2016-06-30 Nr. AB-13638-3-65-3-00225-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3769-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00225-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. L. 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Utenos AVPK) viršininko 2015 m birželio 22 d. įsakymą Nr. 89-TE-265 „Dėl vyresniojo policininko P. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti į Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas; 3) priteisti iš Utenos AVPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad su skundžiamu Įsakymu nesutinka, kadangi taikyta poveikio priemonė (atleidimas iš vidaus tarnybos) yra per griežta, o Utenos AVPK viršininko patvirtinta 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-45 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas, patikrinęs sustabdyto automobilio vairuotojo A.

P. girtumą, nustatyta tvarka neįformino administracinio teisės pažeidimo, sudarė sąlygas minėtajam asmeniui išvengti atsakomybės bei tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą, nėra pagrįsta. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas, sustabdė automobilį, kurį vairavo A. P.. Nusprendus patikrinti vairuotojo blaivumą, pirmą kartą jis buvo tikrinamas pasyviuoju būdu, be alkoholio kiekio matuoklio antgalio, visus kitus kartus – naudojant alkoholio kiekio matuoklio antgalį. Teigė, kad tikrinamo vairuotojo nurodyta aplinkybė, jog šiam tikrinantis blaivumą asmeniniu alkoholio kiekio matuokliu, prietaiso parodymai buvo kitokie, t. y. neviršijo leidžiamo promilių kiekio, paskatino pareiškėją objektyviai įvertinti aplinkybes, todėl vairuotojo blaivumo patikrinimą jis atliko keturis kartus.

Atkreipė dėmesį, jog policijos veikloje asmenų blaivumo tikrinimui naudojamas alkoholio kiekio matuoklis „lion alcolmeter 500“ ne kartą yra parodęs klaidingus duomenis, kuriuos patikrinus pakartotinai, būdavo rodoma 0,00 promilių. Akcentavo, jog A. P. blaivumą tikrino keletą kartų ir dėl to, jog pirmųjų tikrinimų metu pareiškėjas neišsiaiškino, ar tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių iki tikrinimo. Be to A. P. skambino policijos pareigūnei J. B., einančiai aukštesnes pareigas nei pareiškėjas.

Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės sukėlė abejonių, ar jis tinkamai išsiaiškino visas aplinkybes, nustatydamas tiriamo asmens blaivumą, todėl pripažįsta, kad atlikdamas patikrinimą keletą kartų, galėjo pažeisti alkoholio kiekio matuoklio naudojimo taisykles, tačiau tokiais veiksmais nebuvo siekiama savanaudiškų tikslų. Pažymėjo, jog tikrinimo procedūros įrašymas diktofonu, alkoholio kiekio matuoklio rodmenų žurnalo užpildymas, minėtųjų aplinkybių nurodymas 2014 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime ir 2015 m. birželio 12 d. paaiškinime patvirtina prieš tai nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatų. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 3 d. pareiškėjui įteikus pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 12 d. jam tapus laikinai nedarbingam, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, tačiau 2015 m. birželio 12 d. pareiškėjas paskambino tarnybinį patikrinimą atliekančiam vyresniajam tyrėjui M.

M., kuris liepė atvykti į Anykščių rajono policijos komisariatą (toliau – ir Anykščių r. PK) bei pateikti paaiškinimą. Pareiškėjo nuomone, tokie pareigūno veiksmai vertintini kaip netiesioginis spaudimas, kuris suvaržė pareiškėjo teises teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus bei turėti atstovą ar advokatą, kadangi paaiškinimas buvo surašytas skubotai, nesudarant galimybės tinkamai apsiginti. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl pareigūno vardo pažeminimo ir jo veiksmai vertinami bei grindžiami tik garso įrašo, kurio kokybė nėra tinkama, duomenimis, o garso įrašo autentiškumas, įvertinus tai, jog jis pateiktas kartu su anoniminiu skundu, yra abejotinas.

Atsakovas Utenos AVPK su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas (t. I, b. l. 15-18) paaiškino, kad 2015 m. gegužės 20 d. Utenos AVPK viršininkas gavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. L. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-1146 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, todėl buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2015 m. birželio 19 d. Išvada Nr. 89-IS-45 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas sustabdyto automobilio vairuotojo A.

P. blaivumą tikrino net keturis kartus, nors vadovaujantis alkoholio kiekio matuoklio „lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcija, tikrinti galėjo tik du kartus ir antrą kartą nustačius duomenis, kad tikrinamas asmuo yra neblaivus, pareiškėjas privalėjo jam surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą bei nušalinti nuo tolesnio vairavimo, tačiau to nepadarė ir tokiais savo veiksmais pažeidė Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ir Išvadoje išdėstytas aplinkybes, Utenos AVPK viršininkas 2015 m. birželio 22 d.

Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos kaip pažeminusį pareigūno vardą. Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą atlikęs Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. M. pareiškėjui kolegiškai patarė pasitarti su Anykščių r. PK viršininku bei kitais vadovais ir parašyti paaiškinimą. Utenos AVPK atstovės teigimu, paaiškinimo pateikimas yra pareigūno teisė gintis atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, todėl aplinkybė, jog tyrėjas M. M. net ir pasibaigus terminui pasiūlė P. L. pateikti paaiškinimą, turėtų būti vertinama kaip siekis įgyvendinti tarnybinio patikrinimo išsamumą ir kvalifikuojamos veikos teisingumą bei teisėtumą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo patirtį naudojant alkoholio kiekio matuoklį, todėl kilus abejonėms dėl prietaiso veikimo sutrikimo, privalėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Tačiau pareiškėjas A. P. blaivumo nustatymo metu alkoholio kiekio matuoklio duomenų nevertino kaip prietaiso gedimo. Akcentavo, jog garso įrašas yra autentiškas, kadangi garso įrašas ir trukmė sutampa su alkoholio kiekio matuoklio duomenų įrašų žurnalo duomenimis. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga – užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, todėl nustatyta tvarka neįformindamas teisės pažeidimo ir leisdamas vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui, pareiškėjas ne tik nefiksavo padaryto teisės pažeidimo, bet ir leido jį tęsti.

Tokie pareigūno veiksmai, atsakovo atstovės nuomone, turi būti vertinami kaip priešingi įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų garbei ir pareigūnų tikslams bei uždaviniams, bei žeminantys pareigūno vardą ir įstaigos, kurioje dirba, reputaciją.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Iš pareiškėjo P. L. atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisė 33,01 eurų (33 eurus 1 euro ct) transportų išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. I-953-279-2016 nagrinėjimu.

Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2015 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – ir Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdyba) Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. L. tarnybinį pranešimą „Dėl Utenos apskr. VPN Anykščių r. PK pareigūnų veiksmų“ Nr. 5-PR2-1146, kuriame teigiama, jog Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdyboje buvo gauta informacija ir garso įrašas apie Utenos AVPK Anykščių r.

PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – ir VPS PB) vyriausiojo patrulio P. L. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis atliko nustatydamas sustabdyto automobilio vairuotojo A. P. blaivumą, neįformino administracinio teisės pažeidimo ir sudarė sąlygas minėtam asmeniui išvengti atsakomybės (t. I, b. l. 62-63). Utenos AVPK viršininkas V. V. 2015 m. gegužės 20 d. pavedimu pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniajam tyrėjui M. M. (t. I, b. l. 62), kuris 2015 m. birželio 3 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 89-PR1-26 informavo Utenos AVPK Anykščių r.

PK VPS PB vyriausiąjį patrulį P. L. apie tai, jog jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kai vykdydamas tarnybines pareigas ir atlikdamas sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą neteisėtu būdu nustačius neobjektyvius duomenis, leido galimai neblaiviam vairuotojui vairuoti automobilį, sudarė sąlygas pastarajam išvengti teisinės atsakomybės (t. I, b. l. 71-73). Minėtuoju pranešimu P. L. buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2015 m. birželio 8 d. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2015 m. birželio 19 d., surašius ir patvirtinus Išvadą Nr. 89-IS-45 (t.

I, b. l. 47-60), kurioje konstatuota, kad pareigūnas P. L. nustatyta tvarka neįformino administracinio teisės pažeidimo ir leisdamas vairuoti automobilį neblaiviam vairuotojui A. P., neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui bei tokiu būdu piktnaudžiaudamas tarnybinėmis pareigomis pažemino pareigūno vardą ir institucijos, kurioje dirba, orumą, todėl pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu atleidimą iš vidaus tarnybos, jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2015 m. birželio 22 d. priėmė Įsakymą Nr. 89-TE-265, kuriuo 2015 m. birželio 22 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (t.

I, b. l. 21).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas kartu su Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju R. S. (t. I, 101, 103 b. l.), Anykščių m. Mindaugo g. apie 10 val. sustabdė automobilį, kurį vairavo A. P. ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „lion alcolmeter 500“. Pirmasis sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo tikrinimas buvo atliekamas 10 val. 11 min. naudojant alkoholio kiekio matuoklį „lion alcolmeter 500“ pasyviuoju būdu, t. y. nenaudojant alkoholio kiekio matuoklio antgalio. Alkoholio kiekio matuoklio „lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijos 3.4. punkte aiškinama, kad pasyvusis testas naudingas tuomet, kai norima greitai nustatyti, ar tiriamas asmuo yra vartojęs alkoholį, tokiu būdu gauti duomenys parodo tik apytikslę alkoholio koncentraciją, todėl aptikus alkoholį, būtina atlikti blaivumo testą naudojant vienkartinį antgalį. Atlikus pasyvųjį testą, A. P. išpūstame ore alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,12 prom. alkoholio garų, todėl 10 val. 15 min. pareiškėjas atliko pakartotinį asmens blaivumo patikrinimą uždėjus alkoholio kiekio matuoklio antgalį. Patikrinimo metu nustatytas 0,49 prom., t. y. lengvas neblaivumo laipsnis.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalimi, administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), todėl pareigūnui, nustačius administracinės teisės pažeidimą, pagal ATPK 259 ir 2591 straipsnių nuostatas turi būti surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Tokią policijos pareigūnų pareigą taip pat nustato ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 (ginčui aktuali 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-554 redakcija) (toliau – Patrulių veiklos instrukcija), 61.7 punktas, pagal kurį policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones; bei esant pakankamam pagrindui manyti, kad vairuotojas yra neblaivus, nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo (69.1 punktas). Byloje pateikiamo alkoholio kiekio matuoklio duomenų registracijos žurnalo įrašai patvirtina, kad pareiškėjas, sustabdytam vairuotojui nustatęs lengvą neblaivumo laipsnį, nesiėmė administracinio poveikio priemonių ir tikrinamo asmens blaivumą papildomai tikrino dar du kartus: 10 val. 27 min., nustatytas 0,00 prom. ir 10 val. 29 min.

– 0,20 prom. (t. I, b. l. 64). Pakartotinai atliktus blaivumo tikrinimo matavimus 10 val. 27 min. ir 10 val. 29 min. pareiškėjas grindžia tinkamu alkoholio kiekio matuoklio „lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje nustatytų blaivumo testo taisyklių laikymusi, kadangi minėtosios instrukcijos nuostatos nustato pareigą tikrinančiam asmeniui įsitikinti, jog tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, nerūkė bent dvi minutes. Tačiau teismo vertinimu, bylos medžiaga ir byloje pateikti garso įrašo duomenys iš esmės paneigia tokius pareiškėjo paaiškinimus.

Pažymėta, kad 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašas, kurį pareiškėjas įrašė 2014 m. birželio 29 d., atlikdamas tikrinamo asmens blaivumo nustatymą tarnybiniame automobilyje, jo pateikimas žodine forma Išvadoje leidžia spręsti, kad pareiškėjas, atlikdamas pirmąjį vairuotojo blaivumo patikrinimą tarnybiniame automobilyje ir nustatęs 0,49 prom. girtumą, pripažino, jog tokie duomenys patvirtina tikrinamo asmens lengvo girtumo laipsnį, o vairuotojui prašant padėti ir nustatyto girtumo nefiksuoti, pareiškėjas keletą kartų kategoriškai tai padaryti atsisakė.

Tačiau, tolesni garso įrašo duomenys leidžia spręsti, jog tikrinamam vairuotojui pakalbėjus, kaip vėliau nustatyta, su Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. B., ir po pokalbio kažką pasakius pareiškėjui (garso įrašo 5.20 min.), o pastarajam atsakius – „Viskas tvarkoj“, matoma, kad pareiškėjo pozicija siekiant nustatyti administracinės teisės pažeidimą tikrinamam asmeniui pasikeitė. Tolesnio pokalbio fragmentai leidžia spręsti, kad pareiškėjas sudarė papildomas galimybes patikrinti vairuotojo blaivumą, pakartotinai užduodamas tapačius ir atitinkamos konstrukcijos klausimus, kurie sudarė pagrindą tikrinamam asmeniui pateikti konkretų atsakymą.

Nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui spręsti, jog pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo laukti ir tikrinti asmenį pakartotinai po to, kai atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą naudojant alkoholio kiekio matuoklį su antgaliu, buvo gauti objektyvūs duomenys, jog tikrinamas asmuo yra neblaivus. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas bei turėdamas pareigą elgtis vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, turėjo imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašydamas protokolą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, priešingai, savo veiksmais padėjo tiriamajam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir toliau tęsti administracinės teisės pažeidimą.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausta Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialistė L. L. 2016 m. sausio 12 d. patvirtino, kad 2014 m. birželio 29 d. pareiškėjas jai skambino, tačiau konkrečių aplinkybių nurodyti negali. Teigė, kad nėra buvę tokių atvejų, kad pareigūnai jai skambintų pasitarti, ką turėtų daryti, jei alkoholio kiekio matavimo prietaisas sugenda, tačiau pagal esamą praktiką, tais atvejais, kai prietaisas sugenda, jis pakeičiamas į kitą ir rašomas tarnybinis pranešimas. Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas bei jo atstovas, jog dėl alkoholio kiekio matuoklio „lion alcolmeter 500“ gedimo jis būtų teikęs tarnybinį pranešimą, todėl pareiškėjo teiginiai, jog pakartotinus patikrinimus atliko dėl abejotinų alkoholio kiekio matuoklio duomenų bei galimo jo gedimo yra vertinti kritiškai ir atmesti kaip nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba daugiau nei 9 metus, gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius darbą, turimas teorines žinias sėkmingai taiko praktiniame darbe 2015 metais per 5 mėnesius nustatė 7 neblaivius vairuotojus (t. I, b. l. 124). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui turėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai, susiję su draudimu neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones. Teismas taip pat pažymėjo, kad Utenos AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 89-V-574 jame nurodytiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui, suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas, kurių galiojimo terminas - 3 metai (t. I, b. l. 99-100). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. dalyvavo Alkoholio kiekio matuoklių, taip pat ir „lion alcolmeter 500“ naudojimo ir techninės charakteristikos mokymuose. Minėtieji duomenys bei 2012 m. liepos 22 d. ir 2013 m. kovo 2 d. pareiškėjo teikti tarnybiniai pranešimai dėl alkoholio kiekio matavimo prietaisų gedimų leidžia spręsti, jog pareiškėjas turėjo pakankamą darbinę patirtį ir kompetenciją naudojantis alkoholio kiekio matuokliu ir nustatant administracinius teisės pažeidimus, susijusius su asmenų neblaivumu. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, daryta išvada, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma „lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcija, išleista 2006 metais, bei joje aprašytos prietaiso naudojimo procedūros.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, įtvirtintą Statute, Patrulių veiklos instrukcijoje, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse, į pareiškėjo pareigybės aprašymą, teismas sprendė, jog pareiškėjas, kurio profesinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teisės pažeidimų nustatymu ir jų užkardymu bei visuomenės saugumo užtikrinimu, nustatyta tvarka neįformindamas administracinio teisės pažeidimo, leisdamas neblaiviam asmeniui vairuoti automobilį, neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui, bet leido jį tęsti ir tai įvykdė piktnaudžiaudamas tarnybinėmis pareigomis, tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra atitinkama teisinė pasekmė. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio priemonės skyrimas yra susijęs ne tik su pareigūno vardą pažeminusio pareigūno nubaudimu, bet ir formuojamu teigiamu požiūriu į policijos veiklos sąžiningumo užtikrinimą.

Teismas taip pat sprendė, kad tarnybinis patikrinimas, kurį pradėjo pareigūnas M. M. ir toliau tęsė pareigūnas D. M. (žiūr. tarnyb. patikr. medž. 16 lapą ), atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kuriais jis pažemino pareigūno vardą, pateikiant išsamų įvertinimą, nurodant šiais veiksmais pažeistus teisės, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos procedūra nebuvo pažeista, skundžiamas atsakovo 2015 m birželio 22 d. įsakymas Nr. 89-TE-265 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pripažinus skundžiamą Įsakymą teisėtu ir atmetus pareiškėjo reikalavimą panaikinti jį, netenkinti pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į Utenos AVPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas ir priteisti iš Utenos AVPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III. Pareiškėjas P. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis iš esmės vieninteliu įrodymu – garso įrašu, kuris nėra leistina ir patikima įrodinėjimo priemonė. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada, į kurią teismas neatsižvelgė, išimtinai remdamasis tik atsakovo žodiniais paaiškinimais. Tvirtina, kad garso įrašas yra neoriginalus, redaguotas, neaiškus, kai kurie žodžiai nesuprantami. Nurodo, kad liudytojas A. L., kurio tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, patvirtino, kad šis patikrinimas buvo inicijuotas anoniminio pranešimo ir gavus neaiškios kilmės garso įrašą, kurio autentiškumo netikrino. Mano, kad tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo trūkumai vertintini kaip esminiai pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių ver

tinimą, pažeidimai. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nekėlė abejonių dėl garso įrašo autentiškumo, kadangi būtent pareiškėjo iniciatyva buvo atliktas šios garso įrašo tyrimas Lietuvos teismo ekspertizės centre, savo abejones pareiškėjas išdėstė ir paaiškinimuose, teiktuose teismui, tiesiog dėl praėjusio ilgo laiko tarpo pareiškėjas negalėjo tiksliai prisiminti savo pokalbio su vairuotoju A. P.. Pareiškėjas laikosi savo pozicijos, kad prieš rašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą siekė įsitikinti, ar tiriamas asmuo yra nevalgęs ir negėręs bent 15-20 min.

Pažymi, kad tarp pirmojo ir ketvirto vairuotojo patikrinimo yra 18 min. laiko tarpas, t. y. instrukcijos nuostatos nepažeistos. Mano, kad teismas išimtiniai rėmėsi Išvadoje pateiktais, niekuo nepagrįstais samprotavimais ir išvadomis. Remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu byloje Nr. ATP-728-107/2012. Pareiškėjas teigia neturėjęs teisinio pagrindo nušalinti vairuotoją nuo vairavimo, kadangi pareiškėjui grąžinant vairuotojo dokumentus, jo kraujyje nebuvo viršijamas nustatytas leidžiamas alkoholio kiekis.

Pareiškėjo teigimu, teismas neanalizavo jo kaltės. Pateikia argumentus, paneigiančius atsakovo kaltę. Tvirtina, kad garso įrašas yra neteisėtai gautas įrodymas, kadangi jo pateikimo Imuniteto valdybai metu buvo pasibaigęs teisės aktuose nustatytas jo saugojimo terminas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Išvadą surašė asmuo, neturintis teisės dirbti su alkotesteriu. Laikosi pozicijos, kad paskirta nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tinkamai fiksavo savo tariamai neteisėtus veiksmus, neslėpė priimto sprendimo (informavo L.

L.), nesudarė prielaidų vairuotojui išvengti galimos administracinės atsakomybės, kadangi jis buvo blaivus. Pareiškėjas taip pat mano, kad nuobauda paskirta pasibaigus senaties terminui. Sprendime neatsižvelgta į faktą, kad informacija, kurią analizavo Prevencijos poskyrio viršininkė K. S. (jos išvada surašyta 2014-09-16) ir vyr. tyrėjas D. M. (išvada surašyta 2015-06-19) yra tapati. K. S. visas nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą pateikė Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkui V. P.. Vyr. tyrėjas D.

M. jokių papildomų duomenų neanalizavo. Tai reiškia, kad visa informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo žinoma dar 2014 m. rugsėjo 16 d. Kadangi tarnybinė nuobauda paskirta daugiau nei po mėnesio, laikytina, kad praleistas senaties terminas, įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovas Utenos AVPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo remtasi vien tik garso įrašu. Tarnybinio tyrimo išvadas atsakovas grindė surinktų įrodymų visuma – V. P. paaiškinimais, alkoholio matuoklio atminties duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais, garso įrašu. Teigia, kad garso įrašu buvo remiamasi tiek, kiek jį galima objektyviai įvertinti, tose vietose, kur įrašas buvo nekokybiškas, juo nebuvo remiamasi. Pažymi, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog įraše užfiksuoto įvykio vientisumas nėra iškraipytas, nėra akivaizdaus montažo požymių. Nurodo, kad tyrimui buvo siunčiamas ne disko originalas, bet jo kopija, todėl specialisto išvadoje nurodoma, kad garso failas yra neoriginalus. Atsakovo manymu, paties garso failo perkėlimas iš vienos laikmenos į kitą nesudaro pagrindo vertinti įrodymą kaip nepatikimą. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo tikrinti vairuotoją alkotesteriu pakartotinai. Pažymi, kad vėlesni tikrinimai parodė apytikslę alkoholio koncentraciją, o pareigūnas ją užfiksavo kaip objektyvią, t. y. 10.28 val. – 0.00 prom., 10.29 val. – 0.20 prom. Tarnybinio nusižengimo vertinimo aspektu pareiškėjo padarytas nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. vairuotojas išvengė administracinės atsakomybės, kilo pavojus eismo saugumui, leidžiant šiam asmeniui toliau vairuoti. Akcentuoja, kad pareiškėjas neatliko veiksmų, būtinų atlikti sugedus alkotesteriui, kas paneigia jo versiją dėl prietaiso gedimo. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl senaties termino. Tvirtina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra 2014 m. nebuvo pradėta pareiškėjo atžvilgiu, o tarnybinis patikrinimas inicijuotas Utenos AVPK viršininko 2016 m. gegužės 20 d. pavedimu. Pažymi, kad K. S. nepagrįstai ir neteisėtai teikė siūlymą nepradėti tarnybinio patikrinimo, kai tyrimo metu gavo ir nustatė duomenis, turinčius tarnybinio nusižengimo požymių, todėl pareigūnei buvo paskirta tarnybinė nuobauda ir jos 2014 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo negalima traktuoti kaip tarnybinio patikrinimo atlikimo dėl galimai tarnybinio nusižengimo. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Akcentuoja, kad nuobauda jam nebuvo paskirta, tačiau buvo taikytas savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, numatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, atleidimo iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas iš Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS PB vyriausiojo patrulio pareigų, buvo atleistas atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 89-TE-265 vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XII-685 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-45, už pareigūno vardo pažeminimą (t. I, b. l. 21, 47-60).

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareigūno atleidimą iš tarnybos pripažino teisėtu nustatęs, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, bei turėdamas pareigą elgtis vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nesant teisinio pagrindo tikrinti asmenį pakartotinai po to, kai atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą naudojant alkoholio kiekio matuoklį su antgaliu, buvo gauti objektyvūs duomenys, jog tikrinamas asmuo yra neblaivus, turėjo imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašydamas protokolą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, priešingai, savo veiksmais padėjo tiriamajam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir toliau tęsti administracinės teisės pažeidimą, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, kad pareiškėjas, 2014 m. birželio 29 d. vykdydamas tarnybines pareigas kartu su Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju R. S. (t. I, 101, 103 b. l.), Anykščių m. Mindaugo g. apie 10 val. sustabdė automobilį, kurį vairavo A. P., ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „lion alcolmeter 500“. Pirmasis sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo tikrinimas buvo atliekamas 10 val. 11 min. naudojant alkoholio kiekio matuoklį „lion alcolmeter 500“ pasyviuoju būdu, t. y. nenaudojant alkoholio kiekio matuoklio antgalio. Atlikus pasyvųjį testą, A. P. išpūstame ore alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,12 prom. alkoholio garų, todėl 10 val. 15 min. pareiškėjas atliko pakartotinį asmens blaivumo patikrinimą uždėjus alkoholio kiekio matuoklio antgalį. Patikrinimo metu nustatytas 0,49 prom., t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Pareiškėjas, sustabdytam vairuotojui nustatęs lengvą neblaivumo laipsnį, nesiėmė administracinio poveikio priemonių ir tikrinamo asmens blaivumą papildomai tikrino dar du kartus: 10 val. 27 min., nustatytas 0,00 prom. ir 10 val. 29 min. – 0,20 prom. (t. I, b. l. 64).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neįvertino tarnybinio nusižengimo tyrimo trūkumų, netinkamai įvertino įrodymus byloje, nepagrįstai rėmėsi nepatikimu ir neteisėtu garso įrašu, neatsižvelgė į pareiškėjo kaltę bei pritaikytos nuobaudos neadekvatumą padarytam pažeidimui.

Remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl nagrinėdami bylas teismai privalo vadovautis panašiose bylose nustatyta teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą Statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).

Nagrinėjamai bylai svarbi teismų praktika numato, kad sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Akivaizdu, kad tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 buvo konstatuota, kad tokios objektyvios ir subjektyvios pareigūno vardo pažeminimo aplinkybės gali būti nustatytos tik atliekant pakankamai skubų (operatyvų), tačiau tinkamą tyrimą (Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir nėra drausminė nuobauda, todėl šį faktą patvirtinantys duomenys galėjo būti gauti ir ne tarnybinio patikrinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015).

Nors tyrimo procedūra, sprendžiant dėl asmens atleidimo pažeminus pareigūno vardą nėra reglamentuota teisės aktuose, paprastai svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas.

Aptariant asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedūroje, esminiais reikalavimais nurodoma, kad pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu būdu ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų būti pateikiama, informuojant jį apie galimą pareigūno vardo pažeminimą, todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

Pareiškėjas apie jo atžvilgiu dėl padarytų pažeidimų pradėtą tyrimą buvo informuotas 2015 m. birželio 3 d. pranešimu Nr. 89-PR1-26 dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo, kuriuo buvo pranešta apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant faktus apie tai, kad neteisėtu būdu nustatęs neobjektyvius duomenis ir neužfiksavęs objektyvių, pareiškėjas leido tikėtina neblaiviam A. P. vairuoti automobilį ir pastarajam sudarė sąlygas išvengti teisinės atsakomybės, šiurkščiai pažeidė tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie padarytus pažeidimus, jam buvo nurodyti visi faktai, kurių pagrindu pradėtas tyrimas dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo. Aplinkybė, kad vėliau 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-45 buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo informavimą apie padarytą pažeidimą kaip netinkamo, nes buvo vertinamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos pranešime dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo. Teisėjų kolegija atsakovo atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą vertina kaip tinkamą priemonę pareiškėjo poelgiui pažeminančiam pareigūno vardą ištirti ir įvertinti. Kita vertus, atsakovo diskrecijos ribos, pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo veiksmus įvertinti kaip žeminančius pareigūno vardą nagrinėjamu atveju nebuvo peržengtos, nes buvo nustatyti akivaizdūs faktai, patvirtinantys nurodytą pažeidimą - asmeniui, kuris neblaivus vairavo automobilį, buvo sudarytos sąlygos išvengti teisinės atsakomybė atsakomybės, tokie pareigūno veiksmai ne tik diskredituoja patį pareigūną, bet ir menkina institucijos autoritetą. Priešingai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą laikytinas savarankišku atleidimo iš tarnybos pagrindu ir nėra drausminė nuobauda, tarnybinio nusižengimo tyrimas užtikrino pareiškėjui tokiu atveju visų būtinų teisių ir interesų apsaugą – jis buvo informuotas apie įtarimus, galėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, teikti paaiškinimus ir kt.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantis su teismo atliktu byloje įrodymų vertinimu, teigė, kad išvados buvo grindžiamos tik garso įrašu, kuris, jo manymu, yra abejotinos kokybės, panaudotas neteisėtai.

Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais, pirmosios instancijos teismas vertino visus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus, garso įrašas buvo padarytas teisėtai, duomenų, kad jis būtų sumontuotas, byloje nėra. Pažymėtina, kad ir nesant šio įrodymo, kiti duomenys byloje – užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio lion alcolmeter 500 duomenys, atliekant asmenų, tame tarpe ir tikrinto asmens A. P., blaivumo nustatymą, kitų asmenų paaiškinimai (A. P., J. B., L. L.) patvirtina, kad nustačius vairuotojo 0,49 promilių neblaivumą buvo delsiama taikyti teisės aktuose numatytus veiksmus, sudaromos sąlygos pažeidėjui netaikyti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių apie tai, kad alkoholio matuoklis galėjo netinkamai užfiksuoti asmens neblaivumą, nėra duomenų, kad būtų kreiptasi dėl prietaiso gedimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepaisant aplinkybės, kad daugiausiai dėmesio skyrė ginčijamo garso įrašo analizei, atsižvelgė į reikšmingų duomenų byloje visumą, darydamas išvadas apie nustatytą pareiškėjo pažeidimą, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

Atmestinas apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl alkotesterio parodymų patikimumo, turėjo būti vadovaujamasi teismų sukurtais precedentais nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą (nurodoma Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu byloje Nr. ATP-728-107/2012). Sprendžiant klausimą dėl pareigūno poelgio, kuriuo pažeminamas pareigūno vardas, įrodomieji faktai skiriasi nuo tų, kurie konstatuojami sprendžiant dėl pažeidėjo atsakomybės už padarytą ATPK numatytą pažeidimą; pareigūnui tenka pareiga fiksuoti nustatytus pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka, gi teismo kompetencija yra taikyti atsakomybę atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo ypatumus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo kaltės, pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo tarnybos trukmę, pasirengimą atlikti pavedamas funkcijas (pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba daugiau nei 9 metus, gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius darbą, Utenos AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 89-V-574 jame nurodytiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui, suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas, kurių galiojimo terminas - 3 metai (t. I, b. l. 99-100), pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. dalyvavo Alkoholio kiekio matuoklių, taip pat ir „lion alcolmeter 500“ naudojimo ir techninės charakteristikos mokymuose), pažymėjo, kad pareiškėjui turėjo būti žinomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tarnybą bei jam pavedamas funkcijas reglamentuojantys teisės aktai (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (ginčui aktuali 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 14 punkto nuostata, nustatanti draudimą neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims vairuoti transporto priemonę ir tai, jog nustatytas neblaivumo laipsnis nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės laikytinas lengvu (ATPK 126 straipsnio 1 d.), Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (2012 m. spalio 2 d.

įstatymo Nr. XI-2256 redakcija) 21 straipsnio, reglamentuojantis policijos pareigūno pareigas, nuostatos, Patrulių veiklos instrukcijos, nustatančios policijos patrulių, vykdančių eismo priežiūrą, pareigas, 61.7 punktas, 96.1 punktuose įtvirtintos patrulio pareigos vykdant eismo priežiūrą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (aktuali 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-733 redakcija) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 14.2 punktų reikalavimai, kurie įpareigoja policijos pareigūną nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, laikytis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo principų;

Utenos AVPK Anykščių r. PK VPS PS vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtintą Utenos AVPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 89-V-301, (7.1., 7.3, 7.10 punktų reikalavimai (t. I, b. l. 122-123)). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui jų turinys turėjo būti žinomas, todėl laikytina, kad pareiškėjas sąmoningai tinkamai nevykdė jam pavestų funkcijų, jo kaltė dėl padarytų pažeidimų byloje yra nustatyta.

Byloje nustatyti faktai, kad pareiškėjas, eidamas Anykščių r. PK VPS PB vyriausiojo patrulio pareigas, kuriam suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas, asmeniui, kuris neblaivus vairavo automobilį, sudarė sąlygas išvengti teisinės atsakomybė atsakomybės, patvirtina pareigūno piktnaudžiavimą tarnyba, diskredituoja ne tik patį pareigūną, bet ir menkina institucijos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą visa vidaus tarnybos sistema.

Pirmosios instancijos pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo laukti ir tikrinti asmenį pakartotinai po to, kai atliekant sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumo patikrinimą naudojant alkoholio kiekio matuoklį su antgaliu, buvo gauti objektyvūs duomenys, jog tikrinamas asmuo yra neblaivus. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas bei turėdamas pareigą elgtis vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, turėjo imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašydamas protokolą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, priešingai, savo veiksmais padėjo tiriamajam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir toliau tęsti administracinės teisės pažeidimą. Byloje nustatyti faktai yra akivaizdūs, sudarantys pagrindą vertinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015), todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl pritaikytos priemonės (atleidimo iš tarnybos) neatitikimo padaryto pažeidimo sunkumui nepripažįsta turinčiais teisinę reikšmę sprendžiant ginčą.

Atskirą apeliacinio skundo argumentų grupę sudaro pareiškėjo teiginiai dėl praleisto termino tarnybinei atsakomybei taikyti. Jis nurodo, kad visa informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo žinoma dar 2014 m. rugsėjo 16 d., kai Prevencijos poskyrio viršininkė K. S. savo išvadą apie visas nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą pateikė Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkui V. P.. Vėliau vyr. tyrėjo D. M. išvada, surašyta 2015 birželio 19 d. yra tapati, mano kad tarnybinė atsakomybė jam turėjo būti pritaikyta per vieną mėnesį nuo Prevencijos poskyrio viršininkės K. S. išvados pateikimo 2014 m. rugsėjo 16 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 pažymėta, kad nei Statuto, nei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą nebūtų galima, expressis verbis neįtvirtina. Tačiau atsižvelgus į anksčiau paminėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokia situacija, kai netaikomi jokie atsakomybės terminai, nebūtų suderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, todėl senaties termino neįtvirtinimas įstatyme negali savaime nulemti to, jog asmeniui nėra taikomi jokie atsakomybės taikymo ribojimai laike.

Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto taikymo, tačiau Vidaus tarnybos statute įtvirtintas analogiškas aktualus reglamentavimas, todėl nagrinėjamoje byloje taikytini LVAT administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 pateikiami teisės išaiškinimai.

Teismo teisę taikyti įstatymo analogiją įtvirtina ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, numatanti, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nors Specialiųjų tyrimų tarnybos statute (analogiškai Vidaus tarnybos statute) nėra įtvirtinti naikinamieji atleidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo terminai, tačiau minimas teisinis trūkumas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šalintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu taikant įstatymo analogiją.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į specifinį Vidaus tarnybos (LVAT Nr. A-1554-662/2015 Specialiųjų tyrimų tarnybos) pareigūnų statusą, įvertinus pareigūno vardo pažeminimo instituto sampratą ir tokios teisei priešingos veikos pobūdį, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga būtų taikyti terminą, numatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje (Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio 2 dalyje) nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, minėtas vienerių metų naikinamasis terminas, taikytinas ir sprendžiant klausimą dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl tarnybos pareigūno vardo pažeminimo (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Aptartas senaties termino taikymo aiškinimas patvirtina, kad pareiškėjui atsakomybė už poelgį, kuriuo buvo pažemintas pareigūno vardas, buvo pritaikyta nepažeidžiant senaties terminų.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, iš esmės tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė