2022-10-12 Nr. AB-24736-3-64-3-00714-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-721-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00714-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), priteisti 37 192,75 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Šiaulių TI sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose gyvenamojo ploto vienam asmeniui tekdavo mažiau nei numatyta teisės aktuose, be to, iš bendro kameros ploto nebuvo išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldais užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Sanitariniai mazgai atskirti nuo likusio kameros ploto tik apie 1,5 m aukščio, higienos normų neatitinkančiomis pertvaromis. Kamerose nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl jautėsi nemalonus kvapas. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, tačiau situacija nesikeitė, buvo bandoma pareiškėją įbauginti psichologiškai, todėl pareiškėjas turėjo atsiimti jo teiktus skundus.

3. Pareiškėjas, prieš pirkdamas prekes iš Šiaulių TI parduotuvės, neturėjo galimybės jų apžiūrėti, susipažinti su prekių etiketėmis. Ne visada pateiktuose kainoraščiuose prekių kainos atitiko parduotuvėje esančių prekių kainas. Pareiškėjui buvo tiekiamas atšalęs bei supuvęs maistas. Pareiškėjas turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Šiaulių TI dažnai nebuvo karšto vandens ir nebuvo sudaroma galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir persirengimo kambariu, kadangi pareiškėjas buvo stebimas kitų asmenų arba pareigūnų. Kamerose buvo drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės. Nebuvo užtikrinamas kameros apšvietimas, t. y. natūrali šviesa labai silpnai patekdavo į patalpas, o dirbtinė šviesa buvo labai stipri, nuo jos pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti nebuvo galima, todėl pareiškėjas blogai miegodavo. Visose kamerose sienos buvo suskilusios, aprašinėtos, langai – išpuvę, per juos pūtė vėjas, nuo lubų krito tinkas, kalkės. Pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinamas užimtumas, teikiamos nesaugios, higienos normų neatitinkančios gydymo paslaugos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų patyrė emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, sutriko pareiškėjo miegas, todėl prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią įvertino 37 192,75 Eur.

5. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl kameros plotas, skirtas vienam suaugusiam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytus reikalavimus, netgi juos viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaida, todėl pareiškėjo teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo atmestini. Atsakovo atstovas akcentavo, jog ir kiti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tariamais pažeidimais, yra nepagrįsti. Vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) ginčui aktualiais patikrinimo aktais, patikino, kad kameros atitiko joms keliamus reikalavimus.

7. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti patenkinamas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, o kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliko nenagrinėtą.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Šiaulių TI pateiktus rašytinius įrodymus dėl kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto tenkančio vienam asmeniui. Teismas konstatavo, kad net ir atsižvelgus į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų pareiškėjo galimybę judėti kameroje.

10. Teismas, įvertinęs NVSC patikrinimo aktus konstatavo, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitiko joms keliamus reikalavimus. Dėl ventiliacijos nebuvimo, teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad vėdinimas natūraliu būdu per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje, nenustatyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, ginčui aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, NVSC patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių TI pateiktos sanitarinio mazgo lentelės nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,90 m (kamera Nr. 19) iki 2,34 m (kamera Nr. 63). Sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas pripažįstamas pakankamu bei užtikrinančiu pareiškėjo privatumą.

12. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl nepakankamai organizuojamų socialinės reabilitacijos programų, laikė abstrakčiais, nedetalizuotais ir prieštaringais. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas nurodytu aspektu. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, pareiškėjas neteikė, todėl teismas konstatavo, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos.

13. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę (2019 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. I/01-149). Taip pat numatyta galimybė skirti kaip paskatinimo priemonę ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą nerūkantiems asmenims (2019 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. I/01-138). Teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat, nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl blakių ir tarakonų, nevykdomos dezinfekcijos ir deratizacijos laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, minkštojo inventoriaus dezinfekavimo pažeidimų nenustatyta. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezifekcija, dezinsekcija ir deratizacija, ir šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas patalpų dezinfekcijos planas.

15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui teikto šalto ir nekokybiško maisto, jo kiekio, nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodė aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas. Pareiškėjas savo teiginių nekonkretizavo, t. y. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Teismas, įvertinęs Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktus, nustatė, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės esminių pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla, nenustatyta. Todėl sprendė, kad pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis maistas.

