40ba9871-effe-48ff-a6e1-d8d0d654ce24 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-312-425/2020. Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01611-2019-1. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.20.; 3.4.5.16.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gilojos statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5947-839/2019 pagal pareiÅ¡kėjų S. G. ir J.

G. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Luminor bank AS Lietuvos skyriaus, UAB ,,Gilojos statyba“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai S. G. ir J. G. prašė nutraukti jų 2002 m. lapkričio 14 d. Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį (patikslintÄ ) dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl skirtingo požiÅ«rio į Å¡eimos vertybes, charakterių nesuderinamumo, pareiÅ¡kėjai netvarko jokio bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai daugiau nei 9 metus. PareiÅ¡kėjai augina du nepilnamečius vaikus, yra veiksnÅ«s ir sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriÄ praÅ¡o patvirtinti. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardes – G., G.. PareiÅ¡kėjai pažymėjo ir tai, jog turi kreditorius – bankÄ Luminor AS Lietuvos skyrių, UAB ,,Gilojos statyba“ (kaip BUAB ,,S. pervežimai“ reikalavimo teisių perėmėjÄ ) ir UAB ,,Swedbank lizingas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjų prašymas buvo tenkintas, nutraukta santuoka tarp J. G. ir S. G., sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo J. G. paliekant pavardę – G., S. G. – G.. Taip pat patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudaryta tarp J.

G. ir S. G. tokio turinio: ,,1. Nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina - J. G..

2. Nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina - J. G..

3. Nepilnamečio sÅ«naus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės S. G. moka po 280,00 EUR (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, pinigus pervedant į J. G. nurodytÄ sÄ skaitÄ mokėjimus pradedant nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo dienos.

4. Nepilnamečio sÅ«naus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės S. G. moka po 280,00 EUR (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, pinigus pervedant į J. G. nurodytÄ sÄ skaitÄ mokėjimus pradedant nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo dienos.

5. Nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja po santuokos nutraukimo tampa motina J. G. (uzufrukto teise).

6. Nutraukus santuokÄ , kiekviena iÅ¡ Å¡alių iÅ¡saugo lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų - N. G. ir N. G. atžvilgiu. Å alys visokeriopai sieks užtikrinti nepilnamečių vaikų teises gyventi ir augti, bÅ«ti sveikiems, turėti Å¡eimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryÅ¡ius, turėti asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nuosavybę, teisę į mokslÄ , teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbÄ , taip pat minties, sÄ Å¾inės, religijos, žodžio laisvę, teisę bendrauti ir/arba gyventi jų pasirinkimu su kiekvienu iÅ¡ tėvų, bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises bei laisves, sieks, kad nepilnamečiai vaikai vystytųsi ir tobulėtų, bÅ«tų humaniÅ¡ki ir dori, laikytųsi teisės bei moralės normų.

7. Å alys kiekviena vienodai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti nepilnamečius vaikus - N. G. ir N. G., rÅ«pintis jų Å¡vietimu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo juos iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad jie bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

8. Nėra nustatoma S. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais - N. G. ir N. G. - tvarka, nes pripažįstama tėvo teisė ir pareiga maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis bei dalyvauti jų auklėjime. Šalys susitaria, kad bendravimas vyks šalims priimtinu laiku bei forma, atsižvelgiant į visų šalių galimybes, poreikius bei interesus. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai realizuoti teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

9. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jos pasikeitimus, taip pat suteikti informacijÄ apie laikinÄ jÄ iÅ¡vykimÄ iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir/ar už jos ribų.

10. Å alys susitaria, kad negyvenantis kartu su nepilnamečiais vaikais tėvas ar motina turi teisę gauti informacijÄ apie vaikus iÅ¡ visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaikais. Atsisakyti suteikti informacijÄ galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iÅ¡ tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.

11. J. G. ir S. G. susitaria, kad vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

12. S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. G. nuosavybe ir dėl to ginčo nėra.

13. S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 97/530 dalys žemės sklypo (ežero (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. G. nuosavybe ir dėl to ginčo nėra.

14. S. G. ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 180,14 kv.m. bendro ploto pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka: ½ dalis S. G. asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalis J. G. asmeninės nuosavybės teise. Šalys susitaria, kad S. G. netrukdys ir leis neatlygintinai J. G. įgyvendinti nuosavybes teises ir naudoti pagal paskirtį po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančia ½ dalimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,50 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Å alys susitaria, kad kiekvienos iÅ¡ Å¡alių asmenine nuosavybe yra pinigai, esantys banko sÄ skaitose, priklausančiose Å¡alims ir grynieji pinigai, esantys kiekvienos iÅ¡ Å¡alių žinioje ir dėl to ginčo nėra.

16. Å alys susitaria, kad įsipareigojimai pagal 2008. m. balandžio 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditorius Luminor bank AS) lieka solidariÄ ja S. G. ir J. G. (kaip kredito gavėjų) prievole kaip numatyta sutartyje nekeičiant jos sÄ lygų ir dėl to ginčo nėra.

17. Šalys susitaria, kad įsipareigojimai kreditoriams – UAB ,,Swedbank lizingas" ir UAB ,,Gilojos statyba“ yra ir po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais S. G. įsipareigojimais, t. y. minėti įsipareigojimai atsirado ir yra susiję su S. G. verslu ar profesija susijusias tikslais, ir dėl to ginčo nėra.

18. Šalys pareiškia, kad daugiau neturi jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Po šios sutarties patvirtinimo paaiškėjus, kad yra kitų šioje sutartyje nenurodytų ir vienas kitam neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, pagal šiuos įsipareigojimus šalys atsako kiekvienas atskirai iš savo asmeninio turto dalies.

19. Å alys susitaria, kad visus namų apyvokos daiktus pasidalino gerÄ valia ir dėl to ginčo nėra.

20. Å alys pareiÅ¡kia, kad Å¡i sutartis sudaryta laisva valia, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio Å¡alys bÅ«tų priverstos Å¡iÄ sutartį sudaryti, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių kurios darytų Å¡iÄ sutartį neteisėta.

21. Ši sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos.

22. Å i Sutartis sudarytÄ lietuvių kalba 3 (trimis) vienodÄ teisinę, galiÄ turinčiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas tvirtinti teismui, po vienÄ atitenkÄ sutarties Å alims. Å i sutartis Å¡alių perskaityta, suprasta dėl turinio iÅ¡ galimų pasekmių ir kaip atitinkantį Å¡alių valiÄ , pasiraÅ¡yta“.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikta (patikslinta) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia vieno iÅ¡ sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kėjai – veiksnÅ«s, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Taigi, yra visos bÅ«tinos sÄ lygos santuokai bendru sutikimu nutraukti, numatytos CK 3.51 straipsnyje. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos santuokos iÅ¡irimo priežastys įtikinamos ir leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi, o be to pareiÅ¡kėjai taikytis nepageidavo (CK 3.54 straipsnis).

5. Skundžiamame sprendime nurodyta ir tai, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog UAB ,,Gilojos statyba“ reikalavimo teisę į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ perėmė pagal 2019 m. kovo 22 d. su BUAB ,,S. pervežimai“ atstovaujama bankroto administratoriaus sudarytÄ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Skolos susidarymo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4243-614/2018, kuriuo iÅ¡ S. G. priteista 57 520,48 Eur dydžio žalos atlyginimas, todėl pagal byloje pateiktus duomenis ir priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjo įgyta prievolė gali bÅ«ti vertinama tik kaip jo asmeninė prievolė (CK 3.11.5 straipsnio 1 dalis).

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nurodytas dalintinas turtas - 0,50 ha ploto žemės sklypas ir 97/530 dalys žemės sklypo yra asmeninė (įgytas iki santuokos sudarymo ir dovanojimo sutarties pagrindu) pareiÅ¡kėjo S. G. nuosavybė. Pateiktais duomenimis tik gyvenamasis namas įgytas pareiÅ¡kėjų santuokos sudarymo metu. Byloje pateiktoje (patikslintoje) sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai, dalindamiesi santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį, nenukrypo nuo lygių dalių principo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjų sudaryta sutartis, anot kreditorės, pažeidžia jos interesus.

Taip pat pažymėjo, kad santuokos nutraukimo sutartyje nurodyta, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriumi, t. y. pagal asmeninę sutuoktinio prievolę. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų sudarytoje sutartyje dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ sutuoktinio S. G., kaip skolininko, įsipareigojimams nėra teikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių suvaržys kreditorės UAB ,,Gilojos statyba“ teises bei teisėtus interesus ar apsunkins jų įgyvendinimÄ labiau nei iki santuokos nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Gilojos statyba“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 6.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir mano, jog pareiÅ¡kėjų pateikta sutartis neturėjo bÅ«ti patvirtinta, kadangi prieÅ¡tarauja kreditoriaus teisėtiems interesams, t.y. įsipareigojimai UAB „Gilojos statyba“ negali bÅ«ti vertinami kaip asmeninė S. G. prievolė. 6.2.

Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , prievolės, atsirandančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali bÅ«ti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra bÅ«tinas Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti ir vaikų auklėjimui bei Å¡vietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iÅ¡ jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iÅ¡ įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. 6.3. Taigi aplinkybė, jog S. G. prievolė yra susijusi su jo verslu ar profesija, nepaneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės fakto, todėl tiek visos pajamos iÅ¡ S. G. įmonės, tiek įsipareigojimai, kilę iÅ¡ tokio verslo, yra ir turėjo bÅ«ti laikomos bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netinkamai išaiškino, kad įsipareigojimai atsiradę su S. G. verslu yra tik jo asmeninė prievolė, kadangi tiek J. G., tiek pareiškėjų vaikai, daugelį metų (kol santuoka galiojo) naudojosi vieno iš sutuoktinių verslo teikiama nauda, kuri buvo būtina išlaikyti šeimos namų ūkiui. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad S. G. įmonės pajamos būtų naudojamos išimtinai vien jo asmeniniais interesais, arba kad šeimos ūkį išlaikė viena J.

G. iÅ¡ savo pajamų. 6.4. Be to, pareiÅ¡kėjų susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teisėtus interesus, nes prievolės priskyrimas asmeninei S. G. prievolei pilnai neužtikrina apeliantės teisėtų interesų. Pažymėtina, jog solidarioji skolininkų (sutuoktinių) prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimÄ , nes, jai esant, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai (abu sutuoktiniai) bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), juo labiau kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumu, kadangi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo nebuvo kreiptasi net 9 metus bei iki apeliantei pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus ir kreipusis dėl S. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai J. G. ir S. G. praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmesti, prijungti papildomus įrodymus bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 7.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas neparemtas jokiais įrodymais, grindžiamas prielaidomis, todėl turi bÅ«ti atmestas, kaip nepagrįstas. Pabrėžia, jog J. G. visÄ santuokos laikotarpį bei iÅ¡irus santuokai dirbo pedagogės darbÄ , gavo darbo užmokestį bei iÅ¡ jo iÅ¡laikė save ir vaikus. Taigi J.

G., priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nesinaudojo iš buvusio sutuoktinio įmonės gaunama nauda. Kita vertus, J. G. neturi atsakyti už iš S. G. verslo kylančias prievoles, kadangi ji niekada nelaidavo, nebuvo informuota bei nežinojo nei jų atsiradimo priežasčių, nei vykdymo/neįvykdymo aplinkybių, juo labiau kad pareiškėjai santuokoje negyvena jau 9 metus, gyvena skirtingus gyvenimus, o apeliantė nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju, byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtinto pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios viena iš nuostatų numato, jog šalys susitarė, kad įsipareigojimai kreditorei UAB „Gilojos statyba“ yra ir po santuokos nutraukimo lieka asmeniniu S. G. įsipareigojimu, kadangi atsirado ir yra susiję su S. G. verslu ar profesija susijusiais tikslais. Pateiktu apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Gilojos statyba“ tvirtina, kad ši prievolė turi būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, kadangi sudarytas sandoris yra susijęs su šeimos namų ūkio išlaikymu, o be to iš verslo gaunamos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu vertinimu bei pripažinti prievolę UAB „Gilojos statyba“ solidaria sutuoktinių prievole.

10. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

11. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariÄ sias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, pvz., pagal iÅ¡ vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, bÅ«tino iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ , kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į pateiktÄ sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimÄ ir jo iÅ¡aiÅ¡kinimus kasacinio teismo praktikoje, darytina iÅ¡vada, kad, nenustačius prievolės pobÅ«džio, negali bÅ«ti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymÄ (ar netinkamÄ vykdymÄ ) klausimas. Prievolės pobÅ«džiui konstatuoti bÅ«tina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindÄ , t. y. teisinius santykius, iÅ¡ kurių kyla prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobÅ«dį ir jos atsiradimo pagrindÄ , galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę –– vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2005; Nr. 3K-3-35/2006; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. tarp BUAB „S. pervežimai“ ir UAB „Gilojos statyba“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kuriÄ BUAB „S. pervežimai“ perleido trečiajam asmeniui UAB „Gilojos statyba“ reikalavimo teisę į S. G. dėl 57 520 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palÅ«kanų pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ už akių. IÅ¡ pastarojo procesinio dokumento turinio matyti, kad žalos atlyginimas iÅ¡ S. G.

BUAB „S. pervežimai“ naudai buvo priteistas dėl to, kad S. G., kaip įmonės vadovas ir likvidatorius neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡mintingai bendrovės interesais, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus ir laiku – nuo 2008 metų, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ bendrovės nemokumo periodu pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintÄ Ä¯monės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

14. Taigi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių galima vertinti, kad trečiojo asmens įsigytas finansinis reikalavimas yra susijęs su S. G., kaip įmonės vadovo, netinkamų veiksmų (laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo) pasekmėmis, o skola susidariusi dėl per šį laikotarpį kilusių įsipareigojimų kreditoriams. Tai rodo, kad S. G. prievolė yra deliktinė, o civilinės atsakomybės kilimo pagrindas buvo būtent S. G. profesinė veikla bei jos metu atlikti netinkami veiksmai. Kita vertus, byloje nėra ir apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar įrodymų, leidžiančių vertinti, kad J. G. ar pareiškėjų šeima gavo naudos dėl įmonei padarytos žalos.

15. Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir vertinti, kad S. G. prievolė UAB „Gilojos statyba“ yra ne asmeninė, o solidari kartu su J. G., juo labiau kad dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime iÅ¡dėstytame J. G. atsiliepime buvo nurodyta, kad ji su S. G. negyvena, netvarko bendro Å«kio ir viena iÅ¡laiko nepilnamečius vaikus. Pastarosios aplinkybės bei jokių konkrečių įrodymų nebuvimas taip pat leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva formaliu pareiÅ¡kėjų kreipimusi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo.

16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

17. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, faktinius bylos duomenis bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai pateikė dokumentus – J. G. darbo sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Å¡ių naujų dokumentų pateikimo teismui bÅ«tinybė iÅ¡kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kad jų nebuvo galimybės pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kad jie yra esmingai reikÅ¡mingi siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti nauji dokumentai nėra priimami. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas MisiÅ«nas