vėliau kaip 2018 m. birželio 20 d., o Sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 27 d. O ginčo atveju Sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. liepos 2 d., t. y. žymiai praleidus terminus.

25. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad Etikos komisija, 2018 m. balandžio 17 d. posėdyje nusprendusi pratęsti tyrimą iki 2018 m. gegužės 21 d., būtų sprendusi apie tyrimo pratęsimą dar ilgesniam terminui. Todėl atsižvelgiant į tai, jog sprendimas turi būti priimtas per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos, ginčo atveju sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 28 d. Taigi, akivaizdu, jog Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Kodekso 7 straipsnio 2 ir 10 dalyse bei Etikos komisijos nuostatų 25 ir 33 punktuose įtvirtintus tyrimo atlikimo terminus.

26. Iš esmės teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo argumentais, jog iš pranešimo jam nėra aišku, kuo jis kaltinamas, todėl taip pažeidžiamos jo procesinės teisės, o būtent teisė į gynybą. Teismas vadovavosi Kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 10 dalimi, teismų praktika (pvz., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-557-162/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015).

27. Ginčo atveju pareiškėjui siųstame Etikos komisijos 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. S12-943-3.5. „Pranešimas dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio“ nurodoma, kad Etikos komisija pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo, kaip valstybės politiko, galbūt padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų pagal gautą visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserės ir vedėjos L. R. pranešimą. Tačiau konkrečios Kodekso nuostatos ar principai rašte nenurodomi. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios galėjo nesuprasti, už kokį konkrečiai pažeidimą jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Nors atsakovas teigė, jog raštas yra aiškus ir, be to, prie rašto buvo pridėtas visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserės ir vedėjos L. R. pranešimas, tačiau pareiga apibrėžti kaltinimą ir apie tai pranešti pareiškėjui atitenka šiuo atveju pradėjusiai tyrimą Etikos komisijai. Akivaizdu, jog ginčo atveju Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esmines tokiems sprendimams priimti taikytinas procedūras ir terminus, o tokius pažeidimus traktuoti kaip neesminius nėra teisinio pagrindo. Tokie padaryti pažeidimai leido suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu ir teisingumu. Teismas vadovavosi ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudarė pagrindą naikinti Sprendimą kaip neteisėtą.

28. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 18 d. Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta vadovaujantis Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Etikos komisijos nuostatų 38.6 punktu tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai su prašymu įvertinti Etikos komisijos tyrimo metu surinktą medžiagą ir ginant viešąjį interesą pradėti tyrimą. Pareiškėjas, gavęs Etikos komisijos 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. S12-1957-3.5. „Dėl Etikos komisijos tyrimo“, kuriame buvo nurodoma, kad „Druskininkų savivaldybės etikos komisija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-203 „Dėl Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 38.6 punktu 2018 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą tyrimo dėl Jūsų elgesio metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai“, visiškai pagrįstai tikėjosi, jog tyrimas dėl jo yra baigtas ir yra priimtas vienas iš Kodekso 9 straipsnyje numatytų sprendimų. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018 m. gegužės 21 d. rašto Nr. S12-1956-3.5. „Dėl viešojo intereso gynimo“, Etikos komisija įgyvendino 2018 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą ir medžiagą perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

29. Nepaisant 2018 m. gegužės 18 d. priimto Etikos komisijos sprendimo perduoti medžiagą prokuratūrai, 2018 m. liepos 2 d. buvo priimtas dar vienas sprendimas – pripažinti, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Kodekse numatytus valstybės politikų elgesio principus (Kodekso 9 str. 1 d. 1 p.), bei rekomenduoti pareiškėjui suderinti savo elgesį ar veiklą su teisės aktuose nustatytais valstybės politikų elgesio principais ar reikalavimais (Kodekso 9 str. 1 d. 4 p.).

30. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika (2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013), padarė išvadą, jog ginčo atveju Etikos komisija, 2018 m. gegužės 18 d. posėdyje priėmusi Sprendimą perduoti medžiagą prokuratūrai, neturėjo teisės tęsti tyrimo ar iš naujo atlikti tyrimą ir priimti dar vieną, t. y. ginčijamą 2018 m. liepos 2 d. Sprendimą. Taip Komisija priėmė du atskirus sprendimus ir taikė skirtingas poveikio priemones. Atmestas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas neskundė pirmojo sprendimo, vadinasi, su juo sutiko. Taigi, pareiškėjas sutiko su sprendimu ir laukė prokuratūros tyrimo ir procesinio sprendimo, tačiau gavo dar vieną Etikos komisijos sprendimą ir su tokia padėtimi jau nesutinka, todėl ir kilo ginčas.

31. Atsakovas skunde nurodė, kad „Akivaizdu, jog tam tikrais atvejais gali (netgi privalo) būti taikomos kelios priemonės ir tai nėra laikoma non bis in idem principo pažeidimu. Aplinkybė, kad informacijos pateikimą prokuratūrai ir pripažinimą, kad V. S. elgesys pažeidžia valstybės politikų elgesio principus, skiria apie 1 mėnuo laiko, non bis in idem principo taikymo šioje situacijoje nekeičia.“ Atsakovas šio savo teiginio nepagrindžia teisės normos reikalavimais. Tačiau savo veikloje Etikos komisija privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jų nepažeisti. Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už Kodekso nuostatų pažeidimus, reglamentuoja Kodeksas, kurio 9 straipsnyje aiškiai nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti tik šios rūšies sprendimus.

32. Be to, atsakovas pažymėjo, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo iš esmės pakeistas Komisijos priimamų sprendimų teisinis reguliavimas. Tačiau teismas nurodė, jog kaip ir ankstesnėje redakcijoje, taip ir šiuo metu, vienas iš sprendimų yra numatyta perduoti tyrimo medžiagą prokuratūrai. Taigi, Etikos komisija įpareigota ištirti medžiagą, nustatyti pažeidimus ir nepasibaigus terminui priimti vieną iš numatytų tam tikros rūšies sprendimų. Nustačius, jog pareiškėjo veiksmuose nėra teisės aktais nustatytų pažeidimų arba greta nustatytų pažeidimų yra nusikalstamos veikos požymių, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė, tokiu atveju medžiaga perduodama prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti.

33. Pareiškėjas siekė įrodyti, kad oficialus gyvenimo aprašymo pateikimas per politiką G. L., siekiant daryti politinę karjerą ir užimti aukštas politines VRK nario pareigas, yra V. S. privatus gyvenimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir privataus gyvenimo požymius atitinkantis elgesys tam tikrais atvejais nelaikomas privačiu gyvenimu („Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi“). Išdėstyti argumentai patvirtino, kad oficialus tikrovės neatitinkančios informacijos ir dokumentų apie politiko išsilavinimą pateikimas oficialioms institucijoms turi esminės reikšmės viešiesiems interesams, todėl toks elgesys nelaikomas privačiu gyvenimu, t. y. priklauso Komisijos kompetencijai.

34. Teismas nusprendė, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytus procedūrinius pažeidimus, ginčijamą sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas tenkintas ir ginčijamas sprendimas panaikintas.

35. Pareiškėjas už advokato suteiktas teisines paslaugas – situacijos teisinę analizę ir skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur, ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatyto dydžio, todėl priteistina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atsakovui Druskininkų savivaldybei atmetamas, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos.

III. 36. Atsakovas Druskininkų savivaldybės etikos komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

37. Atsakovas pažymi, kad 2018 m. gegužės 18 d. posėdyje Etikos komisija priėmė sprendimą pratęsti terminą tol, kol bus gautas prokuratūros atsakymas. Su šiuo Etikos komisijos sprendimu V. S. buvo supažindintas. Pareiškėjas turėjo teisę jį skųsti, neapskundęs jo, pareiškėjas su juo sutiko ir jis yra privalomas pareiškėjui bei Etikos komisijai.

38. Teismas nepagrįstai nevertino, kad net ir nustačius, jog buvo pažeistas Etikos komisijos sprendimo priėmimo terminas, tai savaime nesudaro savarankiško ir besąlyginio pagrindo naikinti savo esme teisėto ir pagrįsto sprendimo. Teismo sprendime nenurodyta motyvų, kad egzistuoja ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, todėl pripažintina, kad termino praleidimas yra procedūrinis pažeidimas, kuris nėra esminis.

39. Atsakovo manymu, vertinant termino praleidimo (jeigu toks būtų nustatytas) priežastis turi būti įvertinta, kad terminas buvo praleistas ne dėl Etikos komisijos neveikimo ar procedūrų vilkinimo, o dėl to, kad buvo laukiama svarbios informacijos iš prokuratūros. Termino pratęsimo metu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 2 d. savarankiški aktyvūs Etikos komisijos tyrimo veiksmai nebuvo atliekami.

40. Atsakovo teigimu, šios bylos ir administracinės bylos Nr. eA-1942-756/2015 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pastarąja byla.

41. Atsakovas nurodo, kad Etikos komisija pareiškėją informavo: apie gautą fizinio asmens skundą, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pradėtas turimas (tuo buvo apibrėžtos tyrimo ribos); apie galbūt padarytą pažeidimą. Etikos komisijos vertinimu, pažeidimo įvardinimas yra žymiai efektyvesnė asmens teisių užtikrinimo forma, negu blanketinė nuoroda į teisės aktų dalis ar punktus. Akivaizdu, jog 2018 m. kovo 22 d. pranešime nurodyta informacija buvo visiškai pakankama teisei į gynybą įgyvendinti, teikti paaiškinimus ir įgyvendinti kitas savo teises.

42. Atsakovas akcentuoja, jog priešingai negu konstatavo teismas, Etikos komisija neformuluoja kaltinimo asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Etikos komisija tiria skundus, kurie apibrėžia Etikos komisijos tyrimo ribas (o ne pati Etikos komisija).

43. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad Etikos komisija užbaigia tyrimą ir priima galutinį sprendimą. Pareiškėjui buvo pranešta, kad 2018 m. gegužės 18 d. yra priimtas tik tarpinis procedūrinis sprendimas kreiptis į prokuratūrą ir iš prokuratūros gautą informaciją ateityje panaudoti priimant sprendimą dėl pareiškėjo veiksmų. Informacijos perdavimas prokuratūrai nėra pareiškėjo nubaudimas, todėl šiuo atveju dvigubo nubaudimo principas netaikytinas ir nebuvo pažeistas.

44. Pareiškėjas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti proceso išlaidas.

45. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, Etikos komisijos posėdyje 2018 m. gegužės 18 d. nebuvo priimti jokie sprendimai dėl tyrimo termino pratęsimo.

46. Etikos komisija ne tik pažeidė teisės aktuose įtvirtintus tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminus, bet atlikdama tyrimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė du atskirus sprendimus. Apie 2018 m. gegužės 18 d. priimtą Etikos komisijos sprendimą perduoti surinktą medžiagą prokuratūrai pareiškėjas buvo informuotas Etikos komisijos 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. S12-1957-3. Tačiau šiuo raštu pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, jog tyrimas yra pratęstas, ir visiškai pagrįstai tikėjosi, jog priėmus sprendimą tyrimas jau yra užbaigtas. Pareiškėjas objektyviai negalėjo tikėtis, kad praėjus daugiau nei mėnesiui po pateikto 2018 m. gegužės 21 d. Etikos komisijos pranešimo, kuriuo buvo įformintas sprendimas, pažeidžiant terminus bus priimtas dar vienas sprendimas.

47. Etikos komisijos pažeidimai laikytini esminiais dar ir dėl to, jog šiais pažeidimais buvo nesilaikyta teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų.

48. Pareiškėjo teigimu, Etikos komisija, gavusi skundą ar kreipimąsi, privalo savo iniciatyva nustatyti, kokią konkrečią Kodekso nuostatą pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas. Ginčo atveju Etikos komisija siųsdama pareiškėjui 2018 m. kovo 22 d. pranešimą dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio Nr. S12-943-3.5. nenurodė jokios konkrečios Kodekso nuostatos ar principų. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios nežinojo ir negalėjo žinoti dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Pareiškėjo teigimu, bylų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, fabulos iš esmės sutampa su šia byla.

49. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Etikos komisija, 2018 m. gegužės 18 d. posėdyje priėmusi sprendimą perduoti medžiagą prokuratūrai, neturėjo teisės tęsti tyrimo ar iš naujo atlikti tyrimą ir priimti dar vieną, t. y. ginčijamą 2018 m. liepos 2 d. sprendimą. Tokiu būdu Etikos komisija priėmė du atskirus sprendimus ir taikė skirtingas poveikio priemones.

50. Pareiškėjas pažymi, kad nei Kodeksas, nei Etikos komisijos nuostatai nenumato tokių atsakovo nurodomų „tarpinių procedūrinių“ sprendimų. Medžiagos perdavimas ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai, įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, yra įtvirtintas kaip vienas iš tyrimą užbaigus priimamų galutinių sprendimų (Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – pagarbos žmogui ir valstybei, skaidrumo ir viešumo, sąžiningumo ir padorumo principus; rekomenduota Druskininkų savivaldybės tarybos nariui V. S. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir minėtą Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikino. Išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės Etikos komisija pažeidė Kodekso 7 straipsnio 2 ir 10 dalyse bei Etikos komisijos nuostatų 25 ir 33 punktuose įtvirtintus tyrimo atlikimo terminus, pareiškėjui V. S. nepranešė apie konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu pareiškėjas buvo kaltinamas, kad komisija priėmė du atskirus sprendimus ir taikė V. S. skirtingas poveikio priemones bei tuo pažeidė non bis in idem teisės principą.

53. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka ginčija iš esmės pateikdamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

54. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

55. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2015 m. vasario 6 d. sprendimą ABTĮ 140, 142 straipsniuose nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams ir padarytoms išvadoms.

56. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalis (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2016m. sausio 1d. iki 2019m. gruodžio 31d.) nustato, kad Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustatė, kad Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus.

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Komisija tyrimą dėl pareiškėjo elgesio pradėjo 2018m. kovo 21d., o 2018m. balandžio 17d. posėdyje nusprendė pratęsti tyrimą iki 2018m. gegužės 21d.. Atsižvelgiant į nurodytus Komisijos sprendimus bei Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 ir 11 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Komisija tyrimą dėl pareiškėjo elgesio turėjo baigti vėliausiai iki 2018m. gegužės 21d., o sprendimą dėl atlikto tyrimo priimti vėliausiais iki 2018m. gegužės 28d.

58. Byloje nustatyta, kad Komisija tyrimą dėl pareiškėjo elgesio pabaigė 2018m. birželio 25d., o sprendimą dėl atlikto tyrimo priėmė 2018m. liepos 2d., kas leidžia konstatuoti jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas savo 2018m. liepos 2d. sprendimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė pažeisdamas Kodekso 7 straipsnio 2 ir 10 dalyse bei Etikos komisijos nuostatų 25 ir 33 punktuose įtvirtintus tyrimo atlikimo bei sprendimo priėmimo terminus.

59. Atsakovo pateikiami paaiškinimai, kad neva 2018 m. gegužės 18 d. posėdyje Etikos komisija priėmė sprendimą pratęsti tyrimo terminą tol, kol bus gautas prokuratūros atsakymas, atmetami kaip nepagrįsti, nes Etikos komisijos 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole nėra užfiksuotas joks sprendimas dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu termino pratęsimo. Be to pažymėtina ir tai, kad nei Kodeksas, nei Etikos komisijos nuostatai nenumato galimybės tyrimo termino pratęsimą susieti su kokiu nors ateityje įvyksiančiu įvykiu.

60. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Etikos komisijos 2018-03-22 rašto Nr. S12-943-3.5. „Pranešimas dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio“, kuriuo pareiškėjui buvo pranešama apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą, vertinimu. Minėtame pranešime pareiškėjui nėra konkrečiai įvardijama dėl kokių Kodekso normų pažeidimų yra pradėtas tyrimas pareiškėjo atžvilgiu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios galėjo nesuprasti, už kokį konkrečiai pažeidimą jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus.

61. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu 2018m. gegužės 18d. Etikos komisijos sprendimo (perduoti medžiagą dėl pareiškėjo elgesio prokuratūrai) vertinimu. Atsižvelgiant į Kodekso 9 straipsnyje numatytas galimas Komisijos sprendimų rūšis, į tai, kad Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatytas sprendimas – įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai, taip pat į tai, kad Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punktas draudžia Komisijos nariams, kol Komisijos tyrimas nėra baigtas, kam nors teikti kokią nors informaciją apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą ar duomenis, yra pagrindo teigti, jog pareiškėjas, gavęs Etikos komisijos 2018m. gegužės 21 d. raštą Nr. S12-1957-3.5.

„Dėl Etikos komisijos tyrimo“, kuriuo buvo informuotas, jog Druskininkų savivaldybės etikos komisija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 str. 1 d. 6 p. 2018 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą tyrimo dėl Jūsų elgesio metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai“, visiškai pagrįstai tikėjosi, jog tyrimas dėl jo yra baigtas ir yra priimtas vienas iš Kodekso 9 straipsnyje numatytų sprendimų. Toks Komisijos priimtų sprendimų vertinimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą analogiškoje byloje suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013), kur pasisakoma, jog atlikus tyrimą ir įvertinus medžiagą bei priėmus Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą sprendimą medžiagą perduoti prokuratūrai, reiškia, jog atlikusi politikų elgesio tyrimą, Komisija priėmė vieną iš Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų sprendimų, t. y. taip įgyvendino jai suteiktus įgaliojimus.

Valstybės politikų elgesio kodekse nėra įtvirtinta jokių nuostatų (išimčių), kuriomis vadovaudamasi Komisija dėl to paties skundo apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą galėtų atlikti kelis tyrimus ir priimti kelis sprendimus. Priėmus vieną iš anksčiau aptartų sprendimų tyrimo procedūra užbaigiama. Komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, yra saistoma teisės aktais nustatytos kompetencijos ir procedūrų, negali vadovautis absoliučios diskrecijos teise. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog Etikos komisija atliko du tyrimus ir priėmė du sprendimus, nors to daryti Komisija neturėjo teisės.

62. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija šioje byloje ginčijamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė pažeisdama Kodekse įtvirtintas procesines veiklos nuostatas, todėl tokį sprendimą nėra pagrindo laikyti teisėtu. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei teisminę praktiką, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

63. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo naudai 320 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

64. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1.3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. IV ketvirtį (už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėta 2019 m. kovo mėn.) sudarė 970,3 Eur, darytina išvada kad pareiškėjo prašoma priteisti 320 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio.

66. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktą įrodymą dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos priteisiama 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į Apeliacinį skundą surašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui V. S. iš atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos priteisti 320 Eur atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė