40bd1985-2355-479a-9835-bb5b14b5cd8a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-372-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23629-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016m. kovo 24d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O.

Å . ir atsakovės E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2092-748/2015 pagal ieÅ¡kovės O. Å . ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 732,46 Lt (1 660,24 Eur) turtinės ir 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ ; atidalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atviras verandas, plane pažymėtas indeksais T1 ir T2 iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisiant atvirÄ verandÄ , plane pažymėtÄ indeksu T1, o atsakovei natÅ«ra priteisiant atvirÄ verandÄ , plane pažymėtÄ indeksu T2; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės. Gyvenamojo namo patalpos yra atidalintos kiekvienai bendraturtei, iÅ¡skyrus gyvenamajame name esančias dvi bendro naudojimo atviras verandas, inventorizuotas indeksais T1 ir T2. 2009 m. ieÅ¡kovė savo lėšomis ir darbu atvirÄ verandÄ , pažymėtÄ indeksu T1 (4,70 kv. m/2, 52 kv. m), įstiklino, iÅ¡kalė dailylentėmis, įrengė grindis. 2014-11-22 ir 2014-12-01 atsakovė iÅ¡ardė verandÄ , jÄ suniokojo, tuo padarydama ieÅ¡kovei turtinę ir neturtinę žalÄ , bei sukliudė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolius 5 732,46 Lt (1 660,24 Eur), kadangi ketina atstatyti verandÄ Ä¯ pradinę bÅ«klę bei kreiptis dėl jos įteisinimo. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinę žalÄ , nes atsakovės veiksmai pasireiÅ¡kė itin dideliu cinizmu, jais buvo sumenkinta teismo sprendimo galia bei pats teisingumas. Atsakovė neteisėtus veiksmus atliko po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad atvira veranda T1 yra bendro naudojimo patalpa, nes ieÅ¡kovei nebuvo pripažintos nuosavybės teisės į jÄ . Ir ieÅ¡kovė, ir atsakovė žinojo, jog veranda tapo netinkama naudojimui, kėlė grėsmę visam statiniui, nes dėl nepriežiÅ«ros įsiveisė parazitinis grybas, todėl abi susitarė nugriauti verandÄ T1. IeÅ¡kovė verandÄ pavertė Å«kinių padargų, mėšlo, chemikalų ir kitų pavojingų medžiagų sandėliu, dėl ko verandoje susidarė antisanitarinės sÄ lygos.

Ginčo veranda buvo ne griaunama, o atliekami privalomi veiksmai, siekiant apsaugoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Jokios žalos ieÅ¡kovė dėl to nepatyrė, kadangi Å¡ios verandos statymui buvo panaudota didžioji dalis atsakovės medžiagų, jokių rangovinių firmų ieÅ¡kovė nesamdė ir už darbus nemokėjo. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo netenkintinas, nes tokios kategorijos bylose nėra apskritai pagrindo priteisti neturtinę žalÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atidalino gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atviras verandas, VÄ® Registrų centro kadastrinių matavimų byloje Nr. 19/26341, registro Nr. 20/227531, pažymėtas indeksais T1 ir T2, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei O. Å . natÅ«ra priteisiant atvirÄ verandÄ , pažymėtÄ indeksu T1, o atsakovei E. S. natÅ«ra priteisiant atvirÄ verandÄ , pažymėtÄ indeksu T2, priteisė ieÅ¡kovei O.

Š. iš atsakovės E. S. 185,96 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės O. Š. atsakovei E. S. 111,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad žemės sklypas, 0,2404 ha ploto, esantis Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei O. Š. – 1011//2404 dalys, atsakovei E. S. – 1393/2404 dalys. Žemės sklype esantys trys garažai nuosavybės teise priklauso atsakovei E. S., gyvenamajame name atsakovei E. S. nuosavybės teise priklauso 80,29 kv. m bendro ploto butas – patalpos: 1-2 (3,82 kv. m), 1-3 (13,14 kv. m), 1-4 (18,14 kv. m), 1-6 (32,47 kv. m), 1-5 (7,26 kv. m), 1-7 (3,25 kv.

m) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 (1/2 nuo 4.42 kv. m), R-1 (1/2 nuo 7,88 kv. m), R-2 (1/2 nuo 32,85 kv. m) (t.1, b. l. 78-79, 87-88); ieškovei O. Š. nuosavybės teise priklauso 104,51 kv. m bendro ploto butas – patalpos: 2-1 (8,30 kv. m), 2-2 (1,55 kv. m), 2-3 (5,01 kv. m), 2-4 (12,08 kv. m), 2-5 (32,16 kv. m), 2-6 (17,92 kv. m), 2-7 (13,15 kv. m), 2-8 (14,34 kv.

m) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 (1/2 nuo 4,42 kv. m), R-1 (1/2 dalis nuo 7,88 kv. m), R-2 (1/2 dalis nuo 32,85 kv. m). Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamasis namas yra su priestatais: atvira veranda T1, kurios plotas 12 kv. m, 100 proc. baigtumo, pastatyta 1989 m., betoniniais pamatais, plytų sienomis, ir atvira veranda T2, 9 kv. m ploto, 100 proc. baigtumo, pastatyta 1975 m., betoniniais pamatais, plytų sienomis. Naudojimosi tvarka šiais priestatais nebuvo nustatyta ir jie nebuvo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams.

Ieškovei ir atsakovei atviros verandos T1 ir T2 priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip butų savininkėms tokiomis dalimis, kurios yra lygios joms nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovės butas yra 104,51 kv. m bendro ploto, atsakovės – 80,29 kv. m bendro ploto, todėl ieškovės dalis bendrame turte (atvirosiose verandose T1 ir T2) yra atitinkamai proporcingai didesnė. Teismas sprendė, kad atsakovė neturi teisėto pagrindo nesutikti su atvirų verandų atidalijimu ir reikalauti, kad šie namo priestatai būtų palikti bendram šalių naudojimui.

Kiekviena bylos Å¡alis savo namo dalimi naudojasi atskirai, bendrai naudojamų patalpų name nėra. Atviros verandos yra dvi, skirtingose namo pusėse. IeÅ¡kovės ir atsakovės santykiai yra įtempti, todėl nesutarimai dėl naudojimosi bendru daiktu spręstini bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo bÅ«du. Atviros verandos T1 ir T2 yra vienodos paskirties priestatai ir jų atidalijimas, paskiriant ieÅ¡kovei ir atsakovei po vienÄ , atitinka proceso tikslus. Atviroji veranda T1 yra rytinėje namo pusėje ties laiptais į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ , per kur patenkama į ieÅ¡kovei priklausantį butÄ .

Ä® atvirÄ jÄ verandÄ T1 yra langas iÅ¡ atsakovei priklausančio pirmojo aukÅ¡to kambario 1-6 (32,47 kv. m). Vietoje buvusio lango iÅ¡ atsakovei priklausančios patalpos 1-6 (32,47 kv.

m) yra įrengtos durys ir langas į atvirÄ verandÄ T1. Dėl durų įrengimo ginčas jau yra iÅ¡spręstas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014, nustatant, kad jos buvo įrengtos teisėtai. Atviroji veranda T2 yra vakarinėje namo pusėje, iÅ¡ Å¡ios verandos yra įėjimas į atsakovei priklausantį pirmame aukÅ¡te esantį butÄ (patenkant į patalpÄ 1-5 7,26 kv. m), be to, į verandÄ T2 taip pat yra langas iÅ¡ atsakovei priklausančio pirmojo aukÅ¡to kambario 1-6 (32,47 kv. m). Atsakovei priklausantis kambarys 1-6 yra didelio ploto (32,47 kv.

m) ir turi keturis langus, kurie iÅ¡eina į tris skirtingas puses. Teismas atsakovės argumentus, kad įrengta atvira veranda T1 trukdo patekti Å¡viesai, kad jÄ paskyrus ieÅ¡kovei į kambarį 1-6 mažiau pateks Å¡viesos, kad atsakovė negalės prieiti iÅ¡ lauko pusės prie namo sienos ir iÅ¡sivalyti lango, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atidalijant verandas, teismas vertino kaip esminę tÄ aplinkybę, kad atsakovė į savo butÄ patenka per verandÄ T2, o ieÅ¡kovės įėjimo laiptai yra Å¡alia verandos T1.

PrieÅ¡ingai atidalijus verandas, atsakovė netektų pagrindinio įėjimo į savo butÄ , o ieÅ¡kovei naudotis veranda T2 bÅ«tų nepatogu, nes ji yra kitoje namo pusėje, negu jos įėjimas į butÄ . Paskirtų Å¡alims verandų ploto skirtumas iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių nuosavybės dalių skirtumÄ . Veranda T1 priklausė ieÅ¡kovei ir atsakovei kaip bendraturtėms, tačiau ieÅ¡kovė buvo Å¡ios verandos statytoja. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu ieÅ¡kovė pripažinta verandoje T1 atliktų pakeitimų statytoja, todėl teismas ieÅ¡kovei pripažino teisę į žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų atliekant statybos darbus, bei dėl panaudotų Å¡iai statybai medžiagų sugadinimo bei sunaikinimo.

Atsakovė pripažino atlikusi verandos T1 griovimo ir ardymo veiksmus, todėl šį faktÄ teismas laikė įrodytu. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog Å¡alys nebuvo susitarusios griauti verandÄ . IÅ¡ antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.0106/14/01182, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Kauno skyriaus mikrobiologinio tyrimo 2014-12-02 protokolo Nr. MA-K 2658 (MA 5759-MA 5760) teismas nustatė, kad verandoje T1 nustatytas parazitinis grybas. Verandos T1 grindys ir siena iÅ¡ dalies buvo pažeistos pelėsinio grybo.

Kauno miesto Visuomenės sveikatos centro raÅ¡tas Nr.SV-2-28 ir Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro rekomendacijos patvirtino, kad pelėsiniai grybai patalpose gali bÅ«ti naikinami kitomis priemonėmis, nesunaikinant statinio konstrukcijų. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl pelėsinio grybo atsiradimo verandoje kilo grėsmė namui ir kad nėra galimybės sunaikinti Å¡io pelėsinio grybo kitomis priemonėmis, o tik iÅ¡griaunant statinį, todėl atsakovės veiksmus iÅ¡griaunant verandÄ T1 teismas nelaikė bÅ«tinais, kurių gali imtis bendraturtis be kitų savininkų sutikimo.

Nustatęs, kad atsakovė nebuvo gavusi bendraturtės sutikimo verandos T1 griovimui ir kad nebuvo bÅ«tinumo iÅ¡griauti verandÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl verandos T1 griovimo. Teismas nustatė, kad verandoje T1 buvo iÅ¡griauta plytų siena, iÅ¡imti langai ir durys, iÅ¡ardytos grindys ir lubos. UAB „Skena“ atliktame gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, verandos patalpoje 1-8 padarytos žalos nustatymo akte pažymėta, kad patalpoje yra demontuoti plastikiniai langai su palangėmis, iÅ¡ardyta dalis sienų apÅ¡iltintų polistirolu, aptinkuotų armuotu ir struktÅ«riniu tinku, iÅ¡ardytas lubų ir dalies sienų apkalimas medinėmis dailylentėmis, iÅ¡ardytas lubų apÅ¡iltinimas polistirolo plokÅ¡tėmis, sulaužyta laminuotų grindlenčių danga.

Paskaičiuotas verandos patalpos suremontavimui (atstatymui į buvusiÄ bÅ«klę) reikalingų lėšų kiekis, darbus atliekant rangovinei organizacijai ir pateikta iÅ¡vada, kad tam reikia 3 379,06 Lt (978,64 Eur). IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji buvo paÅ¡alinusi verandos T1 savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir jai buvo leista įteisinti verandÄ T1, kurios statytoja jÄ pripažino teismas savo sprendimu, todėl teismo vertinimu, ji neturi teisėto pagrindo reikalauti atsakovės atlyginti verandos atstatymo kaÅ¡tų.

IeÅ¡kovei gali bÅ«ti atlyginta tik ta žala, kuriÄ ji patyrė dėl verandos T1 pastatymo ir įrengimo. Teismas nustatė, kad dailylentės priklausė atsakovei nuosavybės teise ir ieÅ¡kovė nepatyrė žalos dėl medinių dailylenčių nuardymo bei sulaužymo ir dėl namo sienos padengimo polistirolu su dekoratyviniu tinku. Atsakovė neginčijo, kad grindims panaudotos medžiagos priklausė ieÅ¡kovei, tačiau tvirtino, kad grindys buvo sugadintos pelėsinio grybo. IeÅ¡kovė pripažino, kad dalis grindų dangos buvo pažeista pelėsinio grybo, o dalį likusių supjaustytų lentų ji naudoja savo nuožiÅ«ra.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog grindims panaudotos statybinės medžiagos buvo sugedusios, tapusios bevertėmis dėl pelėsinio grybo, todėl atsakovei nekyla atsakomybė už beverčių grindų iÅ¡ardymÄ . Teismas, remdamasi UAB „Skena“ aktu, už polistirolo sugadinimÄ ardant verandÄ iÅ¡ atsakovės priteisė jo vertę 130,78 Eur. Teismas sprendė, kad yra įrodyta ieÅ¡kovei kaip verandos statytojai padaryta žala dėl sumÅ«rytų plytų sienos iÅ¡griovimo 55,18 Eur.

Teismas sprendė, kad pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė sužalojo ieÅ¡kovės sveikatÄ ir yra kalta dėl ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimų. Pagal ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes (ieÅ¡kinio pagrindÄ ) ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimas galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas tiesiogiai taikant Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ . ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai. Apeliaciniu skundu atsakovė E. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimÄ panaikinti dalyje, kuria teismas nusprendė atidalinti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atviras verandas, VÄ® Registrų centro kadastrinių matavimų byloje Nr. 19/26341, registro Nr. 20/227531, pažymėtas indeksais T1 ir T2, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei O.

Å . natÅ«ra priteisiant atvirÄ verandÄ , pažymėtÄ indeksu T1, o atsakovei E. S. natÅ«ra priteisint verandÄ , pažymėta indeksu T2, ir priteisti iÅ¡ atsakovės 185,96 Eur žalos atlyginimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės O. Å . ieÅ¡kinį atmesti pilnai, priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ . Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę atidalinti jam priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčo verandos T1 ir T2 yra prie pat pirmo aukÅ¡to gyvenamojo namo sienų ir kolonų, kurios neginčytinai yra bendro naudojimo objektai.

Gyvenamas namas yra atidalintas į du butas, iÅ¡ kurių vienas butas - visas pirmas aukÅ¡tas priklauso atsakovei, o antrasis aukÅ¡tas - ieÅ¡kovei. Verandos ribojasi tik su atsakovei priklausančiu butu ir Å¡io buto pagrindinėmis konstrukcijomis. Todėl teismas neteisingai nurodė, kad atvira veranda T1 yra prie ieÅ¡kovės naudojamų patalpų. IeÅ¡kovės naudojamos patalpos yra tik antrame aukÅ¡te ir sudaro 104 kv. m ploto. IÅ¡ atsakovei priklausančio buto yra įrengti išėjimai į abi verandas. Teismui paskyrus vienÄ verandÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės nuosavybėn, iÅ¡ atsakovės atimta teisė ne tik, kad vaikščioti pro verandÄ , bet atimta galimybė prieiti prie bendros gyvenamojo namo sienos, kolonų, atsakovei priklausančio lango.

IÅ¡ atsakovės atimta galimybė apÅ¡iltinti namo sienÄ , kuri ribojasi su terasa, bei atimta bet kokia galimybė vykdyti gyvenamojo namo sienų nuolatinę priežiÅ«rÄ .Ginčo verandų atidalijimas nėra galimas nei pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nei pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Pagrindinės namo konstrukcijos: sienos, kolonos, verandos yra iÅ¡imtinai priskiriamos turtui, kuris bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra atidalintinas turtas.

Teismas, nuspręsdamas atidalinti atsakovei ir ieÅ¡kovei bendrosios nuosavybės teise priklausančias verandas T1 ir T2, tuo pačiu atidalino ir pagrindines namo konstrukcijas (gyvenamojo namo sienas), kurios dėl savo prigimties ir naudojimo specifikos nėra priskiriamos prie atidalintino turto. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių verandų atidalijimas nėra galimas be gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų dalies - sienų, kolonų atidalijimo. Atidalijus verandas, t. y. T1 verandÄ priteisus ieÅ¡kovei, o kitÄ T2 verandÄ - atsakovei, dėl atsakovės ir ieÅ¡kovės itin konfliktiÅ¡kų santykių, nebus galimybės prižiÅ«rėti pagrindinių namo konstrukcijų dalies, dėl ko tai objektyviai trukdo gyvenamojo namo naudojimui.

Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino 2014-12-05 VĮ Registrų centro pažymos, kurioje konstatuota, kad „Pastato pirmajame aukšte esančios terasos t1 ir t2 nėra priskirtos nei vienam iš butų, nes tiek pagal ankstesnes, tiek pagal dabar galiojančias plotų skaičiavimo metodikas atvirų verandų, terasų, atvirų ložių, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami“, kas reiškia, jog atvirosios verandos iš esmės nėra priskirtos butams, o yra tik gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, konstrukcijų dalys, kas įrodo, kad verandų atidalijimas nėra teisiškai įmanomas.

Abi verandos yra pastatytos prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, abi verandos yra funkcionaliai susietos tik su atsakovės butu, ir abi verandos turi tiesioginį įėjimÄ iÅ¡ atsakovės buto. Neturėdama galimybės patekti prie gyvenamojo namo sienos, atsakovė negalės įgyvendinti savo, kaip bendrosios nuosavybės teisės dalyvio teisių ir pareigų. Teismas atidalindamas verandas, atėmė iÅ¡ atsakovės nuosavybę ir pažeidė proporcingumo principÄ , priteisdamas mažesnę terasÄ .

Teismas visiÅ¡kai nevertino eilės įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad dėl nuolatinių konfliktų ieÅ¡kovė niekada atsakovės neįleis į verandÄ nei iÅ¡valyti lango, nei tvarkyti bendro naudojimo objektus. Byloje pateikti dokumentai (pareiÅ¡kimai, fotonuotraukos, liudytojų parodymai) patvirtina, kad eilę kartų buvo kreiptasi į Santakos PK virÅ¡ininkÄ dėl O. Å . netinkamo terasos tvarkymo. IeÅ¡kovė verandoje nuolat palikdavo smarvę skleidžiančius terÅ¡alus, užkaldavo langus vinimis ir lentomis, iÅ¡sukdavo verandos langų rankenėles, kad atsakovė negalėtų iÅ¡vėdinti verandos, kad smarvė sklistų į butÄ , kabindavo žiurkes, sandėliavo trÄ Å¡as, raugus, statybines medžiagas, įvairius Å«kio padargus ir t. t., visiÅ¡kai užkraudama atsakovės praėjimÄ Ä¯ verandÄ .

Dėl Å¡ių ieÅ¡kovės veiksmų ginčo verandoje susidarė antisanitarinės sÄ lygos, atsirado parazitinis grybas, kuris iÅ¡plito po visÄ terasÄ . IeÅ¡kovė pažeidė CK 4.83 straipsnyje įtvirtintas bendro naudojimo patalpų tvarkymo bei priežiÅ«ros taisykles, dėl ko buvo pažeisti atsakovės, kaip ieÅ¡kovės bendraturtės, interesai bei iÅ¡kilo grėsmė ne tik bendrojo naudojimo objektams, bet ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto daliai. Dėl ieÅ¡kovės veiksmų ginčo verandoje susidarė antisanitarinės sÄ lygos, atsirado parazitinis grybas, kuris iÅ¡plito po visÄ terasÄ .

IeÅ¡kovės veiksmai tiesiogiai įtakojo terasoje sudarytas antisanitarines sÄ lygas bei pablogino bendro naudojimo terasos stovį. Dėl parazitinio grybo atsiradimo ir iÅ¡plitimo ginčo verandoje, atsirado reali parazitinio grybo grėsmė ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai. 2014-11-10 ieÅ¡kovei buvo pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas praÅ¡ymas: 1. „IÅ¡sineÅ¡ti sofÄ ir visus padargus;

2. IÅ¡ardyti grindis;

3. IÅ¡imti užkrėstÄ Å¾emės sluoksnį;

4. Nuvalyti nuo sienų grybÄ ir dezinfekuoti sienas;

5. Prie sienų nestatyti jokių baldų nei Å«kio padargų, idant sienos turėtų atvirÄ vėdinimÄ , t. y. nesudaryti sÄ lygų toliau plisti „grybui“, kuris negailestingai naikina pastatus ir labai kenkia sveikatai.“ RaÅ¡te buvo nurodyta, jog neįvykdžius reikalavimo, bus pasamdyti darbininkai, kurie, antstolio priežiÅ«roje atliks minėtus darbus, už kuriuos turės sumokėti pati O. Å .. Todėl verandos nugriovimas buvo atsakovės ir ieÅ¡kovės susitarimas, dėl ko atsakovė iÅ¡ardė parazitinio grybo pažeistas sienas bei verandÄ .

Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino 2014-12-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuoti įvykdyti veiksmai (iÅ¡neÅ¡ami daiktai, nuimamas virÅ¡utinis žemės sluoksnis, atliekama dezinfekcija, fiksuojamas grybas, jis naikinamas), kurie yra bÅ«tini paÅ¡alinti atsiradusiÄ realiÄ parazitinio grybo grėsmę atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurios ribojasi su ginčo veranda. Ginčo veranda buvo ne griaunama, o atliekami privalomi veiksmai, siekiant apsaugoti atsakovės nuosavybės teise priklausančias patalpas, bei prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina, jog pati ieÅ¡kovė sutiko, kad minėti veiksmai bÅ«tų atlikti.Teismas be pagrindo priteisė ieÅ¡kovei 185,96 Eur už plytas ir polistirolÄ , nes visas polistirolas liko sveikas ir pati ieÅ¡kovė 2014-11-22 raÅ¡tu prašė nusiimti dailylentes tam, kad galėtų pasiimti polistirolÄ .

IeÅ¡kovė pati siekė Å¡iÄ terasÄ nugriauti, kÄ patvirtina jos veiksmai ir prašė atsakovės iki lapkričio 23 d. iÅ¡ardyti terasÄ , pasiimti dailylentes nuo sienos, iÅ¡neÅ¡ti likusį Å¡lamÅ¡tÄ , nes atsakovei reikia nusiimti polistirolÄ , medienÄ ir iÅ¡siimti grindis. Todėl teismas neteisingai priteisė žalÄ iÅ¡ atsakovės už polistirolÄ ir plytas. Verandos statybai buvo panaudotos senos plytos iÅ¡ atsakovei priklausančio sandėliuko. FaktÄ , jog plytos buvo senos, patvirtino liudytojai.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė O.

Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai priteisiant ieÅ¡kovei O. Å . iÅ¡ atsakovės E. S. 1 660,24 Eur turtinės ir 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, likusios sprendimo dalies nekeisti, priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turi atlyginti ne verandos atkÅ«rimo kaÅ¡tus, o ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas verandos statymui.

Teismo sprendimu veranda T1 yra atidalinta jÄ priteisiant ieÅ¡kovei O. Å ., todėl atidalinus verandÄ ieÅ¡kovė be atsakovės sutikimo įgis teisę jÄ atstatyti pagal projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Atsakovei neiÅ¡griovus verandos, ieÅ¡kovė įgytų teisę jÄ , kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ , įteisinti, o teismui jÄ atidalinus, ieÅ¡kovei net nebÅ«tų reikėję gauti atsakovės sutikimo. Todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteisti verandos atstatymo kaÅ¡tai. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad tuo atveju, kai sugadintas turtas neatkurtas, nuostoliai skaičiuojami pagal Å¡io turto atkÅ«rimo vertę, o ne faktiÅ¡kai to turto sukÅ«rimui patirtas iÅ¡laidas.

Teismo pasirinktas nuostolių skaičiavimo principas prieÅ¡tarauja tiek teisminei praktikai, tiek ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kad žala skaičiuojama pagal teismo sprendimo metu galiojančias kainas. Tuo tarpu teismas žalÄ priteisė pagal ieÅ¡kovės turėtas ir įrodytas iÅ¡laidas daikto, kuris buvo sužalotas, sukÅ«rimo metu. Veranda buvo pastatyta 2009 metais, iÅ¡griauta 2014 metais, todėl nebuvo teisinio pagrindo skaičiuoti žalÄ verandos statymo metu galiojančiomis kainomis ir patirtomis iÅ¡laidomis, kadangi to nenumato CK 6.249 straipsnio 5 dalis, nes tai nebuvo nei sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nei netgi žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ galiojančios kainos.Teismo iÅ¡vados dėl žalos dydžio neatitinka surinktų byloje įrodymų.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nepriteisė už visÄ polistirolÄ , už laminuotas grindlentes, grindis, gulekÅ¡nius ir dailylentes, teismas neatlygino ieÅ¡kovei jos darbų vertės. Tik nedidelė grindų dalis buvo pažeista grybo. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimų apimtį, įvertino ne visus pateiktus įrodymus. ŽalÄ teismas nustatinėjo tik pagal vienÄ sÄ matÄ , nors byloje buvo pateiktos dvi viena kitÄ papildančios sÄ matos (t. 1, b. l. 92–93 ir atskiras priedas prie bylos, o kopija t. l, b. l. 59–65), kadangi pirmÄ kartÄ ekspertas žalÄ nustatė 2014-11-05 (aktas suraÅ¡ytas 2014-11-10), o po to, atsakovė atliko kitÄ dalį griovimo darbų 2014-11-21 daužė pamatÄ , 2014-11-22 išėmė duris, nuplėšė sienas. 2014-12-01 iÅ¡pjovė grindis, iÅ¡lupo laminatÄ , iÅ¡nešė baldus, langus, duris.

Todėl papildomai parengtoje A. Z. sÄ matoje (t. 1, b. l. 92–93) buvo įtraukti tie atstatymo darbai, kurie atsirado po 2014-11-05. Viso padaryta žala sudarė 5 732,46 Lt, t. y. 1 660,23 Eur, o ne 978,64 Eur, kaip kad nurodė teismas. Teismas, nepriteisdamas už verandos statymo darbus vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė neįrodė turėtų iÅ¡laidų dydžio, neteisingai taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad kai Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas.

Teismas, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 6.247 straipsnį). Kadangi pelėsis verandoje atsirado dar Kauno apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-169-192/2014 eigoje, kurioje atsakovė aktyviai įrodinėjo aplinkybę, kad yra verandos statytoja, tačiau tik pralaimėjusi bylÄ iÅ¡griovė verandÄ prisidengdama motyvu, kad naikina pelėsį, tai patvirtina atsakovės veiksmų tikruosius motyvus.

Kol nebuvo priimtas galutinis nepalankus atsakovei teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014, atsakovė nelaikė, kad dėl pelėsio bÅ«tina griauti verandÄ , o siekė bÅ«ti pripažinta jos statytoja. Verandos iÅ¡griovimo aplinkybės patvirtina, kad veranda buvo iÅ¡griauta ne dėl pelėsio, nes pelėsis buvo įsimetęs tik dalyje grindų ir sienų, o iÅ¡griauta visa veranda - langai, durys, lubos, namo iÅ¡orės apdaila, kurie nebuvo pažeisti pelėsio ir kurių ardyti nebuvo jokios bÅ«tinybės. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esančios visos fotonuotraukos prie UAB „Skena“ ataskaitų, ir ieÅ¡kovės pateiktos fotonuotraukos dėl faktinės padėties po griovimo.

Atsakovės veiksmai, kuriais akivaizdžiai negerbiamas priimtas teismo sprendimas, menkinama kito asmens nuosavybė, yra svarbÅ«s visai visuomenei, todėl tai sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ . Be to, neturtinę žalÄ buvo pagrindas priteisti ir tuo pagrindu, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo ieÅ¡kovės psichinė ir fizinė sveikata. Byloje esantys ieÅ¡kovės medicininiai dokumentai neginčytinai patvirtina, kad O. Å . sveikata pablogėjo po verandos griovimo darbų. 2014-11-21 buvo kviesta greitoji pagalba (VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties 2014-12-02 raÅ¡tas) dėl aukÅ¡to kraujo spaudimo. 2014-11-24 O.

Å . lankėsi pas neurologÄ , skundėsi nerimu, baime, blogu miegu dėl konfliktų su kaimynais. Neurologo įraÅ¡as, kad ieÅ¡kovė skundžiasi sutrikusiu miegu, nerimu, įtampÄ , atliktas bÅ«tent laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2014-12-01, kai buvo griaunama veranda.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi du, o ne tris, kaip nurodė teismas, reikalavimus. Vienas reikalavimas buvo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , kitas atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Vienas jų buvo patenkintas visiÅ¡kai, kitas iÅ¡ dalies.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė O.

Å . praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimÄ atsakovės skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atidalino kolonas, kurios sudaro verandÄ , yra atmestinas, kadangi tam tikros konstrukcijos, sienos net ir atidalinus bendro naudojimo objektus, lieka bendros, kÄ teismas ir nurodė skundžiamajame sprendime. Atvirų verandų atskyrimas nuo pagrindinio daikto įmanomas, nes be jų daiktas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

Neginčytinai nustatyta, kad veranda T2 naudojasi atsakovė, pro Å¡iÄ verandÄ atsakovė patenka į savo butÄ . Veranda T1 statyta ieÅ¡kovės lėšomis ir darbu. IeÅ¡kovė, statydama namo antrÄ aukÅ¡tÄ , padarė Å¡ios verandos kolonas, perdengimus, o vėliau ir įrengė Å¡iÄ patalpÄ . Verandos T1 įrengimui atsakovė buvo davusi sutikimÄ . Civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014 konstatuota, jog verandos statybos metu geranoriÅ¡kai atsakovės atlikti prisidėjimai dailylentėmis. Kadangi atsakovė į savo gyvenamojo namo patalpas patenka per verandÄ T2, jai nėra jokio tikslo ir bÅ«tinybės naudotis veranda T1.

VisÄ laikÄ langas į verandÄ T1 iÅ¡ atsakovės gyvenamųjų patalpų buvo užkaltas ir nenaudojamas. Å ias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl verandų nelygiavertiÅ¡kumo, bei, kad verandos yra atsakovės buto dalis, dėl ko remtis Å¡iais argumentais apeliaciniame skunde nėra teisinio pagrindo. Verandos iÅ¡griovimo aplinkybės patvirtina, kad veranda buvo iÅ¡griauta ne dėl pelėsio, nes pelėsis buvo įsimetęs tik dalyje grindų ir sienų, o iÅ¡griauta visa veranda – langai, durys, lubos, namo iÅ¡orės apdaila, kurie nebuvo pažeisti pelėsio ir kurių ardyti nebuvo jokios bÅ«tinybės net pridengiant pelėsio motyvu.

Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė E. S. praÅ¡o ieÅ¡kovės O. Å . apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Nurodo, kad 2014-09-17 Kauno apygardos teismo nutartimi O. Å . tik buvo pripažinta verandos T1 statytoja, kas nereiÅ¡kia verandos T1 savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo. Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tik nurodė, kad „pripažinus atsakovę verandos statytoja, ji galės kreiptis į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama sutikimo įteisinti verandÄ ir galės kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo jÄ Ä¯teisinant“, bei konstatavo, kad verandos statybai buvo panaudotos taip pat ir atsakovei E. S. priklausančios statybinės medžiagos.

Teismo nutartimi jokiu bÅ«du nebuvo pripažinta ieÅ¡kovės teisė į verandos T1 statybos įteisinimÄ . Atsakovė pažymi, kad niekada nesutiko, jog O. Å . statytų verandÄ T1. Tik sužinojusi apie O. Å . ketinimus statyti verandÄ T1, atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ dėl verandos T1 statymo, kadangi O. Å . priklausė ir Å¡iuo metu priklauso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tik 2-asis aukÅ¡tas, o atsakovei nuosavybės teise priklauso visas 1-asis aukÅ¡tas, dėl ko statinys (veranda T1) pažeistų atsakovės, kaip gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to savininkės, teises bei sudarytų tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės konfliktines situacijas dėl verandos T1 bei gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to pagrindinių konstrukcijų valdymo.

Tačiau ieÅ¡kovė be atsakovės žinios ir sutikimo, neparengusi jokio projekto, savavaliÅ¡kai pastatė verandÄ T1. IeÅ¡kovė savavaliÅ¡kai be atsakovės leidimo pasisavino atsakovei priklausančias visiÅ¡kai naujas natÅ«ralaus juodalksnio dailylentes, kurios buvo sudėtos ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taip pat ieÅ¡kovė verandos sienos statybai panaudojo atsakovei priklausančias plytas iÅ¡ nugriauto atsakovei priklausančio sandėliuko (l-7/3.24 kv. m).

Vien aplinkybė, jog atsakovė siekė bÅ«ti pripažinta verandos statytoja ir verandos T1 statybai buvo panaudota dalis atsakovės medžiagų, negali patvirtinti fakto apie atsakovės sutikimo davimÄ ar nedavimÄ dėl verandos T1 statybos. IeÅ¡kovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji turi teisę reikalauti verandos T1 atstatymo kaÅ¡tų, kad ji yra paÅ¡alinusi savavaliÅ¡kos statybos padarinius bei įteisinusi savavaliÅ¡kai pastatytÄ verandÄ T1, tačiau byloje pateikti įrodymai tik patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nėra įteisinusi verandos T1, kas reiÅ¡kia, kad veranda T1 yra pastatyta neteisėtai ir savavaliÅ¡kai.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė neteisėtai pastatė verandÄ T1, todėl ji neturi jokios teisės reikalauti iÅ¡laidų, susijusių su verandos T1 atstatymu. IeÅ¡kovei iÅ¡ viso nebuvo padaryta jokia žala, dėl ko ieÅ¡kovės motyvai dėl ieÅ¡kovei teismo sprendimu priteistino neteisingo žalos dydžio yra nepagrįsti. Å iuo atveju ieÅ¡kovės žalos atsiradimui nėra bÅ«tinų žalos atsiradimo sÄ lygų, kadangi veranda T1 buvo nuardyta teisėtai. IeÅ¡kovė pažeidė CK 4.83 straipsnyje įtvirtintas bendro naudojimo patalpų tvarkymo bei priežiÅ«ros taisykles, dėl ko buvo pažeisti atsakovės, kaip ieÅ¡kovės bendraturtės, interesai bei iÅ¡kilo grėsmė ne tik bendrojo naudojimo objektams, bet ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto daliai ir sveikatai.

Atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra visų bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, nuostolių, priežastinio ryÅ¡io, taip pat žalÄ padariusio ir atsakingo asmens kaltės, dėl ko ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai dėl žalos atlyginimo yra iÅ¡ viso nepagrįsti. Sienų dengimas polistirolu su dekoratyviniu tinku buvo atliktas panaudojant tik atsakovės lėšas, nes ieÅ¡kovė neprisidėjo prie namo renovacijos. Å iÄ aplinkybę yra pripažinusi teisme ir pati ieÅ¡kovė, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovei žalos atlyginimo už visÄ polistirolÄ .

IeÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nepagrįstai jai nepriteisė iÅ¡laidų už laminuotas grindlentes, grindis, gulekÅ¡nius yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Didelė dalis visų verandos T1 grindų ir jos sluoksnių buvo pažeistos parazitinio grybo, didelė dalis jų buvo supuvusios. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, 2014-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. IeÅ¡kovė panaudojo atsakovei priklausančias dailylentes verandos T1 statybai be atsakovės žinios ir sutikimo, todėl atsakovė turėjo teisę bet kada jas pasiimti (nusiardyti).

Aplinkybę, kad minėtos dailylentes nebuvo ieškovei atiduotos ir padovanotos patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai, kadangi pati ieškovė 2014-11-22 laišku reikalavo iš atsakovės pasiimti dailylentes, kas patvirtina, kad dailylentės priklausė atsakovei. Veranda T1 buvo išardyta praėjus daugiau nei mėnesiui po Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutarties įsiteisėjimo dienos ir tik po to, kai ieškovei buvo pasiūlyta pačiai atlikti parazitinio grybo naikinimo darbus ir ji nesiėmė jokių veiksmų šių darbų atlikimui.

Teismas neturi jokių duomenų byloje, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014 įtakojo atsakovės veiksmus iÅ¡griaunant verandÄ T1, kad griaudama verandÄ T1 ji siekė sumenkinti teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų susieti atsakovės atliktus veiksmus - verandos T1 iÅ¡ardymÄ , su ieÅ¡kovės pablogėjusia bÅ«kle.          IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

Atsakovės apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei praÅ¡ydama atidalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atviras verandas, plane pažymėtas indeksais T 1 ir T 2 iÅ¡ bendrosios dalinės Å¡alių nuosavybės, ieÅ¡kovei priteisiant atvirÄ verandÄ , plane pažymėtÄ indeksu T 1, o atsakovei natÅ«ra priteisti atvirÄ verandÄ , pažymėtÄ indeksu T 2.

Pirmosios instancijos teismas tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažino pagrįstu ir patenkino. Atsakovė apeliacinio skundo argumentais ginčija teismo sprendimo iÅ¡vadas nurodydama, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai taikė ir aiÅ¡kino C K teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę atidalinti jam priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o taip pat argumentuoja, kad atidalintos verandos T 1 ir T 2 negali bÅ«ti atidalijamos, nes jos yra iÅ¡imtinai priskiriamos turtui, kuris bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir negali bÅ«ti pripažintos atidalijamu turtu C K 4. 82 straipsnio 1 dalies prasme.

Taip pat teigiama, kad remiantis V Ä® Registrų centro duomenimis, pastato pirmame aukÅ¡te esančios verandos nėra priskirtos prie ieÅ¡kovei ir atsakovės priklausančių butų, o taip pat jų plotai nėra ir negali bÅ«ti įskaičiuoti į namo bendrÄ jį plotÄ , todėl verandų atidalijimas neįmanomas teisiÅ¡kai. Teisėjų kolegija tokiÄ atsakovės apeliacinio skundo argumentacijÄ laiko pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad ginčo verandos yra bendra namo konstrukcija ir jos negali bÅ«ti atidalijimo objektu, nes jos funkciÅ¡kai priklauso visam pastatui.

Nustatyta, kad ginčo verandos yra atviros ir jų plotai nėra įskaičiuoti į namo bendrÄ jį plotÄ . Ginčo verandos nėra nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės butų priklausiniai, todėl negali bÅ«ti atidalintinos pagal CK 4. 80 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 0,2404 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei. IeÅ¡kovei priklauso 1011/2404 dalys, o atsakovei 1393/2404 dalys Å¡io nekilnojamojo turto.

Nustatyta, kad šiame sklype yra gyvenamasis namas, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso 80,29 kv. m. bendrojo ploto butas – patalpos: 1-2 ( 3,82 kv. m.), 1-3 ( 13,14 kv. m. ), 1-4 ( 18,14 kv. m.), 1-6 ( 32,47 kv. m. ), 1-5 ( 7,26 k v. m. ), 1-7 ( 3, 25 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis 1-1 ( ½ nuo 4,42 k v. m. ) R-1 ( ½ nuo 7, 88 kv. ), R-2 ( ½ nuo 32,85 k v. m., o ieškovei nuosavybės teise priklauso 104,51 kv. m. ploto butas – patalpos: 2-1 ( 8,30 kv. m. ), 2-2 ( 1,55 kv. m. ), 2-3 ( 5, 01 kv. m. ), 2-4 ( 12,08 kv. m. ), 2-5 ( 32,16 kv. m. ), 2-6 ( 17,92 kv. m. ), 2-7 ( 13, 15 kv. m. ), 2-8 ( 14,34 kv. m. ) su bendrojo naudojimo patalpomis 1-1 ( ½ nuo 4,42 kv. m. ), R-1 ( ½ dalis nuo 7,88 kv. m. ), R-2 ( ½ dalis nuo 32,85 kv. m. ).

Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-106-435/2015 pagal ieÅ¡kovės E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei O. Å . dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo bei dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovei dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nuosavybės dalių pakeitimo. Nustatyta, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Å¡alys sudarė taikos sutartį, kuriÄ Kauno apylinkės teismas 2015m. lapkričio 4d. nutartimi patvirtino ir Å¡alys atsidalijo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-1/4 42 kv. m. ploto, rÅ«sio patalpas ir palėpės patalpÄ a-1/37,14 kv. m. ploto.

Kitų patalpų atsidalijimo klausimas sudarant taikų susitarimÄ nebuvo spręstas, o atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, atsisakė. IÅ¡ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad ginčo verandų plotai nėra įskaičiuoti į gyvenamojo namo bendrÄ jį plotÄ . Byloje nėra duomenų, kad ginčo verandos yra priskirtos prie Å¡alių turimų patalpų ploto.

Atsakovė argumentuoja, kad nėra teisėto pagrindo atidalinti atviras verandas ir prašė jas palikti bendram Å¡alių naudojimui, atvirų verandų plotas neįskaitomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia atsakovės motyvacija yra teisinga. Pastatų plotų skaičiavimo tvarkÄ nustato LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas). Minėto Reglamento 17 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato bendrasis plotas apskaičiuojamas imant visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų sumÄ .

Atidalinant dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto turi bÅ«ti imamas visas bendras dalintino objekto plotas. Pagal Reglamento 12 punktÄ , buto pagalbinis plotas yra visų buto patalpų, iÅ¡skyrus kambarius, verslo patalpas, rÅ«sius ( pusrÅ«sius) ir garažus, plotų suma. Å altų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami tik į buto (vieno buto namo) bendrÄ jį plotÄ .

Kaip jau buvo minėta, kad Å¡alių verandos yra atviro tipo , todėl pagal normatyvus jų plotai negali bÅ«ti įskaičiuoti į bendrÄ jį gyvenamojo namo plotÄ . Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad esant tokiai dabartinei situacijai verandų atidalijimas nėra teisiÅ¡kai galimas. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta motyvacija, kad atviros verandos yra bendra namo konstrukcija ir negali bÅ«ti pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo objektu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo verandomis namo bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai. Pagal CK 4. 82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitartinė-techninė ir kitokia įranga. AiÅ¡kinant Å¡io straipsnio nuostatÄ suprantama, kad pagrindinės namo konstrukcijos yra iÅ¡imtinai priskirtinos turtui, kuris bendraturčiams priklauso dalinės nuosavybės teise ir negali bÅ«ti atidalintinas turtas.

Nagrinėjamu atveju, prie pagrindinių namo konstrukcijų neabejotinai priskirtinos atvirosios verandos, nes jose stovi namo sienas laikančios kolonos, kurios yra gyvenamojo namo konstrukcijos dalis. Tokias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, esantys namo inventorizacinėje byloje bei fotonuotraukos. Taigi, ginčo terasos ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti atidalintos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atskirai pažymėtina, kad visi namo bendraturčiai turi teisę naudotis bendru turtu, bet kartu turi ir pareigÄ tÄ turtÄ prižiÅ«rėti ( CK 4. 83, 4. 86 straipsniai) Pagrindinės namo konstrukcijos priskirtinos turtui, kurias privalu kiekvienam namo bendraturčiui prižiÅ«rėti, todėl pagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuspręsdamas atidalinti ginčo atviras verandas pažeidė atsakovės teisę prižiÅ«rėti pagrindinę namo konstrukcijos dalį – gyvenamojo namo sienÄ .

Dėl to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota aplinkybe, kad namo siena tokiu atveju lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jos valdymo ir naudojimo klausimai spręstini bendru susitarimu, vadovaujantis C K 4. 75 straipsnio nuostatomis. Kita šalių apeliaciniuose skunduose ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstyta argumentacija nagrinėjamam klausimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra aktuali, todėl neanalizuotina.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atidalindamas iÅ¡ bendrosios dalinės Å¡alių nuosavybės ginčo atviras verandas ir jas paskirdamas Å¡alims natÅ«ra neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ių reikalavimų dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant šį pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ ( CPK 330 straipsnis). Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovė kitu pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 1660,24 Eur turinės žalos atlyginimui bei priteisti iÅ¡ atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovė įrengė atvirÄ verandÄ T 1 ir ji yra teisėta Å¡ios verandos statytoja, o atsakovė verandÄ iÅ¡ardė ir nugriovė bei tokiais savo veiksmais padarė ieÅ¡kovei žalÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad ji nori atstatyti verandÄ ir jÄ Ä¯teisinti, o atsakovė turi jai atlyginti verandos atstatymo iÅ¡laidas. Atsakovė neginčija fakto, kad ji iÅ¡griovė ir iÅ¡ardė verandÄ , tačiau žalos atlyginti nesutinka motyvuodama tuo, nes ieÅ¡kovė sutiko, kad veranda bÅ«tų nugriauta.

Tvirtina, kad verandÄ buvo bÅ«tina iÅ¡ardyti dėl pelėsinio grybo, ieÅ¡kovė dėl verandos nugriovimo žalos nepatyrusi.Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ atsakovės priteisė 185,96 Eur turtinei žalai atlyginti, o reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ netenkino. Apylinkės teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakovė turi pareigÄ iÅ¡ dalies atlyginti ieÅ¡kovei atsiradusiÄ turtinę žalÄ .

Teismas motyvavo, kad neturinė žala ieÅ¡kovei negali bÅ«ti priteista, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė buvo sužalojusi ieÅ¡kovei sveikatÄ ir yra kalta dėl sveikatos sutrikdymų. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus bei procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ konstatuoja, kad tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados aptartu klausimu yra teisingos ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina, kad atvira veranda T 1, pastatyta 1989 metais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovei. Å ia veranda naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-169-192/2014 2014m. vasario 20d. priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino atsakovę O. Å . verandos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktos pagal architekto N. R. parengtÄ paprastojo remonto projektÄ , statytoja.

Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi įstatymo galiÄ ( CPK 18 straipsnis). Taigi, esant nustatytoms aplinkybės, kurios patvirtina tam tikrus faktus ( CPK 182 straipsnio 2 punktas), pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė turi teisę į jai padarytų iÅ¡laidų turėtų įrengiant verandÄ atlyginimÄ ir, kad atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos visos sÄ lygos ( C K 6. 245- 6. 249 straipsniai). Esant nurodytam visi atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su civilinės atsakomybės neteisingu nustatymu pripažintini nepagrįstais ir atmestini plačiau jų neanalizuojant.

Byloje taip pat neįrodyta, kad verandos išgriovimo darbus buvo būtina atlikti dėl to, kad pelėsinis grybas nepakenktų visam namui. Apeliacinio skundo argumentais tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra paneigtos, todėl skundo argumentai aptartu klausimu taip pat pripažinti nepagrįstai ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ir priteisdamas turtinės žalos dydį sprendė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus iš atsakovės turi būti priteista 185,96 Eur turtinė žala.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, CPK 177 straipsnio 1 dalį teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikro byloje įrodinėjamo fakto buvimÄ , remdamasis įrodymais, kuriuose yra duomenų, pagrindžiančių įrodinėjamÄ faktÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė turtinės atlygintinos žalos dydį įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, UAB „Skena“ aktu bei antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas tokius ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus įvertino, taip pat įvertinęs atsakovės iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ , sprendė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį įrodytÄ bendrai 185,96 Eur sumai.

Teismas sprendime nurodė argumentus, kodėl netenkina ieÅ¡kovės pilnai praÅ¡omos priteisti turtinės žalos. Teismas vertindamas ieÅ¡kovės įrodymus detaliai juos iÅ¡analizavo. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytai argumentacijai pritaria ir sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai nustatė realios atlygintinos turtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepriteisdamas neturtinės žalos nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija su tokia skundo motyvacija nesutinka.          CK 6. 250 straipsnio 1 dalyje yra pateikta neturtinės žalos samprata. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms ir panaÅ¡iai. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų kalta dėl ieÅ¡kovei atsiradusių sveikatos sutikimų ir pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas tokias aplinkybes savo iÅ¡vadas sprendime pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl jai susidariusios neturtinės žalos neleidžia kolegijai spręsti, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta neturtinė žala. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde minimų iÅ¡nagrinėtų kasacines instancijos teisme civilinių bylų faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo sprendžiant bylÄ ieÅ¡kovės nurodoma kasacine praktika vadovautis.          Įstatymas (CPK 185 straipsnis) nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs dėl CPK 185 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas svarstydamas turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimus tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymų ir juos vertindamas įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde apeliuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ padarė CPK 176-185 straipsnių pažeidimus.Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atidalindamas iÅ¡ bendrosios dalinės Å¡alių nuosavybės ginčo atviras verandas ir jas paskirdamas Å¡alims natÅ«ra neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ių reikalavimų dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant šį pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Kitos teismo sprendimo dalys pripažintinos pagrįstomis ir teisėtomis ( CPK 263 straipsnis) ir paliktinos nepakeistos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).                         Dėl bylinėjimosi išlaidų             Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( C P K 93 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuris nebuvo patenkintas; reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ - ieÅ¡kovė prašė priteisti 1660,24 Eur, o buvo priteista 185,96 Eur ; reikalavimas priteisti 1448,10 Eur neturtinę žalÄ , netenkintas, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovės patenkinta 11 procentų viso ieÅ¡kinio, o atmesta 89 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų.

             Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė turėjo 1128,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl patenkinus jos 11 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡ atsakovės jai priteistina 113 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė turėjo 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taigi atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės pastarajai priteistina 890 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.              IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad paduodant apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 46,60 Eur žyminį mokestį ir turėjo 600 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

Å ios atsakovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinus pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles iÅ¡ ieÅ¡kovės pastarajai priteistina 320 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija, n u t a r i a: Atsakovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimÄ pakeisti.Teismo sprendimo dalį, kuria tarp ieÅ¡kovės O.

Å . ir atsakovės E. S. atidalinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atviros verandos, panaikinti, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡dėstyti taip: iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti 113 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti 890 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovei 320 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                     Raimondas Buzelis                                                                                                                                                            Virginija Gudynienė Algimantas Kukalis                                                                                              Â