16. Teismas išaiškino, jog Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Pareiškėjas nenurodė kuriuo konkrečiu laikotarpiu jam daugiau, nei savaitę nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas duše laikė abstrakčiais ir nedetalizuotais, nes pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ir kas jį stebėjo persirengimo kambaryje.

17. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės apsipirkti Šiaulių TI parduotuvėje, pažymėjo, kad Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 procentų, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių TI raštai bei parduotuvėje parduodamų prekių patikrinimo aktai. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo teisių pažeidimo perkant prekes iš parduotuvės ar dėl per didelių prekių kainų, todėl įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl periodiškai teiktų skundų Šiaulių TI ir dėl to patirto psichologinio smurto, nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl pareigūnų ar kitų asmenų daromo poveikio, taip pat pareiškėjas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nesikreipė į teisėsaugos institucijas, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

19. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjui tariamai nesuteikto tinkamo gydymo, pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pažymėjo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys ją gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija). Teismas nustatęs, kad pareiškėjas ikiteismine tvarka į Komisiją nesikreipė, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šių aplinkybių nevertino ir šioje dalyje pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko šiuo atveju neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl nesant vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo prašymo priteisti jam neturtinę žalą teismas netenkino.

III. 21. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo atstovo 72 129,38 Eur arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo atstovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatlikęs visapusiško tyrimo priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, jog atsakovo atstovo pateikta informacija apie kamerose buvusių asmenų skaičių melaginga, taip pat, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie valymui netinkamą sanitarinių mazgų atitvėrimo dangą, netvarkingas sienas, netinkamą ventiliaciją, neužtikrinamą privatumą persirengimo kambaryje, karšto vandens duše nebuvimą bei kainų Šiaulių TI parduotuvėje neatitikimą. Pareiškėjas, be kita ko, skundžiasi netinkamai suteikta medicinine priežiūra, bei reiškia pretenzijas dėl netinkamo odontologinio gydymo.

23. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja arba supranta apibendrintą informaciją apie kamerose buvusių asmenų skaičių arba nurodo netikslią informaciją. Pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atstovo atsiliepimu, jokių atsikirtimų dėl tariamo duomenų netikslumo arba melagingumo nereiškė, taip pat, nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

25. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas pretenzijų dėl netvarkingų daiktų, spintų, netinkamo gydymo ar netinkamos psichologų pagalbos pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nedetalizavo kaip galimai buvo neužtikrintas jo privatumas persirengimo kambaryje. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, dėl minėtų aplinkybių atsakovo atstovas nepasisakė.

26. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pagal kurią apeliaciniame skunde turi būti nurodyti ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Atsakovo atstovas pažymi, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde arba abstrakčiai pakartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai arba iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu.

27. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teismo sprendimą laikyti neteisingu. Pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei jų patikimumu nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš, kaip teigiama, netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikomas motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

31. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, o kitą pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų ir/ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo, paliko nenagrinėtą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir palaikydamas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko visapusiško bylos tyrimo, neįvertino aplinkybės, kad atsakovo atstovas pateikė melagingus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas, be kita ko, skundėsi jam netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Todėl, ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo arba jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis įpareigoja administracinį teismą, priimant sprendimą, įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir/ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Be kita ko, ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

36. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo nusiskundimai dėl jį netenkinusių kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų arba įrodymų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI sąlygas. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Šiaulių TI. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovo atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skundo reikalavimas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą negalėjo būti patenkintas.

38. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde kelia atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų teisingumo klausimą, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti Šiaulių TI pateiktų įrodymų teisingumu.

39. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl jam galimai nesuteiktų arba netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų palikta nenagrinėta, teisėtumo ir pagrįstumo apeliaciniame skunde neginčijo, todėl teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, dėl šios sprendimo dalies atskirai nepasisako.

40. Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui – dėl netvarkingos spintos, netinkamo odontologinio gydymo ir psichologų pagalbos, taip pat prašomo priteisti didesnio neturtinės žalos dydžio pagrįstumas nėra vertinami.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

42. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė